Civilinė byla Nr. e2-577-467/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00067-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės BALTIC GOLD atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“ skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės BALTIC GOLD kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) BALTIC GOLD (toliau – ir atsakovė) kreditorių susirinkimas, įvykęs 2024 m. kovo 27 d., nutarė: pradėti UAB BALTIC GOLD bankroto procedūras ne teismo (supaprastinta) tvarka (iškelti neteisminę nemokumo (bankroto) bylą); bendrovės nemokumo administratore paskirti UAB „Idolus“; patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą; patvirtinti informacijos apie bankroto procesą teikimo tvarką ir kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarką; nustatyti 30 dienų terminą UAB BALTIC GOLD kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti; įpareigoti nemokumo administratorę atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ).

2.       Pareiškėja UAB „Didmena 24” (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti negaliojančiais atsakovės 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimus ir atsakovės nemokumo (bankroto) procesą ne teismo tvarka nutraukti. Nurodė, kad, neinformavusi pareiškėjos apie šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl nemokumo (bankroto) procedūros ne teismo tvarka, atsakovė pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais.

3.       Skunde pareiškėja nurodė, kad ji su atsakove 2022 m. kovo 27 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20220327, kuria pareiškėja įsipareigojo parduoti atsakovei vieną naują sublimacinį spausdintuvą su kaitinimo–fiksavimo įranga už 120 984,27 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Atsakovė spausdintuvą pirkti atsisakė ir vienašališkai nutraukė sutartį. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu ir priteisti pareiškėjai dalį nuostolių dėl neteisėto sutarties nutraukimo.

4.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-168- 372/2023 pripažino sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu ir priteisė pareiškėjai iš atsakovės nuostolius (2 043,51 Eur spausdintuvo gabenimo išlaidas, 2 412,17 Eur finansavimo palūkanas, 1 161,45 Eur delspinigius, 1 042,64 Eur išlaidas dėl spausdintuvo rašalų pakeitimo) ir 2 564 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-625-450/2023 Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kitų nuostolių, neįeinančių į išvardytas kategorijas, pareiškėja toje byloje nereikalavo ir teismas dėl kitų nuostolių nesprendė.

5.       Pareiškėja ir atsakovė 2024 m. sausio – vasario mėnesiais derėjosi dėl kitų nuostolių atlyginimo. Pareiškėja 2024 m. vasario 26 d. pateikė atsakovei raštišką pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, reikalaudama ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų atlyginti 84 324,47 Eur nuostolius.

6.       Atsakovė 2024 m. kovo 18 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad prašo geranoriškai susilaikyti nuo teisminių ginčų inicijavimo iki bus pateikta išsami, motyvuota ir pagrįsta pretenzija, prie pretenzijos pridedant turto vertintojo išvadą dėl spausdintuvo rinkos vertės.

7.       Pareiškėja apie atsakovės nemokumo (bankroto) procesą sužinojo 2024 m. balandžio 16 d. organizuodama turto įvertinimą. Apie šaukiamą atsakovės kreditorių susirinkimą kreditoriai informuoti 2024 m. kovo 6 d. pranešimais. Atsakovės 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkime dalyvavo 100 proc. atsakovės kreditorių, turinčių 6 793 Eur reikalavimo teisę, ir priėmė sprendimus pradėti atsakovės bankroto procedūras ne teismo tvarka, paskyrė nemokumo administratorę ir priėmė kitus procedūrinius sprendimus.

8.       Pareiškėja su atsakove nuo 2024 m. sausio mėnesio derėjosi dėl taikaus ginčo išsprendimo, pateikė pretenziją dėl nuostolių, bet nebuvo informuota apie 2024 m kovo 27 d. atsakovės kreditorių susirinkimą ir nėra įvardyta kaip atsakovės kreditorė. Neinformavusi pareiškėjos apie šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl nemokumo (bankroto) procedūros ne teismo tvarka, atsakovė pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimai pripažintini negaliojančiais.

9.       Pareiškėjos balsai būtų turėję lemiamą įtaką ginčijamų sprendimų priėmimui. JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tokiam sprendimui priimti reikalinga 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų dauguma. Susirinkimo protokole nurodyta, jog už sprendimą inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka balsavo visi atsakovės kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 6 793,01 Eur. Pareiškėjos dalyvavimas atsakovės 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkime būtų turėjęs lemiamą įtaką sprendimo priėmimui, nes pareiškėjos reikalavimas atsakovei sudaro 93 424,50 Eur, o pretenzija dėl reikalavimo dalies – 84 324,47 Eur – buvo pateikta atsakovei 2024 m. vasario 26 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovės 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimus panaikino ir nutraukė UAB BALTIC GOLD nemokumo (bankroto) procesą ne teismo tvarka.

11.       Teismas

12.       Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti pareiškėjos skundą; priteisti iš pareiškėjos UAB „Didmena 24“ atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Atsakovė sutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas nutarė nepripažinti pareiškėjos skunde nurodytos 93 424,50 Eur reikalavimo teisės, ir šios nutarties dalies atsakovė neskundžia. Atskirasis skundas yra teikiamas tik dėl skundžiamos nutarties 46 ir 47 punktų, kuriais teismas konstatavo pareiškėjos finansinį reikalavimą, kildinamą iš Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu priteistų nuostolių.

12.2.       Pareiškėja skunde neįrodinėjo, kad jos tariama reikalavimo teisė yra kildinama iš Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu priteistų nuostolių, todėl atsakovė neturėjo pareigos pateikti įrodymų, paneigiančių faktą, dėl kurio ginčo nėra. Teismas savarankiškai konstatavo, jog pareiškėja turi 6 659,77 Eur dydžio reikalavimo teisę, kildinamą iš nurodyto sprendimo.

12.3.       Teismo išvada, kad pareiškėja turi 6 659,77 Eur reikalavimo teisę, kildinamą iš Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu priteistų nuostolių, yra faktiškai neteisinga ir klaidinga. Teismo konstatuotos išlaidos atsakovės pareiškėjai buvo atlygintos 2023 m. lapkričio 15 d. pavedimu.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).  

Dėl apeliantės teikiamų naujų įrodymų priėmimo

14.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė ir prašo priimti naujus įrodymus – 2023 m. lapkričio 15 d. mokėjimo pavedimo UAB „Didmena24“ kopiją ir atsakovės sąskaitos UAB Medicinos banke išrašo nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. kopiją, motyvuodama tuo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau priėmus skundžiamą nutartį. 

15.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

16.       Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, apeliantės teikiami įrodymai jau egzistavo skundžiamos nutarties priėmimo metu. Kita vertus, apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teikiami nauji įrodymai nebuvo pateikti į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes pareiškėja skunde neįrodinėjo, kad jos tariama reikalavimo teisė yra kildinama iš Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu priteistų nuostolių, todėl atsakovė nevertino, jog byloje yra aktualu pateikti įrodymus, pagrindžiančius faktą, dėl kurio tarp šalių ginčo nėra. Būtinumas pateikti nurodytus įrodymus atsirado tik tada, kai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo klaidingą išvadą dėl atsakovės prievolės egzistavimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliantės teikiami įrodymai yra susiję su nagrinėjamo skundo dalyku, todėl yra pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės taikymo išimtį ir pateiktus įrodymus priima bei prideda prie bylos medžiagos.

Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo

18.       Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama procesinė situacija, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), o pagal to paties straipsnio 2 dalies 7 punktą – kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

19.       Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), nurodęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10).

20.       EŽTT yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92). EŽTT praktikoje nurodoma ir tai, kad motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, asmeniui atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (EŽTT 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09 45 punktas).

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019 26 punktas).

22.       Teisės į teisminę gynybą tinkamas įgyvendinimas tiesiogiai siejamas su pamatiniais civilinio proceso teisės principais – dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris taikomas visose civilinio proceso stadijose, reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini.

23.       Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti negaliojančiais atsakovės 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimus ir atsakovės nemokumo (bankroto) procesą ne teismo tvarka nutraukti. Skundas grindžiamas tuo, kad, neinformavusi pareiškėjos apie šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl nemokumo (bankroto) procedūros ne teismo tvarka, atsakovė pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais. Pareiškėja su atsakove nuo 2024 m. sausio mėnesio derėjosi dėl taikaus ginčo išsprendimo, pateikė pretenziją dėl nuostolių, kurie nebuvo atlyginti pareiškėjai teismo sprendimu, atlyginimo, bet nebuvo informuota apie 2024 m kovo 27 d. atsakovės kreditorių susirinkimą ir nėra įvardyta kaip atsakovės kreditorė.

24.       Taigi byloje nustatyta, kad pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi siekdama apginti savo, kaip atsakovės kreditorės, teises, nes ji nebuvo informuota apie šaukiamą atsakovės kreditorių susirinkimą ir jame planuojamus priimti sprendimus. Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjai palankų sprendimą ir panaikino 2024 m. kovo 27 d. atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimus bei nutraukė atsakovės nemokumo (bankroto) procesą ne teismo tvarka. Teismas nutartyje nurodė aktualias teisės normas ir teismų praktiką, konstatavo, kad pareiškėja yra atsakovės kreditorė, nes atsakovė nėra padengusi pareiškėjai teismo sprendimu priteistų nuostolių.

25.       Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo skundo pagal pareiškėjos pareikštus reikalavimus – pareiškėja, prašydama pripažinti negaliojančiais atsakovės 2024 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimus ir atsakovės nemokumo (bankroto) procesą ne teismo tvarka nutraukti, rėmėsi tuo, jog ji yra atsakovės kreditorė pagal 2024 m. vasario 26 d. pateiktą atsakovei raštišką pretenziją dėl 84 324,47 Eur nuostolių atlyginimo (dalies nuostolių, kurių Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu nepriteisė pareiškėjai iš atsakovės), o pareiškėja ir atsakovė 2024 m. sausio – vasario mėnesiais derėjosi dėl šių nuostolių atlyginimo. Pareiškėja nebuvo informuota apie šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl nemokumo (bankroto) procedūros ne teismo tvarka, nors jos turimas finansinis reikalavimas (93 424,50 Eur) (pareiškėjos balsai) būtų turėję lemiamą įtaką skundžiamų sprendimų priėmimui. Nepaisant to, apeliantė teigia, kad ji skundžia tik nutarties dalį (dėl nutarties 46 ir 47 punktų), kuria teismas konstatavo pareiškėjos finansinį reikalavimą, kildinamą iš Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu priteistų nuostolių atlyginimo, ir skundžiamą nutarties dalį prašo panaikinti vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi (dėl proceso teisės normų pažeidimo, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla), t. y. apeliantė neskundžia nutarties dalies, kuria teismas nutarė nepripažinti pareiškėjos skunde nurodytos 93 424,50 Eur reikalavimo teisės, ir šios nutarties dalies atsakovė neprašo panaikinti dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka, nes, kaip jau buvo minėta šios nutarties 13 punkte, apeliacinės instancijos teismas ex officio privalo patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. 

26.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas prieiti išvados, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą ir apskųstoji nutartis naikintina dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo – nutartis iš esmės nėra motyvuota, nepasisakyta dėl pareiškėjos argumentų, kuriais ji grindė savo skundo pagrindą, pareiškėjos skundas patenkintas faktinėmis aplinkybėmis, kurių pareiškėja neįrodinėjo pateikdama skundą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktai).  Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė, jog atsakovė yra atlyginusi nuostolius pagal teismo sprendimą, tačiau ji yra atsakovės kreditorė pagal 2024 m. vasario 26 d. pateiktą atsakovei raštišką pretenziją dėl 84 324,47 Eur nuostolių atlyginimo (dalies nuostolių, kurių Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu nepriteisė pareiškėjai iš atsakovės), o pareiškėja ir atsakovė 2024 m. sausio – vasario mėnesiais derėjosi dėl šių nuostolių atlyginimo. Atsakovė su tokia pareiškėjos pozicija nesutiko. Nurodytos aplinkybės iš esmės nebuvo nustatinėjamos ir dėl jų (ne)pagrįstumo nėra pasisakyta skundžiamoje nutartyje.

27.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, dėl kurių priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas negaliojančiu dėl CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimo.

28.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Lietuvoje įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (lot. revisio prioris instantiae) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013). CPK 327 straipsnyje nustatyti būtent tie išimtiniai atvejai, kai byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-701/2023 93 punktas).

29.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą ir panaikindamas atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimus, iš esmės rėmėsi klaidingomis aplinkybėmis, kurios nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas (iš esmės ginčo, kad atsakovė pareiškėjai yra atlyginusi nuostolius pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, nebuvo ir apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai šią aplinkybę patvirtina, bet pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais neparemtą priešingą išvadą) ir skundžiamoje nutartyje nenurodė motyvų dėl ginčo esmės (skundo pagrindo) – nepasisakė, ar pareiškėja yra atsakovės kreditorė pagal 2024 m. vasario 26 d. pateiktą atsakovei raštišką pretenziją dėl 84 324,47 Eur nuostolių atlyginimo (dalies nuostolių, kurių Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu nepriteisė pareiškėjai iš atsakovės). Apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos, dėl kurios priimta pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją – pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos, sprendžiant dėl pareiškėjos pripažinimo atsakovės kreditore ir informavimo pareigos pažeidimo – konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

30.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas pareiškėjos skundą ir neišspręsdamas visų byloje pareikštų reikalavimų, nenurodydamas motyvų, padarė esminį proceso teisės pažeidimą ir tai pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindu, dėl to skundžiama nutartis panaikinama CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktuose nurodytu pagrindu.

31.       Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, atsakovei grąžinamas 55 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už atskirąjį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

32.       Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93, 98 straipsniai).

     Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24” skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės BALTIC GOLD kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei BALTIC GOLD, juridinio asmens kodas 302665090, 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2024 m. birželio 21 d. akcinėje bendrovėje SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 300.

Teisėja                                                                Alma Urbanavičienė