Civilinė byla Nr. e2A-15-1060/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13769-2023-3

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.1.2.4.1.1; 2.6.11.1; 3.3.1.19.1.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hovus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hovus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autofortas“ dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Sir Autorent“, uždaroji akcinė bendrovė „Autofortas motors“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hovus“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento trečiojo asmens UAB „Autofortas motors“ ir atsakovės UAB „Autofortas“ 2023 m. balandžio 28 d. sudarytą jūrinio konteinerio 40HC TRLU5561906 pirkimo-pardavimo sutartį, gražinti jūrinį konteinerį teisėtam savininkui UAB „Hovus“, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra jūrinio konteinerio 40HC TRLU5561906 savininkė, jos nuosavybės teisę patvirtina 2017 m. vasario 20 d. PVM sąskaita-faktūra serija KNT Nr. 0150, bei 2017 m. kovo 1 d. ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktas. Ieškovė nuomojosi iš UAB „Autofortas motors“ patalpas bei dalį žemės sklypo, adresu 9-ojo Forto g. 47, Kaune, kuriame ieškovė laikė konteinerį 40HC TRLU5561906. Nutraukus nuomos sutartį ieškovė išsikraustė iš patalpų, tačiau ieškovės konteineris liko UAB „Autofortas motors“ priklausančiame žemės sklype, kadangi UAB „Autofortas motors“ savavališkai ant ieškovės konteinerio buvo užkrovęs savo konteinerį, dėl ko kliudė ieškovei pastarąjį išsigabenti. Ieškovė konteinerį buvo užrakinusi, raktai buvo pas ieškovę, konteineryje buvo sudėti ieškovės daiktai. Pagal ieškovės ieškinį dėl įpareigojimo pašalinti savininko teisės pažeidimus atsakovei UAB „Autofortas motors“ Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-15725-1085/2023, kurioje UAB „Autofortas motors“ atsikirto į ieškinį tuo, kad įsigijo konteinerį 40HC TRLU5561906 iš UAB „Sir Autorent“. Ieškovės vertinimu, 2023 m. balandžio 27 d. UAB „Sir Autorent“ ir UAB „Autofortas motors“ susitarė dėl konteinerio 40HC TRLU5561906 pirkimo-pardavimo, nors nebūdama konteinerio savininku UAB „Sir Autorent“ neturėjo teisės parduoti šio konteinerio.

2.       Ieškovė taip pat išreiškė prašymą įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuo ieškovės jūrinio konteinerio 40HC TRLU5561906 nukelti atsakovės savavališkai užkrautą konteinerį ir pateikti ieškovei tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovei neįvykdžius įpareigojimo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovei skirti 100,00 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną ieškovės naudai.

3.       Atsakovė UAB „Autofortas“ ir trečiasis asmuo UAB „Autofortas motors“ ieškinį prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2023 m. balandžio 27 d. UAB „Autofortas motors“ ir UAB „Sir Autorent“ sudarė susitarimą, pagal kurį UAB „Sir Autorent“ įsipareigojo perduoti ir parduoti jai priklausantį jūrinį konteinerį 40HC TRLU5561906, o UAB „Autofortas motors“ įsipareigojo priimti konteinerį ir sumokėti už jį 3 100,00 Eur. Konteineris susitarimo sudarymo metu buvo pastatytas UAB „Autofortas motors“ teritorijoje – žemės sklype, esančiame adresu 9-ojo Forto g. 47, Kaune. Iškart po susitarimo konteineris buvo perduotas UAB „Autofortas motors“, jai atitinkamai perėjo ir nuosavybės teisė į konteinerį. 2023 m. balandžio 28 d. UAB „Sir Autorent“ už konteinerį išrašė sąskaitą faktūrą Nr. REM 00212 ir ją pateikė UAB „Autofortas motors“. 2023 m. balandžio 28 d. ieškovė, kurios daiktai buvo konteineryje ir kuris turėjo įvykdyti konteinerio iškraustymo darbus, taip pat išrašė sąskaitą UAB „Autofortas motors“ 1 753,9 Eur (su PVM) sumai už išlaidas, susijus su konteinerio iškraustymo darbais ir konteineryje liekančiu turtu. UAB „Autofortas motors“ šią sąskaitą apmokėjo. UAB „Autofortas motors“ ir UAB „Sir Autorent“ (kartu dalyvaujant ir ieškovei) labai aiškiai susitarė, kad apmokėjimas už konteinerį bus vykdomas 6 lygiomis dalimis kas mėnesį, o pirmasis mokėjimas bus atliktas per mėnesį po sąskaitos išrašymo. 2023 m. balandžio 28 d. susitarimu UAB „Autofortas motors“ konteinerį pardavė UAB „Autofortas“ ir apie tai informavo ieškovę. Ieškovei gera valia buvo leista konteinerio atlaisvinimo darbus atlikti iki 2023 m. gegužės 15 d., tačiau konteineris nėra iškraustytas iki šiol. 2023 m. gegužės 17 d. UAB „Sir Autorent“ UAB „Autofortas motors“ pateikė pranešimą dėl 2023 m. balandžio 27 d. susitarimo nutraukimo, tačiau 2023 m. gegužės 31 d. UAB „Autofortas motors“ UAB „Sir Autorent“ pateikė atsakymą, kuriame išsamiai pagrindė, kad UAB „Sir Autorent“ pranešimas yra niekinis ir negaliojantis, todėl nesukelia jokių padarinių UAB „Autofortas motors“ atžvilgiu. Atitinkamai, UAB „Autofortas motors“, vadovaudamasi teisėtu ir galiojančiu susitarimu, UAB „Sir Autorent“ naudai atliko mokėjimus už konteinerį, kurie UAB „Sir Autorent“ buvo sugrąžinti. 2023 m. birželio 14 d. UAB „Sir Autorent“ UAB „Autofortas motors“ pateikė reikalavimą nukelti kitus konteinerius nuo ginčo konteinerio. 2023 m. birželio 21 d. UAB „Autofortas motors“ atsakymu atsisakė tą padaryti. 2023 m. liepos 26 d. jau kitas juridinis asmuo – ieškovė (kuris nėra konteinerio savininkas ar teisėtas valdytojas) – UAB „Autofortas motors“ pateikė reikalavimą nukelti kitus konteinerius nuo ginčo konteinerio. UAB „Autofortas motors“ nesutikus su tokiu ieškovės reikalavimu, ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti UAB „Autofortas motors“ per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nuo konteinerio nukelti kitą konteinerį bei atjungti elektrą į konteinerį (civilinė byla Nr. e2-728-1085/2024, kurios nagrinėjimas šiuo metu yra sustabdytas). Taigi, priešingai nei nurodoma ieškinyje, UAB „Autofortas motors“ 2023 m. balandžio 28 d. susitarimo sudarymo metu buvo teisėtas konteinerio savininkas. Tuo tarpu ieškovės pateikti duomenys esą patvirtinantys jos nuosavybę į konteinerį nėra patikimi, kadangi nėra duomenų, kad sąskaita yra apmokėta, be to, ieškovė ir UAB „Sir Autorent“ yra susiję įmonės.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 6 161,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė valstybei iš ieškovės 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:

4.1.                      2023 m. balandžio 25 d. UAB „Hovus“ elektroninis laiškas patvirtina, kad ieškovės valia buvo už 3 100,00 Eur UAB „Autofortas motors“ perleisti jūrinį konteinerį, esantį Kaune, 9-ojo forto g. 47. Ieškovės manymas, jog minėtame žemės sklype stovi ne jūrinis konteineris 40HC TRLU5561906, o jūrinis konteineris 20DC ALLU2102863, nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui UAB „Sir Autorent“ ir kuris ieškovės naudojamas (arba naudotas) panaudos teise, nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė turėjo valią parduoti konkretų konteinerį, esantį apibrėžtoje vietoje už ieškovės nustatytą kainą. Iš UAB „Autofortas motors“ 2023 m. kovo 1 d. laiško galima spręsti, kad žodžiu buvo tartasi dėl jūrinio konteinerio pirkimo–pardavimo sandorio. Iš UAB „Autofortas motors“ atsakymų į UAB „Sir Autorent“ reikalavimus bei šio trečiojo asmens atstovų paaiškinimų teismo posėdžių metu galima spręsti, kad UAB „Autofortas motors“ tiek pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu turėjo nepakitusią valią nuosavybės teise įgyti būtent konteinerį 40HC TRLU5561906, kuris stovi Kaune, 9-ojo forto g. 47.

4.2.                      Ta aplinkybė, kad UAB „Sir Autorent“ 2023 m. balandžio 28 d. išrašė sąskaitą būtent dėl jūrinio konteinerio 40HC TRLU5561906, o ieškovė šią sąskaitą nusiuntė trečiajam asmeniui UAB „Autofortas motors“, sudaro pagrindą spręsti, kad egzistavo ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Sir Autorent“ valia, kad UAB „Autofortas motors“ kainą už parduodamą jūrinį konteinerį sumokėtų ne ieškovei, bet trečiajam asmeniui UAB „Sir Autorent“. Trečiojo asmens UAB „Sir Autorent“ atstovai teismo posėdžio metu teigė nepareiškę jokių prieštaravimų ir sutikę kainą už jūrinį konteinerį 40HC TRLU5561906 sumokėti ne ieškovei, su kuria derino pirkimo–pardavimo sąlygas, o trečiajam asmeniui.

4.3.                      Tai, kad po kelių mėnesių UAB „Sir Autorent“ ir UAB „Hovus“ išrašė kreditines sąskaitas UAB „Autofortas motors“ bei grąžino UAB „Autofortas motors“ sumokėtas sumas pagrindžia tik tai, kad ieškovės ir trečiojo asmens valia dėl jūrinio konteinerio 40HC TRLU5561906 pardavimo pasikeitė, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad sudarant 2023 m. balandžio 28 d. (galimai ir kelios dienos prieš išrašant ir išsiunčiant nurodytos datos sąskaitą) žodinę sutartį egzistavo UAB „Hovus“, UAB „Sir Autorent“ ir UAB „Autofortas motors“ suderinta valia dėl jūrinio konteinerio 40HC TRLU5561906 pirkimo–pardavimo ir kainos už parduotą daiktą sumokėjimo.

4.4.                      Nors UAB „Autofortas motors“ byloje (ir rašytiniuose atsakymuose į UAB „Sir Autorent“ pretenzijas) išdėstė poziciją, kad buvęs susitarimas dėl jūrinio konteinerio kainos išmokėjimo šešiais mokėjimais, tai yra, kad buvusi sutarties žodinė sąlyga dėl tokio mokėjimo, kas suponuotų, kad buvo susitarta dėl periodinių mokėjimų ir buvo sudaryta pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, bylos duomenys tokios UAB „Autofortas motors“ pozicijos nepagrindžia. Priešingai, UAB „Sir Autorent“ pretenzijos pagrindžia, kad šis asmuo su tokiu mokėjimo būdu nesutiko, be to, 2023 m. balandžio 28 d. sąskaitoje nurodyta, kad ji turi būti apmokėta tą pačią dieną – 2023 m. balandžio 28 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.413 straipsnio 1 dalį daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis turi būti rašytinė, o nagrinėjamu atveju šalys sudarė žodinę sutartį, kas labiau pagrindžia nebuvus susitarimo dėl periodinių mokėjimų.

4.5.                      Nėra pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, koks susitarimas dėl nuosavybės teisės perleidimo momento buvo sudarytas trišalės pirkimo–pardavimo sutarties šalių. Tai reiškia, kad turi būti preziumuojamas įstatyme nustatytas nuosavybės teisės perleidimo momentas – nuo perdavimo įgijėjui UAB „Autofortas motors“ momento. Teismo vertinimu, daikto perdavimo, o tuo pačiu ir nuosavybės teisės perleidimo, fakto nustatymui svaresnė aplinkybė yra daikto buvimo vieta – tai kad daiktas sutarties sudarymo metu buvo UAB „Autofortas motors“ valdomoje teritorijoje, jis buvo prijungtas (pristatytas) prie kitų atsakovės ir(ar) trečiojo asmens jūrinių konteinerių, o ne ant jūrinio konteinerio esančios spynos rakto perdavimas. Po trišalės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo UAB „Autofortas motors“ elgėsi kaip jūrinio konteinerio savininkė, o ieškovės elgesys, kai ji nors turėdama konteinerio spynos raktus nesilankė konteineryje, derino išsikraustymo terminą su UAB „Autofortas motors“ ir tik vėliau (po kelių mėnesių) po UAB „Sir Autorent“ pretenzijų pareiškimo ieškovė kaip daikto savininkė išreiškė savo pretenzijas dėl jos (ieškovės) valdymo teisės pažeidimo, leidžia daryti išvadą, kad iš karto po trišalės sutarties sudarymo ieškovė nesielgė kaip daikto savininkė. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ginčo konteinerio nuosavybės teisė buvo perleista trišalės sutarties sudarymo metu, kadangi pati konteinerio buvimo vieta bei susitarimo šalių elgesys pagrindžia buvus šalių valią dėl nuosavybės perleidimo. Taigi UAB „Sir Autorent“, UAB „Hovus“ ir UAB „Autofortas motors“ sudarė trišalę pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Autofortas motors“ buvo perleista nuosavybės teisė į jūrinį konteinerį 40HC TRLU5561906.

4.6.                      Įvertinus tai, jog ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu UAB „Autofortas motors“ buvo parduodamo daikto savininkė, 2023 m. balandžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis negali būti nuginčyta CK 6.307 straipsnio pagrindu.

4.7.                      Iš byloje esančių dokumentų ir nustatytų ieškovės bei trečiojo asmens UAB „Sir Autorent“ veiksmų grąžinant UAB „Autofortas motors“ sumokėtus pinigus matyti, kad iškovė laiko, kad UAB „Sir Autorent“, UAB „Hovus“ ir UAB „Autofortas motors“ sudaryta trišalė pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta. Padarius išvadą, kad nuosavybės teisę į ginčo konteinerį ieškovė perleido savo laisva valia trečiajam asmeniui UAB „Autofortas motors“ suderinusi valią parduoti konteinerį už konkrečią ieškovės nustatytą kainą, neegzistuoja esminė vindikacinio ieškinio sąlyga – kad ieškovė daikto valdymą prarado be savo valios. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog bylos šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė ginčo konteinerio nuosavybės teisę perleido trečiajam asmeniui UAB „Autofortas motors“, o trečiasis asmuo UAB „Autfortas motors“ to paties konteinerio nuosavybės teisę perleido atsakovei UAB „Autofortas“.

4.8.                      Nesant šalių susitarimo dėl kainos mokėjimo laiko, perkamo-parduodamo daikto kaina mokama daikto perdavimo momentu, o kainos nesumokėjimas įstatymo ar sutarties nustatytu terminu nėra įstatyme įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo ir daikto nuosavybės grąžinimo pardavėjui pagrindas. Net tuo atveju jei pagal ginčo trišalę pirkimo–pardavimo sutartį kaina sutartyje nustatyta tvarka ir laiku nėra sumokėta, tokia aplinkybė automatiškai nereiškia, kad ieškinio pareiškimo metu ieškovei buvo sugrįžusi jūrinio konteinerio 40HC TRLU5561906 nuosavybės teisė.

4.9.                      Atsakovės atstovai teismo posėdžių metu patvirtino savo iškeltų versijų dėl ieškovės pateiktų dokumentų neatitikimo tikrovei nebandę tikrinti. Nesant duomenų, paneigiančių į bylą pateiktų dokumentų atitikimą tikrovei, vien atsakovės abejonių susijusių su dokumentų turiniu ar forma išsakymas, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės sąžiningumo prezumpcija buvo paneigta. Dėl nurodytos priežasties teismas neturi pagrindo spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo ir išskirtinai kritiškai vertinti ieškovės pateiktus duomenis.

II.       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Hovus“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2023 m. balandžio 25 d. UAB „Hovus“ elektroninis laiškas patvirtina ieškovės valią už 3 100,00 Eur UAB „Autofortas motors“ perleisti jūrinį konteinerį, esantį Kaune, 9-ojo forto g. 47. Viso proceso metu ieškovė nuosekliai įrodinėjo, kad nebuvo pirkimo-pardavimo sandorio šalimi, buvo tik UAB „Sir Autorent“ perduotos informacijos perdavėjas UAB „Autofortas Motors“, kadangi UAB „Sir Autorent“ vadovas yra estas, nekalba lietuviškai, jo nebuvo Lietuvoje. Šių argumentų bylos nagrinėjimo metu neneigė nei atsakovas, nei tretieji asmenys. Be to, aplinkybę, kad ieškovė nebuvo konteinerio pirkimo-pardavimo sutarties šalimi akivaizdžiai įrodo byloje esanti 2023 m. balandžio 28 d. pardavėjo UAB „Sir Autorent“ išrašyta sąskaita-faktūra Nr. REM00212. Akivaizdu, kad ieškovei buvus konteinerio pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, bei siekus įgyti civilinių teisių ir pareigų, būtent ieškovė, kaip parduodamo daikto savininkė ir pardavėja, būtų išrašiusi pardavimo PVM sąskaitą-faktūrą. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad ieškovė, UAB „Sir Autorent“ ir UAB „Autofortas Motors“ sudarė trišalę pirkimo-pardavimo sutartį. Tiek atsakovė, tiek UAB „Autofortas Motors“ teigė, kad UAB „Autofortas Motors“ sandorį sudarė su UAB „Sir Autorent“. Byloje nėra įrodymų, kurie tvirtintų egzistavus tarp ieškovės, UAB „Sir Autorent“ ir UAB „Autofortas Motors“ sudarytai trišalei pirkimo-pardavimo sutarčiai. Ieškovė neišreiškė valios, nesiekė įgyti ir negalėjo įgyti civilinių teisių ir civilinių pareigų pagal 2023 m. balandžio 27 d. UAB „Sir Autorent“ ir UAB „Autofortas Motors“ sudarytą jūrinio konteinerio pirkimo-pardavimo sutartį.

1.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės atstovo paaiškinimai, kad ji manė, jog minėtame žemės sklype stovi ne jūrinis konteineris 40HC TRLU5561906, o jūrinis konteineris 20DC ALLU2102863, nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui UAB „Sir Autorent“ ir kuris ieškovės naudojamas (arba naudotas) panaudos teise, nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė turėjo valią parduoti konkretų konteinerį, esantį apibrėžtoje vietoje už ieškovės nustatytą kainą. Sprendimą parduoti ieškovės konteinerį priėmė ir pardavimo sąlygas nustatė UAB „Sir Autorent“. Ieškovė, perduodama informaciją apie konteinerio pirkimo-pardavimo sąlygas UAB „Autofortas Motors“ neišreiškė valios, nesiekė įgyti ir negalėjo įgyti civilinių teisių ir civilinių pareigų pagal 2023 m. balandžio 27 d. UAB „Sir Autorent“ ir UAB „Autofortas Motors“ sudarytą jūrinio konteinerio pirkimo-pardavimo sutartį. 2023 m. balandžio 28 d. UAB „Sir Autorent“ išrašyta sąskaita-faktūra Nr. REM00212 neabejotinai tvirtina, kad 2023 m. balandžio 27 d. jūrinio konteinerio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu UAB „Sir Autorent“ laikė save daikto savininku, o sandoris sudarytas tarp UAB „Sir Autorent ir UAB „Autofortas Motors“. PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes. Byloje esantys ieškovės 2023 m. birželio 23 d. įsakymas „Dėl inventorizacijos“ Nr. INV-1, ieškovės 2023 m. liepos 10 d. Inventorizavimo aprašas Nr. 2023-1, ieškovės Atsargų inventorizavimo aprašas patvirtina, kad 2023 m. liepos 11 d. ieškovė sužinojo, jog atlikus ieškovės turto inventorizaciją konteineris 40HC TRLU5561906 nerastas. Tuomet išsiaiškinta, jog UAB „Sir Autorent“ pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausantį konteinerį 40HC TRLU5561906. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė pardavė jai nuosavybės teise priklausantį konteinerį 40HC TRLU5561906 UAB „Autofortas Motors“.

1.3.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad „Ta aplinkybė, kad UAB „Sir autorent“ 2023 m. balandžio 28 d. UAB „Sir autorent“ išrašė sąskaitą dėl būtent jūrinio konteinerio 40HC TRLU5561906, o būtent ieškovė UAB „Hovus“ šią sąskaitą nusiuntė trečiajam asmeniui UAB „Autofortas motors“, sudaro pagrindą spręsti, kad egzistavo ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Sir autorent“ valia, kad UAB „Autofortas motors“ kainą už parduodamą jūrinį konteinerį sumokėtų ne ieškovei, bet trečiajam asmeniui UAB „Sir autorents“.“ Viso proceso metu ieškovė nuosekliai įrodinėjo, kad ieškovė nebuvo 2023 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sandorio šalimi, o ieškovė buvo UAB „Sir Autorent“ informacijos perdavėjas UAB „Autofortas Motors“. Ieškovė neperleido konteinerio UAB „Sir Autorent“. Ieškovė neišreiškė valios, nesiekė įgyti ir negalėjo įgyti civilinių teisių ir civilinių pareigų pagal 2023 m. balandžio 27 d. UAB „Sir Autorent“ ir Autofortas Motors“ sudarytą pirkimo pardavimo sutartį.

1.4.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš karto po trišalės sutarties sudarymo ieškovė nesielgė kaip daikto savininkė. 2023 m. liepos 11 d. ieškovė sužinojo, jog konteineris 40HC TRLU5561906 nerastas. Tuomet išsiaiškinta, jog UAB „Sir Autorent“ pardavė UAB „Hovus“ nuosavybės teise priklausantį konteinerį. Ieškovė reiškė pretenzijas dėl konteinerio UAB „Autofortas Motors“. Gindama pažeistas teises ieškovė pareiškė ieškinį dėl įpareigojimo pašalinti savininko teisės pažeidimus.

1.5.                      Teismas nepagrįstai teigia, kad pati konteinerio buvimo vieta bei susitarimo šalių elgesys pagrindžia buvus šalių valią dėl nuosavybės perleidimo. UAB „Autofortas Motors“ teritorijoje po ieškovei priklausiusio konteinerio pastatymo pristatyta dar keletas konteinerių, iš kurių vieną UAB „Autofortas Motors“ savavališkai užkrovė ant ieškovės konteinerio 40HC TRLU5561906. Visi UAB „Autofortas Motors“ teritorijoje stovėję konteineriai buvo skirtingų spalvų (rudas, geltonas, mėlynas ir kt. atspalvių). Dažydamas juos UAB „Autofortas Motors“ savavališkai nudažė ir ieškovės konteinerio 40HC TRLU5561906 išorinių sienų išorinę pusę (išorinių sienų vidinė pusė liko neperdažyta ir yra originalios spalvos). Tačiau nuo įsigijimo konteinerį 40HC TRLU5561906 valdė, juo naudojosi ir disponavo tik ieškovė, jame šiuo metu sudėti ieškovės daiktai, konteineris užrakintas, o raktai randasi tik pas ieškovę. Nei UAB „Autofortas Motors“, nei atsakovė niekuomet neturėjo raktų nuo jo ir juo labiau nei UAB „Autofortas Motors“, nei atsakovė niekada neturėjo teisės disponuoti ieškovės konteineriu 40HC TRLU5561906.

1.6.                      Teismas nepagrįstai priteisė atsakovės naudai iš ieškovo 6 161,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 9 271,63 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokatų teisinę pagalbą. Už suteiktas teisines paslaugas atsakovė atsiskaitė: 2 465,38 Eur suma advokatų kontorai, teikusiai teisines paslaugas sumokėta 2024 m. gegužės 23 d., 2 692,25 Eur suma sumokėta 2024 m. gegužės 30 d., o likusi teisinių paslaugų suma iki bylinėjimosi iš esmės pabaigos nebuvo apmokėta. Neapmokėtų bylinėjimosi išlaidų realumui patvirtinti atsakovė nepateikė į bylą dokumento, patvirtinančio jo susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje. Be to, teismas nepagrįstai baigiamosios kalbos rengimo išlaidas (1 270,50 Eur) vertino pagal nurodytą rengimo trukmę kai jos turi būti vertinamos kaip kitas dokumentas, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, ir sudaro maksimalią 864,40 Eur sumą. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 2 531,00 Eur išlaidas už atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Autofortas Motosr“ atstovų pasirengimą ir dalyvavimą 2024 m. gegužės 30 d. ir 2024 m. birželio 3 d. teismo posėdžiuose. Pagal EPP duomenis atsakovę atstovavo tik advokatas V. M., todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovei trečiojo asmens UAB „Autofortas Motors“ išlaidas, kurias pagrindžiančių dokumentų šis į bylą neteikė.

6.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Autofortas“ ir trečiasis asmuo UAB „Autofortas motors“ prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas: teismas sprendime išsamiai išdėstė ginčui aktualias faktines aplinkybes, įvertino tiek atsakovės, tiek ir ieškovės ginčo esmei reikšmingus įrodymus, pateikė ginčo teisinį kvalifikavimą, išnagrinėjo visus ieškovės keltus reikalavimus byloje, teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, jis yra pagrįstas teisiniais ir faktiniais argumentais. Tuo tarpu apeliaciniu skundu nesutinkama su pačiu bylos rezultatu ir įrodymų vertinimu. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti 2023 m. balandžio 28 d. susitarimą negaliojančiu. Atsakovė (lygiai taip pat kaip ir UAB „Autofortas motors“) yra sąžiningas konteinerio įgijėjas, todėl turtas objektyviai negali būti išreikalautas iš atsakovės. Teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju neegzistuoja CK 6.307 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos ir nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančiu 2023 m. balandžio 28 d. susitarimą. Ieškovė susitarimo metu nebuvo konteinerio savininkė. Pieš ginčo susitarimą tarp UAB „Sir Autorent“ ir UAB „Autofortas motors“ buvo sudarytas 2023 m. balandžio 27 d. susitarimas dėl konteinerio įsigijimo, kuris yra teisėtas ir galiojantis, jis netgi nėra ginčijamas. Susitarimo egzistavimo faktą patvirtina UAB „Sir Autorent“ sąskaita faktūra Nr. REM 00212, kurią UAB „Autofortas motors“ atsiuntė pati ieškovė. Be to, UAB „Autofortas motors“ su UAB „Sir Autorent“ už konteinerį pilnai atsiskaitė. Pati ieškovė suprato ir patvirtino, kad susitarimo sudarymo metu konteinerio savininkė buvo UAB „Sir Autorent“ ir sutiko, kad konteineris būtų parduotas UAB „Autofortas motors“. Ieškovė teikė pasiūlymą dėl konteinerio pardavimo ir vykdė komunikaciją dėl konteinerio pardavimo, derino išsikraustymo laiką. Atitinkamai, UAB „Autofortas motors“ turėjo neabejotiną teisę parduoti konteinerį atsakovui ginčijamu susitarimu. Teismas pagrįstai sprendė, kad nuosavybės teisė į konteinerį UAB „Autofortas motors“ perėjo nuo 2023 m. balandžio 27 d. Apeliaciniame skunde akcentuojami įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė 2023 m. balandžio 28 d. susitarimo sudarymo metu buvo teisėta konteinerio savininkė: šios ieškovės pozicijos nepatvirtina sąskaita faktūra KNT Nr. 0150. Ieškovės keliama gynybinė versija dėl esą buvusio ginčo konteinerio sumaišymo taip pat yra nepagrįsta. Kaip nepagrįsta ir reikalauti turto, kurio ieškovė nėra praradusi be savo valios. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovė yra apmokėjusi už visas byloje suteiktas teisines paslaugas. Nepaisant to, pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsakovė to net ir neprivalėjo padaryti. Teismas nenukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų dydžių ir kriterijų, nustatytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsakovę byloje atstovavo du advokatai, pasirengimas ir atstovavimas šiuose posėdžiuose buvo būtini teisiniai veiksmai, siekiant apginti savo teises. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovei nebuvo priteistos UAB „Autofortas motors“ bylinėjimosi išlaidos. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad visas bylinėjimosi išlaidas, kurias priteisė teismas, patyrė būtent atsakovė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

8.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl jūrinio konteinerio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir jūrinio konteinerio grąžinimo teisėtam savininkui atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, neteisingai išnagrinėjo bylą, neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

Dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių

10.       2023 m. kovo 15 d. UAB „Hovus“ el. laišku UAB „Autofortas motors“ informuoja, kad „nuo šių metų Gegužės mėn. 1d. UAB „Hovus“ išsikels iš Jums priklausančių patalpų (biuro ir ekspozicinės aikštelės prie greitkelio). Pasirašyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (Nr.: 2017/05/01-7) nutraukiama ir visi kiti pasirašyti papildomi susitarimai po dviejų mėnesių (nuo 2023.05.01) neturės jokios juridinės galios. Prašome patvirtinti, kad gavote šį pranešimą dėl nuomos nutraukimo. UAB „Autofortas motors“ 2023 m. kovo 1 d. el. laišku rašo UAB „Hovus“: „Jūsų laišką gavome. Kaip ir buvome sutarę žodžiu, kad kaip žinosite kada išsikraustote mes iš jūsų nupirksime teritorijoje stovinti konteinerį. Prašome įvardinti konteinerio kaina“. 2023 m. balandžio 25 d. UAB „Hovus“ el. laišku UAB „Autofortas motors“ informuoja, kad „jei aktualus jūrinio konteinerio iš mūsų perpirkimas siunčiame išlaidas: konteineris (40‘HC / 40 pėdų) – 3 100,00 Eur; konteinerio atsigabenimo ir visų prekių iš konteinerio supakavimo ir kt. išlaidos – 1 449,50 (be PVM) (1 753,90 su PVM) (el. b. t. 1, l. 90 – 93).

11.       2023 m. balandžio 28 d. tiekėjas UAB „Sir autorent“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą REM 00212 pirkėjui UAB „Autofortas motors“ dėl naudoto jūrinio konteinerio 40HC TRLU5561906 už 3 100,00 Eur, nurodyta apmokėjimo data – 2023 m. balandžio 28 d. (el. b. t. 1, l. 60). 2023 m. balandžio 28 d. pardavėjas UAB „Hovus“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą pirkėjui UAB „Autofortas motors“ dėl kompensacijos už patirtas išlaidas 1 753,90 Eur (el. b. t. 1, l. 61). UAB „Autofortas motors“2023 m. balandžio 28 d. el. laišku informavo UAB „Hovus“, kad sąskaitas gavo, papildomai nurodė, kad sutinka, jog konteineris Nr. TRLU5561906 būtų atlaisvintas iki 2023 m. gegužės 15 d. (el. b. t. 1, l. 65).

12.       Pardavėjas UAB „Autofortas motors“ 2023 m. balandžio 28 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą pirkėjui UAB „Autofortas“ dėl naudoto jūrinio konteinerio TRLU5561906 už 3 200,00 Eur (el. b. t. 1, l. 11).

13.       UAB „Hovus“ 2023 m. gegužės 4 d. el. laišku informavo UAB „Autofortas motors“, kad buvo išsiųstos dvi sąskaitos ir negavo pavedimo kopijų, negali organizuoti konteinerio kraustymo darbų (el. b. t. 1, l. 67).

14.       UAB „Autofortas motors“ 2023 m. gegužės 16 d. pranešimu Nr. 358 informavo UAB „Hovus“, kad UAB „Autofortas motors“ perpardavė konteinerį (el. b. t. 1, l. 63 – 64).

15.       Kreditorius UAB „Sir Autorent“ 2023 m. gegužės 17 d. išsiuntė skolininkui UAB „Autofortas motors“ pranešimą apie 2023 m. balandžio 27 d. susitarimo dėl jūrinio konteinerio 40HC TRLU5561906 pardavimo nutraukimą nuo 2023 m. birželio 12 d. dėl esminio sutarties pažeidimo (skolininkas neatsiskaitė) (el. b. t. 1, l. 67 – 68). UAB „Autofortas motors“ 2023 m. gegužės 31 d. atsakymu informavo, kad šalys susitarė pagal susitarimą atsiskaityti dalimis, nurodoma, kad pirmoji įmoka buvo atlikta 2023 m. gegužės 26 d. (el. b. t. 1, l. 69 – 70).

16.       2023 m. gegužės 26 d., 2023 m. birželio 27 d., 2023 m. liepos 28 d., 2023 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymai patvirtina UAB „Autofortas motors“ atliktus mokėjimus pagal sąskaitą REM 00212 (el. b. t. 1, l. 71 – 78). 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. liepos 10 d., 2023 m. liepos 30 d., 2023 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymai patvirtina UAB „Sir Autorent“ grąžinamus mokėjimus (mokėjimo paskirtyje nurodyta: grąžinimas, nepriimame mokėjimų, kadangi sutartis nutraukta) (el. b. t. 1, 79 – 82).

17.       Kreditorius UAB „Sir Autorent“ 2023 m. birželio 14 d. išsiuntė skolininkui UAB „Autofortas motors“ reikalavimą nukelti savo konteinerį nuo kreditoriaus konteinerio, kuriame nurodė apie skolininko neįvykdytą piniginę prievolę pagal 2023 m. balandžio 27 d. susitarimą, pranešimą dėl sutarties nutraukimo nuo 2023 m. birželio 12 d. ir pažymėjo, kad kreditorius neturi pareigos perduoti ir parduoti prekės, o skolininkas neturi pareigos priimti prekę ir už ją sumokėti 3 100,00 Eur kainą, prekės dokumentai ir raktai visuomet buvo ir šiuo metu yra pas kreditorių, konteineryje sudėtas kreditoriaus turtas, šiuo metu kreditoriaus konteineris 40HC TRLU5561906 yra skolininko teritorijoje, ant jo skolininkas savavališkai užkrovęs skolininkui priklausantį konteinerį (el. b. t. 1, l. 83). UAB „Autofortas motors“ 2023 m. birželio 21 d. atsakymu informavo, kad šalys susitarė pagal susitarimą atsiskaityti dalimis, konteineris perparduotas, UAB „Sir Autorent“ veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti (el. b. t. 1, l. 84 – 85).

18.       Kreditorius UAB „Hovus“ 2023 m. liepos 26 d. išsiuntė skolininkui UAB „Autofortas motors“ pranešimą, kad nuo 2017 m. vasario 20 d. kreditorius yra jūrinio konteinerio 40HC TRLU5561906 savininkas. Kreditorius nuomojosi iš skolininko patalpas bei dalį žemės sklypo, adresu 9-ojo Forto g. 47, Kaunas, kuriame kreditorius laikė konteinerį. Nutraukus nuomos sutartį kreditorius išsikraustė iš skolininko patalpų, adresu 9-ojo Forto g. 47, Kaunas, tačiau konteineris vis dar yra žemės sklype, adresu 9-ojo Forto g. 47, Kaunas. Kreditorius negali išsigabenti jam nuosavybės teise priklausančio konteinerio dėl to, kad skolininkas be jokio teisinio pagrindo užkrovė ant konteinerio kitą konteinerį, bei nuo skolininko elektros paskirstymo dėžės neatjungė į konteinerį tiekiamos elektros. Kreditoriaus konteinerio išgabenimui būtina atjungti į konteinerį tiekiamą elektrą ir nuo konteinerio nukelti skolininko savavališkai užkrautą konteinerį. Raginama iki 2023 m. liepos 27 d. atjungti elektros tiekimą į kreditoriaus konteinerį ir nuo konteinerio nukelti skolininko savavališkai užkrautą konteinerį, bei apie tai 2023 m. liepos 27 d. informuoti kreditorių. To nepadarius iki nurodyto termino kreditorius savo pažeistą teisę gins teismine tvarka (el. b. t. 1, l. 86).

19.       2023 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymas patvirtina UAB „Autofortas motors“ atliko mokėjimą (3 100,00 Eur) pagal sąskaitą REM 00212 (el. b. t. 1, l. 87 – 88).

Dėl ginčo esmės

20.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia tarp UAB „Autofortas motors“ ir UAB „Autofortas“ nuo sudarymo momento sudarytą 2023 m. balandžio 28 d. jūrinio konteinerio 40HC TRLU5561906 pirkimo–pardavimo sutartį; grąžinti jūrinį konteinerį 40HC TRLU5561906 teisėtam savininkui UAB „Hovus“. 

21.       CK 6.307 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Tokia pirkimo-pardavimo sutartis nėra negaliojanti, jeigu pardavėjas pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku (2 dalis). Jeigu sutartis negaliojančia pripažinta šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 4.96 straipsnyje (3 dalis).

22.       CK 6.307 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, leidžianti ginčyti pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus. Tokia sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Ši nuostata, taikytina sistemiškai su CK 6.307 straipsnio 3 dalimi, yra blanketinė, nukreipianti į daiktinėje teisėje įtvirtintą vindikacijos institutą. Kasacinis teismas yra paaiškinęs, kodėl šiuo atveju tikrojo daikto savininko atžvilgiu taikytinas daiktinės, o ne prievolinės teisės gynybos būdas, nurodydamas, jog tai reiškia, kad daikto savininkas ar kitas asmuo, turintis įstatymo ar sutarties pagrindu atsiradusių teisių į be savininko valios parduotą daiktą, turi teisę reikalauti pripažinti daikto pardavimo sutartį negaliojančia ir išreikalauti daiktą iš neteisėto valdymo, t. y. toks asmuo, pripažinus daikto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, turi teisę pareikšti neteisėtai daiktą įgijusiam asmeniui daiktinį (vindikacinį) ieškinį dėl daikto išreikalavimo. Toks ieškinys reiškiamas dėl to, kad daiktas išėjo iš savininko valdymo be jo valios ir savininkas (kitas turintis reikalavimo teisę asmuo) nėra daikto neteisėtos pirkimo–pardavimo sutarties šalis, jo su pirkėju nesieja prievoliniai teisiniai santykiai ir jis neturi teisinio pagrindo reikalauti daikto prievolių teisės normų pagrindu. Tai reiškia, kad daikto savininkas (kitas reikalavimo teisę turintis asmuo) aptartu teisiniu pagrindu (CK 6.307 straipsniu) prašydamas pripažinti sutartį negaliojančia, negali pažeistos teisės ginti reikalaudamas grąžinti daiktą taikant restituciją, nes ši yra prievolių teisės institutas ir taikytinas tik tuo atveju, kai ginčo šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, nes restitucija yra asmeninis, o ne daiktinis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2012). 

23.       Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju taikoma ribota vindikacija, nes daikto savininko teisė vindikaciniu ieškiniu išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo nėra absoliuti. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Taigi įstatymas gina privatų savininko interesą, tačiau nustato išimtis, kada taikoma ne visiška, o ribota vindikacija ir savininkas neturi teisės išreikalauti daikto iš svetimo neteisėto valdymo. Ribota vindikacija siekiama protingos savininko ir kitų asmenų teisėtų interesų pusiausvyros, kad būtų užtikrinti ne tik savininko, bet ir kitų civilinių teisinių santykių subjektų, kurie, įgydami daiktą, elgėsi sąžiningai, interesai. Toks vindikacijos ribojimas užtikrina civilinės apyvartos saugumą ir stabilumą. Priešingu atveju bet kuris asmuo, sąžiningai įgijęs daiktinę teisę, neturėtų garantijų, kad ji pagal savininko ieškinį nebus atimta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2012).

24.       Kita vertus, CK taip pat yra nustatyta ir neribota vindikacija, esant nesąžiningam nekilnojamojo daikto įgijėjui, ir CK 6.307 straipsnio 3 dalis turi būti taikoma ją sistemiškai aiškinant kartu su CK 4.95 straipsniu, pagal kurį iš nesąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas išreikalaujamas visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010). Vertinant nesąžiningumą taikant vindikaciją visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką, įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainą, vertę, pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo laiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007).

25.       CK 6.307 straipsnyje aiškiai apibrėžtas subjektų, kurie turi teisę ginti savo pažeistas teises, ratas: daikto savininkas, valdytojas arba pirkėjas (CPK 5 straipsnis). Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ji yra jūrinio konteinerio 40HC TRLU5561906 savininkė. Šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovė pateikė 2017 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija KNT Nr. 0150 (įsigijimą patvirtinantis dokumentas) (el. b. t. 1, l. 5), 2017 m. kovo 1 d. ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktą (el. b. t. 1, l. 6), 2023 m. birželio 13 d. įsakymą dėl inventorizacijos Nr. INV-1 (el. b. t.1, l. 188), 2023 m. liepos 10 d. inventorizacijos aprašu Nr. 2023-1 (el. b. t. 1, l. 189-190), 2023 m. liepos 10 d. inventorizacijos aprašo Nr. 2023-1 atsargų inventorizavimo aprašu (el. b. t.1, l. 191-196).

26.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir UAB „Sir Autorent“ per akcininkus yra susijusios įmonės (el. b. t. 1, l. 167 – 170, 185 – 186). Ieškovė nuomojosi iš UAB „Autofortas motors“ patalpas, dalį žemės sklypo, adresu 9-ojo Forto g. 47, Kaunas, kuriame stovėjo konteineris 40HC TRLU5561906. 2023 m. balandžio 27 d. UAB „Sir Autorent“ ir UAB „Autofortas motors“ susitarė dėl konteinerio 40HC TRLU5561906 pirkimo-pardavimo (el. laiškų susirašinėjimas tarp ieškovės ir UAB „Autofortas motors“) (el. b. t. 1, l. (el. b. t. 1, l. 90-93). 2023 m. balandžio 28 d. UAB „Sir Autorent“ už ginčo konteinerio pardavimą išrašė sąskaitą faktūrą Nr. REM 00212 3 100,00 Eur sumai ir ją pateikė apmokėti UAB „Autofortas motors“ (el. b. t. 1, l. 60).

27.       Ieškovė apeliaciniame skunde aiškina, kad ieškovė 2023 m. balandžio 27 d. nebuvo pirkimo-pardavimo sandorio šalimi, o ieškovė buvo UAB „Sir Autorent“ perduotos informacijos perdavėjas UAB „Autofortas Motors“, kadangi UAB „Sir Autorent“ vadovas yra estas, nekalba lietuviškai, jo nebuvo Lietuvoje. Taip pat pabrėžiama, kad aplinkybę, jog ieškovas nebuvo konteinerio 40HC TRLU5561906 pirkimo-pardavimo sutarties šalimi akivaizdžiai įrodo byloje esanti 2023 m. balandžio 28 d. pardavėjo UAB „Sir Autorent“ išrašyta sąskaita-faktūra Nr. REM00212. Akivaizdu, kad ieškovei buvus konteinerio 40HC TRLU5561906 pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, bei siekus įgyti civilinių teisių ir pareigų, būtent ieškovė, kaip parduodamo daikto savininkė ir pardavėja, būtų išrašiusi pardavimo PVM sąskaitą-faktūrą.

28.       Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad 2023 m. balandžio 27 d. UAB „Sir Autorent“ ir UAB „Autofortas motors“ susitarė dėl konteinerio 40HC TRLU5561906 pirkimo-pardavimo, nors nebūdama konteinerio 40HCTRLU5561906 savininku UAB „Sir Autorent“ neturėjo teisės parduoti šio konteinerio, 2023 m. balandžio 27 d. sandoris atliktas be konteinerio 40HC TRLU5561906 teisėto savininko (ieškovo) valios.

29.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati ieškovė el. laiškų susirašinėjimu tarp ieškovės ir UAB „Autofortas motors“ patvirtina, kad dėl 2023 m. balandžio 27 d. UAB „Sir Autorent“ ir UAB „Autofortas motors“ susitarimo buvo tik informacijos perdavėja. Taigi, asmuo įgijęs nuosavybę įgyja galimybę valdyti daiktą nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo jokių asmenų valios. Taigi, pardavėja UAB „Sir Autorent“ 2023 m. balandžio 28 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. REM00212 dėl konteinerio 40HCTRLU5561906.

30.       Ieškovė, kaip daikto savininkė, tvirtindama, kad 2023 m. balandžio 27 d. sandoris atliktas be konteinerio 40HC TRLU5561906 teisėto savininko (ieškovo) valios, nereiškia reikalavimo dėl 2023 m. balandžio 27 d. UAB „Sir Autorent“ ir UAB „Autofortas motors“ susitarimo dėl jai priklausančio daikto perleidimo pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovės dėmesį, kad pirkimo–pardavimo sutartis, kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą, savaime nėra laikoma negaliojančia, bet gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį (CK 6.307 straipsnis). 

31.       Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

32.       Taigi, nors ieškovė teigia, kad tiek 2023 m. balandžio 27 d. sandorio, tiek 2023 m. balandžio 28 d. sandorio sudarymo metu ji buvo daikto savininkė, tačiau neįrodinėja, kad daiktas išėjo iš savininko valdymo be jo valios ir savininkas (UAB „Sir Autorent“) nėra daikto savininkas. 

33.       Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Sir Autorent“, atstovaujama to paties advokato kaip ir ieškovė, 2023 m. gegužės 17 d., jau po ginčijamo sandorio sudarymo, išsiuntė UAB „Autofortas motors“ pranešimą apie 2023 m. balandžio 27 d. sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo, kuriame nurodė tokio turinio tekstą: „Kreditorius (UAB „Sir Autorent“) ir Skolininkas (UAB „Autofortas motors“) 2023 m. balandžio 27 d. sudarė susitarimą, kurio pagrindu Kreditorius įsipareigojo perduoti ir parduoti jam priklausantį naudotą jūrinį konteinerį 40HC TRLU5561906, o Skolininkas įsipareigojo priimti Prekę ir sumokėti už ją 3100 Eur sumą. Šiuo metu Prekės dokumentai ir raktai yra pas Kreditorių, konteineryje sudėtas Kreditoriaus turtas, Prekė neperduota Skolininkui, todėl nuosavybės teisė į Prekę Skolininkui neperėjo. Kreditorius 2023 m. balandžio 28 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. REM 00212 3100 Eur ir ją pateikė Skolininkui apmokėti. Sąskaitoje-faktūroje Nr. REM 00212 nurodyta apmokėti 2023 m. balandžio 28 d.. Sąskaitoje-faktūroje Nr. REM 00212 nustatytu terminu Skolininkas neatsiskaitė su Kreditoriumi.“ Be to, Kreditorius UAB „Sir Autorent“ 2023 m. birželio 14 d. išsiuntė skolininkui UAB „Autofortas motors“ reikalavimą skolininkui nukelti savo konteinerį nuo kreditoriaus konteinerio (el. b. t. 1, l. 84 – 85). Taigi, bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad UAB „Sir Autorent“ veikė kaip pardavėja, t. y. daikto savininkė.

34.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2023 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu UAB „Autofortas motors“ buvo perleista nuosavybės teisė į jūrinį konteinerį 40HC TRLU5561906. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos motyvais, kad buvo sudaryta trišalė pirkimo-pardavimo sutartis. Bylos duomenis patvirtina, kad PVM sąskaitą faktūrą, kuri patvirtina tarp šalių (UAB „Sir Autorent“ ir UAB „Autofortas motors“) buvus pirkimo-pardavimo santykius, išrašė UAB „Sir Autorent“, kuri yra pardavėjas. UAB „Autofortas motors“ atsiskaitymą vykdė su UAB „Sir Autorent“. Ginčas dėl atsiskaitymo, sutarties nutraukimo ir konteinerio nukėlimo pagal 2023 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį vyko tarp UAB „Sir Autorent“ ir UAB „Autofortas motors“. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad buvo sudaryta dvišalė pirkimo-pardavimo sutartis. Nors pirmosios instancijos teismas netiksliai kvalifikavo tarp šalių: ieškovės, UAB „Sir Autorent“, UAB „Autofortas motors“ siejančius teisinius santykius, tačiau padarė iš esmės pagrįstą išvadą dėl pirkimo pardavimo teisinių santykių ir nuosavybės perleidimo fakto.

35.       Ieškovė įrodinėja savo nuosavybę į jūrinį konteinerį 40HC TRLU5561906 2017 m. dokumentais. Kaip jau nurodyta aukščiau, pati ieškovė, kuri yra susijusi su UAB „Sir Autorent“, neginčija daikto (ne)priklausymo nuosavybės teise UAB „Sir autorent“ ir 2023 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pvz. inventorizacijos akto, kuriame prieš 2023 m. balandžio 27 d. būtų fiksuojama neatitiktis tarp faktinio turto likučio ir apskaitos duomenų, nurodyta, jog inventorizacijos metu nėra randamas jūrinis konteineris 40HC TRLU5561906, kokios komisijos išvados ir pasiūlymai.

36.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės po 2023 m. balandžio 27 d. sudaryti ir pateikti dokumentai: 2023 m. birželio 13 d. įsakymas dėl inventorizacijos Nr. INV-1, 2023 m. liepos 10 d. inventorizacijos aprašas Nr. 2023-1, 2023 m. liepos 10 d. inventorizacijos aprašo Nr. 2023-1 atsargų inventorizavimo aprašas nėra įrodymai, patvirtinantys išlikusią nuosavybės teisę į jūrinį konteinerį ir jos prarasto valdymo faktą. Inventorizacijos dokumentuose nurodyta, kad inventorizacija atlikta 2023 m. liepos 10 d. dėl to, kad pasikeitė UAB „Hovus“ buveinės ir prekybinės aikštelės adresas, visas įmonės turtas bei atsargos iš 9-ojo Forto g. 47 ir Kuršių g. 1 perkeltos į Beržų g. 1H, Kaunas. Ieškovė tvirtina, kad atlikus inventorizaciją nerastas jūrinis konteineris 40HC TRLU5561906. Teisėjų kolegija pažymi, kad jūrinio konteinerio 40HC TRLU5561906 neradimo faktas nėra užfiksuotas inventorizacijos apraše. Ieškovės inventorizacijos apraše aprašytas realiai egzistuojantis turtas.

37.       Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. vasario 20 d. jūrinio konteinerio savininkė buvo ieškovė. Byloje nėra duomenų apie nuosavybės priklausymą iki 2023 m. balandžio 26 d. Tačiau, nesant byloje priešingų duomenų, neginčytinai nustatyta, kad 2023 m. balandžio 27 d. jūrinio konteinerio 40HC TRLU5561906 savininkė buvo UAB „Sir Autorent“, vėliau UAB „Autofortas motors“, o paskui UAB „Autofortas“. Iš byloje pateikto susirašinėjimo, kuriuo ieškovė pati ir remiasi, įrodinėdama, kad ji nebuvo 2023 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties šalis, teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad ieškovė nežinojo, kad tarpininkauja perleidžiant jūrinį konteinerį 40HC TRLU5561906, kuris, ieškovės teigimu, yra jos nuosavybė. Įrodymų vertinimo kontekste taip pat labai svarbus aspektas, kad ieškovės pateikti inventorizacijos dokumentai neturi įrodomosios reikšmės, jog ieškovė yra jūrinio konteinerio 40HC TRLU5561906 savininkė, atvirkščiai – dokumentai patvirtina, kad ieškovė nėra savininkė.

38.       Apibendrindama aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad 2023 m. balandžio 28 d. ginčijamo sandorio sudarymo metu ji buvo jūrinio konteinerio 40HC TRLU5561906 savininkė. Kadangi nėra įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teisės priklausymą ieškovei, ieškovė nereiškė reikalavimo dėl 2023 m. balandžio 27 d. sandorio negaliojimo, nėra jokio pagrindo spręsti dėl vindikacijos instituto taikymo. Už šių faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštos pareigos įvykdymą atsakinga pati ieškovė. Kadangi ji šios pareigos neįvykdė, turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes (CPK 12, 178 straipsniai).

39.       Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp UAB „Sir Autorent“ ir UAB „Autofortas motors“ kilo ginčas dėl atsiskaitymo už jūrinį konteinerį. Šio konflikto požymiai neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant ieškovės kaip ji save įvardina jūrinio konteinerio savininkės ieškinio dėl pažeistų teisių gynimo pagrįstumo klausimą.

40.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui pakako nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovės kaip savininkės teisiniu statusu. Nenustačius šio juridinio fakto, nebuvo teisinės prasmės analizuoti vindikacinio ieškinio pagrįstumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog ieškinys yra nepagrįstas, tačiau pagal šioje nutartyje nurodytus motyvus (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

41.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

42.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovo naudai iš ieškovo 6 161,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Neapmokėtų bylinėjimosi išlaidų realumui patvirtinti atsakovas nepateikė į bylą dokumento, patvirtinančio jo susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje.

43.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė prašė priteisti 9 271,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. t. 1, l. 136 – 144, 197 – 198). 4 114,00 Eur suma nebuvo apmokėta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ši sąskaita buvo apmokėta 2024 m. birželio 12 d., teismo sprendimas priimtas 2024 m. birželio 20 d.

44.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 išaiškinta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti šalies pareigą teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu ribojanti tokių išlaidų atlyginimo priteisimą, jeigu prašymas dėl jo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, negali būti aiškinama kaip užkertanti kelią šalių susitarimu atidėti išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą, o teismui – spręsti dėl tokių atidėtų išlaidų atlyginimo priteisimo iš priešingos šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas. Pažymėtina, jog toks CPK 98 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir taikymas užtikrina priešingos šalies teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl kitos šalies išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, teismui atitinkamai tenka pareiga procesiniame sprendime pasisakyti dėl tokių išlaidų pagrįstumo, sąsajumo su nagrinėjama byla bei jų atitikties Rekomendacijų nuostatoms.

45.       Pritartina ieškovei, kad atsakovė nepateikė į bylą susitarimo dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo. Tačiau, atkreipiamas dėmesys, kad šios nutarties išaiškinimo tikslas yra CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškinti kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti duomenys apie šalies įvykdytą įsipareigojimą apmokėti advokato paslaugas, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas parado savo aktualumą, ir dėl jo teisėjų kolegija nepasisakys.

46.       Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl 1 270,50 Eur už baigiamųjų kalbų parengimą išlaidų apskaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas už šį dokumentą apskaičiavo išlaidas pagal teisinių konsultacijų valandų teikimo skaičių.

47.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

48.       Taigi, pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai) taikomas 0,4 koeficientas, ir maksimali priteistina suma yra 844,12 Eur (2024 m. birželio 3 d. PVM sąskaita-faktūra). Kadangi ieškovė prašo priteisti 864,40 Eur, o apeliacinės instancijos teismas negali peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), šiuo apeliacinio skundo argumento pagrindu sumažinamas priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis.

49.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 2 531,00 Eur išlaidas už atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Autofortas Motors“ atstovų pasirengimą ir dalyvavimą 2024 m. gegužės 30 d. ir 2024 m. birželio 3 d. teismo posėdžiuose. Pagal EPP duomenis atsakovą atstovavo tik advokatas V. M., todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovui trečiojo asmens UAB „Autofortas Motors“ išlaidas, kurias pagrindžiančių dokumentų šis į bylą neteikė.

50.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Autofortas“ sudarė su advokatu atstovavimo sutartį (el. b. t. 1, l. 45). Iš atsakovės atstovo pateiktų ataskaitų matyti, kad bylos nagrinėjimui ruoštis padėjo kitas tos pačios kontoros advokatas. Pirmosios instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas kaip už vieno advokato atstovavimą, dėl to šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

51.       Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.

52.       Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tačiau padarė procesinės teisės pažeidimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, sumažinant tik priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53.       Ieškovė už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 5 082,00 Eur ir 72,00 Eur žyminį mokestį (reg. nr. DOK-87721, DOK-28132, DOK-29142). Atsakovė už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 5 497,04 Eur (reg. Nr. DOK-28062). Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal šios nutarties 47 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką pagrįstos išlaidos yra tik už apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą. Ieškovės patirtos išlaidos ir atsakovės už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą išlaidos neviršija, o atsakovės išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (maksimali suma pagal 2024 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą – 2 809,30 Eur) viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio atitinkamai 8.10, 8.11, 8.16 punkte nurodytus dydžius. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies 16 proc. (apeliacinis skundas grindžiamas dviejų pagrindinių argumentų grupe, kurios vienos grupės patenkinta tik 1/3), ieškovei iš atsakovės priteisiamos 480,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (už apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų žyminis mokestis nemokamas, todėl ši suma neįtraukiama į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą), o atsakovei iš ieškovės priteisiama 2 512,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 2 032,27 Eur (2 512,27 – 480,00) bylinėjimosi išlaidų (CK 6.130 straipsnio 2 dalis, 6.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimu priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hovus“, juridinio asmens kodas 303245239, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autofortas“, juridinio asmens kodas 134364360, nuo 6 161,00 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto vieno euro) iki 5 754,9 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų ir devyniasdešimties centų).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hovus“, juridinio asmens kodas 303245239, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autofortas“, juridinio asmens kodas 134364360, 2 032,27 Eur (dviejų tūkstančių trisdešimt dviejų eurų ir dvidešimt septynių centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Simona Dementavičienė

Anita Sereikienė

Agnė Vyliaudaitė