Civilinė byla Nr. 3K-3-334/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
27.7; 44.5.2.17; 114.4; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. liepos
20 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Česlovo
Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
akcinės bendrovės ,,Turto bankas“ (bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės
„Metalo ženklai“ teisių perėmėjo) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d.
sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios
uždarosios akcinės bendrovės „Metalo ženklai“ ieškinį atsakovams A. T. ir A. I., tretieji asmenys N. T. ir Z. I., dėl nuostolių
atlyginimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB
„Metalo ženklai“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš buvusio bendrovės
administracijos vadovo atsakovo A. T. 180 896,44 Lt, o iš
atsakovų A. T. ir A. I. solidariai – 80
925,03 Lt, nuostoliams atlyginti. Ieškovas nurodė, kad 2003-2004 metų laikotarpiu
bendrovės administracijos vadovai neatsakingais, neūkiškais veiksmais padarė
bendrovei žalos. Atsakovas A. T., būdamas UAB ,,Metalo
ženklai“ direktoriumi, sudarė 2003 m. birželio 9 d. sutartį su UAB ,,Aukštaitijos
statyba ir Ko“, 2003 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo sutartį su N. T. ir K. K., 2003 m. liepos 24
d. tarpusavio atsiskaitymo sutartį su UAB ,,Gamatonas“, dėl kurių bendrovė
patyrė 180 896,44 Lt nuostolių. Be to, atsakovas A. T. 2002
m. gruodžio 11 d. ir 2003 m. gegužės 30 d., neturėdamas akcininkų sutikimo,
sudarė nenaudingas bendrovei automobilių finansinio lizingo sutartis. Atsakovas
A. I., pavaduodamas A. T., 2004 m. gruodžio 27 d. pasirašė skolų pagal finansinio
lizingo sutartis perkėlimo sandorius, dėl kurių įmonė patyrė 80 925,03 Lt
nuostolių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Panevėžio
apygardos teismas 2009 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė
ieškovui iš atsakovo A. T. 180 896,44 Lt, o iš atsakovų A. T. ir A.
I. solidariai – 80 925,03 Lt, nuostoliams atlyginti, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas
nustatė, kad UAB „Gamatera“ ir UAB „Metalo ženklai“ 2003 m. birželio 2 d. sudarė
reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Metalo ženklai“ už 2000 Lt iš
UAB „Gamatera“ perėmė 193 966,64 Lt reikalavimo teisę į UAB
„Aukštaitijos statyba ir Ko“. UAB „Metalo ženklai“ 2003 m. birželio 9 d. sudarė
su UAB „Aukštaitijos statyba ir Ko“ tarpusavio atsiskaitymo sutartį, pagal
kurią UAB „Aukštaitijos statyba ir Ko“, pripažinusi 193 966,64 Lt skolą,
įsipareigojo jos įvykdymui sumokėti UAB „Metalo ženklai“ 75 000 Lt, o pastaroji
nurodė, kad likusios skolos dalies nereikalaus. Teismas, remdamasis FNTT
specialisto išvadomis dėl UAB „Metalo ženklai“ ūkinės finansinės veiklos, sprendė,
kad atsakovas A. T., pasirašydamas šias dvi sutartis, pasielgė
neūkiškai, nerūpestingai ir neatsakingai, nes atsisakė 118 966,64 Lt nupirktos skolos
bendrovės naudai, kurią UAB ,,Aukštaitijos statyba ir Ko“ pripažino ir
buvo pajėgi sumokėti. Dėl šių neteisėtų veiksmų bendrovei padaryta 118 966,64
Lt nuostolių.
Teismas
nustatė, kad UAB „Gamatonas“ buvo skolinga 85 000 Lt kreditorei N.
T. ir 50 000 Lt kreditorei K. K.; 2003 m. liepos 24 d.
reikalavimo perleidimo sutartimis kreditorės teisę reikalauti šių skolų perleido
bendrovei UAB „Metalo ženklai“. Teismo teigimu, byloje yra du šių reikalavimo
perleidimo sutarčių variantai: viename sutarčių variante kreditorės savo
reikalavimus perleido už nominalią vertę, o kitame – už 2000 Lt. Byloje esant po du kiekvienos sutarties
variantus, teismas konstatavo, kad reikalavimo teisės perleistos už nominalią
vertę, o tai reiškia, jog po sutarčių pasirašymo UAB „Metalo ženklai“ tapo
skolinga N. T. 85 000 Lt ir K. K. 50
000 Lt, UAB „Gamatonas“ bendrovei UAB „Metalo ženklai“ – 135 000 Lt. Teismas taip
pat nustatė, kad iki šių sutarčių sudarymo UAB „Metalo ženklai“ bendrovei UAB „Gamatonas“
buvo skolinga 73 070,20 Lt. 2003 m. liepos 24 d. UAB „Gamatonas“ ir UAB
„Metalo ženklai“ sudarė tarpusavio atsiskaitymo sutartį, pagal kurią UAB „Gamatonas“
pripažino 135 000 Lt skolą ir prievolės įvykdymui įsipareigojo įskaityti
priešpriešinius bendrovių 73 070,20 Lt reikalavimus, o UAB „Metalo ženklai“
priėmė 73 070,20 Lt ir pareiškė, kad likusios skolos dalies nebereikalaus.
