Administracinė byla Nr. I-932-331/2017
Proceso Nr. 3-61-3-03346-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija 41; 55.1.3
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apygardos prokuratūrai ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. sausio 5 d. skundą, kuriame prašoma panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės N. U. 2015 m. liepos 17 d. raštą Nr. (3-AP-5289)3S-55899 ir jo 2013 m. lapkričio 15 d. skundą ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimą Nr. P-9523 išnagrinėti bei pradėti ikiteisminį tyrimą, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras D. V. 2016 m. vasario 8 d. raštu Nr. (3-AP-390)3S-8792 (byla Nr. 7/231-2009) paaiškino, kad vyriausioji prokurorė N. U., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, priimdama sprendimą ir pateikdama motyvuotą paaiškinimą, veikė teisėtai, todėl nėra pagrindo priimto sprendimo pripažinti neteisėtu. Pareiškėjo skunde keliami klausimai yra ne vieną kartą pareiškėjo jau iškelti, jam pateikti atsakymai. Kartotiniai prašymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 49.4 punktu, nenagrinėjami.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. 17.2-8441 (I t., b. l. 20–21), atsakydama į pareiškėjo 2016 m. birželio 13 d. skundo (reg. Nr. 5.6-2313) dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. 2016 m. vasario 8 d. raštu Nr. (3-AP-390)3S-8792 pateikto atsakymo, konstatavo, kad pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skundas Nr. P-9523 ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimas Nr. P-9523 buvo išnagrinėti tinkamai, Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. liepos 17 d. ir 2016 m. vasario 8 d. raštais pateikti atsakymai yra teisėti ir pagrįsti.
Pareiškėjas skunde (I t., 1–18, II t., b. l. 172–197) prašo:
1) panaikinti Generalinės prokuratūros 2016 m. liepos 13 d. administracinį sprendimą Nr. 17.2-8441 (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti atsakovą panaikinti Kauno apygardos prokuratūros D. V. 2016 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (3-AP-390)3S-8792;
3) įpareigoti atsakovą skundą patenkinti ir V. J. 2013 m. lapkričio 15 d. skundą ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimą Nr. P-9523 išnagrinėti iš naujo;
4) įpareigoti atsakovą skundą patenkinti ir V. J. 2016 m. sausio 4 d. skundą Nr. 5.6-27 išnagrinėti iš naujo;
5) įpareigoti atsakovą skundą patenkinti ir V. J. 2016 m. birželio 11 d. skundą išnagrinėti iš naujo;
6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad skundžiamame Sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skunde ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra kartotinės, kad L. Š. 2015 m. balandžio 3 d. raštas Nr. 3S-27901 yra pagrįstas, kad N. U. 2015 m. liepos 17 d. raštu Nr. (3AP-5289)3S-55899 tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2015 m. birželio 27 d. gautą pareiškėjo skundą, kad D. V. pareiškėjo veiksmus pagrįstai įvertino kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ir jo skundo nenagrinėjo kaip kartotinio.
Pareiškėjas siekia, kad jo 2013 m. lapkričio 15 d. skundas ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimas Nr. P-9523 būtų pripažinti nekartotiniais, kad L. Š. būtų skirta tarnybinė nuobauda dėl jos 2015 m. balandžio 3 d. atsisakymo priimti nutarimą Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2, 169 straipsnių nustatyta tvarka; kad N. U. būtų skirta tarnybinė nuobauda dėl jos 2015 m. liepos 17 d. atsisakymo priimti nutarimą Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2, 169 straipsnių nustatyta tvarka, panaikinti minėti atsisakymai, būtų vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5490-968/2014 nustatytas įpareigojimas iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 15 d. skundas ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimas Nr. P-9523 ir būtų parengtas motyvuotas atsakymas. R. V. veikos atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1, 2 d., 24, 25 str., 26 str. 1 d., 99, 121 str., 154 str. 1 d., 169, 228, 229, 237, 249 str. požymius, kadangi ji 2010 m. lapkričio 26 d. nutarime Nr. P-1888, P-1928, 1942, P-1974 nuslėpė V. J. patirtus kūno sužalojimus, taip pat vykdė ir vykdo pareiškėjo šmeižimą. Minėtame nutarime R. V. pareiškėjo skundų netyrė.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad jam turėtų būti raštu pranešta skundžiamame Sprendime trūkstama informacija, t.y. kurie jo skundai (pareiškimai) yra kartotiniai, kuriuos skundus (pareiškimus) kurie skundai (pareiškimai) tariamai kartoja. Pareiškėjo manymu, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 40 str., 41 str. 3, 4, 6, 7 d., D. V. turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda dėl 2016 m. vasario 8 d. sprendimo. Pareiškėjas nesutinka, kad generaliniam prokurorui siųsti skundai būtų persiunčiami. Skundžiami atsakovės veiksmai apsunkino pareiškėjo teisių gynybą, sudaro sąlygas persekioti pareiškėją, piktnaudžiaujant psichiatrija, diskriminuoti jį dėl jo lietuvių tautybės bei politinių pažiūrų.
Atsakovė Generalinė prokuratūra su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (III t., b. l. 5–8) paaiškino, kad pareiškėjo skunde nenustačius Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 patvirtintuose Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) numatytų pagrindų, dėl kurių skundas turėtų būti nagrinėjamas Generalinėje prokuratūroje, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2016 m. sausio 13 d. sprendimu, vadovaujantis Nuostatų 7.3 ir 7.8 papunkčiais, pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo pavestas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, o pareiškėjas apie tai buvo informuotas Generalinės prokuratūros 2016 m. sausio 13 d. raštu Nr. 17.2-438. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, taip pat informaciją apie ankstesnių pareiškėjo skundų nagrinėjimą Kauno apygardos prokuratūroje ir nustačius, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės prokuratūroje jau buvo vertintos, nesant pagrindo dėl minėtų aplinkybių priimti pakartotinius proceso sprendimus, šis skundas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2016 m. vasario 8 d. raštu Nr. (3-AP-390)3S-8792, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 patvirtinto Aprašo 49.4 punktu, buvo pripažintas kartotiniu, pateikiant motyvuotą atsakymą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl Garliavos policijos pareigūnų nusikalstamų veiksmų ir prašymas dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą prokuratūroje jau buvo nagrinėjamas priimant proceso sprendimus. Naujai teikiamame skunde nenurodžius naujų esminių aplinkybių, galinčių leisti daryti išvadą apie padarytas nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras neįgyja pareigos priimti proceso sprendimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Pareiškėjas 2016 m. birželio 13 d. kreipėsi į Generalinė prokuratūrą su dviem vienodai įvardytais skundais „GP 2016-11 SK 2015-02-08 VALKAV RASTAS NR. 3S-8792“. Skunde (reg. Nr. 5.6-2311) prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą Kauno apygardos prokuratūros prokurorės R. V. atžvilgiu, skunde (reg. Nr. 5.6-2313) prašoma pradėti tarnybinį patikrinimą ir tarnybinės atsakomybės prasme įvertinti Kauno apygardos prokuratūros prokurorų veiksmus teikiant atsakymus, o ne priimant prašomus proceso sprendimus ir atliekant proceso veiksmus po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje, kurioje Kauno apygardos prokuratūra buvo įpareigota iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skundą Nr. P-9523 ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimą Nr. P-9523 ir dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. 2016 m. vasario 8 d. raštu Nr. (3-AP-390)3S-8792 pateikto atsakymo. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. S., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą (reg. Nr. 5.6-2311), 2016 m. birželio 23 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios prokurorės D. B. 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. 17.2-8432 pareiškėjui buvo atsakyta į skundo (reg. Nr. 5.6-2313) dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorų veiksmų teikiant atsakymus, o ne priimant prašomus proceso sprendimus ir atliekant proceso veiksmus po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje, kurioje Kauno apygardos prokuratūra buvo įpareigota iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skundą Nr. P-9523 ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimą Nr. P-9523. Kita pareiškėjo skundo (reg. Nr. 5.6-2313) dalis, kurioje jis nesutinka su Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2016 m. vasario 8 d. rašto Nr. (3-AP-390)3S-8792 teiginiais, jog po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės L. Š. 2015 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 3S-27901 ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės N. U. 2015 m. liepos 17 d. raštu Nr. (3AP-5289)3S-55899 jam pateikti atsakymai yra išsamūs, teisėti ir pagrįsti ir naikinti juos nėra teisinio pagrindo, išnagrinėta generalinio prokuroro 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. 17.2-8441.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė L. Š., vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skundą Nr. P-9523, 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimą Nr. P-9523 ir pateikė pareiškėjui 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 3S-27901. Taigi teismo sprendimas dėl V. J. 2013 m. lapkričio 14 d. skundo Nr. P-9523, 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimo Nr. P-9523 išnagrinėjimo buvo įvykdytas priimant naują administracini aktą išnagrinėjus pareiškėjo pateiktą skundą ir pareiškimą. Tai, kad pareiškėjo netenkina naujas administracinis sprendimas, savaime nereiškia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimas yra neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas.
