Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-08-31][nuasmeninta nutartis byloje][2-1170-180-2015].docx
Bylos nr.: 2-1170-180/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
BUAB "Berneda" 145635311 atsakovas
Bankroto administratorius UAB "Tytus" 300930533 atsakovo atstovas
"Tytus" 300930533 atsakovo atstovas
AB DNB bankas 11209270 Ieškovas
DNB bankas 112029270 Ieškovas
Advokatų profesinė bendrija "Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai" 300051275 ieškovo atstovas
BAB bankas "Snoras" 112025973 suinteresuotas asmuo
VMI prie LR Finansų ministerijos 188659752 trečiasis asmuo
VSDFV Šiaulių skyrius 288677580 trečiasis asmuo
Kategorijos:
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Įmonių bankrotas:
Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1170-180/2015

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00450-2013-3.

Procesinio sprendimo kategorija 126.8.

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Berneda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-605-368/2015 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės DNB banko skundą atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Berneda“ (tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, D. Š., A. Š.) dėl 2014 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo buvo panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Berneda“ kreditorių susirinkimo nutarimai, ir

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Kreditorius AB DNB bankas prašė panaikinti 2014 m. gruodžio 30 d. BUAB „Berneda“ kreditorių susirinkimo nutarimus:

1) nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu „Administratoriaus atlyginimo nustatymas“ dalį, kuria nustatytas sėkmės mokestis nuo parduoto turto;

2) nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas bei išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymas“ ir grąžinti šį klausimą BUAB „Berneda“ kreditorių susirinkimui svartyti iš naujo;

3) nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonei priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“ 1.1.1 dalį, kuria nutarta nenagrinėti klausimo dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo.

Kreditorius taip pat prašė skirti D. Š. ir A. Š. iki dvidešimt tūkstančių litų (apie 5 792 Eur) baudą už piktnaudžiavimą kreditorių procesinėmis teisėmis BUAB „Berneda“ bankroto procese.

Ginčijamu 1-uoju nutarimu buvo nustatytas 30 000 Lt (8 688,60 EUR ir PVM) administratoriaus atlyginimas nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo dienos (2013-10-16) iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro ir sėkmės mokestis 5 procentų nekintamas dydis nuo išieškotų sumų; 1 procento nekintamas parduoto turto kainos dydis, prie kurio pridedami papildomi kintami procentai, kurių dydis priklauso nuo turto pardavimo greičio ir pardavimo kainos santykio, t. y. turtą pardavus pirmose varžytynėse sėkmės mokestis sudarytų kintamą 4 procentų dydį nuo pardavimo kainos, prie kurio pridedamas nekintamas 1 procento dydis. Tai bendrai sudaro 5 procentus. Turtą pardavus antrose varžytynėse – skiriamas 3 procentų kintamas dydis ir 1 procento nekintamas. Tai bendrai sudaro 4 procentus. Nepardavus turto antrose varžytynėse, šaukiant kreditorių susirinkimą dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos, kartu bus iš naujo nustatomas kintamas procentinės išraiškos dydis nuo turto pardavimo kainos, o nekintami dydžiai iš naujo nėra persvarstomi.

Pareiškėjas ginčija nutarimo dalį nustatyti bankroto administratoriui sėkmės mokestį nuo pajamų, gautų BUAB „Berneda“ parduotą turtą, nes įsitikinęs, kad toks sėkmės mokestis neprotingas.

Kreditorių nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo naikintinas dėl to, nes administratorius nepagrindė nei prašomų patvirtinti išlaidų būtinumo, nei dydžio (neįrodė, kad nebuvo galima paslaugas gauti už mažesnę kainą).

Dėl BUAB „Berneda“ 2014 m. gruodžio 30 d. 4 nutarimo atidėti įmonei priklausančio pastato ir teisės į žemės nuomą, kurio registro numeris 29/11874, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančio ilgalaikio turto pardavimo klausimo nagrinėjimą ir tai spręsti kitame kreditorių susirinkime (nutarimo 1.1.1 punktas) pareiškėjas įsitikinęs, kad jam (kreditoriui) įkeisto turto, esančio Vilniaus gatvėje, nepardavimas, atidėjus šio klausimo svarstymą, vilkina bankroto procesą ir pažeidžia banko kaip kreditoriaus interesus.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi panaikino BUAB „Berneda“ 2014 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo 1-uoju klausimu darbotvarkės klausimu „Administratoriaus atlyginimo nustatymas“ dalį nustatyti sėkmės mokestį, apskaičiuotiną nuo parduoto turto kainos; nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas bei išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymas“; nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonei priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“ 1.1.1 dalį nenagrinėti klausimo dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir perduoti šiuos klausimus iš naujo svarstyti BUAB „Berneda“ kreditorių susirinkimui.

