LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. lapkričio 30 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimo peržiūrėjimo. Šiuo sprendimu panaikintas Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. galutinis sprendimas, kuriuo ieškovės UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ ieškinys atsakovui E. S. dėl skolos ir netesybų priteisimo tenkintas, o atsakovo priešieškinis ieškovei dėl nuostolių, delspinigių ir palūkanų priteisimo atmestas, ir priimtas naujas sprendimas – ieškinį atmesti, o dalį priešieškinio patekinti.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias rangos sutartį, darbų perdavimą ir priėmimą, užsakovo gynybos būdus, taip pat netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Šioje byloje atsakovas, remdamasis tuo, kad ieškovės atlikti saulės elektrinės montavimo darbai yra netinkamos kokybės, naudojosi dviem savo teisių gynimo būdais – teise atsisakyti sumokėti už netinkamai atliktus darbus ir teise reikalauti nuostolių, kuriuos sudaro netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos, atlyginimo. Atsakovas (užsakovas) šiuos du savo teisių gynimo būdus naudojo tai pačiai savo pažeistai teisei apginti. Tačiau CK 6.665 straipsnyje užsakovui nenustatyta tokia teisė. Tai reiškia, kad užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutarė atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo nesumokėtą atlyginimą už atliktus darbus ir tuo pačiu sprendimu tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, taip pažeisdamas CK 6.665 ir 6.678 straipsnių nuostatas bei nukrypimo nuo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011. Ieškovė taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju šalių sutartyje užsakovui nenustatyta teisė reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Tokiu atveju įstatymas nustato, kad rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.665 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė atsakovui priimtinu laiku leisti atlikti sumontuotų saulės modulių apžiūrą ir neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus (jeigu tokie būtų nustatyti), tačiau atsakovas tokio ieškovės pasiūlymo atsisakė ir nesuteikė galimybės ieškovei apžiūrėti tariamus defektus ir savo iniciatyva ištaisyti juos (jeigu tokie būtų nustatyti). Be to, atsakovas į specialistą dėl elektrinės būklės įvertinimo kreipėsi tik 2019 metų lapkritį, t. y. pats atsakovas daugiau kaip 14 mėnesių nuo atliktų darbų perdavimo nesiėmė jokių veiksmų dėl tariamų trūkumų pašalinimo, taip savo rizika leisdamas tariamiems montavimo trūkumams didėti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas atsakovo priešieškinio reikalavimus, turėjo svarstyti dėl dalinės civilinės atsakomybės atsakovui (užsakovui) taikymo ir iš dalies atleisti ieškovę nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Be to, anot ieškovės, į bylą pateiktas specialisto J. V. atlikto ginčo elektrinės įvertinimo aktas, kurį apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrindžiančiu atsakovo priešieškinio reikalavimus, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas; apeliacinės instancijos teismas turėjo atmesti eksperto J. V. tyrimo išvadas, nes šios išvados neišplaukia iš tyrimo eigos ir pateiktos dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų netinkamo taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Informacinių technologijų pasaulis“ (j. a. k. 135928725) 153 (vieną šimtą penkiasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. lapkričio 30 d. banko Swedbank, AB, mokėjimo nurodymu Nr. 30.2153.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Jūratė Varanauskaitė