Teismas konstatavo, kad atsakovas A. T., N.
T., K. K. bei A. K. buvo
pagrindiniai UAB „Gamatonas“ akcininkai, todėl atsakovas, sudarydamas nurodytas
sutartis, žinojo apie tai, jog UAB „Gamatonas“ sandorių sudarymo metu buvo nemoki.
Teismas sprendė, kad atsakovo A. T., kaip UAB „Metalo
ženklai“ vadovo, veiksmai, sudarant 2003 m. liepos 24 d. sandorius, sukelia
interesų konfliktą, yra nesąžiningi, prieštaraujantys bendrovės interesams, nes
atsakovas, perimdamas iš nemokios UAB „Gamatonas“ 135 000 Lt skolą, padidino
bendrovės finansinius įsipareigojimus. Nors atsakovas sudarė tarpusavio
atsiskaitymo sutartį su UAB „Gamatonas“, tačiau likusios 61 929,80 Lt skolos
dalies atsisakė, todėl bendrovė patyrė 61 929,80 Lt nuostolių.
Teismas
nustatė, kad UAB „Metalo ženklai“, atstovaujama direktoriaus A.
T., su UAB „SAMPO banko lizingas“ sudarė finansinio lizingo sutartis:
2002 m. gruodžio 11 d. sutartimi išsimokėtinai įsigijo 113 553 Lt vertės
automobilį „Audi TT Coupe“, o 2003 m. gegužės 30 d. sutartimi – 339 000 Lt
vertės automobilį „Porsche Cayenne S“. 2004 m. gruodžio 27 d. UAB „Metalo
ženklai“, atstovaujama direktoriaus pareigas ėjusio A. I.,
su UAB „SAMPO banko lizingas“ ir K. K. sudarė skolos
perkėlimo sutartis, pagal kurias K. K. perėmė visus
įsipareigojimus pagal nurodytas finansinio lizingo sutartis. Teismas
konstatavo, kad atsakovas A. T. pirmiau nurodytas automobilių
finansinio lizingo sutartis sudarė žinodamas apie sunkią UAB „Metalo
ženklai“ finansinę padėtį, nors bendrovė turėjo pakankamai transporto
priemonių. Be to, automobiliais naudojosi išskirtinai vienas asmuo - A. K., o atsakovas nepaneigė ieškovo teiginių, kad
automobilių įsigijimas bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingas. Automobilio „Porsche
Cayenne S“ vertė viršijo 1/20 dalį bendrovės įstatinio kapitalo, tačiau
valdybos sprendimo įsigyti šį brangų ilgalaikį turtą nebuvo (2000 m. liepos 13
d. redakcijos Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 6 dalis, 38 straipsnio
4 dalis).
Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovas A. T. viršijo
savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką. Be to, bendrovei žalos atsirado
ir dėl atsakovo A. I. veiksmų: dėl skolos perleidimo sutarčių
bendrovė patyrė 80 925,03 Lt nuostolių, susidariusių kaip skirtumas tarp
grąžintų automobilių įgijimo kainos nenudėvėtos dalies ir likusios neapmokėtos
automobilių kainos, nes A. I., pasirašęs skolos perleidimo
sutartis, neišreikalavo perduodamų automobilių neišpirktos vertės.
Teismas
sprendė, kad ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 17
d. sprendimu Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimą
panaikino, priėmė naują sprendimą ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo A. T. prašymą
neįtraukti AB „Turto bankas“ dalyvauti byloje ieškovu ir laikė, kad ieškinio
senaties terminas nepraleistas. Teisėjų kolegija sprendė, kad kasatorius
nepagrindė savo teiginių dėl atsakovų veiksmais bendrovei padarytos žalos, todėl
atmetė ieškinio reikalavimus.
Atmesdama
ieškinio reikalavimą, grindžiamą 2003 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo
ir 2003 m. birželio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartimis, teisėjų kolegija
nurodė, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo tik antrąją - 2003 m.
birželio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartį, tačiau situaciją būtina vertinti
visą, nes tik taip galima nustatyti realų bendrovės išlaidų ir pajamų santykį.
Sudariusi 2003 m. birželio 2 d. sutartį UAB „Metalo ženklai“ turėjo 2000
Lt išlaidų ir įsigijo reikalavimo teisę, o sudariusi 2003 m. birželio 9 d.
sutartį neteko reikalavimo teisės ir gavo 75 000 Lt pajamų. Šių dviejų sutarčių
balansas bendrovei yra teigiamas – 73 000 Lt pelno. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. liepos 3 d. ekspertizės akte
nustatyta, jog iš šių sutarčių bendrovė gavo 73 000 Lt pelno, nes 193
966,64 Lt skolą ekspertai vertino kaip prekę, kuri buvo nupirkta už 2000 Lt
ir parduota už 75 000 Lt. Tuo tarpu pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybos specialisto 2006 m. balandžio 28 d. išvadą 193 966,64 Lt skola
yra įplaukos kaip turtas, o neišreikalauta jos dalis – nuostoliai. Tačiau,
teisėjų kolegijos nuomone, teisinga turi būti laikoma ekspertizės akto išvada,
kad perimta reikalavimo teisė vertintina kaip prekė, o konkretus skolos dydis
yra teisiškai nereikšmingas. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo
hipotetinį 118 966,64 Lt „neišreikalautą skolos likutį“ pripažinti bendrovės
negautu pelnu, nes jis nebuvo nei numatytas, nei įmanomas gauti.