 

Dėl bankroto administratoriaus sėkmės mokesčio

 

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismai, vertindami BUAB „Berneda“ kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais buvo nustatytas administratoriaus atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, jau yra konstatavę aplinkybes, kad BUAB „Berneda“ bankroto procedūros apimtis nėra didelė ir administratoriaus bankroto proceso metu iš esmės atlieka būtinus ir įprastus administravimo veiksmus, kad BUAB „Berneda“ bankroto procedūros nereikalaus daug ekonominių kaštų, įmonei priklauso nedaug nekilnojamojo turto objektų ir nėra duomenų, jog šio turto realizavimo procesas dėl turto pobūdžio užsitęs (Lietuvos apeliacinis teismo 2014-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-918/2014, Šiaulių apygardos teismo 2014-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-963-368/2014).

Bankroto administratorius, kaip ir bet koks kitas profesinės veiklos subjektas, privalo siekti geriausių rezultatų, dėti maksimalias pastangas vykdydamas savo funkcijas. Teisės aktai nedraudžia sėkmės mokesčio, tačiau administratorius, siekdamas papildomo atlygio už vykdomas funkcijas (sėkmės mokesčio), kreditorių susirinkimui privalo pateikti informaciją apie įprastines atitinkamų pareigų vykdymo sąlygas, atliktinus papildomus veiksmus, siekiant efektyvesnio ir ekonomiškai naudingesnio įmonei bei jos kreditoriams rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1766/2014). Tokio duomenų administratorius nepateikė.

Teismo vertinimu, turto pardavimas varžytynėse nėra sėkmė, už kurią papildomai atlygintina administratoriui atlikus įprastus veiksmus, todėl ginčijamu kreditorių nutarimu įtvirtintas sėkmės mokesčio apskaičiavimo būdas neatlieka skatinamosios funkcijos, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir gali lemti nepagrįstą administratoriaus praturtėjimą.

 

Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo

 

Teismuose jau buvo spęstas administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas ir pažymėta būtinybė administratoriui pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-04 nutartis, Šiaulių apygardos teismo 2014-11-26 nutartis). Nagrinėjamu atveju administratorius nepagrindė buhalterinės apskaitos paslaugų išlaidų būtinybės (nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad BUAB „Berneda“ proceso metu būtinos buhalterinės apskaitos paslaugos, kurių negali atlikti pats administratorius, kadangi bendrovė nevykdo jokios ūkinės veiklos, turi nedaug kreditorių ir debitorių), nepagrindė poreikio papildomai naudotis mokamomis advokato paslaugomis (bendrovė teismine tvarka nėra pareiškusi jokių reikalavimų, taip pat Lietuvos teismuose nėra nagrinėjama bylų, kurių atsakovė yra bendrovė (išskyrus šią bylą)), nepagrindė transporto paslaugų esminio ir nuolatinio poreikio, kitų paslaugų (biuro nuomos, reklamos, kanceliarinių prekių ir pan.) poreikio. Taigi byloje nėra duomenų, kad dėl ypatingai sudėtingų ir didelės apimties BUAB „Berneda“ bankroto procedūrų iškilo nuolatinis minėtų ūkio išlaidų poreikis.

Be to, teismo vertinimu, administratoriaus atlygintinų paslaugų darbo pobūdis lemia administratoriaus pareigą pačiam turėti būtinas darbo priemones – darbo vietą, transportą, kuris naudojamas teikiant administravimo paslaugas ir kitoms administruojamoms įmonėms, ryšio ir kanceliarines priemones.

 

Dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo

 

Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių poreikį ateityje spręsti BUAB „Berneda“ priklausančio pastato ir teisės į žemės nuomą, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančio ilgalaikio turto pardavimo klausimą (nenustatyta teisinių prielaidų turtą ateityje realizuoti brangiau ar naudingesnėmis kreditoriams sąlygomis), todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas operatyviai, nevilkinant bankroto proceso, nepažeidžiant kreditorių interesų. Be to, neracionalu atidėti turto pardavimą, nes reikia užtikrinti jo priežiūrą, apsaugą, didėja turto nusidėvėjimas, taigi didėja turto išlaikymo sąnaudos. 

