Civilinė byla Nr. e2S-1240-852/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13968-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2; 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. rugpjūčio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui D. V. padavimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. V. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio atsakovui D. V. (toliau – ir atsakovas) padavimo: 1) Nustatyti nepilnamečių vaikų A. V. ir D. V. gyvenamąją vietą su motina A. V. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; 2) Nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su tėvu D. V. tokiu būdu: tėvas bendrauja su abiem vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (neporinėmis metų savaitėmis) šeštadienį nuo 10 val. iki 13 val., sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val.; tėvas bendrauja su abiem vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (porinėmis metų savaitėmis) trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 19 val.; tarpusavio geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į nepilnamečio vaiko poreikius, interesus tėvai gali sutarti bei nustatyti ir kitokią bendravimo su vaikais tvarką; 3) Iš tėvo D. V. priteisti materialinį išlaikymą A. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 550 Eur. Nuo šio prašymo padavimo dienos iki sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsigaliojimo dienos, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai A. V. uzufrukto teise (lėšas pervedant į A. V. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini)); 4) Iš tėvo D. V. priteisti materialinį išlaikymą D. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 550 Eur. Nuo šio ieškinio padavimo dienos iki sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsigaliojimo dienos, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai A. V. uzufrukto teise, (lėšas pervedant į A. V. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini)).
2. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovės prašymą atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio atsakovui padavimo.
4. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad pagrindas šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti yra: tėvai gyvena skyrium ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Nurodė, kad bylos duomenimis, šiuo metu šalių dukros gyvena kartu su mama, seneliu bei jo sutuoktine name, (duomenys neskelbtini), A. lanko (duomenys neskelbtini), o D. dėl savo amžiaus auga namuose. Nors iš pateiktų šalių procesinių dokumentų matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos, tačiau ieškovė ir atsakovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, jog dėl šiuo metu vykstančio ikiteisminio tyrimo ir atsakovui taikomų kardomųjų priemonių, jis negali artintis prie ieškovės ir vaikų. Taigi, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad faktiškai atsakovas negalėtų pasiimti pas save gyventi šalių nepilnamečius vaikus, t. y. nors tarp šalių yra ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos, tačiau šalių ginčas šiuo metu yra sureguliuotas kitomis priemonėmis – ikiteisminiame tyrime atsakovui yra pritaikytos kardomosios priemonės, be to, vaikams nustatyta laikinoji priežiūra, prižiūrinčiu asmeniu paskiriant vaikų senelį A. J. Konstatavo, kad esant tokiai faktinei situacijai nenustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas. Pasisakydamas dėl laikinos bendravimo tvarko nustatymo nurodė, kad iš šalių pateiktuose procesinių dokumentuose esančių paaiškinimų matyti, jog atsakovas, ieškovei išsikrausčius iš namų, reguliariai bendravo su vaikais. Kaip nurodė pati ieškovė, ji iš esmės netrukdo atsakovui atvykti ir bendrauti su vaikais, tačiau bendravimo tvarkos neapibrėžtumas, ieškovės teigimu, pažeidžia vaikų interesus. Minėta, jog šiuo metu atsakovui yra taikoma kardomoji priemonė, draudžianti artintis prie ieškovės ir vaikų. Be to, šiuo atveju ieškovė prašo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką iki ieškinio pateikimo teismui, taigi, šioje proceso stadijoje nėra aiški ginčo dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos apimtis. Šalių nurodytos faktinės aplinkybės gali būti nustatomos ir įvertinamos tik išnagrinėjus ieškinyje pareikštus reikalavimus iš esmės, t. y. surinkus ir įstatyme nustatyta tvarka ištyrus visus reikšmingus klausimui išspręsti įrodymus. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad šioje proceso stadijoje vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta su vienu iš tėvų, abiejų tėvų valdžia nepilnamečiams vaikams yra lygiavertė, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovui taikant kardomąją priemonę laikina jo bendravimo su vaikais tvarka šiuo metu nėra galima, sprendė, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pasisakydamas dėl laikino išlaikymo priteisimo nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog šalių nepilnametės dukros A. V. ir D. V. nuo 2020 m. kovo 28 d. faktiškai gyvena su motina A. V. pas vaikų senelį, ieškovė gauna pastovias pajamas. Iš atsakovo pateiktų jo banko sąskaitos išrašų matyti, jog atsakovas 2020 m. gegužės 25 d. pervedė ieškovei 300 Eur sumą vaikų išlaikymui, taip pat buvo atlikti kiti mokėjimai vaikų poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo ir, kad nepilnamečių vaikų interesai šiuo metu nėra užtikrinami, byloje nėra. Sprendė, kad ieškovė nepagrindė objektyvios būtinybės būtent šiuo metu – iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalis). Vien nurodymas, kad atsakovas neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ir ieškovės pajamos yra mažesnės, nei atsakovo, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir jos prašymą tenkinti.
6. Ieškovė, pasisakydama dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad ginčijamos nutarties teiginiai, jog šiuo metu teisinė situacija dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos yra sureguliuota kitomis teisinėmis priemonės, yra nepagrįsti jokiais objektyviais bylos įrodymais. Paaiškino, kad ji Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. gegužės 8 d. pranešimu buvo informuota apie tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 166 straipsniu, 2020 m. gegužės 8 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17684-20 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Pastebėjo, kad daugiau jokių duomenų apie pradėto ikiteisminio tyrimo eigą ji neturi, t. y. ieškovei nėra žinoma ar atsakovui buvo pareikšti įtarimai, taip pat nėra žinoma apie atsakovo atžvilgiu taikytas ir galiojančias kardomąsias priemones, nėra žinomas nei terminas iki kada nustatytos galimai taikytos kardomosios priemonės, nei jų taikymo apimtis. Atsakovas kartu su pateiktu atsiliepimu taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad jo atžvilgiu galioja kardomosios priemonės. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, apie tokių kardomųjų priemonių taikymą ir galiojimą. Taip pat pažymėjo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytos nepilnamečių vaikų laikinosios priežiūros tvarkos terminas nutarties priėmimo dienai jau buvo pasibaigęs, t. y. vaikų priežiūra buvo nustatyta iki 2020 m. birželio 6 d. Taigi, priešingai nei teigiama ginčijamoje nutartyje, byloje nėra įrodymų apie tai, kad šiuo metu teisinė situacija dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra iš tikrųjų sureguliuota ir pilnai užtikrina vaikų interesus. Be to, ginčijamoje nutartyje išvardintos teisinės priemonės – kardomųjų priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu, uždraudžiant pastarajam bendrauti su ieškove ir nepilnamečiais vaikais bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirta nepilnamečių vaikų laikinoji priežiūra – savo apimtimi visapusiškai neužtikrina nepilnamečių vaikų interesų ir nėra pakankamos konstatuoti, kad laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas yra sureguliuotas ir išspręstas. Kartu pastebėjo, kad net darant prielaidą, jog atsakovo atžvilgiu iš tikrųjų šiuo metu galioja kardomosios priemonės, draudžiančios jam artintis prie ieškovės ir nepilnamečių vaikų bei su jais bendrauti, išlieka tikimybė, kad jų taikymo terminas greitu metu gali pasibaigti, jos gali būti panaikintos atsakovui pateikus skundą dėl jų taikymo nepagrįstumo ir pan. Be to, bet kuriuo metu gali būti nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas byloje Nr. 01-1-17684-20, kas sąlygos kardomųjų priemonių panaikinimą. Taigi, šiuo metu egzistuoja visos įstatyme įtvirtintos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: 1) Ieškovė ir atsakovas šiuo metu gyvena skyriumi, tarp jų yra ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos; 2) Atsakovo elgesys kelia grėsmę nepilnamečių vaikų saugumui, sveikatai ir gyvybei; 3) Ginčijamoje nutartyje teismo išvardintos priemonės nesureguliuoja ir neišsprendžia laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimo iki bus išnagrinėta bylą dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo ir išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tame tarpe ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas po santuokos nutraukimo. Pasisakydama dėl laikinos bendravimo tvarko nustatymo nurodė, kad, kadangi bendravimo su vaikais tvarka nėra nustatyta, atsakovas naudojasi savo teise bet kuriuo metu bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje. Pažymėjo, kad iki 2020 m. gegužės 8 d., t. y. iki buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo fizinio smurto panaudojimo prieš mažametį vaiką, atsakovas šia savo teise naudojosi intensyviai – atvykdavo beveik kiekvieną dieną, kartais nuo ryto iki vėlyvo vakaro. Ji netrukdė atsakovui atvykti ir bendrauti su vaikais, tačiau atsakovas pradėjo akivaizdžiai piktnaudžiauti šia savo teise, t. y. atsakovas atvyksta aplankyti vaikų iš anksto neperspėjęs, būna tiek laiko, kiek pageidauja, neatsižvelgdamas nei į ieškovės planus, nei į vaikų dienos režimą. Pasisakydama dėl laikino išlaikymo priteisimo nurodė, kad su atsakovu skyrium gyvena nuo 2020 m. kovo 29 d., t. y. beveik tris mėnesius. Visą šį laikotarpį dviem mažamečiais vaikais rūpinasi ir išlaikymą jiems teikia tik ieškovė. Atsakovas per visą šį laikotarpį vaikų išlaikymui į ieškovės banko sąskaitą 2020 m. gegužės 25 d. pervedė 300 Eur. Tokia pinigų suma objektyviai nėra pakankama užtikrinti visus mažamečių vaikų poreikius.
