Civilinė byla Nr. 2-602-464/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02508-2011-4

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 116.10.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 7 d.

  Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. G. prekybos įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-79-258/2014 pagal ieškovo K. G. prekybos įmonės patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Staticus“ dėl statybos darbų pirkimo sutarties nutraukimo, vienašalio statybos darbų perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, delspinigių, palūkanų priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Staticus“ patikslintą priešieškinį K. G. prekybos įmonei dėl skolos už atliktus statybos darbus, delspinigių, kitų išlaidų priteisimo.

              Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014-10-29 sprendimu (b. l. 1-24) atmetė ieškovo K. G. prekybos įmonės ieškinį atsakovui UAB „Staticus“, o atsakovo UAB „Staticus“ priešieškinį tenkino iš dalies ir iš K. G. prekybos įmonės priteisė 1 254 176,20 Lt (363 234,53 Eur) skolos, 225 751,71 Lt (65 382,21 Eur) delspinigių, 16 542 Lt (4 790 Eur) žyminio mokesčio ir 22 947,60 Lt (6 646,08 Eur) teismo išlaidų, 8,49 proc. dydžio palūkanas, pradedant skaičiuoti nuo 2011-12-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 127,76 Lt (37 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, likusią priešieškinio dalį atmetė.

Ieškovas K. G. prekybos įmonė 2014-12-30 kreipėsi teismą su prašymu (b. l. 85) išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2014-10-29 sprendimo dalį, kuria atsakovo UAB „Staticus“ priešieškinio reikalavimai atmesti, t. y., remiantis CPK 270 straipsnio 5 dalimi, nurodyti kokia konkrečiai priešieškinio dalis (pinigine išraiška) buvo atmesta. Ieškovo vertinimu, nenurodžius minėtų duomenų, teismo sprendimas yra neaiškus ir neįvykdomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015-01-06 nutartimi (b. l. 25-26) netenkino ieškovo 2014-12-30 prašymo dėl 2014-10-29 teismo sprendimo išaiškinimo. Teismas, atsižvelgdamas į teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo instituto paskirtį bei nustatęs, kad 2014-10-29 sprendime yra aiškiai nurodytos iš ieškovo atsakovo naudai pagal šio priešieškinį priteistos pinigų sumos, sprendė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja neaiškumų, kurie trukdytų tinkamai vykdyti teismo sprendimą. Įvertinęs CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, teismas konstatavo, kad įstatyme yra įtvirtintas imperatyvas nurodyti patenkinto ieškinio ar priešieškinio turinį, tuo tarpu nepatenkintos priešieškinio dalies teismas neprivalo nurodyti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas K. G. prekybos įmonė atskirajame skunde (b. l. 85-86) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-06 nutartį ir ieškovo K. G. prekybos įmonės prašymą dėl 2014-10-29 teismo sprendimo išaiškinimo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas privalėjo išaiškinti 2014-10-29 sprendimo rezoliucines dalis dėl priešieškinio dalies patenkinimo ir priešieškinio dalies atmetimo, nes jos yra neaiškios dėl netinkamai nurodytų priteistų sumų ir dėl nenurodytų atmestų sumų. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje taip pat nėra nurodytos konkrečios dalys, kuriomis buvo sumažinti atsakovo priešieškinio reikalavimų dydžiai. Ieškovo teigimu, teismo rezoliucinėje dalyje nenurodžius konkrečios pinigų sumos, kuria priešieškinis tenkinamas ir sumos, kuria jis atmetamas, byloje kyla neaiškumas, ar teismas visa apimtimi išsprendė atsakovo priešieškinį. Tokiu atveju suvaržoma ieškovo teisė tinkamai pasirengti apeliaciniam procesui. Skunde pažymima, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai nebuvo vienarūšiai, todėl delspinigių dydžio nustatymas buvo tiesiogiai priklausomas nuo atsakovui priteistos skolos dydžio, tuo tarpu iš 2014-10-29 sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti, kaip buvo apskaičiuotas teismo nurodytas delspinigių dydis, į kokį laikotarpį juos skaičiuojant buvo atsižvelgta, kas sudaro prielaidas laikyti, jog dėl dalies atsakovo priešieškinio reikalavimų apskritai nebuvo priimtas teismo sprendimas arba byla išnagrinėta ne pilna apimtimi. Be to, skundžiama nutartis, kurioje tik atkartojami 2014-10-29 sprendimo teiginiai, pripažintina nemotyvuota ir naikintina kaip neatitinkanti teismo sprendimui (nutarčiai) keliamų reikalavimų (CPK 263 str., 270 str., 291 str.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip jis turi būti vykdomas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Be to, teismo sprendimo neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų, t. y. teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų, nes priimtas teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Byloje dalyvaujantis asmuo, nesutikdamas su teismo motyvais, turi teisę skųsti teismo sprendimą instancine tvarka. Tokia sprendimo aiškinimo instituto paskirtis yra nurodoma teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartis c. b. Nr. 2-306-407/2015, 2015-01-15 nutartis c. b. Nr. 2-34-381/2015).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2014-10-29 sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo K. G. prekybos įmonės ieškinį atsakovui UAB „Staticus“, o atsakovo UAB „Staticus“ priešieškinį tenkino iš dalies ir iš K. G. prekybos įmonės priteisė 1 254 176,20 Lt (363 234,53 Eur) skolos, 225 751,71 Lt (65 382,21 Eur) delspinigių, 16 542 Lt (4 790 Eur) žyminio mokesčio ir 22 947,60 Lt (6 646,08 Eur) teismo išlaidų, 8,49 proc. dydžio palūkanas, pradedant skaičiuoti nuo 2011-12-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 127,76 Lt (37 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, likusią priešieškinio dalį atmetė. Apelianto teigimu, esant tokiai rezoliucinės dalies formuluotei, nėra aišku, ar teismas visa apimtimi išsprendė atsakovo priešieškinį, kokia priešieškinio dalis pinigine išraiška buvo atmesta, todėl teismas privalėjo ne ją atkartoti, o detalizuoti, nurodydamas ir atsakovo atmestų reikalavimų sumas, juolab kad atsakovo prašomų priteisti sumų sumažinimas, teismo priteistų sumų apskaičiavimas,  nėra pagrįstas motyvais, išdėstytais teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos įtvirtina teismo pareigą teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyti patenkintų reikalavimų turinį. Pirmosios instancijos teismas šį įstatymų leidėjo įpareigojimą, priimdamas 2014-10-29 sprendimą, įvykdė, todėl teisinių prielaidų konstatuoti pirmiau nurodytos proceso teisės normos pažeidimo nėra. Ši nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė nustatyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-16 nutartyje (c. b. Nr. 2-417-186/2015, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.).

Kita vertus, apeliantas savo prašyme bei atskirajame skunde klausimo dėl sprendimo vykdymo aiškumo net ir nekelia, nors, kaip nurodyta pirmiau, būtent šiam tikslui (palengvinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą) pirmiausiai ir yra skirtas sprendimo išaiškinimo institutas, numatytas CPK 278 straipsnio 1 dalyje. 

Apelianto teigimu, jo nurodyti sprendimo trūkumai trukdo pasirengti apeliaciniam procesui. Šis apelianto keliamas aspektas, kaip ir kiti nesutikimo su Vilniaus apygardos teismo 2014-10-29 sprendimo motyvais ir jų pagrindu nustatytu bylos rezultatu argumentai, sudaro jo teisės apskųsti sprendimą apeliacine tvarka turinį (CPK 306 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė naujai aiškinti sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytus motyvus. Šiame kontekste taip pat aktualu pažymėti, kad prašomas išaiškinti sprendimas nėra įsiteisėjęs - 2014-12-01 byloje gautas K. G. prekybos įmonės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-10-29 sprendimo (b. l. 40-67), kas suponuoja vertinimą, kad į apelianto iškeltus klausimus gali būti atsakyta apeliacinės instancijos teisme.

Nurodytos aplinkybės lemia išvadą, kad apelianto prašyme išaiškinti 2014-10-29 sprendimą keliami klausimai peržengia sprendimo išaiškinimo, kurio paskirtis yra pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas, ribas. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė aiškinti sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja               Dalia Kačinskienė