Administracinė byla Nr. eA-2020-556/2015

       Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01418-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),    

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, sudarytos Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo klubo „Medžiotojų ragas“ skundą atsakovams Komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, sudarytai Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, Šilalės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas klubas „Medžiotojų ragas“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį patikslino, prašė:

- panaikinti Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, sudarytos Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (toliau – ir Komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti, ir Komisija), 2014 m. rugsėjo 30 d. protokolinį sprendimą (protokolo Nr. 3), kuriuo nutarta 2014 m. rugpjūčio 28 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijoje (toliau – ir Administracija) gautą pareiškėjo prašymą „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir ribų pakeitimo“ sudaryti medžioklės plotų vienetą (toliau – ir 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymas) pripažinti neatitinkančiu imperatyvių Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 8 straipsnio ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

- įpareigoti Komisiją bei Administraciją pradėti naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą, suformuoti ir patvirtinti naują medžioklės plotų vienetą bei teikti Aplinkos apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą ne konkurso tvarka pareiškėjui išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius naujai suformuotame medžioklės plotų vienete.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymu prašė pradėti naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą, sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pagal siūlomą kartografinę schemą ir kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl leidimo jame naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius išdavimo pareiškėjui ne konkurso tvarka. Nurodė, kad dalies miško ir žemės ūkio paskirties žemės, kuri patenka į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui (toliau – ir „Medvėgalio“ MB) naudojamą medžioklės plotų vienetą pagal valstybės suteiktą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, savininkai ir teisėti naudotojai, būdami ir „Medvėgalio“ MB nariais, 2010 metų birželio mėnesį įkūrė naują juridinį asmenį – klubą „Medžiotojų ragas“. Klubo „Medžiotojų ragas“ steigėjų konfliktai su „Medvėgalio“ MB dėl narystės bei dėl medžioklės organizavimo tvarkos tęsiasi jau daugiau nei penkerius metus. Klubo „Medžiotojų ragas“ nariai buvo pašalinti iš „Medvėgalio“ MB narių, dėl ko vyko teisminis ginčas ir šis pašalinimas buvo pripažintas neteisėtu. Kol ginčas buvo nagrinėjamas kasaciniame teisme, klubo „Medžiotojų ragas“ nariai vėl yra pašalinti iš „Medvėgalio“ MB medžiotojų kolektyvo narių. Pareiškėjas teigė, jog tokie veiksmai užkerta kelią žemės ir miško savininkams teisėtai tapti ir būti „Medvėgalio“ MB kolektyvo nariais. „Medvėgalio“ MB nesutinka geranoriškai padalinti dabar jo naudojamą medžioklės plotų vienetą. Tokiu būdu yra susidariusi faktinė ir teisinė situacija, kai „Medvėgalio“ MB naudojamame medžioklės plotų vienete, esančiuose žemės ir miškų plotuose šių žemių ir miškų savininkai ir valdytojai, turintys medžiotojų bilietus, jokiu būdu negali realizuoti teisės medžioti savo nuosavybės teise priklausančiuose ar kitaip teisėtai valdomuose privačiuose miškuose ir žemėse. Tokiu būdu apribojant ar paneigiant žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkų ir valdytojų teisę medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiuose miškuose ir žemėse, yra pažeidžiama jų ir „Medvėgalio“ MB teisių pusiausvyra ir teisiškai nepagrįstai, neproporcingai siekiamiems tikslams yra apribojamos ir apskritai paneigiamos klubo „Medžiotojų ragas“ narių žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkų ir valdytojų teisės. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas pradėti naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą. Teigė, kad visos kitos, išskyrus atskiro medžioklės ploto vieneto suformavimą, teisėtos priemonės tokiam tikslui pasiekti yra išnaudotos.

Atsakovai Administracija ir Komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovai paaiškino, kad Medžioklės įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, jog medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos tik šio įstatymo 2 dalyje nustatytais atvejais, todėl nagrinėjamu atveju medžioklės plotų vienetai gali būti sudaryti ir jų ribos gali būti keičiamos tik egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu. Pagal Medžioklės įstatyme įtvirtintą medžioklės teisinį reguliavimą medžioklės ploto vieneto sumažinimas be „Medvėgalio“ MB sutikimo nėra galimas. Komisija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir, remdamasi galiojančiais teisės aktais, priėmė skundžiamą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo „Medvėgalio“ MB atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

