Baudžiamoji
byla Nr. 1-42-736/2011
Proceso
Nr. 1-66-1-00999-2010-4
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.7.2.4.;
1.2.13.1.; 2.10.1. (S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D
Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 3 d.
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, išnagrinėjęs
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Ingos Dovidavičienės
pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje
byloje 1-42-736/2011 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga,
kurioje
J. P., a. k. (duomenys neskelbtini),
neteistas,
kaltinamas
padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.,
n u s t a
t ė :
J. P., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)"
generalinio direktoriaus pareigas, ir būdamas atsakingu už įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, įmonės darbuotojų saugos ir
sveikatos būklės paso parengimą ir pildymą, įmonės profesinės rizikos vertinimo
organizavimą, atsižvelgiant į jo rezultatus saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų
sudarymą, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, higienos
reikalavimų kontrolę, kaip tai numatyta 2007-11-16 direktoriaus įsakymu
patvirtintų „Direktoriaus pareiginių nuostatų" 6.12, 6.13, 6.14 punktuose,
pažeidė 2003-07-01 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo
Nr. IX-1672 „Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos" 3 str. 1 d., kur
numatyta, kad „Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos
darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį,
darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo
pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę,
lytį, seksualinę orientaciją amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius
įsitikinimus"; 11 str. l d., kur numatyta, kad „Darbdavio pareiga yra
sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais
su darbu susijusiais aspektais"; 14 str. 1 d., kur numatyta, kad
„Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio
Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų
reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys
darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų
sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi
būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės", reikalavimus; pažeidė
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010m. rugsėjo 17d.
įsakymu Nr. Al-425 patvirtintų „Kėlimo kranų naudojimo taisyklių" 22.2
punkto, kur numatyta, kad „Kranui valdyti ir kroviniams perkelti tvarkomuoju
dokumentu paskirti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka išmokytą ir atestuotą krano
operatorių arba mašinistą (toliau vadinama - kranininkas)" 35 punkto, kur
numatyta, kad „Krano darbo vadovą tvarkomuoju dokumentu paskiria asmuo,
atsakingas už darbų vykdymą objekte, kur atliekami darbai naudojant kraną.
Statybvietėje visi kranų darbo vadovai skiriami suderinus tai su statinio
statybos vadovu (arba statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriumi).
Krano darbo vadovas turi būti išmokytas pagal kėlimo kranų darbo vadovo mokymo
programą turėti reikiamų žinių ir atestavimo pažymėjimą, išduotą Mokymo ir
atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų
nustatyta tvarka. Savaeigio krano savininko sprendimu nesudėtingiems pakrovimo
ir iškrovimo darbams atlikti krano darbo vadovo pareigas leidžiama pavesti
kranininkui, turinčiam kėlimo kranų darbo vadovo pažymėjimą" reikalavimus,
nepaskyrė įmonėje esančio tiltinio krano mašinisto- kranininko ir krano darbo
vadovo, kuris, vadovaujantis tų pačių taisyklių 3 punktu yra: „asmuo, parengtas
pagal kėlimo kranų darbo vadovo mokymo programą, turintis reikiamų žinių ir
gebėjimų, atestavimo pažymėjimą, išduotą Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos
ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 (Žin., 2004,
Nr. 13-395) (toliau - Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais bendrieji nuostatai), nustatyta tvarka, atsakingas už darbo su kranu
objekte planavimą, organizavimą, koordinavimą, vykdymą ir priežiūrą. Krano
darbo vadovą tvarkomuoju dokumentu paskiria asmuo, atsakingas už darbų vykdymą
objekte, kur naudojamas kranas"; dėl šių priežasčių 2010 m. spalio 18 d.,
apie 12.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)"
teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini),
Kėdainiuose, krovinių iškrovimo po tiltiniu kranu aikštelėje, ant nelygaus
pagrindo esant sukrautiems keturkampiams metaliniams vamzdžiams, UAB „(duomenys neskelbtini)" darbininkas S.
S., matuodamas ant nelygaus pagrindo padėtoje vamzdžių rietuvėje esantį
metalinį vamzdį, jį sujudino ir šis vamzdis iš 30 cm aukščio nukrito ant S. S. dešinės kojos, dėl to nukentėjusiajam buvo padaryta
plėštinė- traiškytinė dešinės blauzdos žaizda lydima odos defekto, tai yra
nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis J. P. kaltu padaręs nusikalstamą veiką
prisipažino visiškai ir parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)"
generaliniu direktoriumi. Įmonė verčiasi statybos ir montavimo darbais.
