Civilinė byla Nr. 3K-3-185/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
30.4.1; 30.10; 34.2; 41
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. K., A. M. O., T. B., M. M. ir Alytaus apskrities viršininko administracijos kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir G. A. (perėmusio B. A. procesines teises) ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriui, Alytaus apskrities viršininko administracijai, E. K., V. K., P. K., A. M. O., J. S., V. K., T. B., M. M., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Alytaus filialui, Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. G. dėl sprendimų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, turto teisinės registracijos naikinimo, pažeistų teisių atstatymo, atkuriant nuosavybę, nuosavybės teisės pripažinimo, terminų atnaujinimo administraciniams aktams ginčyti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir su tuo susijusių teisinių padarinių.
Ieškovai 2006 m. rugpjūčio 4 d. pateikė ieškinį, prašydami atkurti pažeistas teises dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pripažinti, kad Pr. K. iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 24,66 ha žemės ir miško sklypus bei įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją atkurti natūra nuosavybės teises A. K. ir B. A. į Pr. K. turėtą 24,66 ha sklypą lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais; atnaujinti praleistą terminą Alytaus apskrities viršininko sprendimus apskųsti; panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 21 d. sprendimus Nr.15-2151, Nr. 15-2152, Nr. 15-2153, Nr. 15-2154, Nr. 15-2155, Nr. 15-2156 ir įsakymą; pripažinti negaliojančiu 2005 m. birželio 10 pirkimo-pardavimo sandorį dėl žemės sklypo, 2005 m. rugpjūčio 24 pirkimo-pardavimo sandorį dėl 1/2 dalies žemės sklypo, taikyti restituciją natūra, grąžinant žemės sklypą į pirmykštę padėtį; panaikinti Nekilnojamojo turto registre atsakovų vardu įregistruotų žemės ir miško sklypų registraciją.
Ieškovai nurodė, kad Pr. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 24,66 ha ploto žemės. Jis mirė 1967 m. gruodžio 22d. Ieškovas yra Pr. K. žentas – Pr. K. dukters Onos K. K. (Aleksonienės), kuri 1978 m. mirė, sutuoktinis, o ieškovė yra Pr. K. marti - Pr. K. sūnaus J. K., mirusio 1992 m., sutuoktinė. Atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui buvo pateikti Pr. K. nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai – 1933 m. vasario 18 d. dovanojimo sutartis, kurioje nurodoma, kad P. K. padovanojo savo sūnui Pr. K. visą turimą žemę ir mišką bei kitą turtą. Žemėtvarkos skyrius, nustatinėdamas, kas iki nacionalizacijos valdė žemę nuosavybės teise, priėmė klaidingą sprendimą ir rėmėsi 1937 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) rūšimis paskirstytų žemių sąrašu, kuriame įrašytas žemės savininkas P. K., valdęs 24,66 ha žemės. Šiuos dokumentus 2002 m. nagrinėjo Alytaus apskrities ekspertų komisija. Ji nutarė teises į žemę atkurti ne Pr. K. įpėdiniams, o jo tėvo P. K., mirusio 1936 m., įpėdiniams. Dovanojimo aktas yra rašytinis dokumentas, kuris įrodantis, kad Alytaus apskrities viršininko administracija klaidingai priėmė sprendimą, gražindama nuosavybę visiškai kitam asmeniui, kuris jau nuo 1933 m. vasario 18 d. neturėjo teisėto pagrindo valdyti šią nuosavybę kaip savininkas, juolab, kad po trejų metų jis mirė ir šeimos galva tapo Pr. K.
Apie 2004 m. birželio 21 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimus grąžinti P. K. įpėdiniams žemę atsakovams, ieškovai sužinojo 2005 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje. Jis pradėjo rengti dokumentus, rinkti duomenis bylai iškelti ir tai užtruko dėl dokumentų gausos, senatvės ir ligų. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovai praleido terminą Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimams apskųsti. Ieškovai prašė atnaujinti praleistą trisdešimties dienų terminą Alytaus apskrities viršininko sprendimams apskųsti.
Iš VĮ Registrų centro Alytaus filialo išrašų matyti, kad 2005 m. birželio 10 d. ir 2005 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudarytos dvi pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis 1,04 ha žemės perleistas naujiems savininkams – M. M. ir T. B.. Jie yra šio sklypo lygiomis dalimis bendrasavininkiai. Dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis sutarčių šalims turi būti taikoma dvišalė restitucija (CK 1.5, 1.127, 1.138 straipsniai, 6.145 straipsnio 1 dalis, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į ieškinį prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pagal Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, tai nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Šiuo atveju vėliausias archyvinis dokumentas buvo 1937 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) rūšimis paskirstytų žemių sąrašas Nr. 350. Jame žemės savininku įrašytas P. K., valdęs 24,66 ha žemės. Šiuos dokumentus 2002 m. nagrinėjo Alytaus apskrities ekspertų komisija ir nutarė nuosavybės teises į žemę (mišką) atkurti P. K., bet ne Pr. K. įpėdiniams. Atsakovas, atkurdamas nuosavybės teisę į žemę, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Ieškovai praleido Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytą 30 dienų terminą Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimams apskųsti. Ieškovų nurodytos aplinkybės nelaikytinos nuo ieškovų valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas atnaujintinas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str.).