„Medvėgalio“ MB iš esmės sutiko su atsakovų argumentais. Taip pat nurodė, kad dėl plotų padalinimo „Medvėgalio“ MB valdyba buvo susirinkusi ir šis klausimas buvo svarstytas, tačiau visi susirinkime dalyvavę valdybos nariai pasisakė prieš medžioklės plotų padalinimą. Teigė, kad kiekvienais metais „Medvėgalio“ MB organizuoja draugiškas medžiokles, į kurias kviečiami žemės savininkai, turintys medžiotojo bilietą ir kuriems nuosavybės teise „Medvėgalio“ MB medžioklės plotų vienete priklauso miško arba žemės ūkio paskirties žemė. Be to, klubo „Medžiotojų ragas“ nariai, kurie teismo nutartimi pripažinti pašalintais neteisėtai iš „Medvėgalio“ MB narių, gali vėl jais tapti ir medžioti.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 11 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo klubo „Medžiotojų ragas“ skundą: panaikino Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti sprendimą, įformintą 2014 m. rugsėjo 30 d. posėdžio protokolu Nr. 3; įpareigojo Komisiją medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo klubo „Medžiotojų ragas“ 2014 m. rugpjūčio 24 d. (gautas 2014 m. rugpjūčio 28 d.) prašymą „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir ribų pakeitimo“; netenkino trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. DĮV-732 „Dėl komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti sudarymo“ ir 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. DĮV-835 „Dėl 2012 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. DĮV-732 „Dėl komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti sudarymo“ pakeitimo“ sudarytos Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti sprendimo, įforminto 2014 m. rugsėjo 30 d. posėdžio protokolu Nr. 3, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas byloje pateiktais įstatais nustatė, kad pareiškėjas – klubas „Medžiotojų ragas“ (teisinė forma – asociacija), yra 2010 m. birželio 3 d. juridinių asmenų registre įregistruotas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra turtinti ir propaguoti senas Lietuvos medžioklės tradicijas – medžioklę su šunimis, kokybiškai gerinti ir racionaliai naudoti medžioklės fondą, atsižvelgiant į miškų, žemės ūkio naudotojų interesus ir rekomendacijas. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 24 d. (Administracijoje gautas 2014 m. rugpjūčio 28 d.) prašymu „Dėl medžioklės plotų sudarymo ir ribų pakeitimo“ kreipėsi į Komisiją, prašydamas: 1) pradėti naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą pagal pareiškėjo pateikiamą kartografinį pasiūlymą; 2) suformuoti ir patvirtinti naują medžioklės plotų vienetą; 3) teikti Aplinkos apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoti ne konkurso tvarka leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius naujai suformuotame medžioklės plotų vienete klubui „Medžiotojų ragas“. Iš kartu su pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymu pateikto kartografinio pasiūlymo matyti, kad pareiškėjo prašomas suformuoti naujas medžioklės plotų vienetas yra „Medvėgalio“ Lietuvos medžiotojų ir žvėrių draugijos Šilalės skyriaus „Medvėgalio“ medžiotojų būrelio medžioklės ploto dalyje. Iš su minėtu prašymu pateikto pasiūlymo siūlomame naujai formuoti medžioklės plotų vienete esančių žemių ir miškų savininkų, valdytojų nuosavybės, nuomos ir panaudos duomenų nekilnojamojo turto registre sąrašą ir kartografinį planą matyti, kad dauguma klubo „Medžiotojų ragas“ narių nuosavybės, nuomos ar panaudos teise valdo žemės ar miško sklypus, esančius siekiamame naujai suformuoti medžioklės plotų vienete. Skundžiamu sprendimu Komisija pripažino, kad pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymas neatitinka imperatyvių Medžioklės įstatymo 8 straipsnio ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kadangi: 1) nepateiktas Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sudaryto medžioklės ploto naudotojo – medžiotojų būrelio „Medvėgalio“, atsisakymas juo naudotis; 2) nepateiktas Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas susitarimas su medžiotojų būreliu „Medvėgalis“ dėl egzistuojančio medžioklės ploto vieneto padalijimo ir nėra kitų Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų; 3) nė vienas iš medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ prašyme nurodytų asmenų nėra didesnio kaip 1 000 ha žemės ploto savininkas ir nurodyti žemės sklypai faktiškai yra išsidėstę nevientisai ir tarpusavyje nesusisiekia, todėl naujo medžioklės ploto vieneto sudarymas galimai suardytų egzistuojantį kitą medžioklės plotų vienetą. Liudytojai teismo posėdžio metu paliudijo, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypai, esantys „Medvėgalio“ MB medžioklės plotų vienete, tačiau jie negali medžioti, nes jie nepriimami į šio būrelio narius, tarp jų ir „Medvėgalio“ MB yra susiklosčiusi konfliktinė situacija.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. įstatymas Nr. VIII-1234, byloje aktuali 2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-935 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 1 straipsniu, 14 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 19 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė procedūra taikoma tik skundų ir pranešimų nagrinėjimui, o prašymų nagrinėjimo procedūrai yra taikomos Taisyklės, kurios nustato kitokią prašymų nagrinėjimo tvarką. Tokią išvadą padarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-295/2012. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymu kreipėsi į Komisiją ne skųsdamas atitinkamus veiksmus ar administracinius aktus, o prašydamas priimti atitinkamą administracinį sprendimą jo atžvilgiu, t. y. pateikė prašymą, kurio nagrinėjimo procedūrai taikomos Taisyklių nuostatos. Pagal Taisyklių 41.3 punktą, į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Komisija skundžiamu sprendimu, nors tiesiogiai nenurodė, tačiau iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymas neatitinka imperatyvių Medžioklės įstatymo 8 straipsnio ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Teismas konstatavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Medžioklės įstatymas (2002 m. birželio 20 d. įstatymas Nr. IX-966), Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 487/361 (toliau – ir Nuostatai). Teismas vadovavosi Medžioklės įstatymo (aktuali 2013 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XII-372 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) 1 straipsniu, 2 straipsnio 3 dalimi, 2 straipsnio 14 dalimi, 8 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 9, 10 dalimis, Nuostatų (2014 m. sausio 30 d. akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. vasario 5 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 5, 7, 7.1, 7.2, 7.3, 7.7, 7.10, 7.11 punktais.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju klubas „Medžiotojų ragas“ 2014 m. rugpjūčio 23 d. prašymu iš esmės pateikė pasiūlymą dėl bendro naudojimo medžioklės plotuose medžioklės plotų vieneto sudarymo ir jau esančio medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo ir prašė Komisijos parengti medžioklės plotų vieneto sudarymo ir jau esančio medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektą bei jį pateikti Administracijos direktoriui tvirtinti. Teismas, įvertinęs Medžioklės įstatymu ir Nuostatais nustatytą teisinį reglamentavimą, priėjo išvadą, kad pareiškėjas juridinis asmuo klubas „Medžiotojų ragas“ turėjo teisę kreiptis į Komisiją ir pateikti pasiūlymą pakeisti bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų ribas (Medžioklės įstatymo 8 str. 5 d. 3 p.). Komisija, pagal jai priskirtą kompetenciją, gavusi pareiškėjo pasiūlymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą bei pakeisti jau esančio medžioklės plotų vieneto ribas, privalėjo priimti ir nagrinėti šį pasiūlymą (Nuostatų 7.1 p,), vadovaudamasi Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintais medžioklės plotų vientisumo kriterijais ir reikalavimais medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti, priimti sprendimą dėl medžioklės plotų vieneto ribų nustatymo, pažymėdama jas preliminariame medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projekte (medžioklės plotų vieneto plane) (Nuostatų 7.3 p.) bei vadovaujantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9–12 dalyse bei Nuostatų 7.4–7.10 punktuose nustatyta tvarka parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą pateikti tvirtinti Administracijos direktoriui (Nuostatų 7.11 p.). Administracijos direktorius, vadovaudamasis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktu, turi priimti sprendimą dėl minėto projekto tvirtinimo. Aptarta reglamentacija leidžia daryti išvadą, kad Komisijai nesuteikta teisė nespręsti besikreipiančio asmens pateikto pasiūlymo, tačiau, kaip minėta, sprendimas dėl medžioklės plotų vieneto ribų nustatymo, pažymint jas preliminariame medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projekte (medžioklės plotų vieneto plane), turi būti priimtas vadovaujantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintais medžioklės plotų vientisumo kriterijais ir reikalavimais medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti (Nuostatų 7.3 p.), be to, vėliau prireikus parengtas preliminarus projektas gali būti pakeistas ar patikslintas (Medžioklės įstatymo 8 str. 10 d., Nuostatų 7.10 p.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuota, jog skundžiamame sprendime nurodytos priežastys, kuriomis iš esmės atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymą, laikytinos nepagrįstomis, todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo atlikti veiksmus, vadovaudamasis Nuostatų 7.1, 7.3 punktų, Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatavo, kad teismas negali išspręsti pareiškėjo prašymo ir įpareigoti Komisiją bei Administraciją pradėti naujo medžioklės plotų vieneto formavimo procedūrą, suformuoti ir patvirtinti naują medžioklės plotų vienetą bei teikti Aplinkos apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą ne konkurso tvarka pareiškėjui išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius naujai suformuotame medžioklės plotų vienete, t. y. tokio prašymo išsprendimas išimtine teise priklauso Komisijai ir Administracijai, kurios tokius prašymus svarsto teisės aktų nustatyta tvarka bei priima atitinkamus sprendimus. Šiuo atveju teismas pagal kompetenciją galėtų patikrinti tik Komisijos ir Administracijos tokių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, o nustačius, kad jie nepagrįsti, tokį sprendimą panaikinti ir įpareigoti dar kartą išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, Komisija įpareigota iš naujo išspręsti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymą.

Teismas, pasisakydamas dėl „Medvėgalio“ MB prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas sprendimas naikintinas, nelaikytina, kad išnagrinėjus šią bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiojo suinteresuoto asmens „Medvėgalio“ MB teisės, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintas (ABTĮ 44 str. 1, 5 d., 45 str. 2 d.).

III.

Atsakovai Komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ir Šilalės rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2014 m. rugsėjo 30 d. protokolinis sprendimas ir ši Komisija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo klubo „Medžiotojų ragas“ 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymą „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir ribų pakeitimo“, ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų visiškai atmestas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš dalies buvo patenkintas pareiškėjo skundas, yra teisiškai nepagrįsta, nes ši sprendimo dalis yra pagrįsta teisiškai nepagrįstais argumentais.

2. Teismas nepagrįstai bylos atveju nesivadovavo Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Atsakovų vertinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalis pateikia sąrašą pagrindų, kuriems esant (kuriuos nustačius) gali būti sudaromi medžioklės plotų vienetai ir/ar keičiamos jų ribos. Kaip matyti, įstatymų leidėjas Medžioklės įstatymo 8 straipsnio, kuris skirtas reglamentuoti būtent medžioklės plotų vienetų sudarymą ir jų ribų keitimą, 2 dalies keturiuose punktuose nustatė keturis pagrindus, kuriems esant turi (privalo) būti pradėta ir vykdoma medžioklės plotų vienetų sudarymo ir/ar jų ribų keitimo procedūra. Analizuojant Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, pripažintina, kad tokių pagrindų sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad nesant nė vieno iš Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, sudaryti naujus medžioklės plotų vienetus ir/ar keisti esamų vienetų ribas nėra teisinio (įstatyminio) pagrindo. Taigi, nesant Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams (bent vienam iš jų), Komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, sudaromai atitinkamoje savivaldybėje, taip pat negali atsirasti teisė (prerogatyva) spręsti dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto rengimo bei jo pateikimo tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui.

3. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas su prašymu Komisijai, siekdamas iš esmės pirmiausia esamo medžioklės plotų vieneto padalijimo, nepateikė esamo medžioklės plotų vieneto naudotojo Medvėgalio“ MB rašytinio sutikimo dėl to arba su Medvėgalio“ MB sudaryto susitarimo dėl to. Priešingai, Medvėgalio“ MB Komisijai aiškiai nurodė, kad su tuo jis nesutinka. Vadinasi, byloje teismo nebuvo konstatuota pirmoji Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme sąlyga, taip pat byloje nebuvo pateikti įrodymai apie tai, jog egzistuojančio (esamo) medžioklės plotų vieneto naudotojas Medvėgalio“ MB būtų atsisakęs juo naudotis. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad vien dėl to teismas privalėjo konstatuoti, jog nėra Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies prasme teisinio pagrindo naujo medžioklės plotų vieneto sudarymui (formavimui) pagal pareiškėjo prašymą. Esant tokiai aplinkybei, kai medžioklės plotų vieneto sudarymui, ribų keitimui nėra būtinųjų sąlygų, įtvirtintų Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, nėra nei teisinga, nei tikslinga, nei protinga Komisijai pradėti rengti medžioklės plotų vieneto sudarymo, ribų keitimo projektą (Medžioklės įstatymo 8 str. 3 d.), nes tokio projekto rengimas turi būti vertinamas kaip padarinys (pasekmė) to, kad egzistuoja Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodyti pagrindai (bent vienas iš jų), kurie laikytini teisinėmis prielaidomis (priežastimis) minėtam padariniui kilti.

4. Teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai nurodė, kad Komisija sprendimu iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Komisijos sprendime nurodyti argumentai visiškai atitinka Medžioklės įstatymą ir yra teisiškai pagrįsti. Teismo sprendimas prieštarauja Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų imperatyvioms normoms. Be to, skundžiamame sprendime teismo pateiktas aiškinimas, iš esmės sudarantis prielaidas tokio pobūdžio klausimą nagrinėti ir spręsti dėl jo be esamo medžioklės plotų vieneto naudotojo Medvėgalio“ MB sutikimo ar susitarimo su Medvėgalio“ MB dėl to arba Medvėgalio“ MB atsisakymo naudotis esamu medžioklės plotų vienetu, taip pat prieštarauja Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 15 daliai, 10 straipsnio 4 daliai, 12 straipsnio 1 dalies 1 punktui, kurių pagrindu medžioklės plotų vieneto naudotojas Medvėgalio“ MB, turintis jam teisėtai išduotą ir iki 2024 m. spalio 6 d. galiojantį leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete Nr. LG2-93, turi teisę visame medžioklės plotų vienete medžioti ir naudotis kitomis su tuo susijusiomis įstatymuose medžioklės plotų naudotojams suteikiamomis teisėmis.

5. Antroji sąlyga Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, kuriai esant atsiranda pagrindas medžioklės plotų vieneto sudarymui ir/ar jų ribų keitimui, yra tai, kad tokie veiksmai gali būti atliekami tik Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais. Pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1 000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai: (i) mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams arba; (ii) kai tokie vienetai sudaromi Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose. Sistemiškai aiškinant Medžioklės įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog ne tik leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius nustoja teisinės galios, jeigu medžioklės plotų vieneto plotas (dydis) tampa mažesnis kaip 1 000 ha, bet ir tai, jog negali būti formuojamas medžioklės plotų vienetas, kurio dydis (plotas) būtų mažesnis kaip 1 ha (Medžioklės įstatymo 8 str. 1 d., 2 d. 2 p.). Medžioklės plotų vieneto vientisumo sąvoka pateikta LR aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 514 patvirtintuose Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijuose ir reikalavimuose medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti. Komisija, vertindama pareiškėjo su prašymu pateiktus dokumentus, nustatė, jog nei vienas iš prašyme nurodytų asmenų nėra didesnio kaip 1 000 ha dydžio žemės ploto savininkas. Komisija taip pat nustatė, jog pareiškėjo prašyme nurodyti žemės sklypai yra išsidėstę nevientisai ir tarpusavyje nesusisiekia. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomo medžioklės plotų vieneto suformavimas pažeistų tiek Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto, tiek ir šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsakmiai nustatančias, jog medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1 000 ha vientisų medžioklės plotų.

6. Teismas netinkamai aiškino Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4–12 dalyse ir Komisijos Nuostatuose esantį teisinį reglamentavimą. Teismo supratimu, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas ir išsprendimas turėjo pereiti visus Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytus etapus. Teismui byloje buvo privalu skirti pareiškėjo teisę pateikti Komisijai pasiūlymą nuo tokio pasiūlymo tenkinimo, juolab, asmens pasiūlymas per se savo esme neįpareigoja Komisijos priimti tokius sprendimus, kurie formuluojami jai pateiktame pasiūlyme. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyti etapai, tačiau nei šios dalies nuostatos savo turiniu ir prasme, nei šios dalies nuostatos sistemiškai su kitomis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio normomis, neleidžia teigti, esą bet kuriuo Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyto asmens pateikto pasiūlymo atveju tokio pasiūlymo nagrinėjimas Komisijoje turi pereiti visus Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytus etapus ir užsibaigti atitinkamo parengto projekto tvirtinimu šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovų vertinimu, nei Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, nei šio straipsnio 9–12 dalys, negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad jos leistų Komisijai (ir, kaip laikė teismas, Komisiją net įpareigotų), net Komisijai nustačius, jog asmens pasiūlymas dėl bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų sudarymo, ribų pakeitimo neatitinka Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų, nepaisant tokio fakto, rengti atitinkamą projektą ir teikti jį tvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui. Priešingai nei sprendė teismas, tokiu atveju asmens pasiūlymas, pateiktas Komisijai, turi (privalo) būti atmetamas ir joks preliminarus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų keitimo projektas nerengtinas Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

7. Bylos atveju pareiškėjas neįrodinėjo, kad Komisijos sprendime nurodytos priežastys, dėl kurių sprendimu iš esmės buvo netenkintas pareiškėjo prašymas, neturi faktinio pagrindimo. Tai reiškia, jog byloje pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Komisijos sprendime padarytas išvadas dėl Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų nebuvimo. Vadinasi, pareiškėjo prašymas, kuris buvo nepagrįstas Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais, teisėtai Komisijos sprendimu buvo atmestas pirmajame etape (Medžioklės įstatymo 8 str. 4 d. 1 p.). Kartu pažymėtina, jog Komisijos Nuostatai yra poįstatyminis teisės aktas, skirtas detalizuoti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl Komisijos Nuostatai negali įtvirtinti tokio teisinio reglamentavimo, kurio nėra pačiame Medžioklės įstatyme. Pastebėtina ir tai, jog Komisijos Nuostatuose nėra numatyti medžioklės plotų vienetų sudarymo, ribų keitimo pagrindai, kurie įtvirtinti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Tai kartu reiškia, jog Komisijos Nuostatuose esančios procedūrinio pobūdžio taisyklės negali lemti tokių teisinių padarinių atsiradimą, kurie nėra galimi pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalį.

8. Pagal Taisyklių, kuriomis vadovavosi teismas, 41.3 punktą prašymas priimti administracinį sprendimą gali būti išsprendžiamas ne tik priimant prašomą administracinį sprendimą ir pateikiant pareiškėjui tokio sprendimo kopiją, išrašą, bet ir atsisakant prašomą sprendimą priimti ir nurodant pareiškėjui tokio atsisakymo priežastis (motyvus). Komisijos sprendime aiškiai nurodytos priežastys (motyvai), dėl kurių pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, atsižvelgiant į Medžioklės įstatymo nuostatas. Atsakovų vertinimu, skundžiamame sprendime teismo pateikta pozicija akivaizdžiai neatitinka įstatymų viršenybės ir efektyvumo principų, įtvirtintų VAĮ 3 straipsnyje.

9. Teismas nepagrįstai įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą visa apimtimi. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas prašymu prašė, jog Komisija ne tik sudarytų (suformuotų) naują medžioklės plotų vienetą, bet ir teiktų Aplinkos apsaugos agentūrai prie Aplinkos ministerijos prašymą išduoti pareiškėjui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius naujai suformuotame medžioklės plotų vienete. Atsakovų supratimu, teisinis pagrindas įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl naujo medžioklės plotų vieneto suformavimo, kartu nesuponuoja įpareigojimo Komisijai iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl teikimo Aplinkos apsaugos agentūrai prie Aplinkos ministerijos prašymą išduoti pareiškėjui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius naujai suformuotame medžioklės plotų vienete. Pareiškėjas pagal Medžioklės įstatymą nėra tinkamas subjektas tokį leidimą gauti ne konkurso tvarka (Medžioklės įstatymo 10 str. 2 d., 10 str. 2 d. 3 p., 22 str., 13 str. 3 d.).

