Civilinė byla Nr. e2-38-258/2020

                                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00516-2019-9

                      Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.16

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 30 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos teismas, teisėja Rita Kisielienė,

sekretorė Eglė Čeponienė,

dalyvaujant ieškovės A. A. atstovui advokatui Egidijui Langiui,

atsakovės VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ atstovui advokatui Arvydui Arnauskui,

trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinio pareiškimą atsakovei VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“, trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises atlyginimo,   

 n u s t a t ė :

         Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 1 852,17 Eur turtinės, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

       Ieškovė nurodė, kad ji 2018 m. liepos 9 d. buvo atvežta į gydymo įstaigą dėl ūmių pilvo skausmų. Atlikus apžiūrą, įtarta apsisukusi kairės kiaušidės cista, Ieškovė skubos tvarka buvo hospitalizuota į ginekologijos skyrių,  taikytas konservatyvus gydymas. 2018 m. liepos 10 d. pakilus temperatūrai, buvo įtartas gimdos priedų uždegimas, pradėtas taikyti antibakterinis gydymas. 2018 m. liepos 11 d., nepaisant taikomo gydymo, Ieškovei išliko spazminio pobūdžio skausmai pilvo apatinėje dalyje, atlikus echoskopinį tyrimą nustatyta priešoperacinė diagnozė – (duomenys neskelbtini) bei tą pačią dieną buvo skubos tvarka atlikta kairės kiaušidės ir kiaušintakio pūlinio pašalinimo operacija. Laparoskopijos metu buvo atliktas pilvo ertmės sąaugų atidalinimas, kairiųjų gimdos priedų pašalinimas. Sąaugos buvo dalinai atidalintos nuo priekinės pilvo sienos, kad būtų įmanoma įsidurti antrą darbinį troakarą. Antras darbinis troakaras buvo įdurtas 6 cm virš sąvaržos ties vidurine pilvo linija. Operacijos atlikimo metu pilvo ertmė buvo drenuota, komplikacijų nepastebėta. 2018 m. liepos 15 d., t.y. II-ą parą po operacijos buvo ištrauktas nefunkcionuojantis drenas ir toliau buvo taikomas antibakterinis gydymas. Tos pačios dienos vakarą pacientė sukarščiavo iki 38,5 OC. 2018 m. liepos 16 d., t.y. III-ą po operacijos, rytinės apžiūros metu buvo pastebėta, kad pro pjūvį kairėje klubinėje srityje (buvusio troakaro ir dreno vietoje) skiriasi žaliai rudas žarnų turinys. Skubos tvarka buvo sušauktas gydytojų konsiliumas, kurio metu nuspręsta Ieškovę neatidėliotinai operuoti įtarus žarnų vientisumo pažeidimą , ji buvo skubiai pakartotinai operuota. 2018 m liepos 16 d. operacijos metu chirurgai pastebėjo riestinės žarnos apatiniame trečdalyje 4 mm esančią perforacinę angą, galimai susiformavusį divertikulą, kuris nebuvo nustatytas ankstesnių apžiūrų metu nei kitose gydymo įstaigose, nei 2018 m. liepos 11 d. atliktos echoskopijos metu. Kadangi infiltracija tęsėsi iki pat tiesiosios žarnos, perforacijos užsiūti nebuvo įmanoma, todėl buvo suformuota dvivamzdė kolostoma. Ieškovės nuomone, riestinės žarnos sužalojimas Ieškovei buvo padarytas būtent 2018 m. liepos 13 d. netinkamai atliktos operacijos metu, kurį galėjo sukelti tiek dūris troakaru kairėje klubinėje srityje, tiek ir žarnų enterolizės atlikimas (taip pat yra tikimybė, kad jį galėjo sukelti netinkamas dreno išėmimas (arba jis galėjo paskatinti perforacijos atsiradimą), nes žaliai rudas žarnų turinys pradėjo skverbtis būtent po dreno išėmimo vietą). 2018 m. liepos 20 d. supūliavo pooperacinė žaizda, Ieškovė buvo gydoma perrišimais ir iš stacionaro gydytis ambulatorištai išrašyta 2018 m. rugpjūčio 10 d. 2018 m. lapkričio 6 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba priėmė sprendimą dėl A. A. darbingumo lygio, buvo nustatytas 45 proc. bazinis darbingumo lygis. , darbingumo lygio terminą numatant nuo 2018-11-06 iki 2019-05-05.  2018 m. lapkričio 14 d. Ieškovė kreipėsi į Atsakovę pretenzija dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų, kilusios žalos ir jos atlyginimo. Atsakovė, pateikusi atsakymą į pretenziją, nurodė, kad storosios žarnos sienelė perforavo III- ą pooperacinę parą, o tai reiškia, kad operacijos metu perforacija negalėjo būti matoma ar prognozuojama, įvertinus situaciją nėra pagrindo teigti, kad Ieškovę gydę gydytojai nekokybiškai teikė medicinines paslaugas ar atliko neteisėtus veiksmus, tiesiogiai lėmusius pacientės sveikatos sutrikdymą, todėl nėra priežastinio ryšio tarp žalos pacientei kilimo ir gydytojų veiksmų.  