Atsakovas M. M. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2005 metais nusipirko 1,04 ha žemės sklypą iš P. K. ir J. S.. Žemės dokumentai buvo tvarkingi. Atsakovas yra sąžiningas įgijėjas, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis ir taikyti restituciją.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovai praleido trisdešimties dienų terminą institucijos sprendimui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teismui apskųsti ir neįrodė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Teismas nustatė, kad Pr. K. yra 1936 m. spalio 24 d. mirusio P. K. sūnus. Ieškovė yra Pr. K. sūnaus J. K., mirusio 1992 m. balandžio 23 d., sutuoktinė. Ieškovas yra Pr. K. dukters O. K. A., mirusios 1978 m. lapkričio 23 d., sutuoktinis. Teismas pažymėjo, kad ieškovai neturi teisės susigrąžinti žemę, valdytą nuosavybės teise iki nacionalizacijos P. K., tačiau tokią teisę įgytų pripažinus, kad iki nacionalizacijos 24,66 ha žemės nuosavybės teise valdė ne P. K., bet jo sūnus Pr. K.
Teismas nustatė, kad aiškinamai aplinkybei įrodyti ieškovai pateikė akto (rejestro Nr. 359), sudaryto 1933 m. vasario 18 d. Pr. K. ir P. K., patvirtinto 2-ojoje notaro kontoroje Alytaus mieste, kopiją. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė aplinkybės, jog šio akto pagrindu P. K. padovanojo sūnui Pr. K. visą turimą žemę ir mišką bei kitą turtą.
Teismas nustatė, kad žemėtvarkos tarnyba surinko visus galimus archyvinius duomenis apie P. K. ir jo sūnaus Pr. K. galbūt turėtą žemę iki nacionalizacijos. Komisija, svarstydama, kurio asmens vardu turi būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, nutarė vadovautis Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nustatyta taisykle, kad jeigu yra keli nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Kadangi archyvuose rastame vėliausiai išduotame dokumente - Vyriausiajai žemės komisijai 1937 m. lapkričio 20 d. Seinų apskrities, Gailiūnų kaimo, Žemės rūšiavimo komisijos sąraše žemės savininku buvo nurodytas P. K., valdęs 24,66 ha žemės, tai buvo nutarta nuosavybės teises atkurti P. K. įpėdiniams. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šio komisijos posėdžio protokolo ieškovai neginčijo ir neprašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti.
Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovų argumentą, kad 1937 m. lapkričio 20 d. P. K. jau buvo miręs, todėl tuo metu negalėjo būti žemės savininku ir po jo mirties viso turto valdymas perėjo sūnui Pr. K.. Teismas padarė prielaidą, kad tikėtina, jog P. K. iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise ne 24,66 ha žemės, bet iš viso (24,66 + 13,75) 38,41 ha žemės.
Teismas sprendė, kad atsakovai, kaip teisėti žemės sklypų savininkai turėjo teisę disponuoti įgytu turtu savo nuožiūra, todėl prašymas pripažinti negaliojančiomis 2005 m. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis ir taikyti restituciją natūra atmestinas.
Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs bylą pagal ieškovų A. K. ir B. A. apeliacinį skundą 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu panaikino Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino visiškai. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Pr. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos dabartiniu metu (duomenys neskelbtini) valdė 24,66 ha žemės; panaikino Alytaus apskrities viršininko sprendimus ir įsakymo dalį dėl E. K., V. K., P. K., A. M. O., J. S., V. K. ir panaikino žemės sklypų teisinę registraciją šių asmenų vardu; pripažino negaliojančiomis 2005 m. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis ir taikė restituciją natūra - grąžino žemės sklypus Alytaus apskrities viršininko administracijai.
Teisėjų kolegija motyvavo, kad yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento 2002 m. kovo 28 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos komisijos išvada, kuria nutarta nuosavybės teises atkurti P. K. įpėdiniams, nes P. K. mirė 1936 m. spalio 24 d. ir žemės nacionalizavimo metu nebuvo žemės savininkas. Jam mirus atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes žemės savininkas mirė nepalikęs testamento. Pagal Alytaus apskrityje palikimo atsiradimo momentu galiojusį Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1104 str. - 1118 str., 1261 str. nuostatas, ir 1945 m. (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų duomenis šeimos galva buvo K. Pr., P. sūnus. Jis pagal 1948 m. duomenis, ūkininkavęs 24,50 ha žemės plote. Iš to teisėjų kolegija padarė išvadą, kad po P. K. mirties įpėdinis Pr. K. faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas, buvęs Pr. K. kaimynas, parodė, kad po P. K. mirties 1936 m. visą ūkį ir žemę valdė jo sūnus Pr. K. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Pr. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdė 24,66 ha žemės, ir šis juridinis faktas nustatomas nuosavybės teisei į žemę atkurti.
Ieškinio dalį dėl reikalavimo įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją atkurti natūra nuosavybės teises teismas paliko nenagrinėtą, nes asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į Pr. K., P. sūnaus, žemę turi galimybę pasinaudoti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, o nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiant Alytaus apskrities viršininko administracijai, atsižvelgiant į nustatytą nagrinėjamoje byloje juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą Alytaus apskrities viršininko sprendimams apskųsti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovai yra garbingo amžiaus, kad tik 2005 m. spalio 5 d. buvo sudaryta su advokatu atstovavimo sutartis, kad ieškovai ilgą laiką sirgo ir tai yra teisinis pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą; pažymėjo, kad prašyme dėl žemės grąžinimo atsakovai kreipėsi dėl Pr. K. žemės grąžinimo, o pretendentų prašymų atkurti nuosavybės teises į P. K. žemę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pateikta.
Teisėjų kolegija sprendė, kad iš neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo negali atsirasti teisėta nuosavybė, todėl pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis kaip sandorius, neatitinkančius Žemės įstatymo 30 straipsnio reikalavimų ir prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymo normoms (nepridėtas žemės sklypo planas kaip neatskiriama sandorio dalis), visuomenės interesams - geros moralės normoms, pažeidžiantys ieškovų teises bei viešąjį interesą – teisėtą žemės nuosavybės atkūrimą ir perleidimą. Dėl to panaikinta Nekilnojamojo turto registre įregistruotų objektų teisinė registracija.
Teisėjų kolegija taikė restituciją atsakovams T. B., M. M. ir pripažino šiuos atsakovus nesąžiningais įgijėjais, nes nekilnojamuosius daiktus jie įsigijo be atliktų žemės sklypo (jo dalies) geodezinių matavimų, taip patvirtinant, kad jie nebuvo rūpestingi ir atidūs teisinių santykių dalyviai ir nesąžiningai siekė įgyti nuosavybės teises į ginčo žemę. Visuotinai suprantama aplinkybė, kad rūpestingas ir sąžiningas teisinių santykių dalyvis turi elgtis apdairiai ir, gavęs informaciją apie neatliktus geodezinius žemės sklypo (jo dalies) geodezinius matavimus prieš sudarant sandorį, turi patikrinti turimą informaciją ir pareikalauti atlikti žemės sklypo (jo dalies) geodezinius matavimus, siekdamas apsaugoti savo interesus ir įgyti teisėtą nuosavybę.
III. Kasacinių skundų, prisidėjimo prie jų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovės A. M. O. ir E. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą. Kasatorės savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kuriais rėmėsi priimdamas sprendimą, nes neaptarė jų, neįvertino dokumentų turinio. Teismas rėmėsi prieštaringais duomenimis, todėl teismo išvada dėl nuosavybės priklausymo ne P. K. yra klaidinga. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime iš esmės rėmėsi tik vienu dokumentu – 1933 m. vasario 18 d. rejestro aktu. Teismas neįvertino, kad: nepateikta šio akto originalo; aktas išrašytas remiantis 1933 m. vasario 15 d. Marijampolės apygardos teismo nutarimu, tai verčia manyti apie galimą teismo procesą tarp tėvo ir sūnaus dėl žemės; akte nurodoma, kad dovanojamas 13,75 ha žemės sklypas, tačiau apeliacinės instancijos teismas remdamasis šiuo dokumentu priėmė sprendimą dėl kitos žemės, t. y. dėl 24,66 ha žemės sklypo, kuris vienareikšmiškai priklausė P. K.; aktas nebuvo neatlygintinis, nes jis buvo susietas su priešpriešinėmis pareigomis, taigi atlygintinis, ir neaišku, ar Pr. K. vykdė akto sąlygas ir įgijo turtą pagal šį aktą; akto nuostatas paneigia Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas. Teismas be pagrindo paneigė Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą.
2. Teismas atnaujino terminą ieškiniui paduoti, nors dokumentų, patvirtinančių svarbias termino praleidimo priežastis, nebuvo paduota.
Kasaciniu skundu atsakovai M. M. ir T. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą. Kasatoriai papildomai nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, kuriais rėmėsi priimdamas sprendimą, nes neaptarė fakto, kad 1933 m. Pr. K. dovanota buvo ne 24,66 ha, bet 13,75 ha. Tai reiškia, kad dovanotas buvo visiškai kitas žemės sklypas.
2. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais jis pripažino atsakovus nesąžiningais įgijėjais, nes nekilnojamuosius daiktus jie įsigijo be atliktų žemės sklypo (jo dalies) geodezinių matavimų, nepagrįsti, nes CK įtvirtinta daikto valdymo sąžiningumo prezumpcija (CK 4.26 straipsnio 2 dalis), ir šis sąžiningumas nebuvo paneigtas. Pagal Žemės įstatymą ir jį detalizuojančius teisės aktus žemės sklypo planas turėjo būti parengtas atliekant preliminarius (jei preliminarus planas sudarytas iki 2007 m. gruodžio 31 d.) ar geodezinius matavimus ir suderintas su žemėtvarkos skyriumi. Būtent toks (preliminarus) planas yra pridėtas prie sutarties. Žemės perleidimo sandoriai buvo sudaryti tinkamai, pateikus visus tvarkingai parengtus dokumentus, ir patvirtinti notaro. Atsakovai yra sąžiningi žemės sklypų įgijėjai.
Kasaciniu skundu atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas archyvinius dokumentus, nenagrinėjo pagrindinės įrodinėjamos aplinkybės, kad turto nacionalizavimo momentu P. K. valdė 24,66 ha žemės; kad pagal Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 13 punktą, esant kelių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų prieštaravimui, nuosavybė turi būti atkuriama pagal vėliausiai išduotą dokumentą; kad ieškinio senaties terminas atnaujintas nepagrįstai; kad nesuprantama, kodėl apeliacinės instancijos teismas byloje taikė carinės Rusijos įstatymus.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovės A. M. O. ir E. K. prisideda prie atsakovų T. B. ir M. M. kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovės A. M. O. ir E. K. prisideda prie atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovai T. B. ir M. M. prisideda prie atsakovių A. M. O. ir E. K. kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovai T. B. ir M. M. prisideda prie atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas P. K. prisideda prie atsakovių A. M. O. ir E. K., atsakovų T. B. ir M. M. bei atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos kasacinių skundų ir prašo juos tenkinti.
Atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos pareiškimai dėl prisidėjimo prie atsakovų T. B. ir M. M. bei atsakovių A. M. O. ir E. K. kasacinių skundų nepriimti dėl procesinių terminų paduodant pareiškimus nesilaikymo.
Atsiliepimu į atsakovių A. M. O. ir E. K. kasacinį skundą ieškovai A. K. ir G. A. prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad mirus P. K. atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai ir Pr. K. iki nacionalizacijos valdė žemės sklypą. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą savininku laikomas asmuo, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdęs turtą. P. K. iki nacionalizacijos mirė, todėl jis negali būti laikomas nacionalizuoto turto savininku.
Apeliacinės instancijos teismas sistemiškai įvertino įrodymus, t. y. ūkines knygas ir liudytojo parodymus.
2. Ieškinio senaties termino pradžios momento ir termino praleidimo priežasčių svarbos klausimas yra fakto klausimai, todėl iškelti nepagrįstai. Ieškinio senaties termino atnaujinimas priklauso teismo diskrecijai. Apeliacinės instancijos teismas termino praleidimo priežastis laikė svarbiomis. Pažymėtina, kad nagrinėjama nuosavybės teisių atkūrimo byla, o terminas praleistas nedaug.
3. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas motyvuotas, pagrįstas taikytinomis teisės normomis ir sistemiškai ištirtais įrodymais.
Atsiliepimu į atsakovų T. B. ir M. M. kasacinį skundą ieškovai A. K. ir G. A. prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas papildomai grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasatorių argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kuriais rėmėsi priimdamas sprendimą, nes neaptarė fakto, kad 1933 m. Pr. K. dovanota buvo ne 24,66 ha, bet 13,75 ha, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas vertino ne vieną kurį įrodymą, bet visus įrodymus, taip pat pagrįstai rėmėsi carinės Rusijos įstatymais.
2. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą taikyti restituciją grindė ne tik dėl to, kad sandoriai pažeidė Žemės įstatymo reikalavimus, bet ir dėl to, kad prieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms, visuomenės interesams ir gerai moralei. Kasatoriai nesąžiningi įgijėjai, nes žemės sklypus pirko be atliktų žemės matavimų. Žemės sklypo planas turėjo būti parengtas ne pagal preliminarius, bet pagal geodezinius matavimus. Be to, pirmasis pirkėjas M. M. žemę įsigijo neturėdamas realaus ketinimo ją valdyti, bet perpardavimo tikslais, taip apsunkindamas žemės išsireikalavimą. Sąžiningi įgijėjai, jei tokiu būtų laikomi kasatoriai, negali būti ginami prioritetiškai prieš kitus asmenis.
Atsiliepimu į atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos kasacinį skundą ieškovai A. K. ir G. A. prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja teisės klausimus.
Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tai kasaciniame skunde būtina nurodyti pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius šį pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad jis yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui visoje valstybėje, taip pat kad jis galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, tai kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, tai kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.
Nagrinėjamoje byloje kasaciniuose skunduose pateikti argumentai dėl įrodymų vertinimo yra faktinio, bet ne teisinio pobūdžio, todėl CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto neatitinka. Apeliacinės instancijos teisme buvo įvertinti visi byloje surinkti ir teisingam bylos išsprendimui aktualūs įrodymai, t. y. įrodymai apie žemės sklypo valdymą nuosavybės teise iki nacionalizacijos; apie valdymą po nacionalizacijos akto priėmimo; aptarta apskrities viršininko administracijos komisijos išvados, liudytojų parodymų, kitų byloje esančių įrodymų įrodomoji reikšmė. Įvertinta buvusio savininko P. K. 1936 m. spalio 24 d. mirties fakto reikšmė. Iš šių įrodymų visumos buvo padarytos išvados apie tai, kas valdė 24,66 ha žemės sklypą nuosavybės teise nacionalizavimo metu. Tai atitinka CPK 185 straipsnio reikalavimus. Šio straipsnio pažeidimas kitais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų kasatoriaus nurodomo pagrindo buvimą, nepagrįstas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kasacinių skundų argumentus dėl CPK 185 straipsnio ir kitų įrodinėjimą reglamentuojančių normų pažeidimo.
Nagrinėjamoje byloje Alytaus apskrities viršininko administracijos kasaciniame skunde pateiktas argumentas dėl ieškinio senaties taikymo remiasi faktinėmis aplinkybėmis, t. y. jie yra faktiniai, o ne teisinio pobūdžio, nes jie nėra grindžiami teisinėmis nuostatomis ir teisiniais motyvais ar argumentais. Iš to teisėjų kolegija daro išvadą, kad CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto jie neatitinka.
Teisėjų kolegijos vertinimu kasacinio nagrinėjimo dalyku taip pat nėra ir kasatoriaus teiginys jog „nesuprantama, kodėl apeliacinės instancijos teismas byloje taikė carinės Rusijos įstatymus“. Teisiniai argumentai turi būti išsamūs. Tuo tarpu aptariamas kasatoriaus teiginys neatitinka CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Dėl nuosavybės teisių atkūrimo įstatymų taikymo
Kasacinio teismo pozicija dėl Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatų taikymo yra suformuota ir aiški – šiame teisės akte nustatytos nuosavybės teisės įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės taikomos tik nagrinėjant piliečių prašymus dėl nuosavybės atkūrimo administracine tvarka valstybės institucijose. Kai kyla ginčas ir jis nagrinėjamas teisme, tai ginčo šalių pateiktus įrodymus, patvirtinančius nuosavybės teisę, teismas tiria ir vertina vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje S. I. v. K. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-120/1999). Byloje žemės sklypo valdymo nuosavybės teise klausimas buvo nagrinėjamas kilus ginčui teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė būtent CPK nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas tinkamai įvertino bylos duomenis dėl 24,66 ha sklypo valdymo nuosavybės teise, nes tokio dydžio sklypo valdymą nuosavybės teise įrodo 1936 m. sklypo apžiūros duomenys, patvirtinti to meto institucijų ir buvusio savininko. Byloje nepateikta įrodymų apie vėlesnį sklypo padidėjimą.
Sprendžiant klausimą dėl to, kas buvo sklypo savininkas nacionalizacijos metu, reikia vadovautis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį nacionalizuoto turto savininkas yra asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamasis turtas jo nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu priklausė turto savininkui, todėl būtent to asmens nuosavybės teisė buvo pažeista. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme turto savininkais negali būti laikomi asmenys, kurie iki turto nacionalizacijos buvo mirę. Mirties faktas yra juridinis faktas, sudarantis pagrindą mirusiojo subjektinei nuosavybės teisei dėl paveldėjimo pereiti kitiems asmenims. Dėl fizinio asmens mirties fakto jis nustoja būti turto savininku.
Byloje įrodyta, kad P. K. mirė 1936 m. spalio 24 d. Tai reiškia, kad jis negalėjo būti nacionalizuoto turto savininkas. Įrašai dėl P. K. nuosavybės teisės, padaryti po jo mirties, neįrodo, nepatvirtina ir negali patvirtinti jo nuosavybės teisės turto nacionalizavimo metu, jie neatitinka faktinės ir teisinės situacijos. Šie įrašai tik įrodo, kad nuosavybės teisė yra įforminta mirusiojo asmens vardu po jo mirties. Jeigu paskutiniame dokumente apie nacionalizuotą turtą savininku nurodytas asmuo mirė iki turto nacionalizacijos ar kito neteisėto nusavinimo, tai valdžios institucijos, spręsdamos dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir teismai, tikrindami jų sprendimus, pagal faktines aplinkybes turi nustatyti, kas tapo buvusio savininko nekilnojamojo turto savininku po buvusio savininko mirties.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagal tai, kad P. K. mirė 1936 m. ir turto savininku 1940 m. nacionalizacijos metu nebuvo, tinkamai taikė ir nepažeidė teisės normų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kasacinių skundų argumentai teisiškai nepagrįsti.
Dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos
Restitucijos taikymo įtaka trečiųjų asmenų teisėms reglamentuojama CK 6.153 straipsnyje. Pagal jį sąžiningi tretieji asmenys, atlygintinai įgiję nuosavybės teise gražintiną turtą, gali panaudoti turto įgijimo sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Ar asmuo yra sąžiningas įgijėjas, sprendžiama pagal tai, ar įgydamas turtą jis žinojo ar turėjo žinoti apie trečiųjų asmenų teises, turto suvaržymus, ginčus dėl turto, kreditorių pretenzijas, disponavimo ribojimus ar kitokias turto įgijimo kliūtis, su kuriomis įstatymas sieja įgijėjo sąžiningumą. Tokie suvaržymai, ribojimai ar reikalavimai gali būti įtvirtinti įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio nuostatas, galiojusias pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu, t.y. 2005 m., žemės sandorio neatskiriama dalis yra žemės sklypo planas ar schema. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu galiojusių teisės normų neišplaukia imperatyvaus reikalavimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies prasme atlikti išimtinai tik geodezinius perkamojo-parduodamojo žemės sklypo, kuris buvo suformuotas žemės reformos metu, matavimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad geodezinių matavimų tikslas yra patikrinti ir patikslinti suformuoto ir vietovėje pažymėto žemės sklypo techninius duomenis. Matavimų neatlikimas gali sudaryti prielaidas, kad neatitiks žemės sklypo plotas ar atsiras nukrypimų nuo ribų ar kitų netikslumų, dėl kurių riziką prisiima pagal preliminariuosius matavimus suformuotą ir pažymėtą žemės sklypą įgyjantis asmuo. Tuo tarpu vien aplinkybė, kad asmuo įgijo žemės sklypą, kuris suformuotas ir jo ribos nustatytos pagal preliminarius matavimus, nesuteikia pakankamo pagrindo vertinti įgijėją kaip nesąžiningą asmenį santykiuose su kitais pretendentais.
Pažymėtina, kad vien teisinių nuostatų pažeidimo faktas nėra pakankamas pagrindas vertinti turto įgijėją, kaip nesąžiningą. Pažeidimas turi būti susijęs su tuo, kad asmuo dėl jo negavo informacijos, iš kurios jis galėtų spręsti apie tai, ar egzistuoja kokia nors rizika įgyjant turtą, pavyzdžiui, kad dėl turto vyksta ginčai, kad yra kitų asmenų, turinčių teises į tą turtą, ar egzistuoja kitokios aplinkybės, keliančios abejonių būsimo sandorio sąžiningumu trečiųjų asmenų atžvilgiu.
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad valstybės institucijos turės iš naujo priimti sprendimą dėl tinkamų pretendentų nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Tas faktas, kad dalis pretendentų jau pasinaudojo jiems atkurta nuosavybės teise tam tikrai nekilnojamojo turto daliai – pardavė žemės sklypo dalį ir už tai gavo atlyginimą – sudaro pagrindą atsižvelgti į dalinį atkūrimo faktą pakartotinai sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus.
Vien sandoriu įgyto turto perpardavimo faktas savaime nerodo, kad jo įgijėjas yra nesąžiningas, nes žemės sklypas teisėtai ir sąžiningai gali būti įgyjamas ne tik tiesioginiam naudojimui pagal paskirtį, pavyzdžiui, pastatų statybai, ūkinei veiklai, bet ir perpardavimo tikslais. Taip pat vertintina ir ta aplinkybė, kad turtas buvo skubiai perparduotas, nes veikiant turint tikslą perparduoti sprendimai ir veiksmai dėl perpardavimo naudingumo gali būti diktuojami greitai kintančios ekonominės situacijos, bet nebūtinai dėl asmenų neteisėtos veikos ar nesąžiningų ketinimų.
Nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo objektas buvo žemės sklypai, suformuoti atkuriant nuosavybės teises žemės reformos metu. Sutartyse nurodyta, kad prie jų pridedami žemės sklypo planai. Tai reiškia, kad šie sandoriai, kaip nuosavybės atsiradimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), negali būti laikomi nesąžiningais, t. y. sudarančiais pagrindą žemės sklypo įgijėją laikyti nesąžiningu įstatymo imperatyvų nesilaikančiu asmeniu, kuriam tenka turto išreikalavimo dėl sandorio negaliojimo padariniai. Kasacinio skundo argumentai dėl žemės sklypų įgijėjų pripažinimo nesąžiningais atitinka pirmiau išdėstytas nuostatas, todėl yra teisiškai pagrįsti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas negindamas sąžiningo įgijėjo sprendžiant restitucijos klausimą netinkamai taikė CK 6.153 straipsnį. Tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo sprendimą iš dalies (dėl restitucijos taikymo) panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas panaikino sandorius, kurių pagrindu perleista nuosavybės teisė į žemės sklypus, kaip neatitinkančius Žemės įstatymo 30 straipsnio reikalavimų ir prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (nepridėtas žemės sklypo planas, kaip neatskiriama sandorio dalis), visuomenės interesams - geros moralės normoms, pažeidžiantys ieškovų teises bei viešąjį interesą – teisėtą žemės nuosavybės atkūrimą ir perleidimą. Teismo sprendimas panaikinti sandorius, kurių pagrindu perleista nuosavybės teisė, iš esmės teisingas, tačiau sandorio negaliojimo pagrindu laikytinas ne geodezinių matavimų neatlikimas ir Žemės įstatymo 30 straipsnio reikalavimų pažeidimas, bet aplinkybė, kad panaikinus apskrities viršininko administracinius aktus atkurti nuosavybės teises išnyksta nuosavybės perleidimo sutarčių galiojimo pagrindas, t.y. susidaro situacija, kai žemė yra perleista tokios teisės neturinčio asmens. Konstatavimas, kad sandoriai negalioja, nepaneigia sąžiningo įgijėjo apsaugos netaikant restitucijos (CK 6.153 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Išnagrinėjus bylą iš esmės kasatorių (atsakovų) patenkintų reikalavimų dalis be paliktos nenagrinėtos ieškinio dalies yra apie 1/3, todėl atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos, bei kasaciniame teismuose.
Sumos priteistos apeliacinės instancijos teisme ieškovės A. K. ir G. A. naudai iš atsakovų, mažinamos 1/3 dalimi, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas keičiamas nurodant, kad ieškovės A. K. naudai iš Alytaus apskrities viršininko administracijos, E. K., V. K., P. K., A. M. O., J. S., V. K., T. B., M. M. priteisiama po 234,07 Lt bylinėjimosi išlaidų; ieškovo B. A. naudai iš atsakovų Alytaus apskrities viršininko administracijos, E. K., V. K., P. K., A. M. O., J. S., V. K., T. B., M. M. priteisiama po 151,85 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisiama valstybės naudai iš atsakovų Alytaus apskrities viršininko administracijos, E. K., V. K., P. K., A. M. O., J. S., V. K., T. B., M. M. po 29,17 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti; priteisiama valstybės naudai iš A. K. ir G. A. po 14,59 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Kasaciniame procese valstybė patyrė 428,33 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl valstybės naudai priteisiama: iš ieškovų A. K. ir G. A. po 71.39 Lt, iš atsakovų Alytaus apskrities viršininko administracijos, E. K., A. M. O., T. B., M. M. – po 57,11 Lt procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame procese išlaidų atlyginimo.
Ieškovai pateikė prašymą dėl 5966,03 Lt bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Ieškovai pateikė tris atsiliepimus į kasacinį skundą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimų dalyką, išskyrus nedideles išimtis, sudaro iš esmės tie patys teisės klausimai, todėl atsiliepimų į kasacinius skundus turinys gana panašus, taip pat į tai, kad vienas iš atsiliepimų, t. y. atsiliepimas į Alytaus apskrities viršininko administracijos kasacinį skundą mažiau argumentuotas, atsižvelgiant į maksimalius rekomenduojamus priteisti dydžius ir vadovaujantis Rekomendacijų 2.1, 2.7, 2.8, 8.12 punktais, priteistinos išlaidos už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą mažinamos iki 2500 Lt. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad patenkintų ir atmestų reikalavimų santykis kasacijoje yra 2/3 ieškovų naudai, ši suma mažinama 1/3 dalimi, t.y. iki 1666.67 Lt priteisiant kiekvienam iš ieškovų po 833,33 Lt. Kasatoriai yra penki, todėl iš jų ši suma priteisiama lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno kasatoriaus priteisiama po 83,33 Lt A. K. ir po 83,33 Lt G. A. atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Atsakovai M. M. ir T. B. pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, tačiau nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas kasacijoje nenagrinėjamas.
Kasatorius M. M. savo ir T. B. vardu už kasacinio skundo padavimą sumokėjo 1656 Lt, kasatorė A. M. O. savo ir E. K. vardu – 135 Lt (129,80 Lt žyminio mokesčio ir 4,20 Lt žyminio mokesčio permokos). Patenkinus kasacinį skundą 1/3 dalimi, atsiranda pagrindas priteisti 1/3 dalį, žyminio mokesčio iš kitos šalies. Atsižvelgiant į tai, M. M. iš ieškovų A. K. ir G. A. priteisiama po 276 Lt žyminio mokesčio atlyginimo, o A. M. O. iš ieškovų A. K. ir G. A. – po 21,63 Lt.
A. M. O. iš valstybės biudžeto gražinama 4,20 Lt žyminio mokesčio permoka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta:
1. Taikyti restituciją pagal 2005 m. birželio 10 d. patvirtintiną Privačios žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 5852, dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir išieškoti po 14000 Lt iš P. K. ir J. S. M. M. naudai.
2. Taikyti restituciją pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. patvirtintiną Privačios žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 8620, dėl 1/2 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir išieškoti 14 000 Lt iš M. M. T. B. naudai.
3. Panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų M. M. vardu 1/2 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją.
4. Panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų T. B. vardu 1/2 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją.
5. Grąžinti Alytaus apskrities viršininko administracijai žemės sklypą (duomenys neskelbtini),
panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, nesusijusią su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, palikti nepakeistą.
Priteisti bylinėjimosi išlaidas:
1. Ieškovės A. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš Alytaus apskrities viršininko administracijos (JA kodas 188697315), E. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) V. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) P. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) A. M. O. (FA kodas (duomenys neskelbtini) J. S. (FA kodas (duomenys neskelbtini) V. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) T. B. (FA kodas (duomenys neskelbtini) M. M. (FA kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 234,07 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje.
2. Ieškovo G. A. (FA kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų Alytaus apskrities viršininko administracijos (JA kodas 188697315), E. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) V. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) P. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) A. M. O. (FA kodas (duomenys neskelbtini) J. S. (FA kodas (duomenys neskelbtini) V. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) T. B. (FA kodas (duomenys neskelbtini) M. M. (FA kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 151,85 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje.
3. Valstybės naudai iš atsakovų Alytaus apskrities viršininko administracijos (JA kodas 188697315), E. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) V. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) P. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) A. M. O. (FA kodas (duomenys neskelbtini) J. S. (FA kodas (duomenys neskelbtini) V. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) T. B. (FA kodas (duomenys neskelbtini) M. M. (FA kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 29,17 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
4. Valstybės naudai iš ieškovų A. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) ir G. A. (FA kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 14,59 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
5. Valstybės naudai iš ieškovų A. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) ir G. A. (FA kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 71,39 Lt procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame procese išlaidų atlyginimo.
6. Valstybės naudai iš atsakovų Alytaus apskrities viršininko administracijos (JA kodas 188697315), E. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) A. M. O. (FA kodas (duomenys neskelbtini) T. B. (FA kodas (duomenys neskelbtini) M. M. (FA kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 57,11 Lt procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame procese išlaidų atlyginimo.
7. Ieškovės A. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų Alytaus apskrities viršininko administracijos (JA kodas 188697315), E. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) A. M. O. (FA kodas (duomenys neskelbtini) T. B. (FA kodas (duomenys neskelbtini) M. M. (FA kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 83,33 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.
8. Ieškovo G. A. (FA kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų Alytaus apskrities viršininko administracijos (JA kodas 188697315), E. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) A. M. O. (FA kodas (duomenys neskelbtini) T. B. (FA kodas (duomenys neskelbtini) M. M. (FA kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 83,33 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.
9. Atsakovo M. M. naudai iš ieškovų A. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) ir G. A. (FA kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 276 Lt žyminio mokesčio atlyginimo.
10. Atsakovei A. M. O. (FA kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų A. K. (FA kodas (duomenys neskelbtini) ir G. A. (FA kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 21,63 Lt žyminio mokesčio atlyginimo.
11. A. M. O. (FA kodas (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto gražinti 4,20 Lt žyminio mokesčio permokos.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis