Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-04-07][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-204-910-2023].docx
Bylos nr.: e2A-204-910/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
HSC Baltic 300130281 atsakovas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 302536989 Ieškovas
Viešųjų pirkimų tarnyba 188656261 išvadą duodanti institucija
Eltko 135474767 trečiasis asmuo
Dividio 302324541 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Prievolės
Netesybos
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių įvykdymo užtikrinimas
Prievolių rūšys
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
kitos bylos dėl rangos
Kitos bylos dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Prievolių teisė
Piniginės prievolės
Bylos dėl rangos
BYLOS DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?

Civilinė byla Nr. e2A-204-910/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19121-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.3.1.18.3

(S)

 

A picture containing text

Description automatically generated 


LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. balandžio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ dėl delspinigių priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ priešieškinį ieškovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui dėl skolos, delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Eltko“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Dividio“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – ir ieškovas, LSMU) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „HSC Baltic“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 10 739,36 Eur netesybas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad

 su atsakove 2016 m. lapkričio 9 d. sudarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto pastato rekonstravimo rangos darbų ir darbo projekto parengimo paslaugų sutartį Nr. P16-531 (toliau – sutartis). Atsakovė rangos darbus įsipareigojo baigti per 20 mėnesių nuo darbų pradžios. Darbų pradžia 2017 m. sausio 12 d. Šalys 2018 m. rugsėjo 12 d. susitarė darbų baigimo terminą pratęsti iki 2019 m. vasario 28 d.; 2019 m. vasario 28 d.  iki 2019 m. kovo 30 d.; 2019 m. kovo 29 d.  iki 2019 m. birželio 30 d.; 2019 m. birželio 28 d.  iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. 2019 m. rugpjūčio 12 d. susitarimu sutarties galiojimas nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo sustabdytas. 2021 m. gegužės 27 d. susitarimu šalys susitarė atnaujinti sutarties galiojimo terminą. Darbai turėjo būti užbaigti iki 2021 m. birželio 16 d. Baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas su darbų pagal rangos sutartį perdavimu ieškovo ir atsakovės buvo pasirašytas 2021 m. rugsėjo 20 d., todėl skaičiuotini delspinigiai už 96 kalendorines dienas. Bendra atsakovės nesumokėta delspinigių ieškovui už darbų atlikimo termino pažeidimą suma – 10 739,36 Eur.

3.       Atsakovė UAB „HSC Baltic“ pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė iš ieškovo priteisti 115 566,44 Eur skolą, 5 034,07 Eur delspinigius, 24 202,30 Eur dėl darbų pabrangimo, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, kad 2021 m. birželio 14 d. pateikė ieškovui paskutinį tarpinį atliktų darbų aktą Nr. 25 bei baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą. Kartu su aktais atsakovė pateikė ir prašymą dėl darbų kainos korekcijos, nes dėl nuolatinių LSMU inicijuotų rangos sutarties pratęsimų ir stabdymo rangos sutarties vykdymas užsitęsė beveik 3 metus, kainų indeksas išaugo iki 21,3623 proc., t. y. viršijo rangos sutarties 11.3.2 punkte įtvirtintą 15 proc. dydį. Ieškovas 2021 m. birželio 30 d. informavo atsakovę, kad atmeta jos prašymą priimti darbus, ir grąžino abu aktus, nurodė, jog atsakovė nėra ištaisiusi 2021 m. birželio 22 d. apžiūros metu nustatytų defektų, neatlikusi bandymų ir matavimų (toliau – baigiamieji bandymai ir matavimai). Atsakovė ištaisė visus 2021 m. birželio 22 d. apžiūros metu nustatytus defektus ir pakartotinai 2021 m. liepos 7 d. ir 2021 m. liepos 23 d. pateikė tarpinį atliktų darbų aktą Nr. 25 bei baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą. Ieškovas 2021 m. liepos 29 d. atmetė PVM sąskaitą faktūrą, remdamasis tuo, kad atsakovė vis dar nėra užbaigusi darbų, neištaisiusi defektų ir kt. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 6 d. informavo atsakovę, kad atmeta tarpinį atliktų darbų aktą Nr. 25 ir PVM sąskaitą faktūrą, nes neva neištaisyti 2021 m. birželio 22 d. ir 2021 m. liepos 2 d. defektiniuose aktuose nurodyti trūkumai, neatlikti baigiamieji matavimai ir bandymai. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 6 d. vienašališkai perdavė tarpinį atliktų darbų aktą Nr. 25. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 16 d. sėkmingai atliko pakartotinius akustinius bei vėdinimo ir oro kondicionavimo bandymus ir matavimus. Šalys 2021 m. rugsėjo 20 d. pasirašė baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą. Nepaisant to, kad šalys yra pasirašiusios baigiamąjį perdavimo–priėmimo aktą ir LSMU eksploatuoja objektą, LSMU iki šiol nėra atsiskaitęs už atliktus ir priimtus darbus pagal paskutinį atliktų darbų aktą Nr. 25. Ieškovas yra skolingas 115 566,44 Eur už atliktus darbus, 5 034,07 Eur delspinigių, taip pat nėra kompensavęs darbų pabrangimo pagal rangos sutartyje numatytą tvarką – 24 202,30 Eur.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: ieškovui iš atsakovės priteisė 5 369,68 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas priteistą sumą (5 369,68 Eur) nuo bylos pagal ieškinį iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė; atsakovei iš ieškovo priteisė 115 566,44 Eur skolą, 2 450 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas priteistą sumą (118 016,44 Eur) nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme (2022 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 194,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą priešieškinio dalį atmetė; iš šalių priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei.

