Administracinė byla Nr. I-4631-629/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03872-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Jauniui Sventickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 1D-5768(11) ir priteisti iš VRM pareiškėjui 21 690,13 Lt neteisėtai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 29 d.
Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 29 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl jo pensija buvo mažinama pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 str. 3 d. Dėl minėto mažinimo jam nebuvo išmokėta 21 690,13 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarime nurodė, kad teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu buvo mažinama pareiškėjo valstybinė pensija, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), todėl, pareiškėjo teigimu, jam turi būti išmokėta neteisėtai neišmokėta pensijos dalis.
VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 22–24) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba byla nutraukti, nes pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą. Nurodė, kada pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai (b. l. 29, 30).
Skundas tenkintinas visiškai.
Ginčas kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. taikymo, išmokėjimo pareiškėjui.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo paskirta 2 566,83 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tačiau nuo 2010 m. sausio mėn. pareiškėjui buvo mokama mažesnė pensija nei paskirtoji. Pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis iš esmės nesutinka tik su pensijos ribojimu pagal Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., taikytu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 29 d.
2014 m. liepos 25 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti jam neteisėtai neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 18), tačiau VRM 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 1D-5768(11) nusprendė pareiškėjo prašymo nenagrinėti, kaip paduoto praleidus 6 mėn. kreipimosi terminą (b. l. 19). Pažymėtina, kad VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjas praleido ir terminą kreiptis į teismą.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas iš tiesų į teismą dėl pensijos dalies priteisimo kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškėjui šis terminas buvo atnaujintas, todėl pakartotinai šiuo klausimu nebepasisakoma ir toliau sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui priteistinos pensijos dalies ir sprendimo panaikinimo.
Teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas turi teisę į nepriemokos, susidariusios dėl tuo metu galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo, išmokėjimą.
Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM pažymos apie 2010–2013 m. pareiškėjo pensijos dydį matyti, kad ginčo laikotarpiu dėl Konstitucijai prieštaraujančių Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo pareiškėjui buvo neišmokėta 21 690,13 Lt (6 281,90 Eur) valstybinės pensijos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn. Pastebėtina, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma atitinka teismo nurodytą laikotarpį
Pažymėtina, jog pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjui už minėtą laikotarpį neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – iš viso 6 281,90 Eur (21 690,13 Lt) – priteistina ne iš VRM, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti 2014 m. rugpjūčio 11 d. VRM sprendimą Nr. 1D-5768(11), kuriuo VRM prašymo išmokėti pensijos dalį, susidariusią dėl Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų nuostatų taikymo, nusprendė nenagrinėti, kadangi pareiškėjas kreipėsi į VRM praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos.
Pažymėtina, kad reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikomas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų terminas, taigi VRM pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai taikė 6 mėnesių terminą, todėl šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą VRM sprendimą. Kaip minėta, teismas 3 metų terminą kreiptis dėl pensijos nepriemokos priteisimo atnaujino, todėl darytina išvada, jog skundžiamas VRM sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. Š. skundą tenkinti visiškai.
Priteisti pareiškėjui V. Š. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 6 281,90 Eur (šešis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir devyniasdešimt euro centų) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 1D-5768(11).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Milda Vainienė
Violeta Petkevičienė
Donatas Vansevičius