    Ieškovė kreipėsi į Pacientams padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveiktos apsaugos ministerijos dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų, kilusios žalos ir jos atlyginimo, kuri 2019 m. vasario 28 d. Sprendimu Nr. 56-31 nustatė, kad ieškovei atsakovė teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus. Paslaugos buvo suteiktos kvalifikuotai. Komisija nerado duomenų, kad A. A. VšĮ RVUN teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo nekokybiškos ar netinkamos.

   Ieškovė pateikė UAB „UNGE“ specialisto P. P. konsultacinę išvadą, kurioje nurodoma, kad medicininės paslaugos ieškovei buvo suteiktos tinkamai, laiku, tačiau nekokybiškai, nes operacijos metu buvo nepastebėtas žarnų pažeidimas, ko pasekoje buvo sukeltas pavojus pacientės gyvybei. 2018 m. liepos 13 d. operacijos metu buvo padarytas riestinės žarnos sužalojimas, kuris galėjo būti padarytas tiek duriant troakaru kairėje klubinėje srityje, tiek ir atliekant žarnų enterolizę, bei nebuvo pastebėta operacijos metu ir tai pagal vokiečių teismo ekspertus yra priskiriamas gydymo klaidai (remiasi B. M., R. D. „Teisės medicinos pagrindai“). Ieškovės nuomone ją operavę gydytojai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, sukėlė medicininės klaidos atsiradimą, kas lėmė neigiamus padarinius, nesusijusius su ieškovės iki operacijos buvusia sveikatos būklę atsiradimą. Netinkamai atlikta operacija, t.y. jos metu padaryta medicininė klaida lėmė tai, kad ieškovei buvo suformuota dvivamzdė kolostoma, kas lėmė papildomų nepatogumų atsiradimą, apribojimą gyventi pilnavertiškai. Ieškovės nuomone, egzistavo atsakovės neteisėti veiksmai, tiesiogiai lėmę ieškovės sveikatos sutrikdymo atsiradimą, ieškovei buvo padaryta prašoma priteisti žala.

      Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog Ligoninės direktoriaus įsakymu sudarytai komisijai vadovavęs prof. dr. G. B., vadovaujantis ligoninės Bendrosios chirurgijos centrui, vertindamas A. A. medicininį atvejį nurodė, kad žarnų pažeidimai laparoskopinių ginekologinių operacijų metu yra viena iš galimų pooperacinių komplikacijų. Literatūros apžvalgoje (L. N.C. S. A.B., M. M.P. B. injury in gynecologic laparoscopy. A systematic reviev. Obstetrics and gynecology. 2015;V.125,N.6:1407-1417), apibendrinusioje 474063 ginekologinių loroskopijų rezultatus, nurodyta, kad tokia komplikacija stebima 0,13 proc. atveju (1 iš 769), ir priklausomai nuo procedūros pobūdžio svyruoja nuo 0,03 proc. (1 iš 3333) iki 0,039 proc. (1 iš 256). Autoriai nurodo įvairias sužalojimo priežastis: pradūrimas Veress adata ar troakaru pneumoperitoneumo sudarymo metu (54,9 proc. atvejų), elektro ar lazerinės koaguliacijos pasėkoje (28,7 proc. atveju), išdalinant sąaugas (11,5 proc. atvejų), dėl suėmimo instrumentu ar kerpant žirklėmis (4,1 proc. atvejų), naudojant kabule (0,3 proc. atvejų), siurbimo ir plovimo metu (0,3 proc. atvejų) ir kitos (0,3 proc. atvejų). Kuri iš minėtų priežasčių galėjo būti nagrinėjamu atveju komisija nustatyti negalėjo, tačiau nekomplikuota pooperacinė eiga pirmųjų dviejų pooperacinių dienų laikotarpyje po laparoskopijos, teigiama uždegiminių rodiklių dinamika (CRB) leidžia manyti, kad tai buvo terminis pažeidimas bipolinės koaguliacijos, naudotos operacijos metu kraujavimo stabdymui (hemostazei) pasekmė – storosios žarnos nekrozė susiformavo ir perforavo III-ią pooperacinę parą, o tai reiškia, kad operacijos metu perforacija negalėjo būti matoma ar prognozuojama. Pažymėjo, kad bipolinė koaguliacija yra saugiausia elektrokoaguliacijos rūšis. A. A. medicininį atvejį tyrusi komisija priėjo išvados, kad ieškovei hospitalizacijos VšĮ RVUL metu diagnostika ir gydymas buvo savalaikis ir tinkamas, gydytojai dėjo maksimalias pastangas, siekiant išgydyti pacientę, asmens sveikatos paslaugos buvo teikiamos vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, taikant esančius gydymo metodus ir atsižvelgiant į susiformavusią gydymo praktiką.

    Atsakovės nuomone, ieškovės būklę lėmė ne medicininė klaida, o komplikacija, sąlygota ieškovės organizmo reakcijos į operacijos metu naudotas gydymo priemones ir būdus, tokios organizmo reakcijos operaciją atlikę gydytojai iš anksto numatyti negalėjo. Ligoninės gydytojų veiksmuose nebuvo būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Atsakovė nesutinka, kad savo veiksmais padarė žalą pacientei.

     AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje veikiantis pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ įgaliojimą prašė ieškinį atmesti.

     Ieškinys netenkinamas.

      Paciento sveikatai padaryta žala suprantama kaip turtinė ir neturtinė žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 2 d.).

     Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2018-07-09 d. buvo hospitalizuota į ginekologijos skyrių dėl apatinės pilvo dalies skausmų, karščiavimo. Atliktuose labarotoriniuose tyrimuose stebėti padidėję uždegiminiai rodikliai ((duomenys neskelbtini) mg/l), echoskopiškai kairiųjų gimdos priedų srityje rastas 3,3x3,7 cm dydžio vienkamienis cistinis darinys echonegatyviu turiniu. Išliekant skausmams pilve bei įtariant kairiųjų gimdos priedų pūlinį, indikuotas operacinis gydymas skubos tvarka. Planuota atlikti laparoskopiją, tolesnę operacijos eigą numatant pagal radinius. Pacientė su operacija supažindinta, būti operuojama sutiko.

    Iš ieškovės medicininių dokumentų nustatyta, kad 2018-07-13 atlikta operacija – laparoskopija, pilvo ertmės sąaugų atidalinimas, kairiųjų gimdos priedų pašalinimas. Operacijos metu pilvo ertmėje rasta: prie priekinės pilvo sienos ties viduriu ir per visą dešinį šoną senomis sąaugomis tvirtai priaugusi taukinė. Sąaugos dalinai atidalintos nuo priekinės pilvo sienos, įdurtas antras darbinis troakaras 6 cm virš sąvaržos ties vidurine pilvo linija, dar padalintos sąaugos tarp priekinės pilvo sienos ir taukinės, taip pat atidalintos sąaugos tarp riestinės žarnos taukinės ir kairiųjų gimdos priedų taukinės ir gimdos. Duglaso ertmė pilnai obliteruota. Kairiųjų priedų srityje rastas tuboovarialinis abscesas, kiaušintakis stipriai įraudęs, užakęs, išsipūtęs, kiaušintakio ir kiaušidės konglomeratas tvirtom sąaugom fiksuotas prie kairiojo plačiojo raiščio, aplink konglomeratą susikaupęs fibrininis apnašas. Kairieji gimdos priedai su abscesu bukai atidalinti nuo plačiojo raiščio ir pašalinti tipiniu būdu. Dešinieji gimdos priedai nevizualizuoti dėl gausių senų sąaugų. Pilvo ertmė drenuota. Operacijos metu komplikacijų nestebėta. Histologinio tyrimo atsakymas: kiaušidės ir kiaušintakio fragmentai su nekrozės židiniais, hemoragijomis, detrito su neutrofilais ir fibrinu sankaupomis.

   Sekančią parą po operacijos pakartoti kraujo tyrimai, stebėta teigiama dinamika. II-ą parą po operacijos ištrauktas nefunkcionuojantis drenas. Šlapinosi normaliai, pasituštino. II-os pooperacinės paros vakare pacientė sukarščiavo. III-ą parą po operacijos rytinės apžiūros metu, pastebėtas pro pjūvį kairėje klubinėje srityje (buvusio troakaro ir dreno vietoje) skiriasi žaliai rudas žarnų turinys. Skubos tvarka sušauktas konsiliumas, kurio metu nuspręsta pacientę neatidėliotinai operuoti dėl įtariamo žarnų vientisumo pažeidimo.

   2018-07-16 atlikta operacija-laparotomija ir laikinosios kolostomos suformavimas. Operacijos metu pilve rasta: pėdsakai sterkoralinio turinio kairiajame lateraliniame kanale ir mažajame dubenyje, išreikšta audinių infiltracija. Riestinės žarnos apatiniame trečdalyje stebėta 4 mm perforacinė anga, galimai perforavęs divertikulas. Kadangi infiltracija tęsėsi iki pat tiesiosios žarnos, perforacijos užsiūti nebuvo įmanoma, suformuota dvivamzdė kolostoma. Operacijos metu paimtame pasėlyje iš pilvo išaugo E.coli (daug), Enterococcus faecium (daug). Po operacijos pacientė gydyta chirurgijos skyriuje. Koreguotas antobakterinis gydymas. IV-ą dieną po laparotomijos (2018-07-20) supūliavo poopertacinė žaizda. Gydyta perrišimais. 2018-08-10 išrašyta iš stacionaro. Esant operacinės žaizdos antriniam gijimui, rekomenduota tolesnis žaizdos gydymas ambulatoriškai.

     Ieškovės įsitikinimu riestinės žarnos sužalojimas ieškovei buvo padarytas būtent 2018-07-13 netinkamai atliktos operacijos metu, kurį galėjo sukelti tiek dūris troakaru kairėje klubinėje srityje, tiek ir žarnų enterolizės atlikimas taip pat nurodo, kad yra tikimybė, kad jį galėjo sukelti netinkamas dreno išėmimas arba jis galėjo paskatinti perforacijos atsiradimą, nes žaliai rudas žarnų turinys pradėjo skverbtis būtent po dreno išėmimo vietą.

     Sveikatos priežiūros įstaigą ir pacientą sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą. Gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato. Gydytojo, kaip profesionalo, pareiga, teikiant gydymo paslaugas, stengtis padėti pacientui pasveikti, t. y. išsaugoti paciento galimybę pasveikti.

     Atsakovės- sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

       Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Paminėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos - prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami.

       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, ieškovė, reikšdama ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos.

        Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys yra grindžiamas teismo medicinos konsultacine specialisto P. P. 2018-10-08 d. išvada, kurioje nurodyta, kad 2018-07-13 d. operacijos metu buvo padarytas riestinės žarnos sužalojimas, kuris galėjo būti padarytas tiek duriant troakaru kairėje klubinėje srityje, tiek ir atliekant žarnų enterolizę, bei nebuvo pastebėta operacijos metu ir tai yra gydymo klaida.

        Atsakovės atstovas nurodė, jog į bylą pateikta UAB „Unge“ specialisto P. P. teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada, atlikta ieškovės privačiu užsakymu prieštarauja tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją konsultavusių gydytojų specialistų, tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų išvadoms. Prašo ją vertinti kritiškai, kadangi yra pagrindo abejoti išvados objektyvumu.

     Teismas, vertindamas šią išvada pažymi, jog pateikta teismo medicinos gydytojo P. P. išvada neatitinka išdėstytų medicininių konstatavimų. Išvadoje  nurodoma, jog remiamasi  medicinine literatūra (B. M., R. D. „Teisės medicinos pagrindai“) ir nurodo, kad riestinės žarnos sužalojimas pagal vokiečių teismo ekspertus yra priskiriama gydymo klaidai, tačiau  išvadoje pateiktoje tipinių gydytojų klaidų lentelėje žarnos pažeidimas nėra nurodomas kaip gydymo klaida. Pateiktoje išvadoje nėra detalizuota kokie duomenys tvirtina, jog riestinės žarnos sužalojimas įvyko būtent operacijos metu, nemotyvuotas tokios išvados pagrindas ir medicininė jos padarymo prielaida, taip pat nenurodyta kokiais duomenimis remiantis tvirtinama, kad operacijos metu gydytojas turėjo tai pastebėti , bet nepastebėjo.     

     Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2019m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 56-31 dėl A. A. pareiškimo nustatė, kad A. A. atsakovė teikė kokybiškas ir tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas pacientei, 2018-07-13 operacija atlikta pagrįstai pagal medicinines indikacijas; įvertinus potencialias rizikas pacientei, pasirinktas tinkamiausias operacinis gydymo būdas, gydę gydytojai ėmėsi visų atsargumo ir operacinių komplikacijų prevencijos priemonių; pati operacija atlikta metodiškai, vadovaujantis šių dienų medicinine praktika. Teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas klaidų padaryta nebuvo. Paslaugos suteiktos kvalifikuotai. Komisija nerado duomenų, kad A. A. atsakovės teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo nekokybiškos ar netinkamos.