Bendrovės bazė ir teritorija yra adresu (duomenys
neskelbtini), Kėdainiuose. Įmonės teritorijoje yra atvira gaminių
iškrovimo aikštelė, joje yra įrengtas tiltinis kranas, kuris priklauso įmonei.
Kadangi jis vienas vadovauja visai įmonės veiklai, nespėja aprėpti visų sričių,
todėl per neapsižiūrėjimą nepaskyrė turimo tiltinio krano kranininko ir krano
darbo vadovo. Įmonėje kiekvienas darbuotojas yra instruktuotas darbų saugos
klausimais, jiems pravesti visi jų darbo pobūdį atitinkantį mokymai ir
instruktažai. Darbininkams yra išduotos individualios apsaugos priemonės. 2010
m. spalio 11 d. į įmonės aikštelę buvo atvežti keturkampiai metaliniai
vamzdžiai 12m ilgio 150xl50 mm. Jų iškrovimo darbams vadovavo tiekėjas E. V.. Tačiau jis nebuvo įsakymu paskirtas krano darbų vadovu.
Praėjus savaitei po vamzdžių atvežimo, jie iš sukrautos rietuvės buvo imami
gamybai. Apie tai, kad, matuodamas metalinį vamzdį, esantį rietuvėje susižalojo
įmonės darbininkas S. S., sužinojo kitą dieną po
nelaimingo atsitikimo. S. S. yra pavaldus mechanikui A. S.. Jis, kaip įmonės vadovas, visiškai nesitikėjo, kad toje
įmonės vietoje gali įvykti nelaimingas atsitikimas. Dėl šio įvykio labai
gailisi, kaltu prisipažįsta visiškai, kadangi įsakymu nepaskyrė žmonių,
atsakingų už krovinio iškrovimo darbus, kurie turėjo tinkamai juos atlikti, kad
neįvyktų nelaimingas atsitikimas. S. S. kompensavo patirtą
žalą. Šiuo metu kaip įmonės vadovas ėmėsi visų būtinų priemonių nustatytiems
trūkumams pašalinti (b. l. 91).
Be kaltinamojo
visiško prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
Iš 2010-10-18 įvykio vietos protokolo, matyti, kad įvykio
vieta yra UAB „(duomenys neskelbtini)" teritorija, esanti (duomenys
neskelbtini), Kėdainiuose. Aprašytos metalinės konstrukcijos- įvairūs
vamzdžiai, kurie sudėti vienas ant kito. Trečia vamzdžių eilė yra nugriuvusi
(b. l. 3-9).
Iš nukentėjusiojo apklausos protokolų matyti, kad
nukentėjęs S. S. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys
neskelbtini)" ir jam buvo pravesti visi darbų saugos instruktažai ir
būtini mokymai, išduotos visos asmeninės apsaugos priemonės. Jis buvo
pasirašytinai supažindintas su šaltkalvio remontininko saugos ir sveikatos
instrukcija. 2010-10-18, 7.30 val., pradėjo darbą UAB „(duomenys
neskelbtini)". Apie 12.30 val., jis ir R. J. nuėjo
sumatuoti vamzdžius ir paruošti juos ryšiams tarp kolonų gaminti. Meistras juos
perspėjo, kad elgtųsi su vamzdžiais atsargiai. Vamzdžius reikėjo sumatuoti ir
sužymėti jų reikalingą ilgį, po to paimti ir nunešti ant staklių pjaustymui.
Kai su R. J. priėjo prie vamzdžių pakuotės, tvirtinimo
juostos buvo nupjautos ir iš tos krūvos vamzdžiai buvo jau imami. Kai pradėjo
matuoti pirmą vamzdį, kuris buvo 30 cm aukštyje nuo žemės, vamzdį sujudino ir
jis krito žemyn ir pataikė jam į koją bei ją suspaudė. Krūva, iš kurios ėmė
vamzdį buvo sudėta ant medinių tašelių, po vienu iš jų galėjo papulti akmenukas
ir todėl jis tapo nestabilus. Pretenzijų dėl įvykio niekam neturi (b. l. 11-12,
14, 15).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kėdainių poskyrio specialisto
išvados Nr. G296/10(12) matyti, kad S. S. padaryta
plėštinė- traiškytinė dešinės blauzdos žaizda, lydima odos defekto, sužalojimas
galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, t. y. prispaudus
dešinę blauzdą užkritusiu vamzdžiu, S. S. padarytas
nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 17- 18).
Iš 2010-12-28 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 matyti,
kad nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys yra netinkamas pavojingų darbų
organizavimas, kuris pasireiškė tuo, kad gaminių pakrovimo- iškrovimo,
sandėliavimo darbų organizavimui buvo nepaskirtas kranų darbo vadovas. Buvo
pažeistas Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių 51 p. reikalavimas „Kranų
savininkai privalo sudaryti saugias kranų ir kėlimo reikmenų naudojimo sąlygas.
Šiam tikslui turi būti paskiriami reikiamos kvalifikacijos kranų priežiūros
meistras, kranų darbo vadovai bei kraną aptarnaujantis personalas (b. 1. 31-
32).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)"
direktoriaus pareiginių nuostatų matyti, kad direktorius privalo organizuoti
įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso parengimą ir pildymą, profesinės
rizikos vertinimą, atsižvelgiant į jo rezultatus sudaryti saugias ir sveikatai
nekenksmingas darbo sąlygas, organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos,
priešgaisrinės saugos, higienos reikalavimų kontrolę (b. l. 66-68).
2003-07-01 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir
sveikatos įstatyme Nr. IX-1672 nurodyta, kad „Kiekvienam darbuotojui privalo
būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės
veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą,
darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos
trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją,
amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus"; „Darbdavio
pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo
sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais"; „Kiekvieno darbuotojo
darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų
darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos
turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo
galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų
rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo
fizinės galimybės" (b. l. 69- 72).
2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. Al-425 patvirtintų
„Kėlimo kranų naudojimo taisyklėse" nurodyta, kad „Krano savininkas
privalo kranui valdyti ir kroviniams perkelti tvarkomuoju dokumentu paskirti
Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų
nuostatų nustatyta tvarka išmokytą ir atestuotą krano operatorių arba mašinistą
(toliau vadinama - kranininkas);" „Krano darbo vadovą tvarkomuoju
dokumentu paskiria asmuo, atsakingas už darbų vykdymą objekte, kur atliekami
darbai naudojant kraną. Statybvietėje visi kranų darbo vadovai skiriami
suderinus tai su statinio statybos vadovu (arba statybos saugos ir sveikatos darbe
koordinatoriumi). Krano darbo vadovas turi būti išmokytas pagal kėlimo kranų
darbo vadovo mokymo programą, turėti reikiamų žinių ir atestavimo pažymėjimą,
išduotą Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų
nuostatų nustatyta tvarka. Savaeigio krano savininko sprendimu nesudėtingiems
pakrovimo ir iškrovimo darbams atlikti krano darbo vadovo pareigas leidžiama
pavesti kranininkui, turinčiam kėlimo kranų darbo vadovo pažymėjimą." Šių
taisyklių 3 punkte nurodyta, kad krano darbo vadovas yra „asmuo, parengtas
pagal kėlimo kranų darbo vadovo mokymo programą, turintis reikiamų žinių ir
gebėjimų, atestavimo pažymėjimą išduotą Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos
ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 (Žin., 2004,
Nr. 13-395), nustatyta tvarka, atsakingas už darbo su kranu objekte planavimą,
organizavimą koordinavimą, vykdymą ir priežiūrą. Krano darbo vadovą tvarkomuoju
dokumentu paskiria asmuo, atsakingas už darbų vykdymą objekte, kur naudojamas
kranas" (b. l. 79-84).
Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad
liudytojas A. S. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)"
mechaniku, tačiau taip pat yra išsilaikęs egzaminus ir gali dirbti kranų
priežiūros meistru. Juo yra paskirtas įmonės direktoriaus įsakymu. Jam yra
pavaldūs visi dirbantys gamybinėje bazėje šaltkalviai montuotojai. Jiems jis
skirsto darbus ir duoda reikalingus nurodymus. Jam pavaldūs darbininkai yra be
išimties visi instruktuoti darbų saugos klausimais ir pasirašytinai
supažindinti su jų veiklą reglamentuojančiomis darbų saugos ir sveikatos
pareiginėmis instrukcijomis. 2010-10-18 darbą įmonės bazėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, pradėjo 7.30 val. Po
pietų, maždaug apie 12.30 val., jis darbininkams S. S. ir R. J. davė nurodymą eiti į įmonės teritorijoje esančią
gamybinės bazės aikštelę, kur yra sukrauti keturkampiai vamzdžiai, bei,
sumatavus vamzdžius, juos paimti iš krūvos ir staklėmis supjaustyti. Taip pat
dar kartą įspėjo apie galimą pavojų ir kaip reikėtų jo išvengti. Apie 12.35 val.
sužinojo, kad metalinis vamzdis iš 30 cm aukščio krito bei prispaudė S. S. koją (b. l. 20-21, 22).
Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas R. J. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)"
šaltkalviu montuoju. Jam buvo pravesti visi darbų saugos instruktažai ir būtini
mokymai, išduotos visos asmeninės apsaugos priemonės, buvo pasirašytinai
supažindintas su šaltkalvio remontininko saugos ir sveikatos instrukcija.
2010-10-18, apie 07.30 val., pradėjo darbą UAB „(duomenys
neskelbtini)". 12.30 val. jam ir S. S. meistras
A. S. davė nurodymą eiti į gamybinės bazės aikštelę, kur
buvo po tiltiniu kranu sukrauti keturkampiai 150X150 mm 12 m. ilgio vamzdžiai.
Meistras davė nurodymą sumatuoti vamzdžius ir paruošti juos ryšiams tarp kolonų
gaminti. Kai su S. S. priėjo prie krūvos vamzdžių,
pakuotės tvirtinimo juostos buvo nupjautos ir iš tos krūvos vamzdžiai jau buvo
imami. Pradėjus matuoti pirmą vamzdį, kuris buvo 30 cm aukštyje nuo žemės, jį
netyčia galėjo sujudinti. Vamzdis krito žemyn ir pataikė į S.
S. koją bei ją suspaudė (b. 1. 23-24, 25).
Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas
E. J. V. parodė,
kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" vadybininku. Į jo
pareigas įeina medžiagų įmonės veiklai tiekimas. 2010-10-11 į įmonę buvo
atvežti keturkampiai plieniniai vamzdžiai 150xl50 mm, 12 m. ilgio. Vamzdžiai
buvo iškrauti atviroje aikštelėje po tiltiniu kranu. Krovė su tiltiniu kranu
dirbantys darbininkai. Į jo pareigas neįeina vadovavimas krovinio iškrovimo
darbams. Jis neturi reikalingo pažymėjimo, todėl negali vadovauti. Jis tik
rūpinasi medžiagų tiekimu, tiekimo sutarčių sudarymu. Ar gerai vamzdžiai buvo
sudėti iškrovimo aikštelėje pasakyti negali, kadangi neturi tam reikalingų
specialių žinių. Pasak liudytojo, įmonėje buvo paskirtas kranų priežiūros
meistras, tačiau oficialiai nebuvo paskirto krovimo darbų vadovo (b. 1. 26).
Teismas,
byloje pateiktų duomenų, taip pat kaltinamojo J. P.,
pripažinusio kaltę, parodymų pagrindu, daro išvadą, kad kaltinamasis pažeidė
darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytus
darbų saugos reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, todėl
J. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota
pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.
Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė- kaltę pripažino visiškai
ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę
sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas,
skirdamas kaltinamajam J. P. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos
veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę- padarytas baigtas neatsargus
nusikaltimas (BK 16 str.), jo metu buvo nesunkiai sutrikdyta S.
S. sveikata. J. P. neteistas (b. l. 94), dirba (b. l.
95), psichikos ir priklausomybės ligų pacientų registre neįrašytas (b. l. 103).
Atsižvelgtina į tai, kad civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusysis
dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, pretenzijų niekam
neturi (b. l. 14, 15, 107), taip pat nustatyta kaltinamojo atsakomybę
lengvinanti aplinkybė. Vadovaujantis BK 41 str., 54 str., 61 str., siekiant
įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą, įvertinus nurodytas
aplinkybes, ir tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką
padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų bei vėl
nenusikalstų, skirtina bauda, jos dydį nustatant mažesnį už Lietuvos
Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p. nustatytą vidurkį.
Daiktų, turinčių reikšmės
nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Remdamasis
tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1
p., 421 str., teismas
n u s p r
e n d ž i a :
J. P. pripažinti kaltu padarius
nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. ir paskirti
15 MGL (1950 litų) baudą.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam
įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta (ir pateikti teismui, į 101
kab., sumokėjimą patvirtinantys duomenys) per du mėnesius nuo baudžiamojo
įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų
ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239
4300, įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas
6800. Laiku baudos nesumokėjus, ji išieškoma priverstinai.
Išaiškinti
kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta
bauda, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, jis turi
teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos
nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti
bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos
rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu
baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo
bausmė. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas
Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis
įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas
Algimantas Brigadierius