Administracinė byla Nr. AS-496-525/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01464-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, akcinei bendrovei „Telia Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „TELE2“ dėl rašto panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas S. F. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2019 m. kovo 8 d. raštą Nr. (64.3) 1B-786 ir atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 2) atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos neteisėtų veikų, kuri 2019 m. balandžio 15 d. skundo teikimo teismui dieną yra lygi 294 057,36 Eur; 3) atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB „Telia Lietuva“ neteisėtų veikų, kuri 2019 m. balandžio 15 d. skundo teikimo teismui dieną yra lygi 65 983,60 Eur; 4) atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB „TELE2“ neteisėtų veikų, kuri 2019 m. balandžio 15 d. skundo teikimo teismui dieną yra lygi 212 581,96 Eur; 5) išspręsti pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą varžymo ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiamai atnaujinti nusikalstamai nutraukto (nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki šiol nepertraukiamai) elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą bei nedelsiamai nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo (nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki šiol nepertraukiamai), priešingai Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsakmioms nuostatoms, pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo – Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 str.; 6) sujungti aukščiau nurodytas tiesiogiai susijusias bylas jų objektyviam ir visapusiškam išnagrinėjimui bei teisingam, galutiniam išsprendimui teisėtu teismo procesu ir teisingai sudaryto teismo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. gegužės 14 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. suformuluoti (sukonkretinti) reikalavimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintus reikalavimus, nurodant, be kita ko, atitinkamus atsakovus, t. y. viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, kurio konkretūs aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad elektros energijos tiekimo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas bei nutraukimas yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Tai savo esme yra civiliniai teisiniai santykiai ir ginčai dėl jų nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Dėl pareiškėjo reikalavimo teismui apie nusikalstamas veikas pranešti prokurorui dėl viešojo intereso gynimo pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį, teismas nurodė, jog skundų, prašymų ginti viešąjį interesą nagrinėjimo, tyrimo pagal teismo atskirąją nutartį ar prokuroro inicijuoto tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlikimo ir sprendimų priėmimo tvarką, taip pat Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio taikymo ypatumus nustato Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 5 punktą, prašymus dėl galimai pažeisto viešojo intereso nagrinėja apygardų prokuratūrų, o ypatingos svarbos atvejais – Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos.
2019 m. gegužės 14 d. pareiškėjas pateikė teismo nustatytų skundo trūkumų šalinimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjo S. F. skundą laikė nepaduotu.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai, susiję su Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos veiksmais bei šios institucijos, AB Telia Lietuva ir AB Tele2 veiksmais galimai pareiškėjui padaryta žala yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, nepaisant to pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, informavo teismą, kad teismo nustatytų reikalavimų nevykdys. Kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, nesikreipė dėl termino pratęsimo nustatytiems trūkumams pašalinti, todėl jo skundas laikytinas nepaduotu.
III.
Pareiškėjas S. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, nes ji, pareiškėjo teigimu, yra neteisinga, neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota, niekinė ir negaliojanti nuo jos priėmimo momento. Taip pat nutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo S. F. skundą laikė nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, kurie užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-348/2008). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) privalo nurodyti savo pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundo Skundo (prašymo, pareiškimo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis arba kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti skundo (prašymo, pareiškimo) priedų proceso šalims.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo pirmosios instancijos teismui turinį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi netinkamai suformuluoti pareiškėjo reikalavimai trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį, pateikė patikslintą skundą, kuriame buvo išdėstyti argumentai dėl nepagrįstai pareiškėjui nustatytų skundo trūkumų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neištaisė teismo nurodytų trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo S. F. skundą laikė nepaduotu.
Pabrėžtina, kad teismo tiek 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje, tiek 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje pareiškėjo skundo trūkumai buvo aiškiai išvardinti, taip pat buvo nurodyta, kaip pareiškėjas gali juos pašalinti. Pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui, ištaisius minėtoje nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. tinkamai suformulavus reikalavimą, t. y. nurodžius atsakovą (viešojo administravimo subjektą), kurio konkretūs aktai arba veiksmai (neveikimas) būtų skundžiami, pakartotinai kreiptis į Vilniaus apygardos administracinio teismą.
Atsižvelgus į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė