Administracinė byla Nr. ATP-750-417/2016 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01903-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.1.; 2.1.2.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. gruodžio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. M. (R. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimo,
n u s t a t ė:
R. M. 2016 m. balandžio 23 d. 0.48 val. ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią A. K., nors teisė vairuoti transporto priemones yra atimta bei paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinės teisės pažeidimo padarymą, bei vengė blaivumo patikrinimo. Šiais veiksmais R. M. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1302 straipsnyje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimu R. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1302 straipsnyje, padarymą skirtas administracinis areštas 27 (dvidešimt septynioms) paroms konfiskuojant transporto priemonę „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos apygardos teisme gautas R. M. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimo. Šiuo skundu prašoma šį nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą nekonfiskuojant transporto priemonės „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), administracinį areštą pakeisti bauda arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas motyvuojamas tuo, kad teismas pažeidė materialinės ir procesines teisės normas, taip pat teismas nepagrįstai į bylą neįtraukė automobilio Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės A. K..
Atsiliepimu į skundą prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad apeliantas kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo paskirtą administracinę nuobaudą – 27 parų areštą – pakeisti į baudą, nekonfiskuoti automobilio. Be to, jo manymu, teismas nepagrįstai į bylą neįtraukė konfiskuoto automobilio savininkės A. K..
Pagal ATPK 1302 straipsnį pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 1242 straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia baudą nuo 1158 iki 1448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 straipsnyje. Pagal jas nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų reikalavimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas R. M. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje, tai yra vairavo transporto priemonę, nors teisė vairuoti jam yra atimta ir vengė pasitikrinti girtumą. Taip pat teismas įvertino pažeidėjo asmenybę – jis ne kartą baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą bei girto pasirodymą viešosiose vietose, ir įvertino atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs tai, teismas paskyrė griežtesnės rūšies administracinę nuobaudą – 27 parų administracinį areštą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo pažeidėjui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. Pritariant pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos skyrimo motyvams pažymėtina, kad, vadovaujantis įtvirtintu teisingumo principu, administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu privalo atitikti padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Sprendžiant paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo klausimą, akcentuotina, kad nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog apeliantas nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, administracinių teisės pažeidimų išraše jų iš viso yra 14, 12 yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, iš kurių 10 padaryti esant neblaiviam, nepaisant to, jis toliau pažeidinėja įstatymus – daro naujus pažeidimus, tai leidžia pagrįstai teigti, jog administracinio poveikio priemonė – bauda – jokios įtakos R. M. tolimesniam elgesiui neturi, išvadų iš ankstesnių nuobaudų apeliantas nedaro, tai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas administracinės nuobaudos rūšį bei jos dydį nagrinėjamu atveju apeliantui parinko tinkamai.
Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. apeliacinio skundo prašymą pakeisti jam paskirtą administracinę nuobaudą 27 parų areštą į baudą, pažymėtina ir tai, jog administracine nuobauda siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo. Nagrinėjamu atveju įvertinus apelianto asmenybę, jo ankstesnius baustumus, jam inkriminuoto teisės pažeidimo pavojingumą, jo pobūdį bei pakartotinumą, teismas mano, kad paskirtas administracinis areštas bei jo trukmė nelaikytina per griežta, ji atitinka administracinėms nuobaudoms keliamus proporcingumo reikalavimus, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą teisinio pagrindo nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog administracinė nuobauda R. M. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 straipsnio reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus.
Apylinkės teismas taip pat nutarė, kad pažeidėjui skirtina ir ATPK 1302 straipsnio sankcijoje numatyta privaloma papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ATPK 1302 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai, jei perleisdamas daiktą pažeidėjui, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; daiktas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.
Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl tretiesiems asmenims priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, būtina ne tik išsiaiškinti nuosavybės panaudojimo darant administracinės teisės pažeidimą aplinkybes, ar automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą. Būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principo reikalavimus, kurie kildinami iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Apygardos teismas įvertinęs bylos duomenis sutinka su apylinkės teismo išvada, kad realus konfiskuoto automobilio valdytojas ir naudotojas yra pats R. M., o parduodamas minėtą transporto priemonę savo artimajam, bandė išvengti galimo jos konfiskavimo už tokio pobūdžio veikas. Tokią pagrįstą išvadą galima daryti iš byloje esančių transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriose nurodyta, kad R. M. 2013 m. rugsėjo 5 d. įsigijęs automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 10 d. jį pardavė savo močiutei A. K., kuri ir buvo šios transporto priemonės savininkė pažeidimo padarymo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad R. M., vairuodamas tą patį automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 6 d., 2014 m. lapkričio 2 d. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 1302 straipsnyje (b. l. 11–13). Šie duomenys sudaro pagrindą manyti, kad realus automobilio valdytojas ir naudotojas liko jis pats, o parduodamas minėtą transporto priemonę savo artimajam, bandė išvengti galimo jos konfiskavimo už tokio pobūdžio veikas, toliau naudodamasis šia transporto priemone daro administracinės teisės pažeidimus.
Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad įvertinęs bylos duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai taikė transporto priemonės – automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, todėl keisti ar naikinti apylinkės teismo nutarimą nėra pagrindo.
Apygardos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, tinkamai atliko nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų įvertinimą, pakankamai detaliai išnagrinėjo ir aptarė byloje nustatytas aplinkybes bei pateikė išsamius argumentus dėl atitinkamų įstatymo nuostatų taikymo, tinkamai individualizavo administracinę nuobaudą, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n u t a r i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Eduardas Maškevičius