7. Atsakovas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovas, pasisakydamas dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju grėsmės nepilnamečių vaikų interesams nėra, nes dėl šiuo metu vykstančio ikiteisminio tyrimo ir jam taikomų kardomųjų priemonių, negali artintis prie ieškovės ir vaikų. Kardomoji priemonė su įpareigojimais nėra panaikinta, galioja (nors ir buvo pateikęs skundus). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė apie šias priemones žino, kadangi pati tai nurodė paaiškinimuose. Be to, vaikams tuo metu buvo nustatyta laikinoji priežiūra, prižiūrinčiu asmeniu paskiriant vaikų senelį A. J., o ne pačią ieškovę, kas patvirtina, kad su ja taip pat negali būti nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta. Ieškovė, bandydama nustatyti nepagrįstas laikinąsias apsaugos priemones, siekia ne apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, bet savanaudiškų tikslų – nutraukti itin artimą tėvo ir vaikų tarpusavio ryšį, apriboti jo bendravimą su jais. Pažymėjo, kad ieškovė pateikia deklaratyvius, procesiniams dokumentams prieštaraujančius, melagingus teiginius dėl bylos aplinkybių. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nesilaikė plane nurodytų priemonių, nors Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus 2020 m. birželio 8 d. Pagalbos plane nurodoma, kad jis pradėjo dalyvavimą grupėje „Rask jėgų save pakeisti". Taip pat kartą per savaitę konsultuojasi su psichologe (įvyko 6 konsultacijos, yra suplanuoti laikai kitoms 2 konsultacijoms). Taip pat apie kartą per savaitę bendrauja su socialine darbuotoja, kuri lankėsi jo namuose, ir nurodė, kad plane iškeltus uždavinius vykdo, kiek leidžia galimybės, noriai priima siūlomą pagalbą, yra išklausęs 16 ak. val. mokymų kursus „Bendravimo įgūdžių tobulinimas. Konfliktų valdymas", bendradarbiauja su socialine darbuotoja, sudaro sąlygas lankytis namuose, visada yra pasiekiamas telefonu, informuoja apie situaciją šeimoje bei vykstančius pokyčius, siekiant pagilinti tėvystės įgūdžius, perskaitė socialinės darbuotojos rekomenduotą knygą „Penkios vaikų meilės kalbos", perveda vaikams išlaikymą – 300 Eur. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jo gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, o priešingai, vaikams yra nesaugu būti būtent su ieškove jos tėvo namuose, nes ieškovė turi psichologinių problemų, serga ir šiuo metu gydosi, be to, jos dabartinėje gyvenamojoje vietoje vyksta statybos, tad vaikai gali susižeisti, be to, ieškovės tėvas buvo teistas, yra ūmaus būdo ir kt. Pasisakydamas dėl laikinos bendravimo tvarko nustatymo nurodė, kad ieškovė siekia nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri yra patogiausia tik jai, nors teismai laikosi pozicijos, kad bendravimo tvarka su vaikais nustatoma atsižvelgiant pirmiausia į vaikų interesus ir tėvai neturi siekti nustatyto tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jiems. Pasisakydamas dėl laikino išlaikymo priteisimo nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei jo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau ne sprendžiant klausimą, ar egzistuoja konkrečiu atveju pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar ne. Todėl akivaizdu, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrintas ne teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovei, įvykdymas, bet iš anksto būtų patenkinta dalis ieškovės reikalavimų, nors byla nebūtų išnagrinėta iš esmės, taigi nebūtų pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui. Pažymėjo, kad kiekvieno mėnesio 25 dieną perveda sutuoktinei po 300 Eur vaikų išlaikymui, tą darė 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. birželio 25 d., ketina ir toliau tai daryti. Karantino metu iki 2020 m. kovo 29 d. buvo nupirkęs vaikams daug maisto produktų (maitinimo mišiniai, tyrelės ir kt.) ir higienos priemonių (sauskelnės, paklotai ir kt.), ko visiškai pakako 2020 m. balandžio mėnesiui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio atsakovui padavimo taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių ginčas šiuo metu yra sureguliuotas kitomis priemonėmis – ikiteisminiame tyrime atsakovui pritaikytomis kardomosiomis priemonėmis, pagal kurias jis negali artintis prie ieškovės ir vaikų, sprendė, kad nėra būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio atsakovui padavimo – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo su vienu iš tėvų tvarką. Taip pat, konstatavęs, kad duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo ir, kad nepilnamečių vaikų interesai šiuo metu nėra užtikrinami, byloje nėra, sprendė, jog nėra būtinumo taikyti ir kitą prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 30 d. užregistravo informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodyta, jog, policijos pateiktais duomenimis, 2020 m. kovo 28 d. apie 19.46 val. adresu (duomenys neskelbtini), D. V. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę A. V., kuri patyrė fizinį skausmą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2020 m. kovo 29 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12565-20 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuris užbaigtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-1322-1078/2020 D. V., pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskiriant jam 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (Lietuvos tesimų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu Nr. 1-1502-486/2020 D. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, perdavė mamos O. V. atsakomybėn pagal laidavimą bei baudžiamąją bylą Nr. 1-1502-486/2020 D. V. atžvilgiu nutraukė). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2020 m. balandžio 2 d. nustatė šalių nepilnamečiams vaikams laikinąją priežiūrą, paskirdami laikinai nepilnamečius vaikus prižiūrinčiu asmeniu ieškovės tėvą A. J., kuri nutraukta 2020 m. birželio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-jame veiklos skyriuje 2020 m. gegužės 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17684-20 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. kovo 28 d. dėl smurto artimoje aplinkoje kvietė policijos pareigūnus bei 2020 m. kovo 29 d. kartu su nepilnamečiais jos ir atsakovo vaikais išsikraustė gyventi pas savo tėvą. 2020 m. gegužės 8 d. gavo pranešimą apie pradėtą dar vieną ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad, kaip suprato iš apklausos metu pateiktų klausimų, ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl atsakovo sukelto fizinio skausmo ar sužalojimo šeimos nariui – vaikui. Pažymėjo, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikia iki ieškinio atsakovui padavimo, nes dar nėra pasibaigusi mediacija. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad, kaip teigia abu tėvai, atsakovui dėl pradėto ikiteisminio tyrimo yra taikomos kardomosios priemonės nesiartinti prie motinos ir vaikų.
14. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, pabaigus mediaciją, atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškinį priėmus, iškelta civilinė byla Nr. e2-26345-981/2020, po ko taip pat gautas ieškovės priešieškinys.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas ir laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas – atsižvelgiant į jų pobūdį, atsakovo atžvilgiu ikiteisminiame tyrime taikomai kardomajai priemonei neprieštarautų ir, tuo labiau, jos nepanaikintų, kadangi yra prašoma nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, o ne su tėvu, kuriam taikomos kardomosios priemonės, bei nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvų tvarką, kuria būtų galimybė naudotis tik tada, kai kardomųjų priemonių atsakovui taikymas būtų panaikintas. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis duomenimis dėl atsakovui taikomų kardomųjų priemonių, neatsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nepilnamečiu vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos bei į tai, kad kardomosios priemonės bet kuriuo metu gali būti panaikintos, nutarė, jog nenustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas.
16. Kaip, pasisakydamas dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, buvo nurodęs pirmosios instancijos teismas, pagrindas šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti yra: tėvai gyvena skyrium ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodyti bylos duomenys, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog abi sąlygos yra tenkinamos, t. y. ieškovė 2020 m. kovo 29 d. kartu su nepilnamečiais vaikais išsikraustė gyventi pas savo tėvą ir su atsakovu nebegyvena bei atsakovo elgesys, galimai, kelia grėsmę esminiams šalių nepilnamečių vaikų interesams – atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš vaikų motiną; šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto panaudojimo prieš vaiką.
17. Atsakovas nurodė, kad vaikams yra nesaugu būti būtent su ieškove jos tėvo namuose, nes ieškovė turi psichologinių problemų, serga ir šiuo metu gydosi. Taip pat pažymėjo, kad dėl ieškovės tėvo namuose vykdomų statybų, vaikai gali susižeisti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai konstatavo, jog A. J. namų kiemas sutvarkytas, aplinka vaikams saugi ir tinkama bei, teikdami išvadą civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020, nurodė, jog gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, sprendžia, kad atsakovo argumentai laikytini nepagrįstais, ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina.
18. Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su motina ir šalims nesutariant dėl bendravimo su jais tvarkos, ji taip pat nustatytina šia nutartimi.
19. Ieškovė prašo nustatyti tokia nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvų tvarką: tėvas bendrauja su abiem vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (neporinėmis metų savaitėmis) šeštadienį nuo 10 val. iki 13 val., sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val.; tėvas bendrauja su abiem vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (porinėmis metų savaitėmis) trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 19 val. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokia bendravimo tvarka yra pakankama, siekiant atsakovui visapusiškai rūpintis vaikais, dalyvauti jų auklėjimo, ugdymo procese. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi vaiko teisių apsaugos principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. S. M., no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
20. Vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, paskirtis – užtikrinti, kad viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, t. y. turi būti užtikrintos būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai. Realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams klausimai sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1301-467/2009). Taigi teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo priteisimo, ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus vertina tik tiek, kiek reikalinga laikinam išlaikymui, skirtam patenkinti būtinuosius vaikų poreikius, priteisti.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. birželio 25 d. pervedė ieškovei po 300 Eur. Nurodė, kad taip pat pirko vaikams maisto produktus, higienos reikmenis. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, vertina, kad siekiant užtikrinti, jog nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui būtų pastoviai atsakovo teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas, yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas teismo sprendimas byloje dėl ginčo šalių santuokos nutraukimo (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CK 3.196 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo priteisti išlaikymą, kuris siekia 550 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.
22. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, vertindamas prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį, atsižvelgia į tai, kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, kad šioje stadijoje nėra pateikta išsamių duomenų apie šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, todėl teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkina iš dalies, priteisdamas iš tėvo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą kiekvienam po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020 priėmimo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis). Tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-26345-981/2020, nustačius visus nepilnamečių vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį.
23. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ginčijama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovės A. V. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje, iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020 priėmimo.
Nustatyti laikiną atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020 priėmimo, pagal kurią: tėvas bendrauja su abiem vaikais jų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (neporinėmis metų savaitėmis) šeštadienį nuo 10 val. iki 13 val., sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val.; tėvas bendrauja su abiem vaikais jų gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitę (porinėmis metų savaitėmis) trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 19 val.
Išaiškinti atsakovui D. V., kad jis gali naudotis laikinąja bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka tik tuo metu, kai jo atžvilgiu nėra taikomos kardomosios priemonės, draudžiančios bendrauti su jo nepilnamečiais vaikais.
Priteisti nepilnamečiams vaikams A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26345-981/2020 priėmimo, išlaikymą pervedant į ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Paskirti ieškovę A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.