Baudžiamoji byla Nr. 2K-194/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.4.8.3.; 2.4.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, J. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimas per vienerius metus atlyginti N. K. padarytą 5 000 Lt moralinę žalą. Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš J. B. N. K. priteista 5 000 Lt moralinės žalos atlyginimo, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendis pakeistas: panaikintas J. B. paskirtas įpareigojimas per vienerius metus N. K. atlyginti 5 000 Lt padarytą moralinę žalą. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, byla, prokuroro atsiliepimu ir išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
n u s t a t ė :
J. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 2 d., apie 13 val., Klaipėdoje, Laukininkų g. 28, „Pajūrio“ vidurinės mokyklos koridoriuje dėl netinkamo elgesio auklėdamas savo sūnaus bendramokslį nukentėjusįjį A. K., gimusį 1997 m. gruodžio 24 d., tyčia sudavė vieną smūgį galva jam į kaktą, patempė už kairės ausies bei sudavė vieną smūgį kumščiu į pilvą, taip A. K. sukeldamas fizinį skausmą.
Nuteistasis J. B. kasaciniu skundu prašo teismų nuosprendžius panaikinti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti. Kasatorius teigia, kad jis nuteistas nesant jo kaltę patvirtinančių įrodymų už veiką, kurios nepadarė, o byla prieš jį sufabrikuota. Nuteistasis teigia nevartojęs smurto prieš A. K., o tik baręs dėl V. B. sumušimo. J. B. manymu, ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes pirmiausia jam buvo pareikštas įtarimas, kuriame nurodyta įvykio data 2007 m. spalio 1 d., o vėliau, jam pateikus alibi, naujai pareikštame kaltinime jau buvo nurodyta kita įvykio data – 2007 m. spalio 2 d. Be to, baigiant ikiteisminį tyrimą, tyrėja be J. B. parašo ant kaltinamojo akto perdavė bylą apylinkės teismui. Apie kaltinamojo akto jam įteikimą J. B. parašu patvirtino tik po penkių mėnesių. Nuteistasis pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta pažeidžiant jo teisės: jis negavo pranešimo apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, ir apygardos teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant nei jam, nei jo advokatui A. Karalevičiui. Tuo tarpu nuteistasis buvo prašęs atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų atvykti būtent šis advokatas, tačiau be jo sutikimo buvo paskirta advokatė T. Borik. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė jo apeliaciniame skunde nurodytų pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimu į nuteistojo J. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras teigia, kad kasacinis skundas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas jau buvo patikrintas išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, o iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino J. B. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei tinkamai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką. Įrodinėjimo procesas teisme vyko nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų, duomenų apie įrodymų klastojimą ar netikrumą byloje nėra, BPK 218-220 straipsnių normos, reglamentuojančios ikiteisminio tyrimo pabaigą ir kaltinamojo akto surašymą, taip pat nepažeistos. Kasatoriaus argumentas dėl klaidingos nusikaltimo padarymo datos, nurodytos pranešime apie įtarimą, aptartas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą nepažeisdamas BPK 322 straipsnio nuostatų bei nuteistojo procesinės teisės į gynybą, o J. B. apeliacinis skundas išnagrinėtas išsamiai. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas.
Nuteistojo J. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų, įrodinėjimą reglamentuojančių BPK nuostatų ir BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. B. mokyklos koridoriuje tyčia sudavė mažamečiui A. K. vieną smūgį galva į kaktą, patempė už kairės ausies ir sudavė vieną smūgį kumščiu į pilvą bei tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Kasatorius teigia, kad jis buvo nuteistas nepagrįstai, nes smurtinių veiksmų neatliko, jo kaltę patvirtinančių įrodymų nėra ir dėl to jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad, nagrinėdamas bylą, kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi šis teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymą remdamasis teismų sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats šių aplinkybių nenustato, taip pat nerenka naujų ir iš naujo nevertina byloje surinktų įrodymų. Todėl skundo teiginiai, kad nuteistasis tik subarė A. K. ir jokios fizinės prievartos nenaudojo, skunde nurodytos aplinkybės dėl mokyklos direktoriaus interviu spaudai, prašymai įvertinti įvairias publikacijas apie įvykį žiniasklaidoje, įvertinti byloje neapklaustų asmenų žinomas aplinkybes, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.
Kaip nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Šioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė kaltinančius J. B. bylos duomenis, motyvuotai atmetė nuteistojo parodymus ir rėmėsi mažamečio nukentėjusiojo A. K., liudytojos N. D. ir liudytojos, atstovės pagal įstatymą, N. K., parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamą dėmesį skyrė mažamečio nukentėjusiojo parodymų vertinimui. Teismas atliko išsamią jo parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pradžioje, papildomos apklausos metu ir teisme, bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga. Teismas nenustatė jokių sąlygų, kuriomis dešimtmetis vaikas ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodytų tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir teismo bei kaltininko akivaizdoje apkalbėtų J. B.. Tiesioginės įvykio liudytojos N. D. bei nukentėjusiojo parodymais nustatyta ir apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad J. B. galva sudavė smūgį A. K. į kaktą, patempė nukentėjusiajam už ausies ir sudavė jam kumščiu į pilvą. Dėl to nukentėjusysis jautė skausmą, apsiverkė. Nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad mažamečio atstovė pagal įstatymą N. K. melagingai įskundė J. B. ar pranešė apie nebūtą nusikaltimą. N. K., pranešdama apie jai žinomus J. B. veiksmus, buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį. Prieš duodamos parodymus teisme tiek N. K., tiek N. D. buvo BPK 277 straipsnyje numatyta tvarka įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnis), prisiekė duoti teisingus parodymus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šios liudytojos būtų sulaužiusios priesaiką, davusios melagingus parodymus. J. B. nurodo, kad nukentėjusiojo motina N. K. iniciavo bylą prieš nuteistąjį veikiama Klaipėdos miesto prokuratūros. Tačiau byloje nėra duomenų, kad N. K. pranešimas apie nusikalstamą veiką būtų susijęs būtent su tuo faktu, jog J. B. buvo inicijavęs civilines bylas atskiriems Klaipėdos prokurorams. Šis faktas nėra pagrindas liudytojos N. K. parodymus laikyti neturinčiais įrodomosios vertės.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už mušimu ar kitokiu smurtavimu mažamečiui sukeltą fizinį skausmą arba nežymų mažamečio sužalojimą ar trumpą jo susargdinimą. Šiame įstatyme, be kita ko, yra nustatyta ir mažamečio sveikatos apsauga nuo mušimo ar kitokio smurto, kuriuo sukeliamas vien fizinis skausmas. Pagal nustatytas šios bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo kasatoriaus atliktos veikos tyčinį pobūdį. Tiesiogine tyčia atliktų smūgių sudavimas ir kitokių smurto veiksmų (ausies pasukimo) atlikimas, kai buvo sukeltas fizinis skausmas mažamečiui, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Dėl skundo argumentų apie kitus BPK pažeidimus
Kasaciniame skunde nenurodant konkrečiai pažeistų BPK normų yra skundžiami atskiri ikiteisminio tyrimo ir teismų veiksmai. Nuteistasis skundžia įvykio datos keitimą ikiteisminio tyrimo metu jam pareikštuose įtarimuose. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, dėl kurių bylos dokumentuose užfiksuota įvykio data 2007 m. spalio 1 d. buvo pakeista į 2007 m. spalio 2 d. Teismas motyvuotai konstatavo, kad teisingos įvykio datos 2007 m. spalio 2 d. nustatymas nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo normų, nei kaltinamojo teisių pažeidimas, nes pradiniame įtarime 2007 m. spalio 1 d. įvykio data nurodyta dėl objektyvios klaidos. Baudžiamosios bylos medžiaga – nukentėjusiojo, liudytojos N. D. parodymais, „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos vadovybės pateiktu raštu – nustatyta, kad 2007 m. spalio 1 d. įvykis negalėjęs įvykti dėl tą dieną mokykloje nevykusių pamokų. Teismas nustatė, kad būtent 2007 m. spalio 2 d. vykusios penktosios, lietuvių kalbos, pamokos metu J. B. iniciatyva mažametis iškviestas iš pamokos ir mokyklos koridoriuje buvo atlikti smurtiniai veiksmai.
Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai apie tai, kad J. B. nebuvo įteiktas kaltinamojo akto nuorašas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo akto nuorašas J. B. buvo išsiųstas ir įteiktas registruotu paštu (T. 2, b. l. 42), taip pat pakartotinai įteiktas teisme. Prokuroras, perduodamas kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga be kaltinamojo parašo ant kaltinamojo akto pirmosios instancijos teismui, BPK nuostatų nepažeidė, nes baudžiamojo proceso normose nėra numatyta, kad kaltinamąjį aktą pasirašytų kaltinamasis. BPK 220 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tik prokuroro pareiga įteikti kaltinamajam kaltinamojo akto nuorašą.
Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jo procesines teises, nes išnagrinėjo bylą nedalyvaujant nei jam, nei jo pageidautam advokatui. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nagrinėjant bylą dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad tokiame posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, tačiau pastarojo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, jei apie bylos nagrinėjimo laiką jam buvo laiku pranešta. Iš bylos dokumentų matyti, kad teismas BPK numatyta tvarka, išsiųsdamas pranešimą, informavo J. B. ir jo gynėją A. Karalevičių apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą. Byloje taip pat yra nuteistojo prašymas išvykti iš Lietuvos į Lenkiją, kuriame pats J. B. yra nurodęs ir galimybę, kad jo apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas jam nedalyvaujant. Advokatas A. Karalevičius, iki tol gynęs J. B., nuteistajam ir teismui raštu pranešė, kad dėl sunkios ligos nutraukia atstovavimo visų instancijų teismuose sutartį su šiuo ginamuoju. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų pats pakvietęs kitą gynėją. Todėl teismas užtikrino valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir savo iniciatyva paskyrė kitą gynėją. Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas tokiais veiksmais pažeidė nuteistojo teisę į gynybą ir išnagrinėjo apeliacinį skundą pažeisdamas BPK normas.
Kasatorius skundą užbaigia teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jokių apeliacinio skundo argumentų apie jo nurodytus teisės pažeidimus, padarytus ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Toks skundo teiginys taip pat nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kuriuo pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, tačiau netenkinama dalis apeliacinio skundo prašymų ir argumentų, privalo būti išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Apygardos teismas nuosprendyje, be išvadų apie konstatuotą netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymą, pasisakė ir dėl esminių teisiniais argumentais pagrįstų nuteistojo apeliacinio skundo motyvų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija)“ 25 punkte išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau nereikalaujama pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.
Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą pagal J. B. apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo J. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Vytautas Greičius
Tomas Šeškauskas