Administracinė byla Nr. eR-16-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00021-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 5.3.1

 (S)

dalyvaujant pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“ įgaliotiems atstovams S. G. ir  L. R.,

atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkei Laurai Matjošaitytei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui M. S. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas visuomeninis rinkimų komitetas „Bendruomeniškas Vilnius“ (toliau – ir pareiškėjas, Komitetas) 2019 m. vasario 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK, Komisija) 2019 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. Sp-113 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas M. S. D. (toliau – ir Kandidatas), kandidato į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius, iškelto visuomeninio rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“, registravimas.

2.       Pareiškėjas skunde akcentavo, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris yra statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad  visuomeninio rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“ iškeltas kandidatų sąraše Kandidatas 2016 m. kovo 26 d. pradėjo dirbti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėju, kurio pareigybės apraše nėra numatyta apribojimų dalyvauti rinkimuose, kaip kandidatui ar būti vietos bendruomenės atstovu savivaldybės taryboje. 2018 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas  Visuomeninis rinkimų komitetas „Bendruomeniškas Vilnius“ buvo atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos registruotas, kaip subjektas, turintis teisę kelti kandidatų sąrašą bei kandidatą į nario – mero pareigas. 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas patvirtino visuotiniame susirinkime kandidatų sąrašą, kuriame yra ir Kandidatas. Pareiškėjas neturi duomenų, kad Kandidatas yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys. 2019 m. sausio 24 d. pareiškėjas pateikė pareikštinius dokumentus Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijai Nr. 57 ir pastaroji per 10 dienų iki 2019 m. vasario 4 d. turėjo priimti sprendimą dėl kandidatų registravimo po pareikštinių dokumentų pateikimo, tačiau tokio sprendimo nėra priėmusi inter alia ir dėl Kandidato. 2019 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisija Nr. 57 išdavė Kandidatui kandidato į savivaldybės tarybos narius pažymėjimą. 2019 m. vasario 19 d. atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti Kandidato registravimą, nes jis yra statutinės institucijos pareigūnas, kuris pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį negali būti renkamas savivaldybės tarybos nariu ir kuriam pagal Vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 6 punktą draudžiama dalyvauti politinėje veikloje. Atsakovas plečiamai aiškino įstatymo išimtį, sutapatindamas narystę politinėse organizacijose su visa politine veikla. Pareiškėjas pažymėjo, kad atstovavimas vietos bendruomenei savivaldybių tarybose realizuoti savivaldai priskirtai funkcijai negali būti tapatinamas su politine veikla, todėl ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti naikintinas. 

4.       Pareiškėjas akcentavo, kad Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai, ta apimtimi, kad Tautos priimtame teisės akte nėra numatyta išimčių apriboti teritorinio vieneto gyventojui teisės būti atstovu, o taip pat 5 straipsnio 3 daliai, kur nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija ir įstatymo leidžiamoji valdžia – Seimas negali praplėsti savo subjektinių teisų nustatant ribojimus savivaldos rinkimuose, o tai visumoje prieštarauja teisinės valstybės principui. Pareiškėjas teiks prašymą dėl bylos stabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą.

5.       Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nustatytos viešajam administravimo subjektui pareigos savo veikloje vadovautis šio straipsnio nustatytiems principams inter alia ir įstatymo viršenybės principui. Administraciniai aktai, kurie susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Atsakovas yra valstybės centrinis viešojo administravimo subjektas, o pagal Lietuvos Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalį savivaldos teisė yra laiduojama valstybės teritorijos administraciniams vienetams inter alia ir savarankiškai rinkti savivaldybių tarybos narius, o pagal 120 straipsnio 2 dalį savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, todėl pareiškėjas daro išvadą, kad savivaldos priskirtai specialiajai institucijai savivaldybių rinkimų komisijos sprendimus valstybė ar jos institucijos gali apskųsti tik teismams, o ne savarankiškai individualiu administraciniu sprendimu naikinti. Toks valstybės viešojo administravimo subjekto elgesys pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą ir vietos bendruomenės savivaldos esmę. Konstitucines gyventojų teises, šiuo atveju būti kandidatu, turėtų būti apribojamos tik teismo sprendimu, todėl ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir turi būti naikintinas. Pagal VAĮ 3 straipsnį atsakovas negalėjo naikinti Kandidato registracijos, jeigu tokio sprendimo (registruoti kandidatu) nėra.

6.       Pareiškėjo atstovai teisme paaiškino, jog atsakovas, apribodamas teritorinio vieneto gyventojui teisę būti atstovu, galimai pažeidė asmens teisę būti iškeltam kandidatu į savivaldybės tarybos narius. Jeigu teismas paliktų galioti atsakovo Sprendimą, teismo prašė stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, ta apimtimi, kad savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris yra statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas inter alia ir einantis pareigas policijos tyrėjo, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai, toje apimtyje, nėra numatyta išimčių apriboti teritorinio vieneto gyventojui teisė būti atstovu, o taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, kur nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija ir negali įstatymo leidžiamoji valdžia – Seimas praplėsti savo subjektinių teisų nustatant ribojimus savivaldos rinkimuose, o tai neprieštarauja teisinės valstybės principui.

7.       Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimo nepateikė.

8.       Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti ir paaiškino, kad komisija teisėtai ir remdamasi galiojančiais teisės aktais panaikino M. S. D., kandidato į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius, registraciją. Po Kandidato įregistravimo nustačius, kad Kandidatas yra statutinis valstybės tarnautojas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjas ir tuo neatitinka Įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Vyriausioji rinkimų komisija panaikino Kandidato registravimą , remdamasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 6 dalimi. Kandidato į savivaldybių tarybų narius registracija buvo panaikinta viešame komisijos posėdyje (yra vaizdo-garso įrašas), o apie posėdžio laiką paskelbiama prieš 24 valandas, asmeniškai Komitetas ir Kandidatas informuotas apie posėdį nebuvo. Savivaldybių rinkimų tarybų įstatymo 35 straipsnio 2 dalis numato, kad yra pasirašoma Tipinė rinkimų komiteto veiklos sutartis, kurią patvirtina Vyriausioji rinkimų komisija. Pareiškėjas buvo supažindintas su rinkimų komiteto veiklos sąlygomis ir žinojo, kokioje veikloje dalyvauja. Dalyvavimas rinkimuose yra politinė veikla. Savivaldybės rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija iki registracijos turėjo pastebėti, kad šis kandidatas neatitinka Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju įvyko klaida ir nebuvo pastebėtos Kandidato užimamos pareigos, tačiau tai nustačius vėliau, registracija buvo nedelsiant panaikinta.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. D. prašė pareiškėjo skundą tenkinti ir paaiškino, kad registruojantis kandidatu į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius buvo pateikti visi registracijai reikalingi dokumentai. Visuomeninis rinkimų komitetas „Bendruomeniškas Vilnius“ žinojo, kad jis yra statutinis pareigūnas. Miesto savivaldybės tarybos nario darbas nėra politinė veikla, o labiau ūkinė, komunalinė, bendruomenės narių atstovavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II.

10.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. Sp-113, kuriuo buvo panaikintas M. S. D., kandidato į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius, iškelto visuomeninio rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“, registravimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

11.        Iš skunde išdėstytų ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovų papildytų argumentų seka, kad jų nuomone, skundžiamas sprendimas visų pirma, yra neteisėtas dėl to, kad Komisija neturėjo teisės panaikinti Kandidato registravimo ir apie VRK posėdį nebuvo informuotas pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo; antra -  Sprendimas yra  nepagrįstas, nes Kandidatas nėra partijos ar politinės organizacijos narys ir politinėje veikloje nedalyvauja, todėl jo atžvilgiu netaikytinas Įstatymo 2 dalies 5 punktas.

12.       Dėl pirmųjų pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad Savivaldybių rinkimų tarybų įstatymo 37 straipsnio 6 dalis expressis verbis suteikia teisę  būtent Vyriausiajai rinkimų komisijai, po kandidato įregistravimo nustačiusiai, kad kandidatas neatitinka Įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, panaikinti tokio kandidato registravimą.

13.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas 2019 m. vasario 18 d. gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo raštą dėl policijos pareigūno M. S. D. kandidatavimo į savivaldybių tarybų narius ir artimiausiame savo posėdyje, remdamasis šia gauta informacija, išsprendė klausimą dėl Kandidato registracijos panaikinimo. Darytina išvada, kad priimdamas tokį sprendimą, atsakovas veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose ir šiuo aspektu ginčijamas sprendimas yra teisėtas.

14.       Pripažintina, jog apie VRK posėdį, kuriame bus svarstomas Kandidato registracijos panaikinimo klausimas, pagal viešojoje teisėje pripažįstamą gero administravimo principą, turėjo būti  iš anksto informuoti Komitetas ir Kandidatas, tačiau šis procedūrinis pažeidimas nesutrukdė pareiškėjui pasinaudoti savo ir Kandidato teisių gynimu, paduodant skundą teismui, todėl jis nelaikytinas esminiu pažeidimu ir nesudaro  pakankamo pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad apie  numatomus VRK posėdžius bei juose priimtus sprendimus yra skelbiama viešai.

15.       Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad nors pareiškėjas  skunde ir teismo posėdyje išsakė abejones visų kandidatų sąrašų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius registracijos teisėtumu, tačiau neginčijo fakto, kad M. S. D. buvo įregistruotas kandidatu į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius ir būtent tuo faktu grindė savo skundą, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo šioje byloje plačiau pasisakyti dėl Įstatymo 37 straipsnio 4 dalies taikymo.

16.       Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi , kurioje nustatyta, jog savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris yra statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje.

17.       Įstatymų leidėjas Įstatymo 2 straipsnyje yra nustatęs tiek reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmenys, norintys tapti savivaldybių tarybų nariais, tiek ir baigtinį sąrašą apribojimų asmenims, norintiems būti savivaldybių tarybų nariams. Prie tokių apribojimų priskirtini šio straipsnio 5 dalyje numatyti draudimai būti savivaldybės tarybos nariu privalomąją karo ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą atliekantiems asmenims, profesinės karo tarnybos nariams bei statutiniams pareigūnams.

18.       Pažymėtina, kad šie draudimai yra išdėstyti tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 141 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kiti sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais ir savivaldybių tarybų nariais. Jie negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje.

19.       Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 24 straipsnio 6 punkte (2018-07-16 įstatymo redakcija Nr. 2018-12049)  taip pat numatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnui draudžiama būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje. Analogiškas draudimas buvo įtvirtintas ir nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 6 punkte.

20.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad tretysis suinteresuotas asmuo M. S. D. yra visuomeninio rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“ narys ir šio komiteto iškeltas kandidatu į  Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius. Be to, M. S. D. visuomeninio rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“ įsteigimo bei kandidatų sąrašų sudarymo bei įregistravimo metu buvo ir šiuo metu yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjas, t.y. statutinis pareigūnas. 

21.       Atsakydama į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens argumentus, kad dalyvavimas visuomeninio rinkimų komiteto veikloje ir darbas savivaldybės taryboje nėra politinė veikla, o Kandidatas nėra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, teisėjų kolegija pažymi, kad politika paprastai suprantama kaip viešosios valdžios formavimas, viešųjų reikalų tvarkymo procesas, žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla, nustatant bendras privalomas taisykles visuomenėje. Taigi politinė veikla negali būti suprantama siaurai kaip  vien tik partinė veikla, o visuomeninių rinkiminių komitetų veikla, atsižvelgiant į jų steigimo tikslą, laikytina tiesiogine politine veikla, nukreipta į viešosios valdžios konkrečioje savivaldybėje formavimą ir viešųjų reikalų tos savivaldybės teritorijoje tvarkymą. Be kita ko, Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 punktas prie valstybės politikų priskiria asmenis, įstatymų nustatyta tvarka išrinktus į savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero (toliau – savivaldybės meras), savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Taigi dalyvavimas visuomeninio rinkimų komiteto veikloje bei buvimas tokio komiteto iškeltame kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąraše yra viena iš dalyvavimo politinėje veikloje formų. Pažymėtina ir tai, kad visuomeninis rinkimų komitetas nuo jo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje tampa savarankišku politinės kampanijos dalyviu.

22.       Darytina išvada, kad M. S. D. neatitiko Įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų kandidatui į savivaldybės tarybos narius, todėl atsakovas turėjo pakankamą pagrindą priimti sprendimą dėl jo registracijos panaikinimo.

23.       Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą patikrinti, ar Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis prieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai bei 5 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 kt.).

24.       Šiuo atveju teisėjų kolegijai, išnagrinėjus bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį ir byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, nekyla abejonių dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies galimo neatitikimo Konstitucijai. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas teisės aktas, visos jos sudedamosios dalys yra tarpusavyje susijusios, visos nuostatos sudaro darnią sistemą, kurioje įtvirtinta konstitucinių vertybių pusiausvyra, vienų konstitucijos nuostatų turinys lemia kitų jos nuostatų turinį, nė vienos iš jų negalima priešinti, aiškinti iškreipiant ar paneigiant kurios nors nuostatos turinį, nes būtų iškreipta viso konstitucinio reguliavimo esmė, paneigta konstitucijoje įtvirtinta vertybių pusiausvyra. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti įstatymų leidėjo Įstatyme nustatytų apribojimų atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl Įstatymo atitikimo Konstitucijai nepagrindžia būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

25.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas VRK sprendimas yra priimtas kompetentingo subjekto, laikantis esminių procedūrinių taisyklių, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio
1 punktu ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“ skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. Sp-113, kuriuo buvo panaikintas M. S. D., kandidato į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius, iškelto visuomeninio rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“, registravimas, palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.