 

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

 

Teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog kreditoriai D. Š. ir A. Š. akivaizdžiai siekė sukelti nepatogumus, trukdžius, rūpesčius, todėl prašymo skirti jiems baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis netenkino.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

Atskirajame skunde atsakovas BUAB „Berneda“, atstovaujama bankroto administratoriaus, prašo panaikinti skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus AB DNB banko skundo netenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Administratorius vykdė teismų nutartis, įpareigojančias pagrįsti administravimo išlaidas, bei iš anksto iki kreditorių 2014 m. gruodžio 30 d. susirinkimo supažindino kreditorius su siūlomo nutarimo projektu bei suteikė pakankamai laiko su juo nesutinkantiems siūlyti pagrįstą savo nutarimo projekto variantą. Nutarimo projektą pateikė AB DNB bankas ir šis nutarimo projektas taip pat buvo įtrauktas į balsavimo biuletenį. Kiti kreditoriai jau pasibaigus tam nustatytam terminui taip pat formulavo nutarimo projekto variantus arba pildė pasiūlytus balsavimo biuletenyje. Prie administratoriaus siūlomo nutarimo projekto buvo pridėti administravimo išlaidas pagrindžiantys įrodymai, įskaitant įrodymus apie išlaidas buhalterinei apskaitai ir šių išlaidų (atliktų apskaitos darbų) detalizavimą (atliktų apskaitos tvarkymo darbų BUAB „Berneda“ aktas).

2. Sėkmės mokestis yra įprastas praktikoje bei pripažįstamas teismų praktikoje bylose, įskaitant bylas, kuriose sėkmės mokestis numatytas taip pat už įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012). Pagal išaiškinimą šioje nutartyje sėkmės mokestis gali būti taikomas tik kaip papildomas atlyginimas prie pagrindinio atlyginimo už administratoriaus atliekamas pareigas ir turi būti siejamas su konkretaus rezultato pasiekimu, priklausančiu ne tik nuo administratoriaus įdėtų pastangų, bet ir nuo sėkmės, kaip yra nagrinėjamu atveju, ir, skirtingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, sėkmės mokestis neprivalo būti siejamas su netipiškų, neįprastų administratoriaus veiksmų atlikimu. Esant sėkmės mokesčiui, administratorius neabejotinai bus suinteresuotas imtis kuo daugiau teisėtų veiksmų, kad turtas būtų parduotas už didžiausią kainą. Dauguma kreditorių (5 iš 8, 59 procentai reikalavimų) pritarė nutarimo projektui, patvirtinti konkrečiai apibrėžtą administratoriaus sėkmės mokestį. Ir pats pareiškėjas skundė tik dalį numatyto sėkmės mokesčio.

3. Nepatvirtinus siūlomo sėkmės mokesčio, administratoriui numatytas atlyginimas siektų tik 482,70 EUR per mėnesį, kas neatitinka protingumo kriterijų, nėra pakankamas atlyginimas, privalančiam išlaikyti ir savo darbuotojus. Be to, mėnesiui skirta suma gali būti dar mažesnė, jeigu bankroto procedūros užsitęstų.

4. Pagal teismų praktiką bankroto administravimo išlaidų sąrašas įtvirtintas Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje, neišsamus, tik pavyzdinis, dėl to bankroto administravimo išlaidoms priskiriamos ir kitos išlaidos, kurios atitinka jų teisinę prigimtį ir paskirtį. Dauguma kreditorių pritarė, kad administratoriaus nurodytos išlaidos yra pagrįstos.

5. Trikdydamas bankroto procedūras skundus dėl kreditorių susirinkimo nuolat teikia konkretus kreditorius AB DNB bankas. Skundai nėra grindžiami įrodymais, o jų argumentai prieštarauja teismų praktikai. Šis kreditorius ginčija kitų kreditorių (A. Š., D. Š.) finansinius reikalavimus pagrindžiančius sandorius ir tikisi įgyti balsų daugumą kreditorių susirinkime bei tik tada teikti svarstyti esminius bankroto proceso klausimus.

6. Teisės aktai nenumato bankroto administratoriui pareigos pačiam atlikti apskaitą. Administratorius UAB „Tytus“ neturi buhalterio (naudojasi buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės paslaugomis). Be to, UAB „Tytus“ administruoja 36 įmones, todėl, net ir turėdamas buhalterį, negalėtų jam pavesti visų administruojamų įmonių buhalterinės apskaitos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto administratorius atsakingas už apskaitos tvarkymą, tačiau įmonės buhalterinės apskaitos vedimas ir kitų nurodytų veiksmų atlikimas reikalauja specialių žinių, kurių turi samdomas buhalteris (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1887/2013). Buhalterinės apskaitos paslaugos įmonės bankroto procese objektyviai reikalingos, o pareiškėjas AB DNB bankas neįrodė, kad šios paslaugos galėjo būti suteiktos pigiau.

7. Advokato paslaugų poreikis byloje taip pat nepaneigtas. Skirtingai nei nurodė teismas, BUAB Berneda” dalyvauja eilėje teismuose nagrinėjamų bylų. Be to, advokato pagalba reikalinga ne tik dėl bylinėjimosi.

8. Teismas nepasisakė dėl dalies, kaip ir kiti įrodymais nepagrįstų, pareiškėjo argumentų (išlaidų advokatui ir archyvui, anot pareiškėjo per didelių išlaidų turto apsaugai ir už elektros energiją). Darytina išvada, kad su šiais argumentais teismas sutiko. Pagrįstos 400 Lt su PVM išlaidos elektrai reikalingos, kad būtų išlaikyta (neperleista kitam nekilnojamojo turto objektui) elektros pastotė, 72,41 EUR per mėnesį išlaidos turto apsaugai, kopijavimo paslaugų išlaidos atitinka jų kainą rinkoje ir mažesnės už VĮ Registrų centras” įkainius.

9. Bankroto administratorius vis dar negali imtis turto pardavimo veiksmų, kadangi iki šiol nėra patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, su bankroto administratoriumi nėra pasirašyta pavedimo sutartis.

 

Kreditorius AB DNB bankas, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Kaip jau pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-918/2014, bankroto administratorius, pateikdamas administravimo išlaidų sąmatą, nepaaiškino, kodėl yra būtinos advokato paslaugos, turto vertinimo paslaugos, administratoriaus darbo vietos ir infrastruktūros išlaikymo, transporto išlaidos. Administratoriaus veiklai įgyvendinti be atitinkamos kvalifikacijos administratorius privalo turėti tam tikras priemones (biurą, transportą, ryšio priemones) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-419/2012). Administratorius neištaisė šių teismo nutartyje jau anksčiau nurodytų trūkumų – nepagrindė administravimo išlaidų. Pateikti išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai dar nepatvirtina, kad tokios išlaidos buvo būtinos.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012 yra priimta kitokiu klausimu – joje pasisakyta dėl administratoriaus teisės į nustatytą sėkmės mokestį ir nebuvo nagrinėjamas sėkmės mokesčio dydžio pagrįstumo klausimas. Be to, teismas pasisakė, kad pagrindas mokėti sėkmės mokestį būtų tik tuomet, jeigu administratorius pasiektu ne įprastinius, o pridėtinę vertę kreditoriams turinčius rezultatus. Įkeisto nekilnojamojo turto pardavimas už likvidacine verte, o atsargu už balansine, savaime neturi būti laikomas „sėkme“ sėkmės mokesčio prasme, bet vertinamas kaip įprastinis rezultatas. Pagal teismų praktiką prie fiksuoto atlyginimo už bankroto procedūrų administravimą bankroto administratoriui papildomai sėkmės mokestis galėtų būti nustatytas tik tais atvejais, jei bankroto administratorius įrodytų, jog be Įmonių bankroto įstatymo jam nustatytų pareigų vykdymo jis atlieka papildomus veiksmus, dėl kurių bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai gauna efektyvesnius ar ekonomiškai naudingesnius rezultatus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2078/2013).

3. Kreditorių nutarimai, kuriais patvirtintas nepagrįstas (akivaizdžiai didelis) atlyginimas administratoriui, jau du kartus panaikinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 918/2014 ir Šiaulių apygardos teismo 2014-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-963-368/2014). Vien tik sėkmės mokestis už bankui įkeistą turtą gali siekti 31 858,20 Eur (siūloma pradinė turto kaina varžytynėse 637 164,04 Eur).

