Administracinė byla Nr. ATP-806-417/2014

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02921-2014-4

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                    45.4.; 79.1.(S)

          KLAIPĖDOS  APYGARDOS TEISMAS

              N U T A R T I S

              2014 m. lapkričio 25 d.

              Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimo, kuriuo R. E., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1302 straipsnį nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems (4) metams, konfiskuojant transporto priemonę „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

                                                                  n u s t a t ė :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-07 nutarimu R. E. nubaustas pagal ATPK 1302 straipsnį už tai, kad 2014-07-26, apie 10.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 0,5 promilės girtumas), vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai asmeniui buvo paskirta nuobauda už ATPK 126 straipsnyje numatytus pažeidimus.

              Apeliaciniame skunde R. E. nurodo, kad jis su užfiksuotu girtumo laipsniu nesutiko, kadangi išvakarėse buvo išgėręs tik nealkoholinio alaus ir liepos 24, 25, 26 dienomis alkoholio nevartojo, todėl paprašė policijos pareigūnų, kad leistų pūsti dar kartą, tačiau policijos pareigūnai nesutiko. Apeliantas policijos pareigūnams pareiškė, kad nori pasitikrinti sveikatos būklę sveikatos priežiūros įstaigoje. Nurodo, kad policijos pareigūnai jį sustabdė 2014-07-26 10 val. 25 min., o alkotesteriu „Lion alkolmeter 500“ 2014-07-26 10 val. 28 min. iškvėptame ore jam buvo nustatytas 0,5 promilės neblaivumas, tačiau nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo 2014-07-26 11 val. 41 min., o transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas surašytas 2014-07-26 12 val. 10 min. Maždaug 12 val. 25 min. policijos pareigūnai jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninę. Kadangi mieste vyko (duomenys neskelbtini) šventė ir ligoninėje pacientų buvo labai daug, pralaukus 20–25 minutes, gydytojas pasakė, kad tyrimas nustatyti etilo alkoholio kiekį kraujyje bus atliktas tik tada, kai jis apžiūrės visus ligonius, todėl patarė nuvykti į (duomenys neskelbtini) universitetinę ligoninę, tą apeliantas ir padarė. 13.20 val. jam nuvykus į (duomenys neskelbtini) universitetinę ligoninę apžiūrai, jokių neblaivumo požymių nustatyta nebuvo, alkoholio kiekis iškvėptame ore 13 val. 20 min. nustatytas 0,00 promilių, 13 val. 46 min. – 0,00 promilių, 13 val. 40 min. alkoholio koncentracija kraujyje nustatyta 0,00 promilių. Specialisto išvadoje Nr. T-A 6649/14 (01) nurodyta, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Kadangi pareigūnų tikrinimo ir medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, akivaizdžiai skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, o ne jų visumą, todėl nesiėmė visų priemonių bylos aplinkybių teisingam ištyrimui ir išnagrinėjimui. Kadangi kilo prieštaravimų tarp alkotesteriu užfiksuotų neblaivumo rodmenų ir duomenų, nurodytų specialisto išvadoje, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta, teismas paskyrė atlikti ekspertizę. Ekspertizės akte Nr. EG 1939/14(03) konstatuota, kad 2014-07-26 13.40 val. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta, nes kraujas paimtas praėjus net 3 val. 12 min. po pirminio tyrimo alkotesteriu – per šį laiką alkoholis iš organizmo pasišalino. Ekspertizės akte konstatuota, kad jis 2014-07-26, apie 10.25 val., automobilį vairavo neblaivus, nes po pirminio tyrimo alkotesteriu, o kraują paėmus tik po 3 val. 12 minučių, per šį laiką iš kraujo vidutiniškai pasišalino 0,48 promilės, daugiausiai galėjo pasišalinti 0,64 promilės etilo alkoholio. Be to, šiame ekspertizės akte teigiama, kad jo blaivumas nustatytas praėjus daugiau nei 1 valandai po pažeidimo užfiksavimo, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 10 punktui, todėl KUL atlikto blaivumo tyrimo rezultatais remtis negalima. Su tokia eksperto išvada R. E. nesutinka, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkte, numatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamojo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 val. nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo, išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos apžiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti siejamas ne su pirminio girtumo patikrinimo pradžia, bet su pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo laiku. Be to, šis nurodytas 1 valandos terminas taikomas policijos pareigūnams, kurie privalo pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 27 punkte numatyta, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos ar inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Taigi nėra nustatytas terminas, per kurį asmuo privalo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Todėl vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N444-1025/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-30-2014). Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnai į (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninę jį pristatė tik 12.25 val., kai jis pasirašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, nes iki tol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, todėl patekti į medicinos įstaigą negalėjo. Esant šiai situacijai akivaizdu, kad Taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti šiuo atveju turi būti siejamas su transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu bei tuo laiku, kada policijos pareigūnai pristatė jį į sveikatos priežiūros įstaigą, todėl apeliantas daro išvadą, kad į ligoninę jis kreipėsi laiku, o kraujas tyrimui paimtas pažeidžiant Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką tik dėl policijos pareigūnų veiksmų, dėl kurių jis negalėjo per norminiuose aktuose nustatytą laiką patekti į medicinos įstaigą kraujo tyrimui atlikti.

R. E. teigia, kad ekspertizės akte nurodyta, kad jo kraujas alkoholio nustatymui paimtas praėjus net 3 val. 12 min. po pirminio tyrimo alkotesteriu – per šį laiką iš kraujo vidutiniškai pasišalina 0,48 promilės, daugiausiai galėjo pasišalinti 0,64 promilės etilo alkoholio. Remiantis tokia eksperto išvada ir atliktais skaičiavimais ir atsižvelgiant į tai, kad organizme vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilės alkoholio per valandą, medicinos įstaigoje atlikus kraujo tyrimą, kraujyje turėjo būti nustatytas 0,02 promilės girtumas, o atvykus į gydymo įstaigą 13.20 val. ir tikrinant jo girtumą alkotesteriu, alkoholio kiekis iškvepiamame ore turėjo būti dar didesnis. Tačiau medicinos įstaigoje nei paėmus kraują, nei iškvepiamame ore alkoholio nerasta iš viso, todėl netgi praėjus 3 val. 12 min. po pirminio tyrimo alkotesteriu, kai per šį laiką iš kraujo vidutiniškai pasišalina 0,48 promilės, neblaivumas sumažėti iki 0,00 promilės negalėjo. Apelianto nuomone, net ir neturint medicininio išsilavinimo, galima teigti, kad kiekvieno asmens organizmas alkoholį iš organizmo šalina skirtingai, nevienodu laikotarpiu. Ekspertizės akte nurodyta, kiek vidutiniškai ir daugiausiai pasišalina alkoholio iš žmogaus kraujo per 3 val. 12 min., tačiau nenurodytas per šį laiką mažiausiai iš žmogaus kraujo pasišalinantis alkoholio kiekis. Apeliantas pažymi, kad ekspertizės akte Nr. EG 1939/14(03) nurodyta, jog jis            2014-07-26, apie 10.25 val., automobilį vairavo neblaivus, tačiau kokia etilo alkoholio koncentracija buvo jo organizme vairavimo metu, nenurodyta. R. E. kelia abejonių jo neblaivumo laipsnis, kuris užfiksuotas policijos pareigūnų alkotesteriu, kadangi jis nei išvakarėse, nei tą dieną alkoholio nevartojo, vairavo automobilį blaivus, tai ir patvirtino Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 228 bei specialisto išvada Nr. T-A 6649/14(01), todėl pripažindamas jį kaltu, teismas nepagrįstai rėmėsi vien alkotesterio rodmenimis, kurie prieštarauja kitiems surinktiems įrodymams, o šių rodmenų ekspertizės aktas nepatvirtina. Be to, apeliantas nurodo, kad Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų centras 2006-12-13) rašoma apie tai, kad alkotesterio rodmenys gali įvairuoti net nuo -30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas oras ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai, todėl tai, jog alkotesteris iškvepiamame ore rodė 0,50 promilės girtumą, objektyviai galėjo neatspindėti galimo alkoholio kiekio jo organizme, kadangi iškvepiamo oro koncentracija iš esmės galėjo skirtis nuo koncentracijos kraujyje, tai ir patvirtino specialisto išvada Nr. T-A 6649/14(01), kurioje nurodyta, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta, o abejoti minėto specialisto išvada teismas neturėjo jokio pagrindo. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus neišsamiai, neobjektyviai ir nevisapusiškai, netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, kuriuo pripažino jį kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1302 straipsnyje. R. E. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, jam administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis mano, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, todėl R. E. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prašo skundžiamą nutarimą palikti galioti.

              Apeliacinis skundas atmestinas.

              ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

              Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99 punkte nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

              Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 punktas). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 punktas). Šiose Taisyklėse neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas).

              Policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (paminėtų Taisyklių 6, 6.1, 6.3, 9, 9.1, 9.3 punktai).

              Iš Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio A. K. 2014-07-26 tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio dieną, apie 10.25 val., pamatė įtartinai manevruojantį automobilį „Renault Laguna“. Sustabdžius automobilį, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkotesteriu patikrinus vairuotojo neblaivumą, jam buvo nustatytas 0,5 promilės girtumas. R. E. su padarytu pažeidimu sutiko, bet manė, kad jo neblaivumas negalėjo viršyti leistinos normos, nes jautėsi puikiai (b. l. 13).

              Iš patikros alkotesteriu duomenų matyti, kad 2014-07-26  10.28 val. alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18873 R. E. buvo nustatytas 0,5 promilės girtumas. R. E. po patikrinimo rezultatu pasirašė (b. l. 9). Paaiškinime prie administracinio teisės pažeidimo protokolo nurodė, kad „Paaiškinsiu teisme“ (b. l. 6). Apie tai, kad jis jokio alkoholio nevartojo, prašė, jog jam neblaivumas būtų patikrintas dar kartą, net neužsiminė.