Generalinės prokuratūros vertinimu, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimas 2016 m. vasario 8 d. raštu Nr. (3-AP-390)3S-8792 pripažinti V. J. skundą kartotiniu yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skunde P-9523 ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškime Nr. P-9523 apie 2010 m. rugpjūčio 19 d. įvykį Garliavos policijos nuovadoje nurodytos aplinkybės išnagrinėtos priimant proceso sprendimus. Kauno apygardos prokuratūros prokurorė R. V. 2010 m. lapkričio 26 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2010 m. rugpjūčio 19 d. įvykio Garliavos policijos nuovadoje. Pareiškėjo skundai dėl šio nutarimo buvo atmesti Kauno apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. ir Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimis, todėl nutarimas yra teisėtas ir galiojantis. Be to, dėl pareiškėjo skundo apie tą patį įvykį Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS Prevencijos poskyrio viršininko V. K. 2010 m. rugpjūčio 29 d. priimtu nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Skundas dėl šio nutarimo buvo atmestas 2011 m. rugpjūčio 4 d. prokuroro nutarimu. Nurodyto nutarimo teisėtumas patikrintas teismų, t.y. 2011 m. rugpjūčio 10 d. ir 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimis skundai atmesti ir nutarimas paliktas galioti.
Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).
S k u n d a s a t m e s t i n a s.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Generalinės prokuratūros pateiktų atsakymų į pareiškėjo skundus teisėtumo ir pagrįstumo.
Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar Generalinė prokuratūra 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. 17.2-8441 tinkamai atsakė į pareiškėjo skundą, ar teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo 2013 m. lapkričio 15 d. skundas ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimas Nr. P-9523 buvo išnagrinėti tinkamai.
Nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 15 d. skundu, adresuotu Kauno apygardos prokuratūrai (registracijos Nr. P-9523) pareiškėjas skundė Kauno apygardos prokuratūros veiksmus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nenustatymo, netyrimo, dėl kurių, pareiškėjo manymu, buvo galima pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2010 m. rugpjūčio 19 d. Garliavos policijos nuovadoje S. L., S. K. ir G. P. vykdyto pareiškėjo kankinimo, stebint R. K., B. M., bendrininkaujant V. N., D. S. (byla Nr. 3.14-183/2015, b. l. 1–13).
2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimu, adresuotu Kauno apygardos prokuratūrai, pareiškėjas prašė S. L., S. K., R. K., G. P., V. F., E. R., A. E., B. M., N. K., I. G., V. N., V. B., taip pat Kauno apylinkės prokuratūroje prokurorais įdarbintų asmenų (A. M., J. B.), Kauno apygardos prokuratūroje prokurore įdarbintos R. V. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti veiksmus dėl veikų, atitinkančių nusikalstamų veikų požymius (I t., b. l. 74–75).
Įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. B. 2013 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (P-9523/2013)-2-90717 nenagrinėti pareiškėjo skundo ir pareiškimo, juos grąžinti pareiškėjui, kadangi jie išdėstyti nesuprantamai (byla Nr. 7/231-2009, b. l. 68).
Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2014 m. kovo 28 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5490-968/2014 (byla Nr. 7/231-2009) minėtą Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo sprendimą panaikino ir įpareigojo Kauno apygardos prokuratūrą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą ir pareiškimą bei parengti motyvuotą atsakymą. Tokį sprendimą VAAT priėmė nustatęs, kad pareiškėjo skundas ir pareiškimas atitiko Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus, juose aiškiai nurodytas vardas ir pavardė, kodas, adresas, jie pareiškėjo pasirašyti ir įskaitomi, o iš juose pateiktos informacijos akivaizdu, kad pareiškėjas skundžia Kauno apygardos prokuratūros veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu dėl 2010 m. rugpjūčio 19 d. Garliavos policijos nuovadoje galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, kurias jo nuomone, galėjo atlikti skunde nurodyti asmenys, dėsto jo nuomone, svarbias ir su nurodytu ikiteisminiu tyrimu susijusias aplinkybes, savo samprotavimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. kovo 17 d. nutartimi Nr. A-226-438/2015 (byla Nr. 7/231-2009) VAAT 2014 m. kovo 28 sprendimą paliko nepakeistą.
Vykdydama VAAT 2014 m. kovo 28 sprendimą, Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė L. Š. 2015 m. balandžio 3 d. rašte Nr. 3S-27901 (byla Nr. 3.14-183/2015, b. l. 37–39) pareiškėjui paaiškino, kad dėl jo pareiškimų ir skundų dėl 2010 m. rugpjūčio 19 d. įvykio Garliavos policijos nuovadoje, Kauno apygardos prokurorė R. V. 2010 m. lapkričio 26 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris yra galiojantis. Dėl pareiškėjo skundo apie tą patį įvykį Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS Prevencijos poskyrio viršininkas V. K. 2010 m. rugsėjo 29 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris yra galiojantis.
Generalinėje prokuratūroje 2015 m. birželio 29 d. elektroniniu paštu buvo gautas pareiškėjo 2015 m. birželio 27 d. skundas (byla Nr. 3.14-396/2015, b. l. 3), užregistruotas Nr. 5.6-2419, kuriuo pareiškėjas skundė Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. balandžio 3 d. aktą Nr. 3S-27901, ir prašė jo 2013 m. lapkričio 15 d. skundą ir pareiškimą išnagrinėti Generalinėje prokuratūroje ir Generalinėje prokuratūroje priimti sprendimą, šio skundo neperduoti nagrinėti kitoms prokuratūroms.
Generalinė prokuratūra 2015 m. liepos 7 d. raštu Nr. 17.2-8180, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 7.8 punktu, persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai ir apie tai informavo pareiškėją (byla Nr. 3.14-396/2015, b. l. 1).
Kauno apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė N. U. 2015 m. liepos 17 d. raštu Nr. (3AP-5289)3S-55899 (byla Nr. 3.14-396/2015, b. l. 34–36) paaiškino, kad Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė L. Š. pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skundą ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimą Nr. P-9523 išnagrinėjo tinkamai.
Generalinėje prokuratūroje 2016 m. sausio 5 d. elektroniniu paštu buvo gautas pareiškėjo skundas (užregistruotas Nr. 5.6-27) dėl Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės N. U. 2015 m. liepos 17 d. raštu pateikto atsakymo, kurį jis prašė panaikinti, jo 2013 m. lapkričio 15 d. skundą ir pareiškimą nagrinėti Generalinėje prokuratūroje, pagal juos Generalinėje prokuratūroje pradėti ikiteisminį tyrimą; patikrinti N. U. veiksmų ir sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą; kreiptis į Generalinės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą dėl sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą; vietoje VAAT panaikinto 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 17.2-22984 priimti kitą sprendimą; ikiteisminiame tyrime ištirti jo skunde nurodytas aplinkybes. (byla Nr. 3.14-68-16, b. l. 2–10).
Generalinė prokuratūra 2016 m. sausio 13 d. raštu Nr. 17.2-438, vadovaudamasi Nuostatų 7.3, 7.8 punktais, persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai, apie tai pranešdama pareiškėjui (byla Nr. 3.14-68-16, b. l. 1).
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras D. V. 2016 m. vasario 8 d. rašte Nr. (3-AP-390)3S-8792 atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. sausio 5 d. skundą, konstatavo, kad N. U., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, priimdama sprendimą ir pateikdama pareiškėjui motyvuotą paaiškinimą, veikė teisėtai, todėl pripažinti priimto sprendimo neteisėtu, nėra pagrindo. Pareiškėjo 2013 m. lapkričio 15 d. skundą ir pareiškimą išnagrinėjo Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė L. Š., todėl nėra pagrindo teigti, kad VAAT 2014 m. kovo 28 d. sprendimu nustatytas įpareigojimas nėra įvykdytas. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. į Kauno apygardos prokuratūrą pareiškėjas buvo kreipęsis 131 kartą, visais atvejais jis buvo informuotas apie sprendimus. 2016 metais Kauno apygardos prokuratūroje gauti 7 jo skundai, prašymai, jam pateikti atsakymai. Įvertinęs kiekybinį ir kokybinį kreipimųsi skaičių, prokuroras priminė pareiškėjui, kad įstatymo jam suteiktomis teisėmis asmuo privalo naudotis sąžiningai, šia teise neturėtų būti piktnaudžiaujama. Skunde keliami klausimai jau ne vieną kartą buvo iškelti, jam pateikti atsakymai. Paaiškino, kad kartotiniai prašymai dėl tų pačių aplinkybių, vadovaujantis Aprašo 49.4 punktu, nenagrinėjami (byla Nr. 3.14-68-16, b. l. 30–31).
Generalinėje prokuratūroje 2016 m. birželio 13 d. elektroniniu paštu buvo gautas pareiškėjo 2016 m. birželio 11 d. skundas, užregistruotas Nr. 5.6-2313 (byla Nr. 7/231-2009), kuriame jis be kita ko, skundžia D. V. 2016 m. vasario 8 d. raštą Nr. (3-AP-390)3S-8792, nepranešimą, nenurodymą, kurie pareiškėjo pareiškimai ir skundai yra kartotiniai ir kuriuos jie kartoja.
Išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. birželio 13 d. skundą, generalinis prokuroras E. P. skundžiamu 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. 17.2-8441 konstatavo, kad vykdant VAAT 2014 m. kovo 28 d. sprendimą, pareiškėjo 2013 m. lapkričio 15 d. skundas ir pareiškimas Nr. P-9523 buvo išnagrinėti tinkamai, Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. liepos 17 d. ir 2016 m. vasario 8 d. raštais pareiškėjui pateikti atsakymai yra teisėti ir pagrįsti. Aukštesnysis prokuroras pagrįstai pareiškėjo veiksmus ginant galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, įvertino kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ir, vadovaudamasis Aprašo 49.4 punktu, paaiškino, kad kartotiniai skundai gali būti paliekami nenagrinėti (I t., b. l. 20–21).
Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2006 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas Nr. X-736 (2014 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XII-1301 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gegužės 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės ir kiti teisės aktai.
VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Kiti asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami atskirų rūšių skundų ir pranešimų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, kiek tai neprieštarauja šiems bendriesiems reikalavimams: pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos. VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatas: asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą (4.1 punktas); atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus (4.2 punktas). Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (47.1. punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (47.2. punktas); į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (47.3. punktas); į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma (47.4. punktas). Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo institucijoje praneša asmeniui nenagrinėjimo priežastis.
Fizinių asmenų prašymų, pareiškimų ir skundų registravimo, nagrinėjimo, atsakymų parengimo, apskundimo ir asmenų priėmimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. I-198 patvirtintas Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 3 punktą, nagrinėjant asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus Aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai (Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo ir kt.). Pagal Aprašo nuostatas: skundas – asmens rašytinis kreipimasis, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai ir prašoma juos apginti (4.7 punktas); pareiškimas – asmens rašytinis kreipimasis, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai ir prašoma juos apginti (4.6 punktas); kartotinis prašymas, pareiškimas ar skundas – prašymas, pareiškimas, ar skundas, su kuriuo tas pats pareiškėjas ar jo atstovas kreipiasi į prokuratūrą tuo pačiu klausimu, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo, pareiškimo ar skundo pagrindą ir nepateikiami įtikinami argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, arba pareiškėjas ar jo atstovas nurodo aplinkybes, kurios jau yra išnagrinėtos įstatymų nustatyta tvarka ir dėl jų priimtas neskundžiamas sprendimas (4.8 punktas). Pagal Aprašo 5 punktą, prokuratūroje priimant pareiškėjus ir nagrinėjant jų prašymus, pareiškimus ar skundus vadovaujamasi pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, sąžiningumo, protingumo, nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nešališkumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir tarnybinio bendradarbiavimo principais, taip pat efektyvumo principais. Aprašo 49.4 punkte nustatyta, kad nenagrinėtais generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), prokuratūros kanclerio, Generalinės prokuratūros padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) ar vedėjo, apygardos vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) ar apygardos prokuratūros teritorinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) sprendimu gali būti paliekami tokie prašymai, pareiškimai ar skundai, kurie yra kartotiniai. Aprašo 48 punkte nustatyta, kad sprendimas nenagrinėti prašymo, pareiškimo ar skundo turi būti priimtas ir atsakymas apie tai pareiškėjui turi būti pateiktas per 5 darbo dienas. Palikus prašymą, pareiškimą ar skundą nenagrinėtu, atsakyme pareiškėjui turi būti nurodytos nenagrinėjimo priežastys.
Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas negali sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais dėl VAAT 2014 m. kovo 28 d. sprendimo neįvykdymo, nes rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad VAAT 2014 m. kovo 28 d. sprendimu panaikinus Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. B. 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą nenagrinėti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 15 d. skundo ir pareiškimo, Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė L. Š. į 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškėjo skundą ir pareiškimą 2015 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 3S-27901 pateikė pareiškėjui motyvuotą atsakymą, paaiškindama, kad dėl jo nurodytų aplinkybių yra priimti procesiniai sprendimai. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad institucija įvykdė išdėstytais teisės aktais nustatytą pareigą atsakyti į pareiškėjo skundą ir pareiškimą. Kaip minėta pagal Taisyklių 4.1 punktą, asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad visi šioje nuostatoje išvardinti veiksmai buvo atlikti, todėl teismas, vadovaudamasis Taisyklių 4.1 punktu, vertina, kad pareiškėjo 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškėjo skundas ir pareiškimas buvo išnagrinėti, o VAAT 2014 m. kovo 28 d. sprendimu nustatytas įpareigojimas įvykdytas. Dėl 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškėjo skundo ir pareiškimo buvo pateiktas naujas vyriausiosios prokurorės L. Š. 2015 m. balandžio 3 d. atsakymas Nr. 3S-27901. Šio atsakymo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas Kauno apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorės N. U. 2015 m. liepos 17 d. raštu, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. 2016 m. vasario 8 d. raštu. Skundžiamu Generalinės prokuratūros 2016 m. liepos 13 d. raštu buvo konstatuotas visų trijų, t.y. 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. liepos 17 d. ir 2016 m. vasario 8 d. atsakymų teisėtumas ir pagrįstumas.
Nustatęs, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 13 d. skunde nepateikė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, bei nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti D. V. 2016 m. vasario 8 d. atsakymo pagrįstumu, generalinis prokuroras skundžiamu 2016 m. liepos 13 d. raštu pagrįstai ir teisėtai patvirtino D. V. 2016 m. vasario 8 d. atsakyme padarytą išvadą dėl pareiškėjo skundo pripažinimo kartotiniu, dėl piktnaudžiavimo jam suteiktomis teisėmis. Matyti, kad ši išvada yra pagrįsta D. V. 2016 m. vasario 8 d. atsakyme pateiktais duomenimis apie pareiškėjo skundų ir pareiškimų skaičių, padaryta įvertinus tai, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 5 d. skunde keliamais klausimais ne kartą kreipėsi ir jam buvo ne kartą atsakyta.
Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jam nebuvo paaiškinta, kurie jo skundai laikytini kartotiniais kurių skundų atžvilgiu. Tiek skundžiamame 2016 m. liepos 13 d. rašte, tiek D. V. 2016 m. vasario 8 d. rašte Nr. (3-AP-390)3S-8792 pareiškėjui buvo aiškiai ir nuosekliai išvardinta, kad jo 2013 m. lapkričio 15 d. skundas ir pareiškimas jau buvo išnagrinėti, kad jo skundą dėl 2013 m. lapkričio 15 d. skundo ir pareiškimo neišnagrinėjimo jau nagrinėjo Kauno apygardos vyriausioji prokurorė N. U.. Todėl pareiškėjo 2016 m. sausio 5 d. skundas pagrįstai buvo laikomas kartotiniu ir išnagrinėtas kaip kartotinis, pateikiant apie tai paaiškinimus. Be to, Kauno apylinkės prokuratūros 2015 m. balandžio 3 d. rašte Nr. 3S-27901 (byla Nr. 3.14-183/2015, b. l. 37-39), 2015 m. liepos 17 d. rašte Nr. (3AP-5289)3S-55899 (byla Nr. 3.14-396/2015, b. l. 34-36) pareiškėjui buvo išsamiai paaiškintos visos pareiškėjo skundų ir prašymų, susijusių su 2010 m. rugpjūčio 19 d. įvykiu Garliavos policijos nuovadoje, nagrinėjimo aplinkybės. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas tiek D. V. 2016 m. vasario 8 d. raštu, tiek skundžiamu Generalinės prokuratūros 2016 m. liepos 13 d. raštu. Todėl pareiškėjo argumentai dėl trūkstamos informacijos skundžiamame Generalinės prokuratūros rašte atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas skunde teismui neįvardijo ir teismas nenustatė kitų aplinkybių, kurios skundžiamu 2016 m. liepos 13 d. raštu būtų neišnagrinėtos, dėl kurių jam nebūtų pateiktas atsakymas.
Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas vertina, kad skundžiamas generalinio prokuroro 2016 m. liepos 13 d. raštas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas pareiškėjo 2016 m. birželio 13 d. skunde išdėstytas aplinkybes.
Pareiškėjo skunde teismui keliami klausimai dėl atsakymus pateikusių pareigūnų (L. Š., N. U., D. V.) ir procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo priėmusios R. V. patraukimo tarnybinėn atsakomybėn nepriklauso teismo kompetencijai, todėl teismo nevertinami. Šiuos klausimus sprendžia pareigūnus į pareigas priėmęs asmuo.
Teismas taip pat negali sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Generalinė prokuratūra neteisėtai perdavė jo skundus (pareiškimus) nagrinėti kitoms institucijoms.
Aprašo 34 punkte nustatyta, kad prašymai, pareiškimai ar skundai, kuriuos turi nagrinėti kita institucija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo, pareiškimo ar skundo gavimo prokuratūroje dienos persiunčiami nagrinėti kompetentingai institucijai ir apie tai pranešama pareiškėjui. Aprašo 35 punkte nustatyta, kad prašymai, pareiškimai ar skundai, kuriuos turi nagrinėti kita prokuratūra, persiunčiami ir apie tai pranešama pareiškėjui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šiam sprendimui reikalingos informacijos gavimo, jeigu sprendimui dėl persiuntimo priimti buvo būtina gauti papildomos informacijos ar duomenų. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. I-290 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 7 punktą, Generalinės prokuratūros departamento, skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) sprendžia, kuriai apygardos prokuratūrai, jos padaliniui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai perduoti nagrinėti skundus, pareiškimus, pranešimus apie nusikalstamas veikas (7.3 punktas); tikrina arba paveda kitam aukštesniajam prokurorui patikrinti bet kurio prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno proceso veiksmų ir sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, duoda rašytinį nurodymą dėl proceso veiksmų atlikimo (išskyrus, kokį nutarimą priimti) (7.8 punktas).
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Generalinė prokuratūra 2015 m. liepos 7 d. raštu Nr. 17.2-8180 (byla Nr. 3.14-396/2015, b. l. 1), vadovaudamasi Nuostatų 7.8 punktu, persiuntė pareiškėjo 2015 m. birželio 27 d. skundą nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai ir apie tai informavo pareiškėją; taip pat 2016 m. sausio 13 d. raštu Nr. 17.2-438 (byla Nr. 3.14-68-16, b. l. 1), vadovaudamasi Nuostatų 7.3, 7.8 punktais, persiuntė 2016 m. sausio 5 d. gautą pareiškėjo skundą nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai, apie tai pranešdama pareiškėjui.
Teismas įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad Generalinė prokuratūra, 2015 m. liepos 7 d. raštu Nr. 17.2-8180 ir 2016 m. sausio 13 d. raštu Nr. 17.2-438 persiųsdama pareiškėjo skundus nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai, teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų nepažeidė.
Pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas apsunkino jo teisių gynybą, sudarė sąlygas jį persekioti ir diskriminuoti. Generalinė prokuratūra rengdama skundžiamą 2016 m. liepos 13 d. raštą nuosekliai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, išsamiai išnagrinėjo visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jas įvertino, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis, pareiškėjui suteikė išsamią informaciją, ją paaiškino.
Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad skundžiamas 2016 m. liepos 13 d. raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Generalinę prokuratūrą panaikinti 2016 m. vasario 8 d. raštą, išnagrinėti jo 2013 m. lapkričio 15 d. skundą ir pareiškimą, jo 2016 m. sausio 4 d. skundą Nr. 5.6-27, 2016 m. birželio 11 d. skundą iš naujo.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).
Netenkinus pareiškėjo skundo, netenkintinas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Mefodija Povilaitienė
Henrikas Sadauskas
Liudmila Zaborovska