Civilinė byla Nr. 2S-778-467/2009
Procesinio sprendimo kategorijos 129.4.; 122.3.; 122.4.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. liepos 22 d
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus, Henricho Jaglinskio,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo,suinteresuotas asmuo – skolininkas R. B. .
Kolegija
n u s t a t ė :
Antstolis Dainius Šidlauskas 2009-03-30 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo ir prašė priteisti iš skolininko R. B. 813,36 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad šios išlaidos susidarė vykdant 2008-08-01 LR Valstybinės darbo inspekcijos nutarimą Nr. 1442 dėl 2750 Lt administracinės baudos išieškojimo. Antstolis, vadovaudamasis CPK 661 straipsnio 1 dalimi bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktu, raginimo ir/ar siūlymo įvykdyti sprendimą geruoju šios kategorijos vykdomojoje byloje nesiuntė ir iš karto pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus. 2008-11-04 skolininkui buvo įteiktas 2008-10-29 patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo, 2008-10-31 pradėta tikrinti skolininko turtinė padėtis (atliktos užklausos bankams, VSDFV Vilniaus skyriui, VĮ „Regitra“). 2009-01-23 skolininkui raštu buvo pasiūlyta sumokėti vykdymo išlaidas geruoju, tačiau jis per antstolio nustatytą terminą vykdymo išlaidų nesumokėjo. Vykdymo išlaidas sudaro bendrosios vykdymo išlaidos 100,80 Lt, faktinės bei su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu susijusios išlaidos 217,56 Lt, antstolio atlyginimas 495 Lt.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi antstolio pareiškimą patenkino ir priteisė iš skolininko R. B. antstolio Dainiaus Šidlausko naudai 813,36 Lt vykdymo išlaidų. Teismas nustatė, kad antstolio nurodytas vykdymo išlaidų paskaičiavimas atitinka LR teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus. Antstolis nusiuntė skolininkui raštišką siūlymą, nurodydamas išlaidų dydį bei terminą priskaičiuotoms išlaidoms susimokėti, kuris buvo įteiktas tinkamai, tačiau skolininkas nustatytu terminu vykdomosios bylos vykdymo išlaidų nesusimokėjo.
Atskiruoju skundu skolininkas R. B. prašo nutartį panaikinti iš dalies ir priteisti iš jo tik vykdomosios bylos 80 Lt administravimo mokestį. Nurodo, kad 2008-11-11 pavedimu sumokėjo 2750 Lt baudą, susisiekė su antstolių kontora telefonu ir pranešė apie įvykdytą pavedimą, tačiau antstolis, neatsižvelgdamas į baudos sumokėjimo faktą bei į tai, kad apie baudos sumokėjimą jam buvo pranešta, 2008-11-19 areštavo skolininko lėšas ir pervedė jas į antstolio depozitinę sąskaitą, o 2009-01-13 raštu pasiūlė susimokėti 814,58 Lt vykdymo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas pats sumokėjo skolą, o po kurio laiko ta pati pinigų suma antstolio iniciatyva buvo areštuota papildomai, antstolio reikalavimas sumokėti už antstolio veiksmus, kurie nebuvo būtini ir reikalingi, yra nepagrįstas. Tai patvirtina ir antstolio 2008-11-24 nurašytų lėšų gražinimas į skolininko sąskaitą. Būdamas sąžiningas ir rūpestingas asmuo, sutinka sumokėti antstolio patirtas administravimo išlaidas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Dainius Šidlauskas prašo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad vykdymo išlaidos buvo paskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais vykdymo išlaidų dydžiais. Skunde nepateikta argumentų, dėl kurių vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir teismo nutartis galėtų būti laikomi nepagrįstais ir neteisėtais. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jei raginimas neturėjo būti jam siunčiamas, - po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Tokiu būdu, skolininkas gavęs antstolio patvarkymą, kuriuo buvo informuotas apie vykdomosios bylos užvedimą ir vykdomojo dokumento priėmimą priverstiniam vykdymui, praėjus tam tikram laiko tarpui susimokėjo skolą tiesiogiai, bet tai nereiškia, jog skolininkas neturi mokėti atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Skolininkas antstolio neinformavo, kad sumokėjo baudą, todėl pažeidė skolininko pareigą domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir tokiais savo veiksmais tik padidino vykdymo išlaidas.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Antstolis D.Šidlauskas prašė teismo priteisti iš skolininko R. B. 813,36 Lt vykdymo išlaidų, iš kurių – 100,80 Lt sudaro bendrosios vykdymo išlaidos, 217,56 Lt faktinės bei su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu susijusios išlaidos ir 495 Lt antstolio atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad antstolio nurodytas vykdymo išlaidų paskaičiavimas atitinka LR teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus ir kad antstolis nusiuntė skolininkui raštišką siūlymą, nurodydamas išlaidų dydį bei terminą priskaičiuotoms išlaidoms sumokėti, tačiau skolininkas nustatytu terminu vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl antstolio prašymą tenkino. Vienas esminių skolininko R. B. atskirojo skundo argumentų – tai, kad jis pats sumokėjo skolą, informavo telefonu apie tai antstolį, todėl vėlesni antstolio veiksmai nebuvo būtini. Apeliantas sutinka sumokėti tik antstolio patirtas administravimo išlaidas. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 ir 2 d.). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šią instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 583 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimu Nr.816 įgaliojo Teisingumo ministeriją parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją, Teisingumo ministerija tokią parengė. Nagrinėjamu atveju taikytina LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija galiojusi iki 2009-04-01. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl LR Valstybinės darbo inspekcijos 2008-08-01 nutarimo Nr. 1442 dėl 2750 Lt baudos išieškojimo priverstine tvarka vykdymo išlaidų atlyginimo. Šis nutarimas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 4 p.) ir 2008-10-29 buvo pateiktas vykdyti antstoliui D.Šidlauskui. Esant tokioms aplinkybėms, antstolis, gavęs išieškotojo pateiktą nutarimą dėl baudos išieškojimo priverstine tvarka vykdymo, teisėtai pradėjo priverstinį šio nutarimo vykdymą (2008-10-29 priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kuris skolininkui įteiktas 2008-11-04, atliko užklausas bankams, VSDFV Vilniaus skyriui, VĮ „Regitra“). Byloje neginčijamai nustatyta, kad skolininkas nutarime nurodytą sumą sumokėjo 2008-11-11, t.y. įvykdė šį sprendimą jau priverstinio jo vykdymo metu, o informacija apie tai antstolių kontoroje gauta 2008-11-21. Pažymėtina, jog apeliantas nepateikė duomenų apie tai, kad antstolis apie baudos sumokėjimą buvo informuotas anksčiau (CPK 178 str.). Taigi skolininkas turi pareigą atlyginti nurodyto nutarimo vykdymo išlaidas.
Vykdomosios bylos Nr.(duomenys neskelbtini) medžiaga rodo, kad skolininkui R. B. buvo siųstas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, priimti patvarkymai dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, lėšų arešto panaikinimo, išieškotų lėšų paskirstymo, vykdomosios bylos užbaigimo, vykdomojo dokumento grąžinimo. CPK 610 straipsnyje nustatyta, kad, įvykdžius sprendimą, visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidos – tai pinigų sumos, kurias apmoka vykdymo proceso šalys už sprendimų vykdymo veiksmų atlikimą. CPK 609 straipsnio 1 dalis nurodo, kokios išlaidos sudaro vykdymo išlaidas, o pagal 2 dalį - vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją vykdymo išlaidos skirstomos į bylos administravimo išlaidas, vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Antstolio D.Šidlausko teismui pateiktame vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta, kad prašomas priteisti vykdymo išlaidas sudaro: bendrosios vykdymo išlaidos – 100,80 Lt, vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu (pateiktas atliktų veiksmų sąrašas) – 217,56 Lt, atlyginimas antstoliui – 495 Lt. Pirmosios instancijos teismas visas šias išlaidų sumas laikė pagrįstomis ir įrodytomis. Apeliantas (skolininkas R. B. ) atskirajame skunde nenurodo, jog jam kyla abejonių, ar visi veiksmai, už kuriuos priskaičiuotos vykdymo išlaidos, antstolio D.Šidlausko buvo atlikti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi vykdomosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog antstolis D.Šidlauskas pagrįstai atliko vykdymo veiksmus, už kuriuos apskaičiavo vykdymo išlaidas (surašė atitinkamus vykdymo proceso dokumentus, siuntė juos skolininkui ir t.t.). Todėl, nors skolininkas R. B. ir pats įvykdė sprendimą, antstoliui už atliktus vykdymo veiksmus turi būti atlyginta (CPK 610, 611 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog antstoliui D.Šidlauskui taip pat priklauso atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą, nors skolininkas ir pats įvykdė vykdomąjį dokumentą po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. Tokia nuostata yra įtvirtinta įstatyme, Spendimų vykdymo instrukcijoje, tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-1/2007, kat. 129.4). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, pagal kurią skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Vadinasi, tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė
Kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius
Henrichas Jaglinskis