Nr. DOK-2771

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00095-2024-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 25 d. paduotu atsakovo V. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Darbo paslaugų centras“ priteista 94 400 Eur žalos atlyginimo bei procesinės palūkanos. 

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. 

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Bylą nagrinėję teismai byloje nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti į bylą asmens (atsakovo sutuoktinės) teisių ir pareigų, o tai, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

2. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovo ir jo sutuoktinės sudarytų paslaugų sutarčių fiktyvumo (apsimestinumo), pažeidė įrodinėjimo dėl tokio rūšies sandorio egzistavimo paskirstymo taisykles. Dėl šios priežasties teismai turėjo atsisakyti vertinti trečiosios sutarties, neįtrauktos į bylos nagrinėjimą, paslaugų sutarties vykdymo pagrįstumo klausimą, nes nenustatyta, kad atsakovas, sudarydamas paslaugų sutartis su savo sutuoktine, būtų veikęs nesąžiningai (CK 2.87 straipsnio 1 ir 7 dalys).

3. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovo ir jo sutuoktinės sudarytų paslaugų sutarčių ieškovei atsiradusių nuostolių, neatsižvelgė į vadinamąją „verslo sprendimo“ (business judgment) taisyklę ar jos atitikmenis ir netinkamai taikė kasacinio teismo išaiškinimus dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės, nukrypdami nuo kasacinio teismo išaiškinimų, jog vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu atliekant savo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013 ir kt.).

4. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių, kylančių iš preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „Dombest“ atlyginimo, nepagrįstai kaip prejudiciniais faktais vadovavosi kitoje (bendrovės tyčinio bankroto) civilinėje byloje šalių teiktais paaiškinimais dėl žemės sklypo sandorio, kurio įsigijimo teisėtumo klausimas buvo keliamas šioje byloje.

5. Bylą nagrinėję teismai, vertindami ieškovės ir UAB „Dombest“ sudarytą preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pažeidė CK 6.165 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią preliminarios sutarties galiojimo terminus, šalims nenurodžius sutarties termino, taikė šią normą pernelyg siaurai, taip padarydami proceso teisės normų pažeidimus (CPK 12, 14, 17, 21, 185 straipsniai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė