Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-05-30][nuasmenintas sprendimas už akių byloje][e2-23506-994-2017].docx
Bylos nr.: e2-23506-994/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos draudimas 110051834 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Teismo sprendimas
Sprendimas už akių

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S   U Ž   A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. gegužės 29 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. B. (V. B.) dėl žalos atlyginimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 2 123,33 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2016-04-27 Vilniuje, Žirmūnų g. – Kareivių g., įvykusios avarijos metu buvo apgadintos šios transporto priemonės: SUBARU IMPREZA, valst. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. P094317. Avarija įvyko dėl transporto priemonės OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo V. B. kaltės. Automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjas buvo V. Š.. Ieškovas (draudikas) atlygino padarytą žalą apgadintų automobilių valdytojams išmokėdamas viso 2 123,33 Eur dydžio išmoką. Ieškovas nurodė, kad įvykio kaltininkas V. B. pasišalino iš įvykio vietos, taip pat vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei neturėdamas teisėto pagrindo, todėl ieškovas įgijo regreso teisę į apdraustąjį V. B..

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui 2017-05-11 viešo paskelbimo būdu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016-08-26 tarp ieškovo ir draudėjos V. Š. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/343035950 (e. b. l. 9-10), kuria apdraustas lengvasis automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacija apie eismo įvykį Nr. 07-16-9426818, 2016-04-27 Vilniuje, Žirmūnų g. – Kareivių g., įvykusios avarijos metu buvo apgadintos šios transporto priemonės: SUBARU IMPREZA, valst. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. P094317 (e. b. l. 6-7). Nustatyta, kad apgadintos transporto priemonės SUBARU IMPREZA, valst. (duomenys neskelbtini) valdytojas A. S. ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. P094317, valdytojas UAB „Jogis“ kreipėsi į ieškovą dėl draudimo išmokos priteisimo (e. b. l. 11-12), byloje pateiktos žalos sąmatos (e. b. l. 13-15). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktos informacijos apie eismo įvykį nustatyta, kad O. A. transporto priemonės valdytojas V. B. vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės bei pasišalino iš eismo įvykio (el. b. l. 6) Nustatyta, kad ieškovas apgadintų transporto priemonių valdytojams yra išmokėjęs viso 2 123,33 Eur žalos atlyginimą (e. b. l. 17, 26). Ieškovas siuntė atsakovui pretenzijas dėl draudiko išmokėtos sumos atlyginimo (e. b. l. 5, ), tačiau atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d. nustato, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.1015 str. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –  TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ar/ir neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę ir /ar pasišalino iš eismo įvykio vietos. Bylos duomenimis nustatyta, jog žala atsirado dėl atsakovo, kaip neblaivaus vairuotojo, neturinčio teisės vairuoti transporto priemonės, pasišalinusio iš eismo įvykio vietos, kuria buvo padaryta žala, veiksmų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovo prašomą priteisti draudimo išmoką (CPK 178 str.), todėl ieškovo reikalavimas priteisti 2 123,33 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.263 str., CK 6.1015 str., TPVCAPDĮ 22 str.).

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 48,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p.,7 d, 88 str. 1 d. 6  p., 93 str. 1 d.)

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, iš atsakovo V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) 2 123,33 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto dvidešimt trijų eurų 33 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 123,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 48,00 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                        Rima Lipeikienė