     Bylos nagrinėjimo metu paskirtos valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDG 11/2020(01) išvadoje konstatuojama, kad A. A. atliekant operaciją 2018-07-13 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje klaidų padaryta nebuvo. Manoma, kad trečią dieną po operacijos nustatyta žarnos perforacija (prakiurimas) turėtų būti vertinama kaip pooperacinė komplikacija. Klinikinių pokyčių dinamika (pirmas dvi paras po operacijos pacientė tuštinosi normaliai, žarnos perforacijos klinikos nebuvo) leidžia teigti, kad žarnos perforacija įvyko ne operacijos metu.

     Ieškovė nepageidavo, jog teismo posėdžio metu būtų apklaustas konsultacinę išvadą pateikęs P. P..

     Teismo posėdžio metu byloje apklaustas ekspertas pilvo chirurgijos gydytojas prof. dr. (HP) V. B. paaiškino, jog žarnos perforacija (prakiurimas) gali būti savaiminis (organizmo stresas), taip pat perforacinė opa, žarnos sienelių ir/ arba aplinkinių audinių uždegimo reakcija, taip pat žarnos pažeidimas gali išsivystyti atidalinant audinius, naudojant monopoliarinį elektrodą. Kad atsirastų žarnos pažeidimas, nebūtina tiesiogiai prisiliesti prie žarnos. Audinių nekrozė gali išsivystyti atsiradus patologiniam elektros srovės nuotekiui, dėl specifinių organizmo savybių, kurių neįmanoma numatyti. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad  buvo pažeistas maksimalių pastangų principas. Iš pateiktos medicininės dokumentacijos ir operacijos aprašymo nėra prielaidų teigti, kad operacijos metu įvyko žarnos vientisumo pažeidimas, nes prakiurdinus žarną operacijos metu, gleivinė išsiverčia į pilvo ertmę, todėl žarnų turinys turėjo pasirodyti  per parą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsiradusi perforacinė anga buvo 2018-07-13 d. atliktos operacijos zonoje, todėl galėjo būti ir nematoma. Nustatyta, kad pacientė per pirmas dvi pooperacines dienas pasituštino normaliai, žarnos perforacijos klinika atsirado tik trečią pooperacijos dieną.

    Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. K. teismui paaiškino, kad pacientės žarnos perforacijos priežastis nenustatyta. Kiekvienas pacientas yra individualus. Nagrinėjamu atveju svarbūs pacientės klinikiniai duomenys, rodantys faktą, jog operacijos metu kiauryminio žarnos pažeidimo nebuvo, nes pacientei  pirmas dvi po operacijos dienas perforacijos klinikos nebuvo. Nekomplikuota pirmųjų 2 dienų pooperacinė eiga, teigiama uždegiminių rodiklių dinamika leido daryti išvadą, jog pacientei komplikacija išsivystė pooperaciniu laikotarpiu. Komplikacija laiku pastebėta , atliktas aktyvus ir savalaikis gydymas.

    Trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovo nuomone ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų- gydytojų klaidų (kaltės), neįrodė pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimo, žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Mano, kad nesant civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovės civilinė atsakomybė negalima.

      Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus vertina proceso aspektu, tai yra ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas daro išvada, jog ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pripažintinas neįrodytu, todėl netenkinamas.

     CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas prašo priteisti šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme, kurios viso sudaro 1 949,89 Eur.

     Byloje nustatyta, jog atsakovė 2019-10-07d. mokėjimo pavedimu buvo sumokėjusi 1 000,00 Eur avansą galimoms ekspertizės išlaidoms padengti ir 200,00 Eur avansą už ekspertų dalyvavimą teismo posėdyje. Pagal pateiktą Valstybinės teismo medicinos tarnybos sąskaitą faktūrą už ekspertizę ir konsultanto dalyvavimą tyrime sumokėta 898,60 Eur suma, todėl atsakovei grąžintina 101,40 Eur ir 200 Eur nepanaudoto avanso dalis. Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 17,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma.

    Vadovaujantis išdėstytu,  CPK 259-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

    ieškovės A. A. ieškinį atsakovei VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atmesti.

     Iš A. A. priteisti 1 949,89 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė‘ naudai ir 17,68 Eur Lietuvos valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės  mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita).

     Iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ grąžinti 301,40 Eur nepanaudotą avansą. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

                    Teisėja                                Rita Kisielienė