Atmesdama
ieškinio reikalavimą, kildinamą iš 2003 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo
ir tarpusavio atsiskaitymo sutarčių, teisėjų kolegija nurodė, kad reikia
vertinti šių sutarčių tarpusavio ryšį bei sudarymo aplinkybes. Teisėjų
kolegijos nuomone, nenuginčyti atsakovo A. T. paaiškinimai,
kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos žinant, jog UAB „Gamatonas“
gresia bankrotas, o UAB „Metalo ženklai“ yra skolinga UAB „Gamatonas“, ir
siekiant išvengti vienašališko išieškojimo iš UAB „Metalo ženklai“ bendrovei
UAB „Gamatonas“, sušvelninti situaciją dėl K. K. ir N. T. skolos iš UAB „Gamatonas“ atgavimo. Dėl to, teisėjų
kolegijos nuomone, jau sudarant reikalavimo perleidimo sutartis, t. y. įgyjant
teisę reikalauti 135 000 Lt skolą, buvo žinoma, jog realiai bus atliktas 73 070,20
Lt įskaitymas, t. y. bus išreikalauta tik dalis įsigytos skolos. Taigi neišreikalauta
skolos dalis - 61 929,8 Lt – negali būti pripažinta nuostoliais, o neišreikalavimas
– neteisėtu atsakovo veiksmu.
Atmesdamas ieškinio reikalavimą, grindžiamą 2002
m. gruodžio 11 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. finansinio lizingo bei 2004 m.
gruodžio 27 d. skolos perkėlimo sutartimis, apeliacinės instancijos teismas
nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui
pareigą įrodyti nuostolių nebuvimo faktą. Dėl to nepagrįsta teismo išvada, kad
finansinio lizingo sutartys sudarytos
viršijant normalią ūkinę riziką. Be to, finansinio lizingo sutarties dėl automobilio „Porsche Cayenne S“
sudarymas be akcininkų susirinkimo
pritarimo rodo, jog bendrovės direktorius A. T. viršijo
savo įgaliojimus, tačiau įgaliojimų viršijimas savaime dar nereiškia sandorio
nuostolingumo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad FNTT specialisto išvadoje
ir teismo ekspertizės akte nurodyta, kad dėl 2004 m. gruodžio 27 d. skolos perkėlimo sutarčių bendrovė patyrė 80 925,03 Lt
nuostolių, tačiau sprendė, jog ieškinio reikalavimo patenkinimui nepakanka vien
nuostolių fakto, nes ieškovas privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus. Teisėjų
kolegijos nuomone, ieškovas nepaneigė teiginių, kad atsakovas pasirinko
bendrovei nenaudingą, tačiau neišvengiamą veiksmą. Dėl to šių sutarčių
sudarymas negali būti pripažintas neteisėtu, nesant neteisėtų veiksmų,
reikalavimas atlyginti nuostolius turi būti atmetamas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad bendrovių
UAB „Metalo ženklai“, UAB „Aukštaitijos statyba ir Ko“, UAB ,,Gamatonas“,
UAB „Gamatera“, jų akcininkų bei darbuotojų A. T., N. T., K. K. ir A. K. ryšiai neįrodo prašomų priteisti nuostolių, o
teiginiai dėl šių asmenų savanaudiškų poelgių ir piktnaudžiavimo savo padėtimi yra
tik prielaidos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17
d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d.
sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1.
Nepagrįsta apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad sudarius 2003 m. birželio 2 d. reikalavimo
perleidimo sutartį reikalavimas buvo perkamas kaip prekė, nepriklausomai nuo
perimamo reikalavimo sumos ir kainos.
2.
Nepagrįsta apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad 2003 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo ir
2003 m. birželio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartimis bendrovei nebuvo
padaryta žalos. Teisėjų kolegija nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl
šios dalies, nes atsakovo atlikti veiksmai viršijo normalią gamybinę ūkinę
riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi. Atsakovas viršijo
savo kompetenciją, atliko neteisėtus veiksmus ir bendrovei padarė žalos, nes
atsisakė 118 966,54 Lt nupirktos skolos, kurią UAB ,,Aukštaitijos statyba ir
Ko“ pripažino ir buvo pajėgi sumokėti.
3.
Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad visose trijose
bendrovėse pagrindiniai akcininkai yra tie patys asmenys arba jų sutuoktiniai,
kurie žino visų bendrovių finansinę padėtį. Būtina įvertinti tai, kad sudarant
reikalavimo perleidimo sutartis galėjo būti siekiama išvengti vienų bendrovių
bankrotų, o skolos buvo perleidžiamos bendrovėms, kurių bankrotas planuotas.
4.
Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, susijusius su
2003 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo ir tarpusavio atsiskaitymo
sutartimis, nes rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais, nevertino FNTT specialisto
2006 m. balandžio 28 d. išvadoje ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m.
liepos 3 d. ekspertizės akte nustatytos bendrovei šiais sandoriais padarytos žalos.
Atsakovas neįrodė, kad nepadarė bendrovei žalos. Bendrovės direktorius nepagrįstai
sudarė nenaudingą bendrovei sutartį. Direktorius neturėjo sudaryti tokios
sutarties, o jei ją sudarė, tai turėjo išreikalauti visą sutartyje sulygtą
sumą, o ne savo nuožiūra dalies skolos atsisakyti. K.
K. ir N. T. finansiniai reikalavimai turėjo būti patvirtinti UAB
,,Gamatonas“ bankroto byloje, o šiuo atveju minėtos kreditorės gavo pinigus iš UAB
,,Metalo ženklai“, aplenkiant kitus UAB ,,Gamatonas“ kreditorius.
5.
Nepagrįsta apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad nebuvo įrodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas
reikalavimas atlyginti nuostolius, padarytus 2002 m. gruodžio 11 d. ir 2003 m.
gegužės 30 d. finansinio lizingo bei 2004 m. gruodžio 27 d. skolos perkėlimo
sutartimis. Šių sandorių sudarymas tik sustiprino bendrovės bankroto tikimybę,
susidariusią nuo 2001 metų ir tebesitęsusią 2002 bei 2003 metais. Be to, tuo metu
direktoriumi buvęs atsakovas A. I. neskelbė viešai apie automobilių pardavimą, neieškojo pirkėjų,
nesirūpino, kad ant bankroto slenksčio esančios bendrovės turtas būtų parduotas
geresnėmis bendrovei sąlygomis, o ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis pardavė turtą
bendrovės prezidento žmonai.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. T. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi
išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Kasacinis skundas turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK
296 straipsnio 1 dalis 3 punktas), o byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 8
punktas), nes Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi
nepagrįstai pradinį ieškovą BUAB „Metalo ženklai“ pakeitė nauju ieškovu AB „Turto
bankas“.
2.
Teismai turėjo ieškinį atmesti, nes buvo praleistas
ieškinio senaties terminas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
3.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė
ieškinio reikalavimus, nes ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo veiksmų įmonė
tapo nemoki, nenurodė nė vieno kreditoriaus, kurio interesai buvo pažeisti
sudarant ieškinyje nurodytus sandorius. Kasatorius neįrodė nei žalos padarymo
fakto, nei ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos.
4.
Kasatorius nenurodo nė vieno įstatyminio pagrindo,
kuriuo atsirastų atsakovų solidarioji atsakomybė.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas A. I. prašo apeliacinės
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą
grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Kasatorius skunde iš esmės kelia ne teisės taikymo, o
neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo klausimą. Be to, kasatorius atsakovo A. I. civilinės atsakomybės klausimu nepateikia nė vienos
konkrečios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kurioje suformuota teismų
praktika skirtųsi nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendime pateikto bylos
teisinio įvertinimo.
2.
Apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino
atsakovo A. I. veiksmus ir pagrįstai atmetė kasatoriaus
reikalavimus jo atžvilgiu. Atsakovo sudaryti skolos perkėlimo sandoriai
bendrovei buvo labiau finansiškai naudingi nei nuostolingi, nes, nesudarius
skolos perkėlimo sutarčių ir nutraukus finansinio lizingo sutartis, bendrovė
būtų priversta ne tik grąžinti lizingo davėjui lizinguojamą turtą, bet ir
atlyginti nuostolius. Atsakovas, sudarydamas skolos perkėlimo sutartis, išvengė
bendrovei gresiančių dar didesnių nuostolių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įrodymų vertinimo nagrinėjant civilines bylas
dėl bendrovės vadovo atsakomybės už bendrovei padarytą žalą
Nagrinėjamu atveju
pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai skirtingai vertino bylos medžiagą
ir dėl to priėmė skirtingus sprendimus. Kilus tokio pobūdžio ginčui,
pažymėtina, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto
klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus,
patikrina, kaip žemesnės instancijos teismai laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių.
Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų
pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo
daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių
išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis
civilinėje byloje daugiabučių namų
savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m.
balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio
24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio
miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr.
3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla
Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis
civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr.
3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo
įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti
išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų
buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008
m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos
garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis
civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v.
A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Vertindamas
konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir
teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Be to, sprendžiant dėl konkrečiam ginčui svarbių aplinkybių ir
reikšmingų faktų, būtina įvertinti ir atsižvelgti į to ginčo specifiką.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl bendrovės buvusio vadovo
atsakomybės už jo veiksmais bendrovei padarytą žalą. Tokiu atveju vertinant
įrodymus būtina turėti omenyje tai, kad administracijos vadovas yra specialus
subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei
eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja
pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos
vadovas privalo ex officio veikti
išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis); administracijos vadovui
keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės
kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai,
atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama
įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio
30 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje BAB ,,Barklita“ v. G. B., J. G., bylos Nr.
3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias
pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo,
apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. gegužės 25
d. nutartis civilinėje byloje K. J. J. v. J. B., V. K., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m.
birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A., O. M.,
V. C., bylos Nr. 3K-3-298/2006). Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti
juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų
narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m.
gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „Šilutės girnos“ v. R. P., E.
P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos
Nr. 3K-3-557/2009). Taigi, vertinant įrodymus tokio pobūdžio bylose,
būtina atsižvelgti ne tik į konkretaus sandorio įtaką bendrovės turtinei
padėčiai, bet ir įvertinti sandorių visumą, atsižvelgti į jų sudarymo metu
buvusią situaciją bendrovėje, sandorio šalių ryšius, sandorių ekonominį
pagrįstumą ir pan., nes tai reikšminga sprendžiant dėl bendrovės vadovo
pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais įvykdymo.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi,
kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir
įvertino nustatytas ir nepaneigtas aplinkybes, jog UAB „Metalo ženklai“, UAB ,,Aukštaitijos
statyba ir Ko“, UAB ,,Gamatonas“, UAB „Gamatera“ yra susijusios bendrovės,
kurias sieja tie patys jų akcininkai bei darbuotojai - atsakovas A. T., jo sutuoktinė N. T.,
K. K. ir A. K.. Šios
aplinkybės, atsižvelgiant ir į kitus byloje esančius įrodymus, gali būti
vertinamos kaip sustiprinančios abejones dėl tam tikrų sandorių sąžiningumo,
bendrovės vadovo interesų konflikto sudarant sandorius ir tinkamo minėtų vadovo
pareigų bendrovei vykdymo. Visos šios aplinkybės yra glaudžiai
tarpusavyje susijusios, todėl nustatinėtinos, tirtinos ir vertintinos
kompleksiškai.
Nagrinėjamu
atveju apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad ginčo sandoriais bendrovei nebuvo
padaryta žalos, grindė atsakovų paaiškinimais, kad jų sudarymas buvo geriausias
bendrovei sprendimas buvusioje sudėtingoje situacijoje. Teisėjų kolegija,
atsižvelgdama į bylos duomenis, pirmiau nurodytus apeliacinės instancijos
teismo motyvus vertina kaip nepakankamus, teisiškai nepagrindžiančius išvados
dėl atsakovo veiksmais (sudarytomis ginčo sutartimis) ieškovui padarytos žalos nebuvimo.
Apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta įvertinus ne visas šio pobūdžio
bylose reikšmingas aplinkybes ir netinkamai ištyrus byloje surinktus įrodymus,
nevertinant buvusios bendrovės situacijos ir sandorių reikšmės bei įtakos bendrovės
finansinei padėčiai tame kontekste, t. y.:
Pirma, apeliacinės instancijos
teismas nepagrįstai sprendė, kad sudarant 2003 m. birželio 2 d.
reikalavimo perleidimo ir 2003 m. birželio 9 d. tarpusavio atsiskaitymo
sutartis atsakovas nepažeidė savo pareigos veikti išimtinai bendrovės
interesais ir jos naudai. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad, sudariusi
2003 m. birželio 2 d. sutartį, bendrovė turėjo 2000 Lt išlaidų, tačiau įgijo 75 000
Lt reikalavimo teisę, o 2003 m. birželio 9 d. sudariusi antrąją sutartį gavo 75
000 Lt pajamų, todėl, vertinant abu sandorius drauge, bendrovė gavo 73 000 Lt
pelno. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės
centro 2008 m. liepos 3 d. ekspertizės akte nurodyta išvada, kad perimta
reikalavimo teisė turi būti vertinama kaip prekė, o sudarant sandorius buvo
planuojama gauti 73 000 Lt pelno, todėl konkretus skolos dydis yra teisiškai
nereikšmingas ir nėra pagrindo hipotetinį neišreikalautą skolos likutį pripažinti
bendrovės negautu pelnu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas
teisingai akcentavo, jog būtina vertinti ne po vieną sandorį atskirai, o visą
situaciją, taip pat teisingai nurodė, kad negautos pajamos kaip nuostoliai yra
asmens tikėtinos gauti lėšos, negautos dėl neteisėtų veiksmų, kai buvo
pagrįstas tikėtinumas tokias pajamas gauti, jei nebūtų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis
civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija,
bylos Nr. 3K-3-62/2008). Tačiau teismas nepagrįstai ir priešingai esantiems
įrodymams konstatavo, jog likusi neišreikalauta perimtos skolos dalis gali būti
laikoma tik hipotetinėmis pajamomis. Apeliacinės instancijos teismas
nepakankamai atsižvelgė į tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras byloje
atliko teismo paskirtą finansinę ekspertizę, t. y. vertino šios srities
ekspertų kompetencijai priklausančius klausimus. Dėl to ekspertai įvertino šių
dviejų ginčo sandorių finansinių verčių (išraiškų) balansą ir konstatavo, jog
sudarius juos bendrovė gavo 73 000 Lt pelno. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau
šioje nutartyje minėtas tokio pobūdžio bylose vertintinas aplinkybes,
susijusias su bendrovės vadovo pareigomis, nurodytas finansinis sandorių
balansas nėra pakankamas, sprendžiant dėl vadovo veikimo išimtinai bendrovės
naudai ir jos interesais. Nagrinėjamu atveju buvo būtina įvertinti ir tai, kad,
kaip nustatė teismai, bendrovės finansinė padėtis sandorių sudarymo metu nebuvo
gera, o atsakovas, būdamas bendrovės vadovas, atsisakė didelės dalies skolos.
Teismai nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų negalima ar bendrovei
nenaudinga iš UAB ,,Aukštaitijos statyba ir Ko“ reikalauti visos nusipirktos
skolos. Juolab kad, kaip nustatė teismai, skolininkas pripažino visą 193 966,64
Lt skolą, buvo ir yra sėkmingai veikianti bendrovė. Dėl to visos įsigytos
skolos nereikalavimo nepateisina nei maža reikalavimo teisės įsigijimo kaina
(2000 Lt), nei skolininko sutikimas padengti tik dalį skolos, nei tai, kad
bendrovė gavo 73 000 Lt pelno. Veikdamas išimtinai bendrovės interesais,
bendrovės vadovas privalo dėti visas pastangas, kad būtų maksimaliai išnaudotos
visos teisėtos galimybės ir priemonės bendrovei gauti pajamas. Abejones dėl
atsakovo tinkamai atliktos šios pareigos bendrovei sustiprina pirmosios
instancijos teismo nustatytas UAB ,,Metalo ženklai“ ir UAB ,,Aukštaitijos
statyba ir Ko“ susietumas, jų akcininkų ryšiai.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios
instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė teisėtai,
pagrįstai ir bendrovės interesais atsisakęs 118 966,64 Lt skolos dalies,
todėl teisėtai patenkino ieškinio reikalavimą dėl šios dalies, o apeliacinės
instancijos teismo išvados padarytos neįvertinus bylos specifikos ir visų
nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių.
Antra, apeliacinės instancijos
teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2003 m.
liepos 24 d. reikalavimo perleidimo ir 2003 m. liepos 24 d. tarpusavio
atsiskaitymo sutarčių, nurodė, kad, siekiant nustatyti, ar prašoma priteisti 61
929,80 Lt suma yra realūs bendrovės nuostoliai, t. y. ar bendrovė iš tiesų
galėjo gauti šiuos pinigus, tačiau negavo dėl atsakovo veiksmų, reikia vertinti
šių sutarčių tarpusavio ryšį ir sudarymo aplinkybes. Teismas nustatė, kad
reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos žinant, jog UAB ,,Gamatonas“ gresia
bankrotas ir siekiant išvengti vienašališko išieškojimo iš UAB ,,Metalo
ženklai“, ,,sušvelninti situaciją dėl K. K. ir N. T. skolos iš bendrovės ,,Gamatonas“ atgavimo“. Dėl to
teismas sprendė, kad jau sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, t. y. įgyjant
teisę reikalauti 135 000 Lt, buvo žinoma, jog realiai bus atliktas 73
070,20 Lt įskaitymas. Dėl to šių sutarčių tikslas nebuvo ir jų rezultatas
negalėjo būti 135 000 Lt skolos iš UAB ,,Gamatonas“ išreikalavimas, o šios
skolos 61 929,80 Lt dalis negali būti pripažinta nuostoliais. Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad jis negali peržengti ieškinio ribų, o ieškovas
neįrodinėja, kad teisė reikalauti 135 000 Lt skolos įsigyta nepagrįstai brangiai
ar įsigyta pernelyg didelė reikalavimo teisė, kad dėl aptariamų sutarčių
atsirado ekonomiškai nepagrįsta bendrovės skola fiziniams asmenims.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia apeliacinės instancijos teismo
išvada padaryta neįvertinus visų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių.
Teismai nustatė, jog bendrovė reikalavimų perleidimo sutartimis perėmė iš N. T. ir K. K. 135 000 Lt reikalavimo
teisę žinomai nemokiai bendrovei UAB ,,Gamatonas“ ir 2003 m. liepos 24 d.
atliko bendrovių tarpusavio atsiskaitymą 73 070,20 Lt sumai, nes tiek UAB ,,Metalo
ženklai“ buvo skolinga UAB ,,Gamatonas“. Vertindamas šią situaciją per
atsakovo, sudariusio šiuos sandorius UAB ,,Metalo ženklai“ vardu, veiksmų
prizmę, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad:
1. UAB ,,Metalo ženklai“ neprivalėjo perimti reikalavimo žinomai
nemokiai bendrovei.
2. Atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,Metalo ženklai“ buvo skolinga UAB
,,Gamatonas“ tik 73 070,20 Lt, bendrovė neprivalėjo perimti 135 000 Lt reikalavimo.
3. Teismo nustatytos aplinkybės, kad ,,buvo siekiama sušvelninti situaciją
dėl K. K. ir N. T. skolos iš UAB
,,Gamatonas“ atgavimo“, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas veikė išimtinai
UAB ,,Metalo ženklai“ interesais. Tokie atsakovo paaiškinimai privalėjo būti
vertinami kartu su duomenimis dėl bendrovių akcininkų susietumo, dėl atsakovo
ir vienos iš reikalavimą perleidusių N. T. santuokinių
santykių. Be to, šiame kontekste buvo būtina įvertinti ir tą teismų nustatytą
aplinkybę, jog byloje yra du skirtingi reikalavimo perleidimo sutarčių
variantai.
4. Teismas, kaip teisingumą vykdanti valstybės institucija,
privalo ne tik pats laikytis įstatymo,
bet ir užtikrinti, kad įstatymas nebūtų
pažeidžiamas į jo nagrinėjimo sritį patenkančiuose teisiniuose santykiuose. Ši
teismo pareiga yra bendra ir galioja visoje teismo veikloje. Tai aktualu
tokiais atvejais, kaip nagrinėjamoje byloje, kai susiduriama su sandoriais tarp
kelių bendrovių, kurių akcininkai yra tie patys susiję asmenys. Ginčo sandoriai
sudaryti esant žinomai situacijai, kad UAB ,,Gamatonas“ nemoki, t. y.
realiai gresiant bendrovės bankrotui. Tokiai situacijai esant, atsiranda
poreikis atsižvelgti ir į bendrovių kreditorių teisėtus interesus bei jų
apsaugą. Dėl to, iškėlus įmonės bankroto bylą, uždraudžiamas visų finansinių
prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius, mokėjimas, yra negalimas ir
skolininko bei kreditorių savitarpio reikalavimų įskaitymas, o bendrovės
administratoriui įstatymas suteikia galimybę ginčyti bendrovės prieš bankrotą
sudarytus sandorius (CK 6.66 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio
3 dalies 8 punktas). Turint tai omenyje, ir nagrinėjamu atveju teismas
privalėjo atsižvelgti į tai, kad susijusiems ginčo sandorius sudariusiems
asmenims turėjo būti žinoma prasta vienos iš bendrovių finansinė padėtis, ir
per šią prizmę vertinti atsakovo veiksmus, sprendžiant dėl jų atitikties UAB ,,Metalo
ženklai“ interesams bei bendriems teisėtumo bei sąžiningumo reikalavimams.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad
apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl šios dalies nepagrįstas, o
pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, jog atsakovo veiksmai
sudarant šiuos sandorius ir priimant sprendimą išmokėti N. T. ir
K. K. skolą, sukelia interesų konfliktą, yra nesąžiningi,
prieštaraujantys bendrovės interesams, priimti N. T. ir K. K. interesais (CK 2.87 straipsnis).
Trečia, teisėjų kolegija
sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog atsakovas,
sudarydamas 2002 m. gruodžio 11 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. finansinio lizingo
sutartis, viršijo normalią ūkinę riziką ir savo kompetenciją, dėl šių sandorių bendrovei buvo padaryta nuostolių, kuriuos atsakovas
privalo atlyginti. Grįsdamas
šią išvadą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi FNTT specialisto išvada ir nustatytomis aplinkybėmis,
kad bendrovė 2002 ir 2003 metais buvo moki, tačiau finansinė būklė rodė
tikimybę, kad, nesiimant veiksmingų priemonių, gali pablogėti. Nepaisant to, atsakovas
sudarė dvi lizingo sutartis, kuriomis bendrovė išsimokėtinai įsigijo du
prabangius automobilius. Teismas atsižvelgė į bendrovės turėtus automobilius ir
sprendė, kad bendrovė turėjo pakankamai transporto priemonių, o atsakovas naujų
automobilių būtinybės neįrodė. Be to, nebuvo valdybos sprendimo įsigyti šį brangų
ilgalaikį turtą, nors vieno automobilio vertė viršijo 1/20 dalį bendrovės
įstatinio kapitalo. Teismas įvertino ir tai, kad automobiliais naudojosi
išimtinai vienas A. K.. Tuo tarpu apeliacinės instancijos
teismas, panaikindamas šią teismo sprendimo dalį, rėmėsi iš esmės vien atsakovo
paaiškinimais, kad ginčo automobiliai bendrovei buvo reikalingi.
Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo
taisykles, pagal kurias išvada turi būti daroma įvertinus visą bylos medžiagą.
Atmestini apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad pirmosios instancijos
teismas atsakovui perkėlė
pareigą įrodyti nuostolių nebuvimo faktą, nes, kaip matyti iš pirmosios
instancijos teismo sprendimo, teismas rėmėsi visa bylos medžiaga, joje
esančiais skirtingais įrodymais. Nors apeliacinės instancijos teismas teisingai
aiškino, kad tokio pobūdžio bylose nuostolių buvimą ir kitas civilinės
atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas, tačiau, pateikus tam tikras
aplinkybes liudijančius dokumentus, pareiga juos paneigti pereina atsakovui (CPK 178
straipsnis). Tuo tarpu atsakovas, neigdamas byloje esančius duomenis, nepateikė
jokių jo poziciją patvirtinančių įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad bendrovės direktoriaus
įgaliojimų viršijimas nereiškia
sandorio nuostolingumo, neduoda pagrindo kitokiai išvadai. Pirmosios
instancijos teismas aplinkybę dėl direktoriaus įgaliojimų viršijimo vertino
kartu su kitais surinktais įrodymais, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo
išvada padaryta nepagrįstai ar pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas
pagrįstai konstatavo, jog atsakovas A. I., sudarydamas
2004 m. gruodžio 27 d. skolos perkėlimo sutartį, nepagrįstai neišreikalavo
perduodamų automobilių neišpirktos
vertės, todėl privalo atlyginti dėl to bendrovei atsiradusius nuostolius.
Apeliacinės instancijos teismas,
naikindamas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, laikė, kad
ieškovas neįrodė atsakovo A. I. neteisėtų veiksmų, nes, bendrovei
nepajėgiant mokėti finansinio lizingo įmokų už automobilius, atsakovas pasirinko
nenaudingą, tačiau neišvengiamą veiksmą, kuris negali būti pripažintas
neteisėtu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad automobiliai
iš esmės buvo perleisti už jų likusią neišmokėtą vertę, kuri nėra tapati turto
rinkos vertei. Be to, automobiliai buvo perleisti su bendrovės akcininku
susijusiam asmeniui. Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad
bendrovės patirtus 80 925,03 Lt nuostolius, susidariusius kaip
skirtumas tarp automobilių įgijimo kainos nenudėvėtos dalies ir likusios
neapmokėtos automobilių kainos, privalo
atlyginti atsakovai.
Pagal CPK 351
straipsnio 1 dalį atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs
nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai. Nagrinėjamame
kasaciniame skunde nekeliama klausimų dėl ieškinio senaties termino taikymo ar
pradinio ieškovo pakeitimo nauju teisėtumo, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja
su tuo susijusių atsiliepimuose į kasacinį skundą nurodytų argumentų.
Teisėjų
kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas skundžiamą
procesinį sprendimą priėmė nevisapusiškai ir neišsamiai ištyręs bei įvertinęs
bylos duomenis ir teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl atsakovų, kaip bendrovės
vadovų, civilinės atsakomybės sąlygų: bendrovei padarytos žalos fakto,
neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės. Dėl to sutiktina su kasacinio
skundo argumentais, kuriais apeliuojama į teisės normų pažeidimą visapusiško
bylos aplinkybių ištyrimo, įrodymų vertinimo aspektais. Apeliacinės instancijos
teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai vertintini kaip nulėmę
netinkamą, bylos faktinių aplinkybių neatitinkantį materialiosios teisės normų
taikymą. Nustatyti pažeidimai turėjo įtakos neteisėtam procesiniam sprendimui
priimti, todėl konstatuotinas CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punkte įtvirtinto pagrindo peržiūrėti bylą kasacine tvarka egzistavimas.
Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o
pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 359 straipsnio
1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus kasacinį
skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, atitinkamai turi
būti perskirstomos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose turėtos
bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą byloje
dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami
nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus mokėjimo
bylose pagal bankrutuojančios bendrovės ieškinius. Dėl to atsakovui A. I. turi būti grąžinamas jo už apeliacinį
skundą sumokėtas žyminis mokestis – 1214 Lt. Apeliacinės instancijos teismas
pradinį ieškovą bankrutuojančią bendrovę pakeitė nauju ieškovu AB ,,Turto
banku“, todėl kasaciniame teisme CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas
netaikomas. Ieškovas AB ,,Turto bankas“ atleidžiamas nuo žyminio mokesčio
mokėjimo įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), tačiau pagal CPK 96 straipsnio
1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas,
išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio
reikalavimo daliai. Dėl to iš atsakovo A. T. priteistina valstybei 5832 Lt, o iš atsakovo A. I. – 1214 Lt žyminio mokesčio už kasacinį
skundą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui A. I. tokia pati suma turėtų būti grąžinama, iš šio atsakovo
valstybei žyminis mokestis nėra priteisiamas ir jam negrąžinamas. Valstybei iš
atsakovo A. T. priteistina 87,20 Lt, o iš atsakovo A. I. – 15,39 Lt išlaidoms, susijusioms su
procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose,
atlyginti (CPK 88, 93, 92 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96
straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17
d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. sprendimą.
Priteisti valstybei iš atsakovo A.
T. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) 5832 (penkis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt du) Lt
žyminio mokesčio už kasacinį skundą.
Priteisti valstybei
iš atsakovo A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 87,20 Lt
(aštuoniasdešimt septynis litus 20 ct), o iš atsakovo A. I. (asmens
kodas (duomenys
neskelbtini) 15,39 Lt (penkiolika litų 39 ct) išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Sigitas
Gurevičius
Česlovas Jokūbauskas