              Iš patikros sertifikato Nr. 1522549 matyti, kad alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18873 patikros sertifikatas galiojo iki 2014-08-18, šio matuoklio matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0 iki 4,00 laipsnių promilės, gali būti plius minus 5 procentai (b. l. 8). R. E. atveju, kai buvo nustatytas 0,5 promilės girtumas, pritaikius minėtą 5 procentų promilės paklaidą, R. E. girtumas galėjo būti 0,475 promilės, tai paneigia R. E. apeliacinio skundo argumentą, jog pagal eksperto išvadoje atliktus skaičiavimus ir atsižvelgiant į tai, kad organizme vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilės alkoholio per valandą, medicinos įstaigoje atlikus kraujo tyrimą, jo kraujyje turėjo būti nustatytas 0,02 promilės girtumas.

              Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje (5 punktas) numatyta, kad bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į ASPĮ. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 101.4 p. numatyta, kad transporto priemonės vairuotojui prireikus atlikti medicininę apžiūrą, išrašyti siuntimą (3 priedas) ir pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo.

              Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti siejamas ne su pirminio girtumo patikrinimo pradžia, bet su pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo laiku.

R. E. buvo nustatytas neblaivumas 10.28 val. (b. l. 9). Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad R. E. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo  2014-07-26  11.41 val. (b. l. 10). Iš specialisto išvados Nr. T-A 6649/14(01) matyti, kad 2014-07-26 R. E. kreipėsi į medicinos įstaigą, tą pačią dieną 13.20 val. 13.20 val., 13.46 val. R. E. alkotesteriu patikrinus neblaivumą nustatyta  0,00 promilių. 13.40 val. R. E. buvo paimtas kraujas, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 19). R. E. gydytojai nurodė, kad 2014-07-25 tarp 17 ir 22 val. išgėrė 4 butelius 0,5 litro talpos alaus (b. l. 20). Ši aplinkybė visiškai prieštarauja R. E. apeliacinio skundo argumentui bei teismo posėdyje duotiems parodymams, kur R. E. tvirtino, kad jis išvakarėse alkoholio nevartojo visiškai.

Tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp 2014-07-26  10.28 val. alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ užfiksuotų R. E. neblaivumo duomenų ir nustatytų specialisto išvadoje, apylinkės teismas paskyrė atlikti narkologinę, medicininę ekspertizę (b. l. 23).

Ekspertizės akte Nr. EG 1939/14(03) nurodyta, kad R. E. kraujas alkoholio nustatymui paimtas praėjus net 3 val. 12 min. po pirminio tyrimo alkotesteriu – per šį laiką iš kraujo vidutiniškai pasišalina 0,48 promilės, daugiausia galėjo pasišalinti 0,64 promilės. Ekspertas D. V. konstatavo, kad medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp 2014-07-26  10.28 val. alkotesteriu „Lion alcolmeter“ atlikto R. E. blaivumo testo (nustatyta 0,5 promilės) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijoje atliktos specialisto išvados dėl R. E. blaivumo (2014-07-26  13.40 val. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta), nes kraujas paimtas praėjus net 3 val. 12 min. po pirminio tyrimo alkotesteriu – per šį laiką alkoholis iš organizmo pasišalino. 2014-07-26, apie 10.25 val., R. E. automobilį vairavo neblaivus (b. l. 25–26).

Aptarti duomenys neprieštarauja tam, kad jeigu R. E. būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros įstaigą per 1 valandą taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, R. E. tiek alkotesteriu, tiek kraujyje būtų nustatytos ne 0,00 promilės, o atitinkamas neblaivumo laipsnis, kuris neprieštarautų nustatytam 2014-07-26  10.28 val., t. y. iš karto po to, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Šią aplinkybę patvirtina ir mokslinis tyrimas.

Atsižvelgiant į mokslinį tyrimą (460 psl., 2003 m. „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius A. D.), kad suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100,125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15, 0,2 promilės per valandą, nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad, praėjus net 3 val. 12 min. po to, kai R. E. neblaivumą patikrino policijos pareigūnai ir nustatė 0,5 promilės girtumą, R. E. girtumas iki 0,00 promilės sumažėti galėjo. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų centras, 2006-12-13), rašoma apie tai, kad alkotesterio rodmenys gali įvairuoti net nuo –30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai, taip pat neprieštarauja tam, kad praėjus 3 val. 12 min. nuo pirmo patikrinimo alkotesteriu, alkotesteris R. E. iškvepiamame ore galėjo rodyti 0,5 promilės girtumą.

Pagal teismų praktiką asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

Iš aptartų duomenų matyti, kad 2014-07-26 R. E. automobilio vairavimo metu buvo neblaivus, jam nustatytas 0,5 promilės girtumas. Šią aplinkybę patvirtina eksperto išvados, kurios neprieštarauja ir aptartam moksliniam tyrimui bei specialisto išvadai.

Apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino išsamiai ir visapusiškai, ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidė, skundžiamu nutarimu R. E. pagal ATPK 1302 straipsnį nubaudė pagrįstai ir teisėtai, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-07 nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

                                                                        n u t a r i a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą, R. E. apeliacinio skundo netenkinti.

              Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                          Eduardas Maškevičius