Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-403-135-2012].doc
Bylos nr.: 1A-403-135-2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Apylinkės teismo teisėja L

 

Pranešėjas Bronius Zalaga                              Baudž. byla Nr. 1A-403-135/2012

Teisėjas Augustinas Mitkus                                                      Proceso Nr. 1-81-1-00752-2011-9

                                            Procesinio sprendimo kategorija:

                                             1.1.7.2.7.; 1.1.8.3.; 1.2.14.1.2.2.              (S)

 

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A RT I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. gegužės 24 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Audronei Peleckienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,

nuteistajam D. L., nuteistojo gynėjui advokatui Vaclovui Vaitkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-11-29.

Nuosprendžiu civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš D. L., o jam neturint pakankamai lėšų, iš Ž. L. ir V. L. solidariai priteista 150 Lt (šimtas penkiasdešimt litų) turtinės žalos A. J. ir 320 Lt (trys šimtai dvidešimt litų) turtinės žalos G. Ž..

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

D. L. nuteistas už tai, kad 2011-11-28 d. apie 11 val., būdamas R. viešojoje bibliotekoje, esančioje (duomenys neskelbtini) m., per duris įsibrovė į patalpą, į kabinetą Nr. 311 ir iš A. J. priklausančios rankinės slapta pagrobė svetimą, A. J. priklausantį turtą – pinigus, 150 Lt, iš G. Ž. priklausančios rankinės slapta pagrobė svetimą, G. Ž. turtą – pinigus, 310 Lt, ir mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ su SIM kortele, 410 Lt bendros vertės, tuo nukentėjusiajai A. J. padarė 150 Lt turtinę žalą, nukentėjusiajai G. Ž. padarė 720 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Nuteistasis D. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-03-01 nuosprendį ir perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 178 str. 1 d., ir atidėti bausmės vykdymą arba bausmę sušvelninti.

Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, jog jis prieš padarydamas nusikaltimą buvo baustas 5 kartus, taip pat į tai, kad jis neatlygino nukentėjusiosioms padarytos žalos. Nuteistojo teigimu, jis buvo suimtas 3 mėnesius, todėl neturėjo galimybės atlyginti žalos, taip pat negalėjo ir atsiprašyti. Teigia, kad teismas galėjo atidėti bausmės vykdymą arba skirti švelnesnę bausmę, kadangi jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir dar yra nepilnametis, nori laisvėje baigti mokslus ir kabintis į gyvenimą. Taip pat nurodo, kad jo nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota iš LR BK 178 str. 2 d. į LR BK 178 str. 1 d., kadangi jis į patalpas neįsibrovė, o įėjo pro truputį pravertas duris.

              Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

              Apeliacinis skundas atmestinas.

              Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, tinkamai kvalifikavo nuteistojo D. L. nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 178 str. 2 d. bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tai yra, kad pavogė iš nukentėjusiosios A. J. rankinės pinigus ir iš G. Ž. rankinės pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, patekdamas į viešosios bibliotekos kabinetą Nr. 311, tačiau tvirtina jo veiksmuose nesant įsibrovimo į patalpą požymių, ir tai, nuteistojo manymu, leidžia jo veiką kvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d. Tačiau tokie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. D. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais – iš dalies paties nuteistojo D. L. parodymais, kai jis patvirtino pagrobęs nukentėjusiųjų daiktus, nukentėjusiųjų parodymais (21,22,25–27 b.l.), įvykio vietos apžiūros protokolu (15–20 b.l.), dokumentų pateikimo protokolu (28–32 b.l.), liudytojų Ž. B., D. G., N. D. parodymais (45–46, 52–53, 54–55 b.l.), daiktų pateikimo protokolais (47, 56–57 b.l.).

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai visų minėtų įrodymų pagrindu konstatavo D. L. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 178 str. 2 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir jo veiką perkvalifikuoti nėra jokio teisinio pagrindo.

Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Nusikaltimui kvalifikuoti svarbu tai, kad kaltininkas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, į patalpas patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią.

Iš bylos duomenų matyti, kad bibliotekos kabineto Nr. 311 durys buvo uždarytos, tačiau jos nebuvo užrakintos, raktai buvo palikti duryse, pro kabineto stiklo duris matėsi, kad kabinete nieko nėra. Pažymėtina, kad darbo vieta – kabinetas – nėra ta vieta, į kurią bet kada gali patekti pašaliniai asmenys, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis neturėjo leidimo patekti į kabinetą ir būtent tuo metu, kai kabinete nebuvo jame dirbančių asmenų, todėl D. L. pateko į bibliotekos kabinetą Nr. 311 prieš jame dirbančių asmenų valią. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo D. L. veiką kaip vagystę įsibrovus į patalpą. Įsibrovimas į patalpą veikos subjektyviosios pusės aspektu yra tada, kai kaltininkas į patalpą patenka turėdamas tikslą padaryti vagystę. Nuteistasis ir ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad per kabineto langą pamačius ten esančius rankinukus, jam kilo mintis iš rankinukų pavogti vertingus daiktus (69, 74, 190 b. l.). Ir nors apeliantas skunde nurodė, kad kabineto durys buvo praviros, ir todėl jo veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 178 str. 1 d., tačiau šis teiginys yra nepagrįstas, nes jis, patekdamas į kabinetą, neturėjo tam leidimo, nei jokio teisėto pagrindo ir į jį pateko norėdamas iš ten esančių rankinukų pagrobti daiktus. Taigi, įsibraunat į bibliotekos kabinetą, jis turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą, todėl tokie  D. L. veiksmai atitinka BK 178 str. 2 d. kvalifikuojantį požymį, t. y. svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Byloje nustatyta, kad D. L., veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, jog įėjo į darbo kabinetą neturėdamas tam teisėto pagrindo, neteisėtai pasisavino jame buvusį turtą. Šiais savo veiksmais nuteistasis padarė materialinę žalą nukentėjusiosioms G. Ž. ir A. J., todėl nuteistojo D. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. kaip svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunat į patalpą – kabinetą.

Nuteistojo D. L. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo yra nepagrįsti. BK 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40, 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam D. L. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, pirmosios instancijos teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais švelninti bausmę nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, jog D. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodyta, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Nuteistasis D. L., būdamas labai jauno amžiaus, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas 6 kartą, nusikaltimą padarė praėjus tik 5 mėnesiams po bausmės atlikimo, teistumui neišnykus. Visus kartus jis buvo teistas už analogiškus nusikaltimus nuosavybei (85–87 b.l.). Iš bylos duomenų matyti, kad ir būdamas mažamečiu nuteistasis nuolat vagiliavo, dėl to administracine tvarka buvo baudžiama jo motina (103-104 b.l.). Tokiu savo elgesiu D. L. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas už naują nusikaltimą parinkdamas jam griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.

Pagal BK 92 str. 1 d. nepilnamečiam asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimui taikyti yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kaip matosi iš byloje esančios medžiagos, nepilnametis D. L. nusikalsta nebe pirmą kartą, tai rodo, kad jis išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad D. L. bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl ir nėra pagrindo jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Paskirdamas nuteistajam D. L. už tyčinį nusikaltimą žymiai švelnesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, Radviliškio rajono apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltę, tikslus ir motyvus, padarytos turtinės žalos dydį, į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirta bausmė D. L. yra per griežta.

              Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra įstatymo pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a:

 

nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Bronius Zalaga

 

Teisėjai                                                                                                                   Zigmas Kavaliauskas          

 

                                                                                                                                               Gražvydas Poškus