Byla Nr. T-100-1083/2025

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.3.12; 2.5.17; 2.5.18.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Dainos Vaidachavičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-168/2009

nustatė:

1.       Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu) L. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį bei jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams. Tuo pačiu nuosprendžiu, be kita ko, iš nuteistojo L. B. buvo priteista: 1) nukentėjusiajai R. B. 980,31 Lt turtinei žalai ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2447,30 Lt (už nukentėjusiosios R. B. gydymą). Šių civilinių ieškinių užtikrinimui nuteistajam L. B. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jo turimą 76430 Lt vertės turtą (nekilnojamąjį turtą bei sąskaitas bankuose ir kitose kreditinėse įstaigose).

2.       Prašymu nuteistasis L. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu) jam paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Nurodo, kad dokumentai apie padengtus įsiskolinimus yra baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-168/2009.

3.       Atsiliepimu prokuroras siūlo nuteistojo L. B. prašymo netenkinti. Prokuroras cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnį, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendį ir nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai R. B. ir Valstybinei ligonių kasai būtų atlyginta bent dalis iš nuteistojo L. B. priteistų sumų. Todėl nuteistojo L. B. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas dar yra reikalingas ir naikinti jį šiuo metu nėra pagrindo.

4.       Prašymas tenkinamas iš dalies.

5.       BPK 151

6.       Visų pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteistajam L. B. buvo paskirtas siekiant užtikrinti civilinių ieškinių įvykdymą. Todėl šiuo metu sprendžiant paminėtos procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą būtina nustatyti, ar nuteistasis atlygino visus iš jo priteistus civilinius ieškinius.

7.       Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-168/2009 esančių duomenų matyti, kad 2009 m. birželio 25 d. nukentėjusiajai R. B. bei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo išsiųsti vykdomieji raštai (2 t., 212, 214 b. l.). Nuteistasis L. B. savanoriškai neatlygino iš jo priteistų civilinių ieškinių, todėl nukentėjusioji R. B. ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomuosius raštus pateikė antstoliams priverstiniam vykdymui, tačiau jie nebuvo įvykdyti (3 t., 12–14, 17, 20, 31–32, 37, 43–46 b. l.).

8.       Pagal byloje esančius duomenis seka, kad nuteistasis L. B. neatlygino visų iš jo priteistų civilinių ieškinių. Rengiantis teismo posėdyje nagrinėti nuteistojo L. B. prašymą buvo kreiptasi į nukentėjusiąją R. M. (buvusi pavardė – B.) ir į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašant informuoti, ar nuteistasis L. B. atlygino civilinius ieškinius (3 t., 41, 42 b. l.). Taip pat paties nuteistojo L. B. buvo paprašyta pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius apie civilinių ieškinių atlyginimą (3 t., 38 b. l.). Tačiau nuteistasis L. B. nepateikė dokumentų, galinčių patvirtinti civilinių ieškinių atlyginimą (jis pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį tik proceso išlaidų sumokėjimą (3 t., 47–49 b. l.)). Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos informavo, kad ji nuteistajam L. B. kreditorinių reikalavimų neturi (3 t., 53 b. l.). Tačiau nukentėjusioji R. M. (buvusi pavardė – B.) informavo, kad jai nuteistasis civilinio ieškinio neatlygino (3 t., 50 b. l.).

9.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje yra duomenys apie tai, jog 2025 m. gegužės 29 d. valstybei buvo sumokėtos Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu) iš nuteistojo L. B. priteistos proceso išlaidos – 29,86 Eur (103,09 Lt) (3 t., 32, 47–49 b. l.). Tačiau, kaip jau buvo paminėta pirmiau, aptariama procesinė prievartos priemonė nuteistajam taikoma siekiant užtikrinti ne proceso išlaidų sumokėjimą, o civilinių ieškinių atlyginimą. Todėl tai, kad nuteistasis L. B. neseniai sumokėjo iš jo priteistas proceso išlaidas, neturi esminės įtakos sprendžiant dėl aptariamos procesinės prievartos priemonės (kaip civilinių ieškinių įvykdymo garanto) taikymo.

10.       Apibendrindama pirmiau paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistasis L. B. dar neatlygino visų iš jo priteistų civilinių ieškinių – dar neatlygintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys, todėl šiuo metu jam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra nukentėjusiajai priteisto civilinio ieškinio įvykdymo apsaugos būtinoji sąlyga. Šiuo metu laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas nėra pasikeitęs ar išnykęs, todėl siekiant užtikrinti nukentėjusiosios civilinio ieškinio įvykdymą būtina toliau nuteistajam taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą (iki kol jis visiškai atlygins nukentėjusiajai R. M. (buvusi pavardė – B.) priteistą civilinį ieškinį).

11.       Tačiau šioje vietoje teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistojo L. B. turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė žymiai viršija iš jo nukentėjusiajai priteisto ir neatlyginto civilinio ieškinio sumą (laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas 22135,65 Eur (76430 Lt) vertės nuteistojo turtui; nukentėjusiajai priteisto ir neatlyginto civilinio ieškinio suma yra 8972,51 Eur (30980,31 Lt)). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau paminėtos procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygos yra akivaizdžiai neproporcingos siekiamam tikslui ir jos neproporcingai varžo nuteistojo L. B. teises bei poreikius. Todėl nuteistojo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė sumažinama iki nukentėjusiajai priteisto ir neatlyginto civilinio ieškinio dydžio. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiu būdu bus užtikrinta nuteistojo L. B. asmeninių interesų ir jam taikoma procesine prievartos priemone (nuosavybės teisės apribojimu) siekiamų tikslų pusiausvyra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151, 361 ir 362 straipsniais teismas

nutaria:

L. B. prašymą tenkinti iš dalies. 

Nuteistojo L. B. turto, kuriam Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu) (baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-168/2009) taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas – nekilnojamojo turto ir sąskaitų bankuose bei kitose finansinėse įmonėse – vertę sumažinti iki 8972,51 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 51 ct).

Šios nutarties nuorašus išsiųsti prokurorui, nuteistajam L. B. ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui – VĮ „Registrų centras“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjai        Marius Jankauskas

        Donatas Jatužis

        Daina Vaidachavičienė