10. Teismas privalėjo atsižvelgti ir tinkamai įvertinti motyvus, dėl kurių pareiškėjas siekė naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo (suformavimo) ir kurie leidžia teisingai vertinti skundo dalyką. Atsakovai sprendžia, kad pareiškėjas, siekdamas savo narių interesų apsaugos, tuos interesus, kuriuos aiškiai įvardija kaip jo narių teisės medžioti jiems priklausančiuose privačiuose žemės sklypuose ribojimą ir pažeidimą, siekia apginti naudojant netinkamas teisinės gynybos priemones. Atsakovų nuomone, naujo medžioklės plotų vieneto sudarymas ir egzistuojančio (esamo) medžioklės plotų vieneto, kurio naudotojas yra Medvėgalio“ MB, ribų keitimas Medžioklės įstatymo 8 straipsnio požiūriu negali būti laikomas teisinga ir teisėta teisine priemone, šalinančia privačios žemės sklypo savininko teisės medžioti jam priklausančiuose žemės sklypuose įgyvendinimo Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies prasme ribojimus.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovų skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovai nepagrįstai tvirtina, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalis pateikia sąrašą pagrindų, kuriems esant (kuriuos nustačius) gali būti sudaromi medžioklės plotų vienetai ir/ar keičiamos jų ribos. Atsakovai nepagrįstai tvirtina, kad Komisija neturi kompetencijos sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, vadovaujantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi. Toks tvirtinimas neatitinka LVAT Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies taikymo praktikos. Pareiškėjas remiasi LVAT administracine byla Nr. A502-1985/2013. LVAT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Komisija yra tas subjektas, kuris pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą teikia medžioklėtvarkos projektus, kurie yra pagrindas sudaryti medžioklės plotų vienetus ir keisti jų ribas. Atsakovai nepagrįstai tvirtina, kad teismas nenustatė Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus tikslus. Dėl susidariusios konfliktinės situacijos tarp savininkų ir medžioklės plotų naudotojo „Medvėgalio“ MB, kuriam yra išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius savininkams priklausančiose žemėse ir miškuose, savininkai, pasinaudoję savo teise, Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka yra uždraudę medžioti ar pranešę apie nustatomas papildomas medžioklės sąlygas jiems priklausančiose žemės ūkio ir miško paskirties žemėse. Esant susidariusiai konfliktinei tarp žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkų situacijai, „Medvėgalio“ MB nebegali užtikrinti racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą bei užtikrinti, kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Tokiu būdu „Medvėgalio“ MB nebegali tinkamai įgyvendinti Medžioklės įstatymo 1 straipsnyje numatyto šio įstatymo tikslo. Atsakovai nepagrįstai tvirtina, kad teismas netinkamai aiškino Medžioklės įstatymo 4–12 dalyse ir Nuostatuose esantį teisinį reglamentavimą. Atsakovai klaidingai tvirtina, kad pareiškėjui nėra teisinio pagrindo prašyti Komisijos teikti Aplinkos apsaugos agentūrai prie Aplinkos ministerijos prašymą išduoti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, kuris būtų suformuotas žemės ūkio ir miško paskirties žemės savininkų ir valdytojų žemių pagrindu pagal pateiktą kartografinę schemą. Atsakovai savo argumentus grindžia negaliojančia Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies redakcija ir klaidingai vertina visuminį medžioklę Lietuvos Respublikoje reglamentuojantį teisinį reguliavimą, įtvirtintą ne tik įstatymo, poįstatyminių lygmens teisės aktų bei neatsižvelgia į tai, kaip medžioklę reglamentuojantys teisės aktai turi būti aiškinami atsižvelgiant į LR Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnio ir šio straipsnio taikymo Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją ir nepagrįstai tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo motyvus. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti pareiškėjui iš Šilalės rajono savivaldybės 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant konsultuojant, rengiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui, dalyvaujant teismo posėdyje ir 1 000 Eur ruošiant ir pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo „Medvėgalio“ MB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2014 m. rugsėjo 30 d. protokolinis sprendimas ir ši Komisija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymą „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir ribų pakeitimo“ ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų visiškai atmestas; priteisti bylinėjimo išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pilna apimtimi palaiko atsakovų apeliacinį skundą, kuris yra išsamus, jame nurodyti konkretūs argumentai bei teisiniai motyvai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išaiškinęs ginčui spręsti taikytiną teisinį reguliavimą, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, nurodęs, kad Komisija viršijo jai suteiktų įgalinimų ribas.

Atsakovai nesutikę su tokia pozicija pateikė apeliacinį skundą bei nurodė, jog pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymas galėjo būti atmestas jau pirmajame etape ir būtent pačios Komisijos, vadovaujantis Medžioklės įstatymo 8 straipsniu ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kas ir buvo padaryta (b. l. 20-21).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės bylos nagrinėjimo objektas – Komisijos kompetencija, gavus prašymą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir ribų pakeitimo.

Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje  savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Komisijos medžioklės plotų  vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina  Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

Pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalį, Komisija medžioklės plotų vienetams  sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip  per 2 mėnesius nuo pasiūlymo sudaryti medžioklės  plotų vienetą ar pakeisti jo ribas gavimo parengia preliminarų medžioklės plotų vieneto  sudarymo  arba jo  ribų pakeitimo projektą, šio projekto dokumentus iškabina viešai prieinamose savivaldybės administracijos patalpose ir apie šio projekto parengimą paskelbia šalies ir vietinėje spaudoje. Suinteresuoti asmenys pastabas dėl parengto preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto pateikia komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskelbimo apie šį projektą šalies ir  vietinėje spaudoje dienos.

Toliau įstatymų leidėjas nurodė, kad pasibaigus šio straipsnio 9 dalyje nustatytam 3  mėnesių terminui, Komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ne vėliau kaip per 1 mėnesį išnagrinėja gautus suinteresuotų asmenų pasiūlymus, prireikus medžioklės  plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą pakeičia ar patikslina ir pateikia jį tvirtinti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Sprendimą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto patvirtinimo savivaldybės administracijos  direktorius priima ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo projekto gavimo.

Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Komisija yra savivaldybės sudarytas teisinis vienetas, kurio veikla skirta tik medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Komisijos teisės ir pareigos įtvirtintos įstatymu – Medžioklės įstatymu, iš kurio nuostatų matyti, kad šis subjektas turi teisę ir pareigą parengti preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą per nustatytą laiko tarpą nuo pasiūlymo gavimo momento. Komisija įstatymų leidėjo taip pat yra įpareigota išnagrinėti gautus suinteresuotų asmenų pasiūlymus dėl projekto, prireikus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą pakeisti ar patikslinti, o, po to, įpareigota ir pateikti jį (projektą) tvirtinti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi Komisijos veiksmai pakankamai aiškiai apibrėžti ir nukrypimas nuo šios elgsenos yra įmanomas tik įstatymų leidėjo numatytais atvejais.