6.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ji darbus užbaigė iki 2021 m. birželio 16 d. Vien tai, kad atsakovė 2021 m. birželio 14 d. pateikė ieškovui galutinį atliktų darbų aktą Nr. 25 bei baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą, nereiškia, jog šie darbai buvo atlikti tinkamai bei ieškovas turėjo pareigą juos priimti ir už juos atsiskaityti. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas atliktų darbų akte Nr. 25 nurodytų darbų pagrįstai nepriėmė, nes jie nebuvo atlikti tinkamai (neužbaigti). Rangovas darbus baigė ir baigiamuoju darbų perdavimo–priėmimo aktu, pasirašytu abiejų šalių, ieškovei perdavė tik 2021 m. rugsėjo 20 d. Taigi teismas sutiko su ieškovu, kad atsakovė per sutartyje nustatytą terminą, t. y. iki 2021 m. birželio 16 d., darbų neužbaigė, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo (delspinigių), o atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovo sumokėti už tinkamai atliktus darbus.

7.       Teismas sutiko su atsakove, kad didžioji dalis atliktų darbų akte Nr. 25 nurodytų darbų iš esmės buvo atlikti, tik ne visi tinkamai, kai kurie darbai nebuvo iki galo užbaigti (pvz., nesudėtos elektros rozetės, pakabinamos lubos ir kt.), apie kitų atliktų darbų tinkamumą nebuvo galimybės spręsti, nes nebuvo atlikti matavimai, bandymai. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju nebūtų teisinga atsakovės atžvilgiu delspinigius skaičiuoti nuo visos atliktų darbų akte Nr. 25 nurodytų darbų kainos, t. y. 139 835,38 Eur, iš kurių 24 268,95 Eur PVM, o 33 627,56 Eur vertė darbų, kurie iš esmės buvo atlikti, tik be baigiamųjų bandymų ir (ar) matavimų bei jų teigiamų rezultatų. Teismas, remdamasis tuo, kad byloje nėra galimybės nustatyti 2021 m. birželio 16 d. – 2021 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu atsakovės tinkamai (ne)įvykdytų darbų konkrečios kainos, šių aplinkybių šalys neįrodinėjo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad galutiniu atliktų darbų aktu 2021 m. rugsėjo 20 d. buvo perduota darbų už 139 835,38 Eur sumą (iš kurių 24 268,95 Eur PVM), o užsakovo nustatyti darbų trūkumai buvo susiję iš esmės su visomis atliktų darbų akte Nr. 25 nurodytų darbų grupėmis, kuriuos rangovė laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. šalino (užbaiginėjo), priėjo prie išvados, kad šiuo atveju būtų sąžininga, protinga ir teisinga ieškovo prašomus priteisti delspinigius sumažinti 50 proc. (139 835,38 Eur x 0,08 proc. x 96 d. / 50 proc. = 5 369,68 Eur), t. y. iki 5 369,68 Eur, ir juos priteisti ieškovui iš atsakovės.

8.       Teismas nusprendė, kad ieškovo veiksmai, atsisakant iki 2021 m. rugsėjo 20 d. sumokėti atsakovei už atliktus darbus, buvo teisėti ir adekvatūs atsakovės tinkamai neįvykdytos sutarties daliai. Tačiau po to, kai 2021 m. rugsėjo 20 d. įvyko galutinis darbų iš atsakovės perėmimas ir ieškovas faktiškai naudojasi atliktais darbais, ieškovo atsisakymas apmokėti 2021 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0002699, išrašytą dėl 115 566,44 Eur sumos be PVM, remiantis vien formaliu pagrindu, kad atsakovė po darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo nepateikė naujos PVM sąskaitos faktūros, negali būti laikomas protingu ir sąžiningu atsakovės atžvilgiu.

9.       Teismo vertinimu, kadangi ieškovas iki šiol nėra atsiskaitęs už atsakovės atliktus bei priimtus darbus, atsakovė pagrįstai reikalauja delspinigių, kurių suma2 450 Eur (115 566,44 Eur x 0,02 proc. x 106 d. = 2 450 Eur).

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

10.       Apeliaciniame skunde ieškovas prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 5 369,68 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinės palūkanos priteistą sumą (5 369,68 Eur) nuo bylos pagal ieškinį iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priimti naują sprendimą  ieškinį patenkinti visiškai; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 2 450 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metinės palūkanos priteistą sumą (118 016,44 Eur) nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme (2022 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos, priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Tinkamas atliktų darbų perdavimas yra rangovo atsakomybė. Rangovas neįrodė aplinkybės, kad prievolė iš dalies buvo įvykdyta, nes nepateikė įrodymų apie tai, jog perdavė rangos darbus, nurodytus atliktų darbų akte Nr. 25, dar iki sutarties pabaigos momento. Dėl to teismo spendimas sumažinti delspinigius 50 proc. yra nepagrįstas.

10.2.                      Vienas iš trūkumų neatlikti bandymai ir matavimai. Dėl šio trūkumo nei likusieji darbai, nei visas objektas negalėjo būti priimti ir eksploatuojami. Tokiu atveju darbai gali būti priimti tik esant teigiamiems bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatams.

10.3.                      Ieškovo atstovas statybos inžinierius D. G. teismo posėdžio metu, apžvelgdamas 2021 m. birželio 22 d. defektų apžiūros aktą, nurodė kiekvienos priėmimoperdavimo akto Nr. 25 pozicijos trūkumus, dėl kurių šis aktas nebuvo pasirašytas. Ieškovas, atsakydamas į atsakovės 2021 m. birželio 14 d. pateikdarbų priėmimoperdavimo aktą Nr. 25, 2021 m. birželio 30 d. rašte Nr. 2021-DVT2-01203, pakartotinai – ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 2021-DVT2-01565 nurodė atliktų darbų akto atmetimo priežastis, įvardijo darbus, kuriuos rangovas turi atlikti tam, kad galėtų būti pasirašytas atliktų darbų priėmimoperdavimo aktas.

10.4.                      Pagal rangos sutarties bendrųjų sąlygų 11.9.1.2. c) papunktį, jeigu rangovas pagal sutartį neatliko arba neatlieka kokio nors darbo arba įsipareigojimo, apie kurį jam atitinkamai buvo pranešęs užsakovas, tokiu atveju užsakovas gali reikalauti rangovo pateikti patikslintus tarpinio mokėjimo dokumentus, atitinkamai sumažinant tarpinio mokėjimo sumą to darbo arba įsipareigojimo verte. Rangovas nevykdė šios sutarties nuostatos, t. y. neperrašė atliktų darbų akto (jeigu tam tikri darbai galėjo būti perduoti) ir nepateikė sąskaitos priimtinų darbų sumai. Taigi rangovas, neatsižvelgdamas į ieškovo raštuose nurodytas pastabas, nepatikslino atliktų darbų akto dėl tų darbų, kuriuos rangovas manė esąs užbaigęs tinkamai, ir tokio akto, kuriame būtų įrašyti tinkamai atlikti darbai, nepateikė ieškovui.

10.5.                      Užsakovas iki šiol negali naudotis darbų rezultatu, nes jau po 2021 m. rugsėjo 20 d. atliktų darbų akto pasirašymo, atliekant statinio pridavimo procedūras, 2021 m. gruodžio 23 d. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas raštu Nr. 2D-22313 „Dėl privalomojo nurodymo“ kreipėsi į ieškovą, pateikdamas pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-2247, kuriame nurodyti statybos užbaigimo komisijos narių nustatyti trūkumai. Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama dar viena civilinė byla Nr. e2-1521-921/2022 atsakovei dėl darbų trūkumų pagal rangos sutartį pašalinimo išlaidų priteisimo, nes atsakovė atsisakė pašalinti privalomajame nurodyme nustatytus darbų tame pačiame objekte trūkumus.

10.6.                      Atsakovė delsė laiku užbaigti ieškovo veikloje svarbaus objekto  LSMU Kardiologijos instituto pastato rekonstravimo rangos darbus, dėl to LSMU neabejotinai patyrė daug didesnius nuotolius nei apskaičiuoti pagal sutartyje numatytą 0,08 proc. delspinigių dydį. Objektas turėjo būti perduotas dar iki naujų mokslo metų pradžios, tačiau realiai užsakovui buvo perduotas jau prasidėjus naujiems 2021/2022 mokslo metams, be to, jo iki šiol negalima eksploatuoti. Taigi netesybų sumažinimas pažeidžia nuostolius patyrusios šalies (ieškovo) interesus.

10.7.                      Rangovo sąskaitos turi būti pateikiamos per ,,E. sąskaita“ sistemą. Rangovas užsakovui pateikė 2021 m. birželio 14 d. sąskaitą Nr. 0002699, kuri yra išrašyta visai darbų priėmimoperdavimo akte Nr. 25 neteisingai nurodytai darbų apimčiai ir sumai. Atmetant sąskaitas, tokių sprendimų priežastys buvo nurodytos 2021 m. birželio 18 d. bei 2021 m. liepos 9 d. ,,E. sąskaita“ sistemoje ,,neteisinga sąskaitos data (2021 m. birželio 14 d. sąskaitai Nr. 0002699), sąskaita išrašyta be pagrindo, t. y. be abiejų šalių pasirašyto atliktų darbų akto, sąskaitoje nurodyti darbai neatlikti iki galo, neatlikti bandymai, nepašalinti trūkumai, išrašytos sąskaitos suma viršija sutartimi nurodytą sumą.

10.8.                      Ieškovas 2021 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 2021-DVT2-02253, 2022 m. sausio 11 d. raštu Nr. 2022-DVT2-00005, 2022 m. vasario 11 d. raštu Nr. 2022-DVT2-00284 pakartotinai nurodė sąskaitos neapmokėjimo priežastis ir prašė, kad rangovas pateiktų apmokėti tinkamą sąskaitą, bet iš rangovo jos negavo.

10.9.                      Rangovas nevykdė rangos sutarties bendrųjų sąlygų 11.9.2.1 punkto, kuriame nustatyta, kad, rangovui ir užsakovui pasirašius galutinį darbų perdavimopriėmimo aktą, ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas privalo užsakovui įteikti galutinio mokėjimo dokumentus: PVM sąskaitą faktūrą.

11.       Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

11.1.                      Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad atliktų darbu akte Nr. 25 buvo darbų, kurie atlikti tinkamai ir dėl kurių ieškovas neturėjo jokių pretenzijų. Tačiau ieškovas negalėjo įvardinti, kokia tokių darbų vertė. Tai reiškia, kad ieškovas pats pripažino, jog delspinigių skaičiavimas nuo visos atliktų darbų akto Nr. 25 vertės yra nepagrįstas.

11.2.                      Priešingai nei įrodinėja ieškovas, ne rangovas turėjo perrašyti atliktų darbų aktą Nr. 25 ir jį pateikti pakartotinai, bet ieškovas turėjo pareigą aktą priimti su išlygomis ir aiškiai nurodyti nepriimamų darbų apimtį, jeigu vertino, kad ne visi perduodami darbai yra atlikti tinkamai.

11.3.                      Ieškovo pavėluotai dėl atliktų darbų akto Nr. 25 pateiktos pastabos buvo susijusios išimtinai tik su itin nedidele tarpiniu atliktų darbų aktu Nr. 25 perduotų darbų grupe, kurių vertė 33 627,56 Eur + PVM. Tai reiškia, kad ieškovas 81 938,88 Eur + PVM vertės darbams iš viso jokių pastabų nepareiškė.

11.4.                      Rangos sutartyje rangovo atžvilgiu nustatyti delspinigiai yra 4 kartus didesni negu ieškovo atžvilgiu.

11.5.                      Šalys 2021 m. rugsėjo 20 d. pasirašė baigiamąjį perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo buvo konstatuotas rangos sutarties įvykdymas. Būtent nuo to momento ieškovui atsirado pareiga sumokėti už rangos darbus pagal rangovo pateiktą 2021 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0002699. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jis neturėjo pareigos sumokėti už darbus vien dėl to, jog rangovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros data yra ankstesnė negu šalių pasirašyto baigiamojo perdavimo–priėmimo akto data.

11.6.                      Ieškovas skunde nurodo, kad, „E. sąskaita sistemoje atmetus rangovo išrašytą 2021 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0002699, ji tapo anuliuota ir būtent dėl to negalėjo būti atliktas mokėjimas. Tačiau šios aplinkybės yra naujos, jų ieškovas nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, už tai, kad ieškovas „E. sąskaita sistemoje atmetė rangovo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, gali būti atsakingas tik pats ieškovas.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl naujų įrodymų

12.       Apeliantas (ieškovas) su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: valstybės įmonės (toliau – ) Registrų centro atsakymą į užklausą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 23 d. privalomąjį nurodymą, 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2022 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymus.

13.       Pažymėtina tai, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.

14.       Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomus priimti į bylą naujus įrodymus, nusprendžia, kad VĮ Registrų centro atsakymas į užklausą galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas ir 2022 m. lapkričio 1415 d. mokėjimo nurodymai nėra susiję su šios civilinės bylos įrodinėjimo dalyku ir neturi reikšmingos įtakos šalių ginčui dėl netesybų priteisimo išspręsti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, apelianto (ieškovo) apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

16.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18.       Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria sumažintas ieškovui priteistinų netesybų (delspinigių) dydis (pagal ieškinį) ir atsakovei priteistos netesybos (delspinigiai), 8 proc. dydžio metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos (pagal priešieškinį). Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netesybų institutą, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

19.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 9 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto pastato rekonstravimo rangos darbų ir darbo projekto parengimo paslaugų sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pagal šioje sutartyje nustatytas sąlygas atlikti darbus, o ieškovas – priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti nustatyta tvarka bei terminais rangos sutartyje nustatytą kainą.

20.       Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 3.4.1 punktu, rangos darbus atsakovė įsipareigojo baigti per 20 mėnesių nuo darbų pradžios. Šalys 2018 m. rugsėjo 12 d. susitarė darbų baigimo terminą pratęsti iki 2019 m. vasario 28 d.; 2019 m. vasario 28 d. – iki 2019 m. kovo 30 d.; 2019 m. kovo 29 d. – iki 2019 m. birželio 30 d.; 2019 m. birželio 28 d. – iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. Šalių 2019 m. rugpjūčio 12 d. susitarimu sutarties galiojimas nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo sustabdytas. Šalys 2021 m. gegužės 27 d. susitarimu susitarė atnaujinti sutarties galiojimo terminą. Darbai turėjo būti užbaigti iki 2021 m. birželio 16 d.

21.       Atsakovė 2021 m. birželio 14 d. pateikė ieškovui atliktų darbų aktą Nr. 25, baigiamąjį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovas 2021 m. birželio 30 d. raštu informavo atsakovę, kad atmeta prašymą priimti darbus ir grąžino abu pateiktus aktus. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nėra ištaisiusi 2021 m. birželio 22 d. apžiūros metu nustatytų defektų, neatlikusi bandymų ir matavimų.

22.       Atsakovė 2021 m. liepos 7 d. ir 2021 m. liepos 23 d. pakartotinai pateikė ieškovui atliktų darbų aktą Nr. 25 ir baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą.

23.       Ieškovas 2021 m. liepos 29 d. esaskaita.eu sistemoje atmetė PVM sąskaitą faktūrą, nurodydamas, kad atsakovė vis dar nėra užbaigusi darbų, neištaisiusi defektų, neatlikusi matavimų ir bandymų. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 6 d. informavo atsakovę, kad atmeta atliktų darbų aktą Nr. 25 ir PVM sąskaitą faktūrą, nes neištaisyti 2021 m. birželio 22 d. ir 2021 m. liepos 2 d. defektiniuose aktuose nurodyti trūkumai, neatlikti baigiamieji matavimai ir bandymai.

24.       Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 6 d. vienašališkai perdavė darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 25.

25.       Atsakovė 2021 m. rugsėjo 16 d. atliko akustinius bei vėdinimo ir oro kondicionavimo bandymus ir matavimus, kurių rezultatai buvo teigiami.

26.       Šalys 2021 m. rugsėjo 20 d. pasirašė baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą.

27.       Ieškovas atsakovei pateikė delspinigių sąskaitas: 2021 m. liepos 23 d. už 37 pradelstas dienas (2021 m. birželio 17 d.  2021 m. liepos 23 d.); 2021 m. rugsėjo 10 d. už 39 pradelstas dienas (2021 m. liepos 24 d.  2021 m. rugpjūčio 31 d.) ir 2021 m. rugsėjo 20 d. už 20 pradelstų dienų (2021 m. rugsėjo 1 d.  2021 m. rugsėjo 20 d.).

28.       Ieškovas 2021 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės priteisti 10 739,36 Eur netesybas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

29.       Atsakovė 2022 m. vasario 2 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė iš ieškovo priteisti 115 566,44 Eur skolą (už atliktus darbus), 5 034,07 Eur delspinigius, 24 202,30 Eur dėl darbų pabrangimo, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

30.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: iš ieškovui atsakovės priteisė 5 369,68 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas priteistą sumą (5 369,68 Eur) nuo bylos pagal ieškinį iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė; atsakovei iš ieškovo priteisė 115 566,44 Eur skolą, 2 450 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas priteistą sumą (118 016,44 Eur) nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme (2022 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 194,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą priešieškinio dalį atmetė.

Dėl ieškovo prašomų priteisti delspinigių, atsakovei laiku neįvykdžius prievolės atlikti rangos darbus

31.       Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

32.       CK 6.652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą (CK 6.652 straipsnio 2 dalis).

33.       CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

34.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

35.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir kt.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).

36.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė visus darbus pagal sutartį turėjo baigti iki 2021 m. birželio 16 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė darbų nustatytu terminu neužbaigė, t. y. po 2021 m. birželio 16 d. buvo taisomi 2021 m. birželio 22 d. ir 2021 m. liepos 2 d. defektiniuose aktuose užfiksuoti darbų trūkumai, atliekami baigiamieji matavimai ir bandymai. Atsakovė darbus baigė ir baigiamuoju darbų perdavimo–priėmimo aktu, pasirašytu abiejų šalių, ieškovei perdavė tik 2021 m. rugsėjo 20 d., t. y. praleidusi sutarties įvykdymo terminą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo (delspinigių) už sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino pažeidimą.

37.       Pagal šalių sutarties 15.3 punktą, jeigu rangovas dėl savo kaltės neįvykdo darbų nustatytu terminu, tai užsakovas turi teisę, be oficialaus įspėjimo ir nesumažindamas kitų savo teisių gynimo būdų, pradėti skaičiuoti 0,08 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną nuo neįvykdytų darbų kainos už kiekvieną termino, nurodyto šioje sutartyje, praleidimo dieną iki atitinkamo (darbų atlikimo, darbų perdavimo–priėmimo) akto, patvirtinančio įsipareigojimo įvykdymą, pasirašymo dienos (ši diena įskaitoma).

38.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu, atsižvelgdamas į tai, kad didžioji dalis atliktų darbų akte Nr. 25 nurodytų darbų iš esmės buvo atlikti, tik ne visi tinkamai, kai kurie darbai nebuvo iki galo užbaigti (pvz., nesudėtos elektros rozetės, pakabinamos lubos ir kt.), apie kitų atliktų darbų tinkamumą nebuvo galimybės spręsti, nes nebuvo atlikti matavimai, bandymai, priėjo prie išvados, jog šiuo atveju nebūtų teisinga atsakovės atžvilgiu delspinigius skaičiuoti nuo visos atliktų darbų akte Nr. 25 nurodytų darbų kainos, t. y. 139 835,38 Eur, iš kurių 24 268,95 Eur yra PVM, o 33 627,56 Eur vertė darbų, kurie iš esmės buvo atlikti, tik be baigiamųjų bandymų ir (ar) matavimų bei jų teigiamų rezultatų. Remdamasis tuo, kad byloje nėra galimybės nustatyti, kokia konkreti 2021 m. birželio 16 d. – 2021 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu atsakovės tinkamai (ne)įvykdytų darbų kaina, šių aplinkybių šalys neįrodinėjo, tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog galutiniu atliktų darbų aktu 2021 m. rugsėjo 20 d. buvo perduota darbų už 139 835,38 Eur sumą (iš kurių 24 268,95 Eur yra PVM), o užsakovo nustatyti darbų trūkumai buvo susiję iš esmės su visomis atliktų darbų akte Nr. 25 nurodytų darbų grupėmis, kuriuos rangovė laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. šalino (užbaiginėjo), teismas nusprendė, kad šiuo atveju būtų sąžininga, protinga ir teisinga ieškovo prašomus priteisti delspinigius sumažinti 50 proc., t. y. iki 5 369,68 Eur.

39.       Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais dėl delspinigių sumažinimo, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad: atsakovė (rangovė) neįrodė, jog perdavė rangos darbus, nurodytus atliktų darbų akte Nr. 25, dar iki sutarties pabaigos momento; vienas iš trūkumų buvo neatlikti bandymai ir matavimai, dėl to nei likusieji darbai, nei visas objektas negalėjo būti priimti ir eksploatuojami; ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino kiekvienoje darbų akto Nr. 25 pozicijoje nurodytų darbų trūkumus, dėl kurių šis aktas nebuvo pasirašytas. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus pripažįsta pagrįstais.

40.       Iš byloje esančio ieškovo 2021 m. birželio 30 d. rašto Nr. 2021-DVT2-01203 matyti, kad ne visi atliktų darbų akte Nr. 25 nurodyti darbai buvo atlikti, be to, kai kurie iš darbų buvo atlikti su trūkumais. Rašte nurodyti darbai, kuriuos rangovas turi užbaigti ir ištaisyti: 1) užbaigti Švarios laboratorijos įrengimo darbus; 2) ištaisyti 2021 m. birželio 22 d. apžiūros metu nustatytus defektus; 3) atlikti vėdinimo ir oro kondicionavimo įrangos bandymus 48 val.; 4) apšvietos matavimus, Higienos norma HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos mažiausios ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“; 5) mikroklimato matavimus, HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“; 6) akustinius matavimus. Ieškovo 2021 m. liepos 2 d. defektinis aktas patvirtina, kad buvo apžiūrėti rangovo atlikti darbai ir užfiksuoti tam tikri darbų trūkumai, taip pat nustatyta, jog neatlikti baigiamieji bandymai ir matavimai. Iš byloje esančių statinio statybos techninės priežiūros vadovo UAB „Dovidio“ 2021 m. rugpjūčio 11 d. rašto Nr. 21/08/11, 2021 m. rugsėjo 3 d. rašto Nr. 21/09/03 ir 2021 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. 21/09/09 duomenų matyti, kad sutartyje nustatytu terminu darbai nebuvo baigti, buvo šalinami nustatyti defektai, neatlikti baigiamieji bandymai ir matavimai. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad baigiamieji akustiniai bei vėdinimo ir oro kondicionavimo bandymai ir matavimai atlikti tik 2021 m. rugsėjo 16 d.

41.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apskųstame sprendime nustatė tai, kad užsakovo nustatyti darbų trūkumai buvo susiję iš esmės su visomis atliktų darbų akte Nr. 25 nurodytų darbų grupėmis, rangovė laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. šalino trūkumus, užbaiginėjo nebaigtus darbus. Atsakovė, teigdama, kad ieškovo pastabos buvo susijusios tik su itin nedidele tarpiniu atliktų darbų aktu Nr. 25 perduotų darbų dalimi, nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų įmanoma nustatyti, kokie gi konkretūs darbai ir kokia konkrečia apimtimi buvo atlikti be trūkumų iki sutartyje sulygto termino (2021 m. birželio 16 d.). Taigi atsakovė byloje neįrodinėjo, kokia yra 2021 m. birželio 16 d. – 2021 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu atsakovės tinkamai įvykdytų darbų kaina (CPK 12, 178 straipsniai). 

42.       Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 11.9.1.2 c) papunktį, jeigu rangovas pagal sutartį neatliko arba neatlieka kokio nors darbo arba įsipareigojimo, apie kurį jam atitinkamai buvo pranešęs užsakovas, tokiu atveju užsakovas gali reikalauti rangovo pateikti patikslintus tarpinio mokėjimo dokumentus, atitinkamai sumažinant tarpinio mokėjimo sumą to darbo arba įsipareigojimo verte. Taigi atsakovė, ieškovui pareiškus pastabas dėl atliktų darbų akte Nr. 25 nurodytų darbų trūkumų, turėjo galimybę perrašyti (patikslinti) atliktų darbų aktą (be kita ko, ir mokėjimo dokumentą (PVM sąskaitą faktūrą)) bei perduoti ieškovui tą darbų dalį, kuri, anot atsakovės, yra be jokių trūkumų. Nors akivaizdu, kad perduoti tinkamai atliktų darbų dalį ir gauti už tai atlyginimą yra rangovo interesas, tačiau nagrinėjamo ginčo situacijoje atsakovė nesiėmė tokių veiksmų ir po sutartyje nustatyto termino (2021 m. birželio 16 d.) pabaigos šalino nustatytus darbų trūkumus, atlikinėjo baigiamuosius bandymus ir matavimus bei atliktų darbų rezultatą ieškovui perdavė tik 2021 m. rugsėjo 20 d. 

43.       Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.1.15 punktą baigiamieji bandymai – tai bandymai, matavimai, nurodyti sutartyje, arba tokie, dėl kurių sutaria abi šalys, arba atliekami prieš užsakovui perimant darbus (jeigu tokie reikalingi ir yra privalomi atlikti rangovui). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2.4 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu atlikus tyrimą, matavimus arba bandymą nustatoma, jog kokia nors įranga, medžiagos arba darbo kokybė turi defektų arba kitaip neatitinka sutarties, tai užsakovas gali atmesti įrangą, medžiagas ir darbo kokybę, pranešdamas apie tai rangovui ir nurodydamas priežastis. Tada rangovas nedelsdamas privalo ištaisyti defektus, užtikrindamas, kad atmestieji dalykai atitinka sutartį, o su tuo susijusias išlaidas padengia rangovas, neatsižvelgiant į kitas sutarties sąlygas. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 12.4 punktą rangovas privalo sudaryti statinio statybos techniniam prižiūrėtojui ir užsakovui tinkamas darbo sąlygas statiniui apžiūrėti, skirti būtiną reikalingą transportą bei specialią aprangą, pateikti statinio statybos dokumentaciją, organizuoti bandymus (kuriuos privalo atlikti rangovas), kontrolinius matavimus ir ištaisyti nustatytus defektus. Tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams. Sutarties bendrųjų sąlygų 14.1.1.2 punkte nustatyta, kad tam, jog darbai, rangovo dokumentai būtų tokios būklės, kokia numatyta sutartyje, iki atitinkamo darbų atlikimo ar darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos rangovas privalo atlikti visų defektų arba žalos ištaisymo darbus, kuriuos atlikti gali pareikalauti užsakovas.

44.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė (rangovė) pagal sutartį privalėjo atlikti baigiamuosius akustinius bei vėdinimo ir oro kondicionavimo bandymus bei matavimus. Jau nurodyta, kad šie bandymai atlikti tik 2021 m. rugsėjo 16 d., t. y. pasibaigus sutarties įvykdymo terminui. Pagal pirmiau aptartas sutarties nuostatas baigiamieji bandymai ir matavimai turėjo būti atlikti dar prieš ieškovui (užsakovui) priimant darbus, t. y. iki darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Neatlikus nurodytų bandymų ir matavimų, ieškovas neturėjo galimybės įvertinti atsakovės atliktų darbų kokybės, nustatyti, ar nėra atliktų darbų trūkumų, perimti darbo rezultatą ir naudotis juo pagal paskirtį (jį eksploatuoti).

45.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, pritaria apelianto (ieškovo) argumentams, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria sumažintas ieškovui priteistinų delspinigių dydis, yra nepagrįsta (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovė sutartyje nustatytu terminu neatliko kai kurių sutartyje numatytų darbų, o kai kuriuos darbus atliko su trūkumais, kad ieškovo nustatyti darbų trūkumai buvo susiję iš esmės su visomis atliktų darbų akte Nr. 25 nurodytų darbų grupėmis, atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. šalino trūkumus, užbaiginėjo neatliktus darbus, neturėjo teisinio pagrindo sumažinti ieškovui priteistinų delspinigių sumos 50 proc. Atsakovei, kaip rangovei, neįrodžius, kokia yra 2021 m. birželio 16 d. – 2021 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu tinkamai įvykdytų darbų kaina, sutiktina su apelianto (ieškovo) skundo argumentu, kad prašomus priteisti delspinigius jis turėjo pagrindą skaičiuoti nuo visos atliktų darbų akte Nr. 25 nurodytos darbų kainos, t. y. 139 835,38 Eur, ir atsakovės mokėtinų delspinigių suma yra 10 739,36 Eur (139 835,38 Eur x 0,08 proc. x 96 d.). 

46.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio dydžio delspinigiai (netesybos), atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad sutarties objektas – LSMU Kardiologijos instituto pastatas, dėl kurio rekonstravimo rangos darbų buvo susitarta, ieškovo veikloje yra neabejotinai svarbus, nelaikytini neprotingais ar akivaizdžiai per dideliais. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, pateikdama pasiūlymą viešojo pirkimo metu bei pasirašydama viešojo pirkimo sutartį, sutiko su sąlygomis dėl delspinigių dydžio. Be to, atsakovė yra pelno siekiantis verslo subjektas, kuris turėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, taip pat įvertinti galimybes vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sutartinius įsipareigojimus buvo vėluojama įvykdyti daugiau kaip 3 mėn., o delspinigių suma sudaro tik 0,74 proc. bendros sutarties kainos (1 449 999,87 Eur). Vien ta aplinkybė, kad sutarties 15.2 punkte už vėlavimą apmokėti už darbus ieškovui numatyti mažesnio dydžio (0,02 proc.) delspinigiai, savaime nesudaro pagrindo mažinti ieškovo prašomus priteisti delspinigius.

Dėl atsakovei priteistų delspinigių (ne)pagrįstumo

47.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu, atsakovei iš ieškovo priteisė 2 450 Eur delspinigius, konstatavęs, kad ieškovas iki šiol nėra atsiskaitęs už atsakovės atliktus bei 2021 m. rugsėjo 20 d. priimtus darbus, todėl atsakovė pagrįstai reikalauja delspinigių. Teismo vertinimu, po to, kai įvyko galutinis atsakovės atliktų darbų prmimas ir ieškovas faktiškai naudojasi atliktais darbais, ieškovo atsisakymas apmokėti 2021 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0002699, remiantis vien formaliu pagrindu, kad atsakovė po 2021 m. rugsėjo 20 d. darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo nepateikė naujos PVM sąskaitos faktūros, negali būti laikomas protingu ir sąžiningu atsakovės atžvilgiu.

48.       Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad rangovo užsakovui pateikta 2021 m. birželio 14 d. sąskaita Nr. 0002699 buvo išrašyta dėl visos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 25 neteisingai nurodytos darbų apimties ir sumos, todėl buvo atmesta; ieškovas 2021 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 2021-DVT2-02253, 2022 m. sausio 11 d. raštu Nr. 2022-DVT2-00005, 2022 m. vasario 11 d. raštu Nr. 2022-DVT2-00284 pakartotinai nurodė sąskaitos neapmokėjimo priežastis ir prašė, kad rangovas pateiktų apmokėti tinkamą sąskaitą, bet iš rangovo jos negavo; rangovas nevykdė rangos sutarties bendrųjų sąlygų 11.9.2.1 punkto.

49.       Pagal rangos sutarties bendrųjų sąlygų 11.9.2.1 punktą, pasirašius rangovui ir užsakovui darbų perdavimo–priėmimo aktą, rangovas ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas privalo įteikti užsakovui galutinio mokėjimo dokumentus: PVM sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitas faktūras kiekvienam finansavimo šaltiniui (jeigu taikoma) atskirai ir atleidimo nuo prievolių raštą.

50.       Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja naudodamasi informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus ir atvejus, kai pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Taigi sąskaitos faktūros turi būti pateikiamos ir apdorojamos (peržiūrimos, patikrinami rekvizitai, apmokamos) tik elektroninėmis priemonėmis, t. y. nėra leidžiama ne elektroninėmis priemonėmis pateikti sąskaitas faktūras.

51.       Jau nurodyta, kad atsakovė kartu su atliktų darbų aktu Nr. 25 ir baigiamuoju atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu pateikė ieškovui ir 2021 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HSC 0002699 dėl 139 835,39 Eur (su PVM) sumos. Užsakovas (ieškovas) šią sąskaitą per ,,E. sąskaita“ sistemą atmetė, nurodydamas, kad: „išrašytos sąskaitos suma viršija sutartyje nurodytą sumą, nepasirašytas (nepriimtas) atliktų darbų aktas; neteisinga sąskaitos data, sąskaita išrašyta be pagrindo, t. y. be abiejų šalių pasirašyto atliktų darbų akto, sąskaitoje nurodyti darbai neatlikti pilnai, neatlikti bandymai, nepašalinti trūkumai. Atsakovei neabejotinai buvo žinoma tiek aplinkybė dėl PVM sąskaitos faktūros atmetimo, tiek PVM sąskaitos faktūros atmetimo priežastys. 2021 m. rugsėjo 20 d. buvo pasirašytas baigiamasis darbų perdavimo–priėmimo aktas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas 2021 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 2021-DVT2-02253, 2022 m. sausio 11 d. raštu Nr. 2022-DVT2-00005 ir 2022 m. vasario 11 d. raštu Nr. 2022-DVT2-00284 nurodė sąskaitos neapmokėjimo priežastis ir kartu prašė, kad atsakovė (rangovė) pateiktų PVM sąskaitą faktūrą apmokėti. Atsakovė nevykdė sutartinės pareigos, pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą, ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas įteikti užsakovui galutinio mokėjimo dokumentus (sutarties bendrųjų sąlygų 11.9.2.1 punktas). Atsakovė nenurodė jokių objektyvių tokio sutartinio įsipareigojimo nevykdymo priežasčių.

52.       Pažymėtina tai, kad pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 12 punktus kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai: skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės; kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. Jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis).

53.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė sutartyje nustatytu terminu neįvykdė savo prievolės pateikti užsakovui galutinio mokėjimo dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą), prieina prie išvados, jog ieškovas (užsakovas) šiuo atveju pagrįstai sustabdė savo prievolės atsakovei įvykdymą (sumokėjimą už darbus) ir negali būti laikomas pažeidusiu savo prievolę atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju tarp šalių buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, o VPĮ numato specialią sąskaitų faktūrų pateikimo perkančiajai organizacijai ir apdorojimo (taip pat ir sprendimo dėl gautos sąskaitos faktūros priėmimo) tvarką. Be kita ko, tokią tvarką aiškiai numato ir šalių pasirašytos sutarties nuostatos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su apeliantu (ieškovu), kad atsiskaityti už atliktus darbus buvo pavėluota ne dėl jo kaltės, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino priešieškinio dalį dėl delspinigių (2 450 Eur) atsakovei priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties

54.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

55.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau iš dalies netinkamai taikė netesybų institutą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, ieškovui iš atsakovės priteistinų delspinigių dydį padidinant nuo 5 369,68 Eur iki 10 739,36 Eur sumos, nurodant, kad 6 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą 10 739,36 Eur sumą nuo bylos pagal ieškinį iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 2 450 Eur delspinigių ir nurodant, kad 8 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą 115 566,44 Eur sumą nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme (2022 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų perskirstymo 

56.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

57.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas patyrė 242 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už ieškinį), o atsakovė 8 561,95 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 2 061 Eur žyminį mokesuž priešieškinį. Ieškovo ieškinys patenkintas 100 proc., o atsakovės priešieškinis – 80 proc. (115 566,44 Eur (patenkinta priešieškinio reikalavimų suma) x 100 proc. : 144 802,81 Eur (bendra visų priešieškinio reikalavimų suma). Įvertinus patenkintų ir atmestų tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų dalį, laikytina, kad byla ieškovo naudai išspręsta 60 proc. (100 proc. + 20 proc. : 2), atitinkamai atsakovės naudai – 40 proc. (80 proc. + 0 proc. : 2). Būtent tokiomis proporcijomis skirstytinos ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis), nes nenustatyta pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

58.       Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 145,20 Eur (242 Eur x 60 proc. : 100 proc.), o atsakovei 4 249,18 Eur (10 622,95 Eur x 40 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Atlikus vienarūšių priepriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 4 103,98 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

59.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patirta 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pagal patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporciją, į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistina 7,17 Eur (17,92 Eur x 40 proc.), iš atsakovės – 10,75 Eur (17,92 Eur x 60 proc.) procesinių dokumentų išlaidoms atlyginti (CPK 96 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60.       Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 176 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 4 627,04 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

61.       Apeliacinį skundą patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistina 176 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, o atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

 

n u t a r i a  :

 

Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį patenkinti visiškai. Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (juridinio asmens kodas 302536989) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ (juridinio asmens kodas 300130281) 10 739,36 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 36 ct) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas priteistą sumą (10 739,36 Eur) nuo bylos pagal ieškinį iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ (juridinio asmens kodas 300130281) iš ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (juridinio asmens kodas 302536989) 115 566,44 Eur (vieną šimtą penkiolika tūkstančių penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 44 ct) skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas priteistą sumą (115 566,44 Eur) nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme (2022 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 103,98 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą tris eurus ir 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (juridinio asmens kodas 302536989) 7,17 Eur (septynis eurus ir 17 ct), o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ (juridinio asmens kodas 300130281) 10,75 Eur (dešimt eurų ir 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti ieškovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (juridinio asmens kodas 302536989) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ (juridinio asmens kodas 300130281) 176 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

 

Teisėjai                                                                Rasa Gudžiūnienė

 

 

Laima Ribokaitė 

 

 

Tomas Venckus


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 314 str. Nauji įrodymai
  • e3K-3-237-684/2019
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CK
  • CK6 6.652 str. Darbų atlikimo terminai
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • CK6 6.71 str. Netesybų samprata
  • CK6 6.156 str. Sutarties laisvės principas
  • e3K-3-138-684/2018
  • 3K-7-409/2010
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • 3K-3-380-690/2018
  • e3K-3-133-823/2020
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas