Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-09-29][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1450-619-2020].docx
Bylos nr.: e2S-1450-619/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
Bendrosios nuostatos.
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Ieškinio trūkumų šalinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Ieškinys

?

Civilinė byla Nr. e2S-1450-619/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20279-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.14.3.;

 (S)

cid:image001.gif@01C5E389.3EF167C0 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams P. M. ir A. M. dėl sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo J. B.,

nustatė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) atsakovų A. M. ir P. M. 2016 m. gruodžio 20 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5371, dėl 95,81 kv. m. ploto negyvenamųjų (rūsio) patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 9,98 kv. m. rūsio patalpų pirkimo–pardavimo. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ginčo patalpų areštą.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. terminą per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

3.       Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsakovams P. M. ir A. M. dėl sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nutartimi dėl trūkumų šalinimo teismas, be kitų trūkumų, buvo įpareigojęs ieškovą patikslinti ir suformuoti ieškinio reikalavimus taip, kad jų patenkinimas sukeltų ieškovui tiesiogines teisines pasekmes. Pažymėjo, jog teismas nustatydamas ieškinio trūkumus nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) atsakovų A. M. ir P. M. 2016 m. gruodžio 20 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5371, dėl 95,81 kv. m. ploto negyvenamųjų (rūsio) patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 9,98 kv. m. rūsio patalpų pirkimo–pardavimo, nesukels ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių, kadangi pripažinus negaliojančia 2016 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį dalyje dėl 9,98 kv. m. rūsio patalpų, tarp atsakovų A. M. ir P. M., rūsio patalpos grįš į atsakovo A. M. valdymą. Ieškovas, pateikęs teismui patikslintą ieškinį, pareiškė reikalavimus, tapačius reiškiamiems pradiniame ieškinyje, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas teismo nutartyje nurodyto ieškinio trūkumo nepašalino – nesuformulavo ieškinio dalyko, sukelsiančio ieškovui tiesiogines teisines pasekmes. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepašalino visų teismo 2020-07-24 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, dėl ko ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 77 straipsnio 3 dalis, 115 straipsnio 3 dalis).

III.       Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį.

7.       Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjęs ieškinio priėmimo klausimą, turėdamas šališką išankstinę nuostatą dėl bylos baigties, apribojo ieškovui teises į pažeistų interesų gynybą. Pirmos instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas nesukels ieškovui jokių teisinių padarinių, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, išsprendė vieną iš ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, kas turėtų būti analizuojama ginčo nagrinėjimo iš esmės metu. Pateikdamas nustatytais terminais teismui patikslintą ieškinį ieškovas jame detaliai pagrindė minėtos teismo išvados ydingumą. Remdamasis pagal galimybę iš VĮ Registrų centras gautais dokumentais ieškovas įrodinėjo, jog panaikinus atsakovų 2016 m. gruodžio 20 d., sudarytos negyvenamųjų (rūsio) patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties dalį dėl 9,98 kv. m. rūsio patalpų pirkimo-pardavimo, ši rūsio patalpa negrįš į A. M. valdymą, kadangi jis 1998 m. balandžio 29 d. Rūsio patalpų pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įsigijęs ir teisėtai valdė tik 85,99 kv. m. rūsio patalpų, t.y. 71 /100 ligoninės rūsio patalpų dalį. Patenkinus ieškovo ieškinį ir panaikinus ginčijamą 2016 m. gruodžio 20 d. sandorio, notarinio registro Nr. 5371 dalį dėl ieškovui priklausančios 9,97 kv.m. rūsio patalpos, ji vėl bus laisva nuo bet kokių trečiųjų asmenų sandorių ir VĮ Registrų centras darbuotojai galės nekliudomai ištaisyti savo klaidą ir šias rūsio patalpas įregistruoti ieškovo vardu.

IV.       Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK

 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9.       Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

11.        Ieškinį sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. patikslintame ieškinyje suformulavo ieškinio dalyką apibrėžiantį reikalavimą – pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) atsakovų A. M. ir P. M. 2016 m. gruodžio 20 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5371, dėl 95,81 kv. m. ploto negyvenamųjų (rūsio) patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 9,98 kv. m. rūsio patalpų pirkimo–pardavimo. 

13.       Pareikštame ieškinyje (taip pat ir patikslintame ieškinyje) ieškovas išsamiai aprašė faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys, paaiškino, kokius jo interesus ir kokiu būdu pažeidžia ginčijama sandorio dalis, pateikė įrodymus, kuriais grindžiamas ieškinys, išdėstė, jo nuomone, ginčui taikytinas teisės normas, teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pateikto ieškinio turinio yra aišku, jog ieškinio reikalavimą ieškovas kildina iš to, kad ginčijama sandorio dalimi sudaryta tarp atsakovų buvo parduota jam nuosavybės teise priklausanti rūsio patalpa. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog šioje proceso stadijoje nelaikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo vienareikšmiška išvada, kad tenkinus ieškinį ir pripažinus negaliojančia 2016 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį dalyje dėl 9,98 kv. m. rūsio patalpų, tarp atsakovų A. M. ir P. M., rūsio patalpos grįš į atsakovo A. M. valdymą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas ieškinyje įrodinėja, kad ginčo rūsio patalpos priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Taigi, bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovui įrodžius ieškinyje dėstomas aplinkybes būtų pagrindas konstatuoti, jog ginčijamu sandoriu atsakovas A. M. pardavė ne jam, o ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškinio tenkinimas nesukels ieškovui jokių teisinių padarinių ir tokiu pagrindu apriboti ieškovo teisę ginti, jo nuomone, pažeistas teises.

14.       Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, apskųsta nutartis naikinama ir ieškovo A. B. ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir A. B. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

 

Teisėja                 Andrutė Kalinauskienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CPK 115 str. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • 3K-3-43/2010
  • 3K-3-181/2009
  • 3K-3-302/2013