4. Kreditorių susirinkimo 2013 m. gruodžio 30 d. ir 2014 m. birželio 23 d. nutarimai dėl administravimo išlaidų sąmatos jau buvo du kartus panaikinti teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-918/2014 ir Šiaulių apygardos teismo 2014-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-963-368/2014).

5. Įmonių bankroto įstatyme nustatytos bankroto administratoriaus pareigos apima ir bankrutuojančios įmonės apskaitos tvarkymą, t.y. administratorius privalo pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaryti šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą; pateikti dokumentus Garantinio fondo administratoriui dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti; įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti ir teikti metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) ir kt. (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p., 12 p., 16 p.). Už administravimo paslaugų teikimą administratoriui yra mokamas kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas. Ūkinės-komercinės veiklos įmonė nevykdo, todėl apskaitos poreikis yra minimalus ir 86,89 EUR plius PVM kiekvieną mėnesį apskaitai patvirtinta nepagrįstai. Administratorius nenurodė, kokius veiksmus kas mėnesį atliko, kad pagrįstų atlyginimo jam mokėjimą, o sutartis dėl apskaitos paslaugų nereikšminga, kaip pasirašyta nesant patvirtintų išlaidų apskaitai.

6. Administratorius nepagrindė, kad turto apsaugos paslaugų negalima gauti už mažesnę kainą ir kad nėra galimybių gauti alternatyvų elektros energijos tiekimą.

7. Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės, o administratorius šias lėšas turi naudoti efektyviai ir pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriame, kaip yra nagrinėjamu atveju, nenustatyti konkretūs administravimo išlaidų rūšių dydžiai, sukeltų teisinį neaiškumą, galėtų užvilkinti bankroto procesą dėl kilsiančių ginčų dėl atskirų administravimo išlaidų dydžio (Lietuvos apeliacinis teismas 2011-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011). Atitinkamai kreditorių nutarimas patvirtinti išlaidas pagal planuojamas pasirašyti sutartis dėl advokato, archyvavimo paslaugų yra neteisėtas.

8. Administratoriaus veikla apima įmonių administravimą ir šiai veiklai įgyvendinti be atitinkamos kvalifikacijos administratorius privalo turėti tam tikras priemones (biurą, transportą, ryšio priemones), todėl nepagrįsta sąmatoje išskiri išlaidas darbo vietos ir infrastruktūros išlaikymui, transporto nuomai (Lietuvos apeliacinis teismas 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-419/2012).

9. Aplinkybė, kad dar nėra patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata bei pasirašyta pavedimo sutartis su bankroto administratoriumi, neturi įtakos kreditorių nutarimo, kuriuo atidėtas bankui įkeisto turto pardavimo tvarkos nustatymo klausimo svarstymas, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui. Nereikšminga ir tai, kad vėliau, t.y. 2015 m. balandžio 7 d. vykusiame BUAB „Berneda” kreditorių susirinkime, buvo sprendžiama dėl įmonei priklausančio turto pardavimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė skundžiamo BUAB „Berneda“ 2014 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos esminių pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti ginčijamus nutarimus.

 

Dėl sėkmės mokesčio

 

BUAB „Berneda“ kreditorių 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1 kreditoriai patvirtino atlyginimą administratoriui, susidedantį iš fiksuotos sumos už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki įmonės išregistravimo (8 688,60 EUR) ir sėkmės mokesčio tiek nuo išieškotų sumų, tiek nuo turto pardavimo kainos. Kreditorius AB DNB bankas ginčija tik sėkmės mokesčio dalį, t. y. sėkmės mokestį, skaičiuotiną nuo turto pardavimo kainos.

Teismų praktikoje pripažįstama bankrutuojančios įmonės kreditorių teisė nustatyti bankroto administratorius atlyginimą iš dviejų dalių: atlyginimo už atliktus darbus, kuriuos jis privalo atlikti pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir kreditorių susirinkimo sprendimus, ir kreditorių susirinkimo numatytos premijinės atlyginimo formos, pavyzdžiui, „sėkmės“ mokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012).

Nepriklausomai nuo to ar yra numatytas „sėkmės“ mokestis, bankroto administratoriaus kaip savo srities profesionalo statusas (administratoriui teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai) įpareigoja atstovaujant kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei), dėti maksimalias pastangas ir siekti geriausių pastangų, tačiau tai, kaip jau minėta, nedraudžia kreditorių susirinkimui skatinti bankroto administratorių siekti konkretaus rezultato, mainais jam pasiūlant sėkmės mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1766/2014).

Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad sėkmės mokesčio apskaičiavimo būdas, kai sėkmės mokestis numatomas už turto pardavimą bet kokia kaina, nepriklausomai nuo to, už kokią kainą turtas būtų parduotas, t. y. kai sėkmės mokestį administratorius gali gauti iš esmės vien už bankrutavusios įmonės turto realizavimo procese įprastų, Įmonių bankroto įstatyme numatytų veiksmų atlikimą, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir gali lemti nepagrįstą administratoriaus praturtėjimą, kadangi neatlieka skatinamosios funkcijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-20 Nr. 2-1766/2014), .todėl administratorius, siekdamas papildomo atlygio už vykdomas funkcijas, išreikšto sėkmės mokesčiu procentine išraiška, kreditorių susirinkimui privalo pateikti informaciją apie įprastines atitinkamų pareigų vykdymo sąlygas, atliktinus papildomus veiksmus, siekiant efektyvesnio ir ekonomiškai naudingesnio įmonei bei jos kreditoriams rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1766/2014, 2014-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-983/2014).

Šioje byloje nagrinėjamu atveju administratoriaus sėkmės mokesčio procentinis dydis už turto pardavimą susideda iš fiksuotos ir kintamos procentinių dalių ir priklauso nuo to, pirmose ar antrose varžytynėse turtas parduodamas, o nepardavus turto antrose varžytynėse, kreditoriai turi apsispręsti dėl tolimesnės turto pardavinėjimo tvarkos ir kintamo procentinio sėkmės mokesčio dydžio. Tai reiškia, kad administratoriaus teisė į sėkmės mokestį nėra siejama su administratoriaus papildomais prie įprastinių privalomų veiksmų atliktinais veiksmais, siekiant sėkmingo turto pardavimo, su papildoma pasiekta nauda įmonės kreditoriams. Ginčijamame nutarime apsiribojama konstatavimu, kad sėkmės mokestis priklauso nuo turto pardavimo greičio ir kainos santykio, tačiau nėra numatyti pardavimo terminai ar siektina, kaip sėkminga vertintina kaina, todėl teismas sprendžia, kad sėkmės mokesčio nustatymas vien už turto pardavimą bendra tvarka varžytynėse neatitinka sėkmės mokesčio prigimties. Atitinkamai skundžiama nutarties dalis, kuria iš dalies panaikintas kreditorių nutarimas 1-uoju darbotvarkės klausimu, paliktina nepakeista.

 

Dėl administravimo išlaidų patvirtinimo

 

Pagal bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis BUAB „Berneda“ kreditorių susirinkimas administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo klausimą svarstė 2013 m. gruodžio 30 d., 2014 m. birželio 23 d., 2014 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimuose. Dėl administravimo išlaidų pagrindimo trūkumų (nepagrįstas atlyginimo administratoriui dydis, kitų konkrečios paskirties išlaidų dydžiai) teismai panaikino tiek 2013 m. gruodžio 30 d., 2014 m. birželio 23 d. kreditorių nutarimus. Visus tris kreditorių nutarimus, kuriais patvirtintas administravimo išlaidų dydis, skundė tas pats kreditorius AB DNB bankas. Sutiktina su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad pareiškėjas nenurodė išsamių argumentų, sudarančių pakankamą pagrindą suabejoti patvirtintų išlaidų sudėtinių dalių būtinumu. Pareiškėjas abejoja išlaidų už buhalterinės apskaitos, advokato paslaugas būtinumu, ginčija išlaidų už turto apsaugą ir elektrą dydžius, transporto išlaidų pagrįstumą, tačiau nepateikia įrodymų, kad tvirtinamos išlaidos būtų nepagrįstai didelės.

Apeliantas, priešingai nei paminėtas kreditorius, prašomus patvirtinti išlaidų dydžius argumentuoja ir pagrindžia įrodymais, yra atsižvelgęs į ankstesnėse teismų nutartyse nurodytus administravimo išlaidų pagrindimo trūkumus. Dauguma išlaidų numatyta konkrečia suma per mėnesį, numatytos išlaidų ribos. Išlaidas advokatui pagal sutartį numatyta derinti su kreditorių susirinkimo atstovu (pirmininku), o archyvavimo išlaidos (jos būtinos) numatomos mažiausios, kurios bus pasiūlytos paskelbus konkursą archyvo sutvarkymui. Iš to sprendžiama, kad išlaidų dydžiai ir poreikis (nepaneigtas ir kitų, t. y. išlaidų elektros energijai, įprastų išlaidų transportui poreikis) yra pagrįsti, o būtinų išlaidų (archyvavimo) maksimalios sumos nenumatymas neturi esminės reikšmės, nes yra numatyti kiti išlaidų dydį ribojantys saugikliai (sutartis archyvavimo paslaugoms bus sudaroma su mažiausią kainą konkurse pasiūliusiu archyvo paslaugų teikėju).

Pažymėtina, kad didžiąją balsų dalį kreditorių susirinkime turintys kreditoriai pritarė administratoriaus pateiktai administravimo išlaidų sąmatai, joje nurodytiems dydžiams. Taip pat pažymėtina, kad sistemingas AB DNB banko BUAB „Berneda“ kreditorių nutarimų skundimas iš esmės tais pačiais neargumentuotais motyvais, apsiribojant vien tik abstrakčiais teiginiais, kad nėra pakankamai pagrįstas išlaidų dydis, neįrodytas alternatyvų nebuvimas (pavyzdžiui, pareiškėjas nepaaiškina, kokią alternatyvą kaip racionalesnę siūlytų vietoje išlaidų elektros energijai) trikdo, vilkina įmonės bankroto procesą ir didina administravimo išlaidų, priklausančių nuo bankroto procedūrų trukmės, bendrą dydį, o tai neatitinka nei bankrutuojančios įmonės, nei visų jos kreditorių, įskaitant pati pareiškėją, interesų.

Teismas atmeta, kaip neįrodytus ir nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad bankrutuojančiai įmonei nereikalingos apskaitos ar advokato paslaugos. Galiojantys teisės aktai įpareigoja bankroto administratorių organizuoti ir kontroliuoti pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas 11 str. 5 d. 16 p.), tačiau ši teisės norma nedraudžia pasitelkti atitinkamos srities (nagrinėjamu atveju, apskaitos) specialistus ir jų paslaugas apmokėti iš administravimui skirtų lėšų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1887/2013), kai tokioms išlaidoms pritaria kreditorių dauguma. Analogiškais motyvais pritartina ir atskirojo skundo argumentams dėl advokato kaip profesionalaus teisininko paslaugų reikalingumo, ko pareiškėjas taip pat nepaneigė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys įrodo, kad BUAB „Berneda“ yra proceso dalyvis ne vienoje byloje. Be to, bankroto procese sprendžiama eilė teisinių klausimų ir nesikreipiant į teismą, kur taip pat gali būti reikalinga advokato kaip profesionalaus teisininko konsultacija.

Kadangi administravimo sąmatoje nurodytų lėšų reikalingumas nepaneigtas, o ankstesnėse teismų nutartyse, kuriomis buvo panaikinti ankstesni BUAB „Berneda“ kreditorių nutarimai patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, iš esmės yra pašalinti, pirmosios instancijos teismas be pagrindo panaikino BUAB „Berneda“ 2014 m. gruodžio 30 d. kreditorių nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu. Ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina.

 

Dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo klausimo svarstymo

 

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad BUAB „Berneda“ kreditorių susirinkimas 2015 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkime jau priėmė nutarimą dėl įmonei priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, todėl ginčo dėl BUAB „Berneda“ 2014 m. gruodžio 30 d. kreditorių nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu svarstymas nesukeltų teisinių pasekmių, šiuo metu yra jau neaktualus, todėl dėl jo nepasisakytina.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Apeliantas BUAB „Berneda“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas BUAB „Berneda“ nesprendžiamas.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį.

Panaikinti nutarties dalį, kuria panaikintas BUAB „Berneda“ 2014 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas bei išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymas“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėja                                                                       Nijolė Piškinaitė

 


Paminėta tekste:
  • B2-605-368/2015
  • 2-918/2014
  • B2-963-368/2014
  • 2-1766/2014
  • 3K-3-568/2012
  • 2-1887/2013
  • 2-419/2012
  • 2-2078/2013
  • 3K-3-486/2010
  • 2-2045/2011
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 2-983/2014