Įstatyminis Komisijos kompetencijos reguliavimas iš esmės atkartotas ir Nuostatuose, kuriais taip pat remtasi priimant skundžiamą teismo sprendimą.

Pavyzdžiui, Nuostatų 5 punkte pažymėta, kad Komisijos užduotis - parengti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą, pateikti jį patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui, o patvirtintą dokumentą pateikti savo savivaldybės administracijai, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo iniciatoriui; viena iš Komisijos funkcijų priimti ir nagrinėti pasiūlymus medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti (Nuostatų 7.1 p.); Nuostatų V skyriuje (Komisijos teisės ir pareigos), kaip ir Medžioklės įstatyme, tiesiogiai nenumatyta Komisijos teisė bei pareiga atsisakyti pradėti rengti medžioklės plotų vieneto projektą bei atlikti kitus Medžioklės įstatymo apibrėžtus veiksmus, susijusius su medžioklės plotų vieneto projektu.

Vadinasi, esant tik pirmiau nurodytam teisiniam reguliavimui, kuriuo ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, Šilalės rajono savivaldybė (Komisija), gavusi medžiotojų klubo „Medžiotojų ragas“ prašymą, iš tikro turėtų pradėti rengti medžioklės plotų vieneto projektą bei jį pateikti savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti, kuris pagal suteiktus įgalinimus turėtų teisę tai padaryti arba atsisakyti tai atlikti. Tačiau visiškas Komisijos kompetencijos atskleidimas nėra galimas be Medžioklės įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, aptariančių inter alia Medžioklės įstatymo 8 straipsnio įgyvendinimo tvarką.

Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad medžioklės plotų, naudotų iki šio Įstatymo įsigaliojimo pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus ir atitinkančių šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, ribos yra nekeistinos, išskyrus atvejus, kai besiribojančių medžioklės plotų vienetų naudotojai rašytiniu medžioklės plotų ribų suderinimo protokolu prašo nustatyti kitokias ribas, siekdami šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų.

Išdėstyta taisyklė lemia išvadą, kad Komisija vis dėlto galėtų priimti ir sprendimą nepradėti rengti medžioklės plotų vieneto projektą bei neatlikinėti kitų Medžioklės įstatymo apibrėžtų veiksmų, susijusių su medžioklės plotų vieneto projektu, t. y., jei būtų nustatytos aplinkybės, įvardytos Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 5 dalies pirmoje sakinio dalyje, kas pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, tokių aplinkybių nustatymas (medžioklės plotų, naudojimas iki šio Įstatymo įsigaliojimo pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus ir atitinkančių šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus), manytina, ir būtų pagrindas Komisijai atsisakyti rengti medžioklės plotų vieneto projektą, nes toks projektas vis tiek negalėtų būti tvirtinamas.

Aptariamas reguliavimas suponuoja ir kitą teiginį, kad nors įstatymų leidėjas eksplicitiškai neįtvirtino Komisijos teisės atsisakyti rengti medžioklės plotų vieneto projektą, pastaroji teisė nulemta ką tik atliktu teisės aiškinimu. O tai reiškia, kad ir tais atvejais, kurie akivaizdžiai neatitinka sąlygų, apibrėžtų Medžioklės įstatymo 8 straipsnyje, Komisija turėtų įgalinimus nepradėti rengti medžioklės plotų vieneto projektą, nes visiškai nesant aplinkybių, įtvirtintų Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, medžioklės plotų vieneto projekto rengimas greičiausiai būtų teisiškai beprasmis (ekonominio tikslingumo aspektas nevertintinas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str.) ir neturėtų būti pradėtas rengti.

Apeliaciniame skunde esantis tvirtinimas, kad Komisijai nustačius Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus pagrindus, iš karto atsiranda pastarosios pareiga atsisakyti rengti preliminarų medžioklės plotų vieneto projektą, dėl ką tik paminėtų priežasčių nėra visiškai nepagrįstas.

Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tikrindamas šią bylą apsibrėžtose ribose, priėjo tos išvados, kad ginčui spręsti taikytos teisės normos interpretuotos netinkamai, dėl ko byla pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjama iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, sudarytos Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ramūnas Gadliauskas

                                                                      Ričardas Piličiauskas

                                                                      Arūnas Sutkevičius