Civilinė byla Nr. e2A-1288-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15109-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.10.2.4.1;

2.6.10.5.1; 2.6.11.6; 3.1.7.6; 3.1.7.8;

3.1.7.11; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1774-528/2022 pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir atsakovės A. M. patikslintą priešieškinį ieškovei B. K., dėl sutarties pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė J. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė B. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. M. 7 000,00 Eur skolą, 252,00 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji internete paskelbė apie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies, suformuotos kaip atskiras butas, pardavimą. Šį nekilnojamąjį turtą iš pradžių planavo pirkti atsakovės dukros šeima, vėliau nurodė, jog turtą pirks atsakovė. Perkamą butą atsakovės dukra su vyru apžiūrėjo apie dešimt kartų, iš jų du kartus su atsakove. Ieškovė pirkėjus supažindino su visa parduodamo buto byla, VĮ Registrų centro išrašais, žodžiu informavo apie mokamų komunalinių mokesčių dydžius, bendrą kartu su gyvenamojo namo kaimynais vandens ir nuotekų sistemą bei mokėjimo tvarką – pagal skaitiklį per kaimynę. Pateikta informacija pirkėjams tiko, jokių pretenzijų dėl minėtos vandens ir nuotekų šalinimo sistemos bei atsiskaitymo tvarkos jie nereiškė ir pageidavo įsigyti butą. 2019 m. rugpjūčio 14 d. šalys pasirašė preliminarią pirkimo­–pardavimo sutartį, o 2019 m. rugsėjo 17 d. pasirašė notariškai patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį. Pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė (pardavėja) pardavė atsakovei (pirkėjai) butą, esantį (duomenys neskelbtini), 51/100 dalį inžinerinių statinių ir 224/439 dalis žemės sklypo už 69 000,00 Eur kainą. Atsakovė sumokėjo ieškovei 62 000,00 Eur, o likusios kainos dalies – 7 000,00 Eur sumokėjimas atidėtas iki 2020 m. kovo 1 d. atsakovės prašymu dėl lėšų stygiaus. Daugiau kaip po 5 mėnesių, artėjant galutiniam atsiskaitymui atsakovė atsiuntė ieškovei pretenziją, teigdama, kad parduotas butas yra su defektais, šildymo išlaidos neatitinka atsakovės lūkesčių. Ieškovė atsakyme nurodė atsakovei nesutinkanti su pretenzija, paprašė galutinai atsiskaityti, tačiau atsakovė kainos likučio nesumokėjo. Atsakovės nurodyti buto trūkumai yra deklaratyvūs, įrodymai dėl patirtų išlaidų nepateikti, atsakovė siekia išvengti galutinio atsiskaitymo. Tariamus trūkumus dėl šildymo, bendro vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos, karšto vandens, langų būklės atsakovė turėjo pastebėti iš karto, kai apsigyveno nusipirktame bute, tačiau jokių pretenzijų nereiškė. Butas yra 1933 m. statytame name, 1992 m. pristatytame priestate, 2012 m. suremontuotas. Atsakovės prielaidos dėl ieškovės nesąžiningumo nepagrįstos įrodymais. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad jai parduotas butas buvo (yra) su paslėptais trūkumais ir dėl trūkumų buto negalima naudoti pagal paskirtį ar jo naudingumas sumažėja tiek, jog, žinodama apie juos, atsakovė nebūtų pirkusi buto ar nebūtų mokėjusi tokios kainos. Nepateikti įrodymai, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė nuslėpė žinomus jai buto trūkumus, kad atsakovės nurodyti trūkumai neatsirado dėl pačios atsakovės veiksmų ar trečiųjų asmenų kaltės ir kad atsakovė patyrė prašomas atlyginti išlaidas. Iki šalims sudarant pirkimo–pardavimo sutartį nenaujo buto būklė buvo aptarta su atsakove bei jos šeimos nariais ir žinoma jau ikisutartinių santykių metu, todėl nelaikoma paslėptais buto trūkumais. Esminę reikšmę turinti informacija atsakovei buvo atskleista, visus dokumentus kartu su buto energetinio naudingumo sertifikatu ji gavo prieš sudarant notarinę sutartį, todėl turėjo galimybę išsiaiškinti jų turinį iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Teisėtai įrengta ir tinkamai veikianti bendra su kaimynais vandentiekio bei nuotekų šalinimo sistema, kuria naudojamasi netrukdomai, duomenys apie ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra buto trūkumas ir jos keisti nauja nereikalinga. Iki parduodant ieškovė daug metų bute gyveno ir jokių problemų dėl minėtos sistemos naudojimosi su kaimynais nekilo. Buto pirkimo–pardavimo metu vandenį šildantis dujinis katilas veikė tinkamai, pretenzijos dėl jo pareikštos, pareikalavus iš atsakovės pilnai atsiskaityti už įsigytą butą. Butas atsakovei buvo parduotas ne su nauju katilu, todėl katilas galėjo sugesti. Dujų katilo defektų šalinimo išlaidos nepagrįstos, įrodymai apie naujo katilo įsigijimą už 649,00 Eur ir pajungimą už 610,00 Eur ar tariamai sugedusio katilo remontavimą nepateikti, reikalavimai grindžiami tik internetiniais duomenimis. Dėl elektros kabelio susidėvėjimo atsakovė niekada nereiškė pretenzijų, jos pateikta pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaita faktūra trūkumų nepatvirtina. Atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir savalaikiai nesumokėjo ieškovei 7 000,00 Eur kainos likučio, todėl prašė ieškinį tenkinti, o patikslintą priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovė A. M. kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu, prašydama: 1) ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo tenkinti iš dalies – dalyje dėl 7 000,00 Eur skolos priteisimo tenkinti, likusioje dalyje dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo atmesti; 2) priteisti atsakovei iš ieškovės 21 140,00 Eur pinigų sumą, reikiamą buto, esančio (duomenys neskelbtini), vandentiekio ir nuotekų sistemos defektų šalinimui – prijungimui prie miesto tinklų, o taip pat dujinio katilo keitimo, elektros kabelio keitimo išlaidoms, įskaityti į priteistiną sumą 7 000,00 Eur pagal pirkimo–pardavimo sutartį likusią nesumokėtą kainos dalį ir priteisti iš viso 14 140,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti, nes ieškovės parduotas turtas buvo su paslėptais trūkumais, kuriuos ieškovė nutylėjo. Apžiūros metu ieškovė dokumentų nerodė – sąskaitų nerado, VĮ Registrų centro pažymos nepateikė, inventorinę bylą nurodė perduosianti po galutinio sandorio sudarymo. Ieškovė tvirtino, kad penkerius metus nereikės skirti lėšų pastato remontui, nes elektros instaliacija, vandentiekis, nuotekų šalinimo ir šildymo sistemos yra tvarkingos. Šios garantijos buvo esminės atsakovės apsisprendimui sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį. 2019 m. rugpjūčio 14 d. šalys sudarė preliminariąją pirkimo–­pardavimo sutartį, 2019 m. rugsėjo 17 d. notarės patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį dėl turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), su dalimi kiemo statinių ir dalimi žemės sklypo. Apsigyvenus bute paaiškėjo paslėpti jo trūkumai, kuriuos atsakovė 2020 m. vasario 22 d. pretenzija nurodė ieškovei pašalinti, tačiau ši atsakyme į pretenziją trūkumų nepripažino ir paprašė sumokėti skolą su delspinigiais. Kilus ginčui notarė vykdomojo įrašo neatliko. Kad bute nėra atskiros vandentiekio ir nuotekų sistemos, ieškovė neginčija, tačiau informacijos dėl buto vandentiekio ir nuotekų sistemų naudojimo kontrolės priklausymo nuo trečiųjų asmenų valios, nes sistema įrengta kaimynams nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, ieškovė atsakovei neatskleidė, nors privalėjo, nepriklausomai ar pirkėja reikalauja tokios informacijos. Atsakovė su kaimynais nėra bendraturčiai ir, kaimynams nusprendus neleisti naudotis minėta sistema, bute gyventi taptų sunku. Ieškovės parduotas butas neatitinka sutarties sąlygų ir kokybės reikalavimų, nes jis neturi nepriklausomų nuo kaimynų vandentiekio ir nuotekų sistemų, prijungtų prie miesto tinklų, nors VĮ Registrų centro išraše nurodyta priešingai. Sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, šio trūkumo nebuvo galima pastebėti, nes jis nėra akivaizdus. Atsakovė nebuvo supažindinta su buto dokumentais, jai nebuvo pateikta pastato energetinio naudingumo sertifikavimo byla, pirkimo–pardavimo sutarties atsakovė negalėjo išanalizuoti, o su sutartimi buvo supažindinta formaliai, paskubomis ir dokumentų iš notarės negavo. Jeigu ikisutartinių santykių stadijoje atsakovei būtų atskleista informacija apie paslėptus (neakivaizdžius) trūkumus, ji nebūtų pirkusi buto arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Kreipdamasi dėl buto pirkimo atsakovė ieškovei nurodė turinti specialiųjų poreikių ir svarbumą, kad butas būtų šiltas bei ekonomiškas. Ieškovė informavo atsakovę, jog buto šildymo sąskaitos šaltuoju metų sezonu siekia 100,00 Eur per mėnesį, bet šildymo sąskaitų nepateikė. Atsakovei apsigyvenus bute šildymo išlaidos buvo ženkliai didesnės. Perkant butą šiltuoju sezonu tokių sąnaudų nebuvo galima įvertinti. Be to, nusipirktas butas gali būti apšildomas ne tik dujomis, bet ir kietu kuru. Ieškovės parduotas butas neatitinka vidutinės kokybės reikalavimų, nes pagal energetinį naudingumą priklauso „F“ klasei. Neturėdama patirties, specialiųjų žinių ir tik vizualiu vertinimu atsakovė negalėjo įvertinti individualių buto energetinio naudingumo savybių ir realių jo apšildymo sąnaudų. Tai žinodama buto už numatytą kainą nebūtų pirkusi. Taip pat ieškovė atsakovei tvirtino, jog elektros instaliacijos darbus atliko profesionalūs meistrai. Atsakovei apsigyvenus bute buvo konstatuotas elektros kabelio susidėvėjimas, o to nebuvo galima pastebėti be specialaus tyrimo. Nors butą yra apžiūrėjusi atsakovės dukra G. P., tačiau buto pirkimo–pardavimo sutartis jai teisių ir pareigų nesukūrė, o ieškovei nepanaikino pareigos garantuoti atsakovei, kuri nėra profesionali pirkėja, parduodamo daikto kokybės. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė atsakinga už paslėptus trūkumus ir turi pašalinti visus pažeidimus bei savo sąskaita atlyginti nuostolius, todėl atsakovė sustabdė sutarties vykdymą ir nesumokėjo 7 000,00 Eur kainos likučio, o dėl to delspinigiai bei palūkanos atsakovei neturi būti skaičiuojamos. Dėl trūkumų pašalinimo atsakovė kreipėsi į specialistus, kurie nustatė 21 140,00 Eur trūkumų ištaisymo kainą. 

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė J. V. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, priešieškinio reikalavimų tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. Trečiasis asmuo nurodė, kad, tvirtindama šalių sandorį, notarė griežtai laikėsi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo ir kitų teisės aktų. Sandorio šalims visada ir be išimčių išsamiai paaiškinama sandorio esmė, sudarymo pasekmės, įsitikinama, kad sandorio šalys suvokia sandorio esmę ir sąlygas, o jų valia būtent tokia, kokia nurodyta sutartyje. Sandorio sudarymo metu notarei nekilo jokių abejonių, kad sutarties šalys sudarė sutartį laisva savo valia, suprasdamos jos sudarymo pasekmes bei sutartyje įtvirtintų pareiškimų turinį. Šalims atvykus į notaro biurą notarės padėjėja pateikia šalims sutarties kopijas susipažinimui. Tik tada, kai šalys perskaito sutarties tekstą, jos pakviečiamos į notarės kabinetą, kur notarė dar kartą pagarsina šalims sandorio turinį, paklausia ar šalys suvokia sutarties turinį, ar turi klausimų dėl sutarties turinio, ar norėtų papildyti sutartį. Šalys neteikė notarei pastabų dėl sutarties turinio, pageidavimų dėl papildomų sąlygų ar išlygų įtraukimo. Tvirtinant pirkimo–pardavimo sutartį notarei nekilo jokio pagrindo manyti, kad atsakovei nežinomos kokios nors faktinės aplinkybės dėl įsigyjamo nekilnojamojo turto būklės ar kainos nustatymo. Remiantis faktine situacija, kuri susiklostė sutarties tvirtinimo metu, notarė turėjo pagrindą manyti, kad visos aplinkybės, turinčios įtakos šalių valios susiformavimui sudaryti sutartį būtent tokiomis sąlygomis (įskaitant kainą), kokiomis ji buvo sudaryta, šalių buvo išanalizuotos ir įvertintos, todėl keisti sutarties sąlygų nėra pagrindo. Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos nėra nuginčytos ir yra galiojančios. Pasirašydamos sutartį, šalys patvirtino joje numatytų sąlygų teisingumą. Konkrečių aplinkybių dėl šalių sudaryto sandorio notarė tiksliai pasakyti negali, nes praėjo nemažai laiko, tačiau nurodytos praktikos notarė laikosi visada. Ginčo turtas yra 1933 m. statybos name, butas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, teisinių kliūčių jo registracijai nebuvo. Su energinio naudingumo sertifikatu atsakovė buvo susipažinusi ir žinojo perkamo būsto energinę klasę, todėl turėjo numatyti kiek investicijų reikia tokio tipo būstui.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, patikslintą priešieškinį atmetė: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 7 000,00 Eur skolą, 252,00 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 317,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiojo asmens notarės naudai – 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nurodė, kad byloje neginčijama, jog tarp šalių, kurios abi yra fiziniai asmenys, notarės patvirtintos rašytinės sutarties pagrindu buvo susiklostę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai – ieškovė pardavė, o atsakovė pirko nenaujos statybos ginčo butą su dalimi kiemo statinių bei dalimi žemės sklypo. Nėra ginčo dėl parduoto nekilnojamojo turto perdavimo atsakovei, kainos dydžio ir atsakovės prievolės sumokėti ieškovei sutartos kainos likusią dalį – 7 000,00 Eur, kurios atsakovė nėra sumokėjusi. Ginčo objektas – ginčo butas, kurio kokybė pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo aptarta, todėl pardavėja (ieškovė) privalėjo perduoti pirkėjai (atsakovei) tokios kokybės butą, kad jį būtų galima naudoti tam, kam butai įprastai naudojami – tinkamą gyventi.

8.       Iš VĮ Registrų centro duomenų teismas nustatė, kad atsakovės pirktas ginčo butas yra 1933 m. statybos name, šiame ginčo bute yra individuali centrinio šildymo sistema, komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas. Taigi, ginčo butas pirktas nenaujas, tačiau jame yra visos butui funkcionuoti reikalingos komunikacijos. Atsakovė (pirkėjas), sudarydama sutartį, patvirtino gavusi iš ieškovės (pardavėjo) perkamo nekilnojamojo turto kadastrinius dokumentus, buto energinio naudingumo sertifikatą, patvirtinantį energinio naudingumo klasę „F“, raktus. Taip pat atsakovė (pirkėjas) atsakingai patvirtino, kad jai žinomi ieškovės (pardavėjo) mokėjimai, susiję su parduodamų daiktų (nekilnojamojo turto) eksploatacija ir komunaliniais patarnavimais ir atsakovė (pirkėjas) ieškovei (pardavėjui) šios sutarties sudarymo dienai jokių pretenzijų neturi (Sutarties sąlygos).

9.       Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, sprendė, kad yra labiau tikėtina, jog, atsakovei perkant nekilnojamąjį turtą už sutartą kainą, jai buvo atskleisti ir žinomi ginčo buto vandentiekio bei nuotekų sistemų funkcionavimo ypatumai, šios aplinkybės atsakovę tenkino, o pretenzijos pareikštos ieškovei dėl to, jog atsakovė, kaip pati yra nurodžiusi savo procesiniuose dokumentuose, turi finansinių problemų, todėl negalėjo sutartu laiku pilnai atsiskaityti už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės reikalavimas dėl atskiros vandens ir nuotekų sistemos įrengimo ginčo butui ieškovės sąskaita nepagrįstas ir neįrodytas, nes atsakovė žinojo apie minėtos sistemos ginčo bute ypatumus ir sutiko jį įsigyti už šalių sutartą kainą.

10.       Dėl dujų katilo teismas nurodė, kad byloje duomenų, jog tas katilas anksčiau neveikė, neveikia nurodyto akto surašymo metu ar yra keičiamas (pakeistas), nėra. Byloje esantys įrodymai nepatvirtino, kad ginčo buto pirkimo–pardavimo metu jo šildymo sistemos įrenginys – dujinis katilas, buvo sugedęs, neveikė tinkamai ar turėjo defektų. Jei minėtas katilas neveiktų, ginčo bute iš viso nebūtų galimas dujų naudojimas. Teismas pažymėjo, kad jokių susitarimų perkant ginčo butą, jog pardavėja (ieškovė) turi pakeisti esamą dujinį katilą nauju, nėra ir tokių aplinkybių šalys nenurodė. Įsigydama butą su naudota įranga pirkėja (atsakovė) neturėjo pagrindo tikėtis tokių garantijų ir nepriekaištingo naudotos įrangos veikimo ilgą laiką, kaip esant naujai įrangai. Visuotinai žinoma, kad naudojama įranga neišvengiamai dėvisi bei turi savybę sugesti ir niekas nežino, kiek ilgai ji tinkamai veiks. Pasibaigus tokio pobūdžio įrangos garantiniam terminui, įprastai laikoma, jog įranga yra iš esmės technologiškai pasenusi ir ją rekomenduojama keisti nauja. Kadangi naudoto dujinio katilo ginčo bute gedimas buvo užfiksuotas tik po devynių mėnesių nuo buto pirkimo–pardavimo, tai, nesant įrodymų apie dujinio katilo veikimo problemas iki minėto defektinio akto surašymo, teismas padarė išvadą, jog ginčo buto pirkimo–pardavimo metu ši įranga veikė be priekaištų, buvo tinkamos kokybės ir šis gedimas nelaikomas paslėptu trūkumu. Ginčo buto pardavėja (ieškovė) neprivalo atlyginti pirkėjai (atsakovei) dujinio katilo pakeitimo nauju įrenginiu išlaidų, kurios iš esmės yra eksploatacinės išlaidos, juolab, kad nėra ir įrodymų dėl tokių atsakovės patirtų išlaidų.

11.       Teismas nustatė, kad elektros įvadas buvo keičiamas tik po 2,5 mėnesio nuo ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl nerealu, kad 2,5 mėnesio atsakovės šeima buvo be elektros ir dėl to niekur nesikreipė bei nereiškė pretenzijų ieškovei. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus, sprendė, kad yra labiau tikėtina, jog elektros įvadinio kabelio gedimas atsirado po ginčo buto pardavimo atsakovei ir yra atsakovės ar jos šeimos narių netinkamo naudojimosi elektros instaliacija pasekmė. Įrodymų, kad pardavėja (ieškovė) parduodama ginčo butą turėjo pakeisti elektros instaliaciją nauja, nėra.

12.       Teismas, netenkindamas atsakovės reikalavimų dėl ginčo buto paslėptų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, taip pat kartu netenkino ir išvestinių reikalavimų dėl ieškovės reikalaujamos priteisti iš atsakovės kainos likučio sumos įskaitymo bei dėl procesinių palūkanų priteisimo.

13.       Teismas nurodė, kad, nesant tarp šalių ginčo dėl atsakovei parduoto nekilnojamojo turto kainos ir jos nesumokėjimo visa apimtimi, ieškovės reikalavimas dėl šalių sutartos kainos likučio sumokėjimo laikomas teisiškai pagrįstu, įrodytu ir tenkinamas – iš atsakovės ieškovei priteisiama 7 000,00 Eur skolos likutis už ieškovės parduotą atsakovei nekilnojamąjį turtą – ginčo butą. Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 252,00 Eur delspinigius už 180 dienų. Atsakovė neneigia, kad nėra sumokėjusi ieškovei visos kainos nustatytu terminu. Įrodymų dėl visiško atsiskaitymo su ieškove iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos byloje nėra pateikta. Delsimą sumokėti už nusipirktą nekilnojamąjį turtą atsakovė grindžia tuo, kad ji pasinaudojo sulaikymo teise, nes parduotas ginčo butas yra su trūkumais, todėl prašo nepriteisti delspinigių. Šiuo atveju atsakovė neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu, nes reikalavimo teisė, kurią atsakovė nurodo kaip turimą, buvo ginčijama – ieškovė nesutiko su atsakovės nurodytais parduoto ginčo buto trūkumais. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo sulaikyti mokėjimo ieškovei ir privalėjo atsiskaityti už nekilnojamąjį turtą, įsigytą pagal 2019 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, iki šalių sutarto termino – ne vėliau, kaip iki 2020 m. kovo 1 d. Šalys buvo sutarę dėl 0,02 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, tokio dydžio delspinigių teismas nelaikė neprotingo dydžio, todėl šį ieškovės reikalavimą taip pat tenkino.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė A. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priimti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Ne tik civilinę bylą, bet ir nušalinimo pareiškimą išnagrinėjo tendencingas, t. y. šališkas teismas, kuris nėra pasirengęs objektyviai ir pagal teisės aktų reikalavimus įvertinti savo kolegės elgesį pagal subjektyvųjį testą. Tokia išvada darytina dėl to, kad nustačius vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 66 straipsnyje numatytų teisėjo nušalinimo pagrindų, t. y., teisėjos palankumą vienai iš šalių, teisėja nenusišalino pati ir nebuvo nušalinta, kas paneigia preziumuojamą teisėjų asmeninį nešališkumą ir objektyviam stebėtojui kelia abejonę dėl teisėjų nešališkumo. Atsakovė pasinaudojo CPK 66, 68 straipsniuose numatyta teise pareikšti nušalinimą teisėjai. Pirmosios instancijos teismo pirmininko pavaduotoja nušalinimo pareiškimą tendencingai išnagrinėjo ta kryptimi, kad būtų apskritai užkirsta galimybė vertinti teisėjos elgesį pagal subjektyvųjį testą, kadangi bet koks teisėjos procesinis elgesys, visuomet yra vienaip ar kitaip susijęs su jos atliekamais procesiniais veiksmais ir priimamais sprendimais. Tokiu būdu teismo pirmininko pavaduotoja neteisėtai sukūrė situaciją, kai nušalinti subjektyviai šališką teisėją, CPK 66 straipsnyje numatytais pagrindais, tampa realiai neįmanoma net ir tada, kai teisėjos subjektyvus šališkumas yra pagrįstas konkrečiais įrodymais, o tai reiškia, kad teisėjo nušalinimo institutas yra paverčiamas tik deklaratyvia teise, kuria realiai pasinaudoti tampa neįmanoma. 

1.2.       Bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumą patvirtinta aplinkybės, susijusios su atsisakymu priimti atsakovės pateiktą patikslintą priešieškinį bei rašytinius paaiškinimus. Tačiau, atsisakydama priimti atsakovės teikiamus procesinius dokumentus, teisėja sprendė ne tik procesinius klausimus, bet ir nagrinėjo iš esmės jų turinį. Būtinumas tikslinti priešieškinį iškilo dėl to, kad po teismo nustatyto termino galutinai suformuluoti reikalavimus objektyviai pasikeitė bylos faktinės aplinkybės (buvo pakeistas sugedęs ginčo dujinis katilas, todėl iškilo būtinumas patikslinti priešieškinio reikalavimą dėl atlygintinų išlaidų dydžio) ir paaiškėjo naujos aplinkybės (susijusios su daikto paslėptais trūkumais, apie kuriuos atsakovė nebuvo informuota). Atsisakydama priimti atsakovės patikslintą priešieškinį, teisėja tendencingai pakreipė bylos nagrinėjimą taip, kad ieškovei nekiltų civilinė atsakomybė dėl aplinkybių, kurias ieškovė norėtų neteisėtai nuslėpti, parduodama paslėptų trūkumų turintį daiktą, nepagrįstai apsunkino atsakovės teisės kreiptis į teismą dėl aplinkybių, kurios paaiškėjo po teismo nustatyto termino galutinai suformuluoti reikalavimą, įgyvendinimą. Be to, ieškovei (pardavėjai) teigiant, kad ji „nerado ir neturi“ dokumentų, kuriuos ji privalėjo pateikti pagal imperatyviąsias įstatymo nuostatas, teisėja neįpareigojo ieškovės kreiptis į dokumentus parengusias institucijas dėl esminę įrodomąją reikšmę turinčių dokumentų kopijų gavimo. Ieškovė deklaratyviai nurodė, jog „dės pastangas“ juos pateikti, tačiau teisėja išnagrinėjo bylą nelaukusi, kol dokumentai bus pateikti. Bylą nagrinėjusi teisėja nepriėmė atsakovės rašytinių paaiškinimų, taigi ir su jais pateiktų priedų, tačiau netrukdė ieškovei duoti paaiškinimus byloje, iš ko matyti, kad teisėja sukuria prielaidas išnagrinėti teisme tokios sudėties byla, į kurią pateikti tik ieškovės poziciją atspindintys duomenys ir kurioje nėra duomenų apie ieškovei nepalankias aplinkybes, t. y., teisėja neturi tikslo ištirti visas reikšmingas aplinkybes, nustatyti materialią tiesą, teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, bet tendencingai sukuria prielaidas priimti tokį sprendimą, kuriuo ieškovei nekiltų civilinė atsakomybė už paslėptų trūkumų turinčio daikto pardavimą. Teisėjos subjektyvųjį šališkumą patvirtinančios aplinkybės nebuvo paneigtos pirmosios instancijos teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi ir pačios teisėjos žodiniais paaiškinimais pirmininko pavaduotojai.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakė priimti atsakovės patikslintą priešieškinį, kuriuo buvo pakeistas priešieškinio dalykas. Tačiau teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl jis mano, kad patikslinto priešieškinio turinys nesudaro pagrindo spręsti, jog jo pateikimo būtinumas iškilo vėliau, ši teismo išvada yra abstrakti ir nemotyvuota, t. y., teismas neįvertino, ar yra CPK 141 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos sąlygos, leidžiančios vėlesnį priešieškinio dalyko ar pagrindo tikslinimą ir sprendė patikslinto priešieškinio priėmimo klausimą nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos. Pasikeitus bylos aplinkybėms ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kuriomis atsakovė negalėjo remtis iki teismo nustatyto termino galutinai suformuluoti reikalavimus, atsakovei kilo akivaizdi būtinybė keisti ieškinio dalyką, nes pasikeitus bylos aplinkybėms, pirminio ieškinio patenkinimas tapo negalimas ir nepareiškus papildomų reikalavimų, atsakovės teisės nebūtų pilnai apgintos. Pirmosios instancijos teismas, nesudarydamas galimybių galutinai suformuluoti priešieškinio reikalavimų ir spręsdamas patikslinto priešieškinio priėmimo klausimą iš esmės savo nuožiūra, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų, pažeidė proceso teisės normas. Šių teisės normų pažeidimas lėmė, kad atsakovei nebuvo sudaryta galimybė iki galo tikslinant priešieškinio reikalavimus, pasinaudoti įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir ginti savo pažeistas teises teisme.

1.4.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės patikslinto priešieškinio priėmimo klausimą, nevertino, kad teisės normos suteikia teisę atsakovei įstatymų nustatyta tvarka ginti subjektines teises bei teisėtus interesus ne tik pateikiant pareiškimą dėl priešieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo, bet ir sujungiant į vieną priešieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus bei padidinant priešieškinio reikalavimus, reiškiant naujus reikalavimus, kurie susiję su byloje jau nagrinėjamais reikalavimais. Šiuo atveju, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, atsakovė patikslintu priešieškiniu, be pirminių priešieškinio reikalavimų, nurodė ir visiškai naujus reikalavimus, t. y. ieškovė patikslintu priešieškiniu pakeitė ir pirminio priešieškinio pagrindą ir dalyką, nes atsakovė toliau nebepalaikė pirminio priešieškinio reikalavimų, kuriais prašė priteisi išlaidų sumą tik iš ieškovės, bet pareiškė naujus reikalavimus ir juos pagrindė naujomis aplinkybėmis, kurios pakeitė pirminiame priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Atsakovė vietoje pirminio priešieškinio pareiškė naują priešieškinį, kurio priėmimo klausimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis ne CPK 141 straipsnio, bet CPK 136-137 straipsnių nuostatomis. Dėl šių teisės normų pažeidimų atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pareikšti naujus reikalavimus, pasinaudoti įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir ginti savo pažeistas teises teisme.

1.5.       Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės patikslintą priešieškinį ir rašytinius paaiškinimus, kaip nesusijusius su byla, su kurių priedais buvo pateikti rašytiniai įrodymai, šiuo įrodymus atsakovė teikia kartu su apeliaciniu skundu. Teikiami įrodymai patvirtinta aplinkybes, susijusias su ginčo buto paslėptų trūkumų šalinimo išlaidomis.

1.6.       Ieškovės pareiga yra įrodyti aplinkybę, kad ji aptarė su atsakove parduodamų daiktų trūkumus. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad atsakovė žinojo apie nupirkto daikto trūkumus, rėmėsi išimtinai ieškovės paaiškinimais apie reikiamos informacijos ieškovui pateikimą. Kadangi ieškovė neaptarė su atsakove parduodamų daiktų trūkumų, ji yra atsakinga už netinkamą parduoto daikto kokybę.

1.7.       2020 m. birželio 18 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad ginčo bute yra komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotėkų šalinimas. Išrašas yra kokybę nustatantis dokumentas. Išrašas atspindi tą kokybę, kuri keliama daiktui, t. y., kurią daiktas turi turėti. Tačiau iš 2010 m. parengtos techninio projekto „Nuotekų tinklai gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)“ ištraukos matyti, kad komunikacijos yra privestos tik į kaimynės D. K. butą. Atsakovės nupirktas butas tokių komunikacijų neturi. Taigi buto kokybė neatitinka kokybę nustatančio dokumento, o tai reiškia, kad butas turi kokybės trūkumų, dėl kurių jo naudingumas sumažėja tiek, kad jis, kaip atskiras butas, negali būti naudojamas pagal paskirtį ir gali būti naudojamas tik kartu su kaimynės D. K. butu, naudojantis jos butui priklausančiomis komunikacijomis. Atsakovės nupirktas butas neturi vandentiekio ir nuotėkų šalinimo, dėl ko butą galima eksploatuoti tik naudojantis kaimyniniam butui priklausančiomis komunikacijomis. Ieškovė neaptarė su atsakove parduodamų daiktų trūkumų, t. y., kad ginčo butas neturi nuosavo vandentiekio bei nuotekų sistemų. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl vandentiekio ir nuotėkų šalinimo sistemos trūkumų, vertino ne visas aplinkybes (nevertino 2010 m. parengtos techninio projekto „Nuotekų tinklai gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini)“ ištraukos), išvadas darė ne iš įrodymų visumos, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, dėl ko sprendimas turėtų būti panaikintas.

1.8.       Ieškovė neaptarė su atsakove parduodamų daiktų trūkumų, t. y. dujinio katilo paslėptų trūkumų, todėl ji yra atsakinga už netinkamą parduotų daiktų kokybę. Pirmosios instancijos teismas padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas. Pagal pirmąją – pasibaigus įrangos garantiniam terminui, įprastai laikoma, jog įranga yra iš esmės technologiškai pasenusi ir ją rekomenduojama keisti nauja. Nustatęs tokią aplinkybę, teismas turėjo išsiaiškinti, kada pasibaigė katilo garantinis terminas ir ar pardavimo metu katilas nebuvo technologiškai susidėvėjęs, kas reikštų, jog yra pagrindas konstatuoti paslėptą trūkumą ir pardavėjos atsakomybę. Ir sekančiu sakiniu teismas padarė išvadą, kad pardavimo metu katilas, kuris galimai buvo technologiškai pasenęs, neturi paslėptų trūkumų, veikė be priekaištų ir buvo tinkamos kokybės, kas leidžia daryti išvadą, kad netinkamai nustatęs faktines aplinkybes, teismas netinkamai taikė teisę.

1.9.       Pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su įvadinio elektros kabelio galingumu, patvirtina, kad parduoto buto įvadinis elektros kabelis netinkamas naudoti pagal įprastinę paskirtį, t. y. buitinių prietaisų eksploatavimui, o tai yra kokybės reikalavimų neatitikimas ir paslėptas trūkumas, kuris nebuvo aptartas su atsakove prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Įvadinio kabelio trūkumai nebuvo akivaizdūs be specialaus tyrimo, ieškovė jų neaptarė su atsakove ir atsakovė apie juos nežinojo ir negalėjo žinoti, šie kokybės trūkumai buvo sutarties sudarymo metu, dėl jų buto naudingumas sumažėja tiek, kad butas tampa netinkamas naudoti. Ieškovė tokių ginčo buto trūkumų neaptarė su atsakove, todėl ji yra atsakinga už netinkamą parduotų daiktų kokybę. Teismas nustatė, kad kabelis netinkamas naudoti pagal įprastinę paskirtį, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė netinkamai naudojosi elektros kabeliu, kuris turi kokybės trūkumų ir yra netinkamas naudoti. Pagal kasacinio teismo praktiką už parduoto daikto kokybės trūkumus yra atsakingas pardavėjas, todėl teismas, spręsdamas, kad už parduoto daikto kokybės trūkumus yra atsakingas pirkėjas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

1.10.       Egzistuoja visos sąlygos tam, jog atsakovės prievolės vykdymo sustabdymą būtų galima pripažinti teisėtai panaudota savigynos priemone: ieškovė turėjo savo prievolę įvykdyti pirmiau už atsakovę, tačiau jos tinkamai neįvykdė (perdavė netinkamos kokybės daiktą); dėl to, kad ieškovės prievolė neįvykdyta, nėra atsakovės kaltės, taip pat nenustatyta kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.58 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių atsakovė neturėtų teisės sustabdyti prievolės atsiskaityti vykdymo (pvz., force majeure aplinkybių, dėl kurių ieškovė nebūtų galėjęs įvykdyti savo prievolės; ieškovė nepateikė savo prievolės įvykdymo užtikrinimo. Prievolės netinkamas įvykdymas yra prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis), taigi darytina išvada, kad ieškovė, perduodama netinkamos kokybės daiktą, savo prievolės neįvykdė (pirkimo–pardavimo sutarties 4.5, 6.9 papunkčiai). Ieškovės prievolės dalykas – parduodamas butas, vertintinas kaip nedalus. Ieškovės netinkamas savo nedalomos prievolės įvykdymas, teisiškai reiškia visos prievolės neįvykdymą (CK 6.205 straipsnis), todėl atsakovė turėjo teisę sustabdyti visos kainos sumokėjimą, o tai, kad sustabdė tik dalies kainos mokėjimą, rodo, kad teise sustabdyti prievolės vykdymą atsakovė naudojosi sąžiningai. Ieškovės neteisėti veiksmai panaikina atsakovės kaltę dėl to, kad buto kaina nebuvo sumokėta per nustatytą terminą, todėl atsakovė nepažeidė teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, šia savigynos forma naudojosi sąžiningai, neperžengdama savigynos ribų. Atsakovei teisėtai uždelsus atsiskaitymą su ieškove, t. y. nepažeidus savo sutartinės prievolės, nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės netesybas (delspinigius ir palūkanas)

1.11.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu, nes reikalavimo teisė, kurią atsakovė nurodo kaip turimą, buvo ginčijama – ieškovė nesutiko su atsakovės nurodytais parduoto ginčo buto trūkumais, todėl neturėjo teisinio pagrindo sulaikyti mokėjimo ieškovei, prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, pagal kurį civilinių santykių proporcingumo ir interesų derinimo principai sutartiniuose santykiuose pasireiškia tuo, kad viena sutarties šalis iš kitos gali reikalauti vykdyti sutartines prievoles tiek, kiek atitinkamai ji vykdo savo pareigas pagal sutartį. Kasacinio teismo praktikoje nėra nustatyta tokia sąlyga, pagal kurią prievolės šalis prarastų teisę sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu kita prievolės šalis su ta teise nesutinka ir ją ginčija (ieškovė nesutiko su parduoto buto trūkumais). Taigi teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Be to, teismas skirtingai traktuoja ieškovės ir atsakovės sutartines prievoles – teismo įsitikinimu, ieškovė turi teisę į parduoto turto kainos sumokėjimą visa apimtimi, o atsakovė neturi reikalavimo teisės į tinkamos kokybės daikto perdavimą, nors abi šalys pagal pirkimo–pardavimo sutartį turi lygias teises ir pareigas; teismas toleruoja ieškovės prievolės nevykdymą ir taiko sankcijas atsakovei už teisėtą savigynos priemonių naudojimą, – kas tik patvirtina teismo tendencingumą ir šališkumą, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

1.12.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93, 98 straipsnių nuostatas ir nepagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, susidariusias dėl ieškovės kaltės. Sprendime nenurodyti motyvai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio vertinimo pagal Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus. Iš to matyti, kad teismas į juos neatsižvelgė, todėl darytina išvada, kad ne tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, bet ir bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo klausimas buvo sprendžiamas ne pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus, bet besąlygiškai tenkinant ieškovės reikalavimą ir tai patvirtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta tendencingai ir šališkai. Sprendime neatsakyta į esminius išlaidų paskirstymo ir jų dydžio priteisimo aspektus pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus, todėl toks sprendimas šioje dalyje yra naikintinas. Sprendime bylinėjimosi išlaidos nėra detalizuotos, t. y., nenurodyta, kas jas sudaro, kokios advokato paslaugos suteiktos (kokie procesiniai dokumentai rengti, kokios trukmės posėdžiuose atstovauta, kokios kitos advokato paslaugos teiktos), priteistinas užmokestis atskirai už suteiktą paslaugą, taigi bylinėjimosi išlaidos neįrodytos. Be to, trečiajam asmeniui nenustatyta pareiga pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį, todėl notarė neturėjo pareigos neišvengiamai teikti atsiliepimo į atsakovės priešieškinį, be to buvo įmanoma apsieiti, pats atsiliepimas nėra didelės apimties ir nėra sudėtingas, todėl bylinėjimosi išlaidos jo rengimui yra perteklinės, nebūtinos ir nepagrįstos. Be to, notarė, būdama teisininke, galėjo ir pati ne tik surašyti atsiliepimą, bet ir atstovauti teisme, nes byloje ne tik jos dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, bet ir nebuvo iškilusių specialiųjų žinių, kurių notarė stokotų, poreikis. Dėl to notarės bylinėjimosi išlaidos, kurios visos susidarė vien tik kaip notarės didelio, nepagrįsto ir nebūtino išlaidavimo rezultatas, notarei neturėtų būti priteistos. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, teismas neatsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus ir CPK 93, 98 straipsnių nuostatas, nepateikė motyvų pagrindiniais (esminiais) faktiniais ir teisiniais aspektais, neįvertino bylinėjimosi išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, nukrypo nuo teismų praktikos.

15.       Ieškovė B. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jos pateiktą pareiškimą dėl teismo nušalinimo. Atsakovė klaidina teismą teigdama, kad pirmosios instancijos teismo pirmininko pavaduotoja neva konstatavo bylą nagrinėjančios teisėjos palankumą (šališkumą) ieškovei, tačiau jos nepagrįstai nenušalino. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teisėjos šališkumą patvirtina aplinkybės dėl nepriimto atsakovės patikslinto ieškinio ir rašytinių paaiškinimų.

2.2.       Atsakovės ir jos atstovų procesinis elgesys pirmosios instancijos teisme akivaizdžiai buvo netinkamas ir nesąžiningas. Atsakovė didžiąją dalį prašymų ir procesinių dokumentų teikė ne operatyviai, o prieš pat posėdžius ar posėdžių metų. Atsakovė tokiu būdu turėjo užslėptą, bet tuo pačiu akivaizdų, tikslą vilkinti bylos nagrinėjimą, kad kuo ilgiau nevyktų produktyvūs parengiamieji posėdžiai ir kuo ilgiau byla nebūtų pradėta nagrinėti ir išnagrinėta iš esmės. Teismas atsakovei suteikė netgi daugiau negu pakankamai laiko ir galimybių galutinai suformuluoti savo reikalavimus, pateikti galutinį patikslintą priešieškinį. Bylos nagrinėjimas sklandžiai nevyko iš esmės tik dėl atsakovės ir jos atstovų veiksmų ir neveikimo – pastoviai teikiant tikslinamus procesinius dokumentus, neatvykstant į posėdį, atsakovei keičiant atstovus.

2.3.       Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismo šališkumą patvirtina aplinkybė, jog ieškovė į bylą nepateikė atsakovės prašomų dokumentų (ginčo pastato rekonstrukcijos ir priestato projekto, individualaus statinio priėmimo naudoti akto ir kt.) ir kad teismas neįpareigojo ieškovės šiuos dokumentus gauti iš dokumentus parengusių institucijų. CPK nuostatos reglamentuoja ir teismų praktika patvirtina, kad įrodymų išreikalavimo institutas yra taikomas tais atvejais, kai šalis pati savarankiškai negali gauti tam tikrų įrodymų ir yra reikalinga teismo pagalba dėl jų išreikalavimo. Šiuo atveju atsakovė nepateikė duomenų, kad jai nepavyktų gauti oficialių dokumentų (projektų, statinio priėmimo naudoti akto ir kt.) savarankiškai kreipiantis į šiuos dokumentus išdavusias ar turinčias institucijas, todėl teismas neturėjo pareigos būti atsakovės advokatu ir aktyviai rinkti įrodymus už atsakovę.

2.4.       Apeliaciniame skunde, pateikdama savo vertinimą dėl atitinkamų įrodymų ir jų teisinės reikšmės, atsakovė taip pat ne kartą nurodo argumentą dėl teisėjos šališkumo vertinant įrodymus. Šie apeliantės argumentai taip pat yra nepagrįsti, kaip ir nepagrįsti argumentai dėl teismo kliudymo jos atstovui užduoti ieškovės atstovui klausimus, siekiant išsiaiškinti ieškovės įrodinėjamas faktines aplinkybes.

2.5.       Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovės patikslintas priešieškinis ir nuolat reiškiami nauji reikalavimai po perėjimo į bylos nagrinėjimą iš esmės akivaizdžiai užvilkins ir taip užvilkintą bylos nagrinėjimą, todėl patikslinto priešieškinio priėmimas tokiomis aplinkybėmis yra negalimas ir būtų CPK 143 straipsnio nuostatų pažeidimas. Nei vienas iš patikslintame priešieškinyje nurodytų naujų atsakovės reikalavimų nėra susijęs su atsakovės nurodytomis neva naujai (po 2021 m. rugsėjo 9 d.) paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Atsakovė klaidina teismą teigdama, kad galutinio patikslinto priešieškinio negalėjo suformuluoti CPK nustatytu terminu, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. Absoliučiai visus patikslinto priešieškinio reikalavimus atsakovė galėjo suformuluoti pirmajame savo priešieškinyje, o tuo labiau iki 2021 m. rugsėjo 9 d., t. y. per metus laiko nuo bylos inicijavimo.

2.6.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomus dokumentus. Tačiau šie dokumentai jau yra byloje, juos pirmosios instancijos teismas sprendime įvardino ir vertino kartu su kita bylos medžiaga. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo dar kartą prie bylos prijungti įrodymus, kurie byloje jau yra. O įvertinus šių dokumentų turinį yra akivaizdu, kad jie nepatvirtino atsakovės reikalavimų pagrįstumo ar sprendimo teismo nurodytų motyvų ar konstatuotų išvadų.

2.7.       Apeliacinio skundo argumentai dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos kaip ginčo buto trūkumo yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Aplinkybę, kad gyvenamajame name (ir bute) vandentiekis ir nuotekų šalinimo sistema yra įrengta, patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas apie butą. Bendra su kaimynais vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistema apskritai nėra buto trūkumas, trukdantis naudoti butą pagal paskirtį. Atsakovė nepatyrė arba nepateikė į bylą dokumentų pagrindžiančių, jog ji patyrė patikslintu priešieškinio prašomas išlaidas neva buto trūkumams ištaisyti.

2.8.       Atsakovės argumentai dėl buvusio katilo sugedimo, dėl naujo katilo įsigijimo ir jo sumontavimo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovė neįrodė, kad vandenį apšildančio katilo gedimas po to, kai į butą įsikėlė gyventi atsakovė, yra ieškovės atsakomybė. Aplinkybės dėl vandenį apšildančio katilo gedimo ieškovei nebuvo žinomos, kadangi parduodant butą atsakovei vandenį apšildantis katilas savo funkciją atliko tinkamai, name visada buvo šilto vandens. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad bute esantis katilas būtų faktiškai pakeistas ir kad dėl to atsakovė būtų patyrusi konkrečias išlaidas (apmokėjusi už naują katilą, už katilo sumontavimo darbus ir t. t.).

2.9.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad reikalavimai dėl elektros kabelio trūkumų nėra pagrįsti ir nėra įrodyti. Reikalavimą dėl 400,00 Eur priteisimo už sugedusio elektros įvadinio kabelio keitimą atsakovė grindė 2019 m. gruodžio 2 d. R. P. išrašyta sąskaita faktūra, tačiau ji nepatvirtina nei bute esančio įvadinio kabelio gedimo fakto nei jo faktinių keitimo išlaidų.

2.10.       Atsakovė neįrodė, kad ieškovė perdavė netinkamos kokybės daiktą. Pirmosios instancijos teismui atmetus atsakovės patikslintą priešieškinį dėl ginčo buto kokybės trūkumų, yra pripažinta, kad ieškovės (pardavėjos) pareiga perduoti daiktą yra įvykdyta tinkamai. Apeliacinio skundo argumentas dėl atsakovės prievolių sustabdymo yra naujas, kuriuo atsakovė nesirėmė ir savo pozicijos negrindė pirmosios instancijos teisme. Nei atsiliepime į ieškinį, nei kituose procesiniuose dokumentuose atsakovė nenurodė, kad pasinaudojo teise sustabdyti savo prievolių vykdymą. Šie argumentai negali būti apeliacinio skundo pagrindu ir teismas jų negali vertinti.

2.11.       Šalys bylinėjimosi išlaidas patyrė išskirtinai dėl atsakovės kaltės. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos eigą ir trukmę, yra pagrįstos, proporcingos ir ne per didelės. Atsakovė net neįvardino, kurios ieškovės patirtos išlaidos būtų per didelės ar viršijančios patvirtintus rekomendacinius dydžius. Atsakovė apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais apie nebūtinas ir nepagrįstas išlaidas. Visos ieškovės patirtos išlaidos yra detalizuotos teismui pateiktuose šešiuose prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prie kiekvieno iš prašymo yra pateikti ir išlaidas pagrindžiantys įrodymai – sąskaitos bei jų apmokėjimo dokumentai.

2.12.       Atsakovė, pareiškusi reikalavimą dėl išlaidų buto trūkumams ištaisyti atlyginimo, neįrodė pareikštų reikalavimų nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino bylos medžiagą bei priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisingą sprendimą ieškovės reikalavimus tenkinti, o atsakovės reikalavimus atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

Dėl papildomų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

17.       Atsakovė (apeliantė) A. M. kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus: PVM sąskaitas faktūras, informaciją apie išmokėtas išmokas, lokalinę sąmatą, pasiūlymą-sąmatą, susirašinėjimą su notaru, paskolos sutartį, pašalpos gavimui teiktą prašymą, neįgaliojo pažymėjimą.

18.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, spręsdamas prašymo priimti naujus įrodymus pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į tai, kad įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudarantys įrodinėjimo turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Todėl, kitus įrodymus, kaip neturinčius reikšmės nagrinėjamam klausimui, teismas taip pat atsisako priimti (CPK 180 straipsnis).

19.       Atsižvelgus į tai, kad su apeliaciniu skundu apeliantė teikia įrodinėjimo priemones, kurias yra pateikusi ir pirmosios instancijos teisme, kurios kartu su patikslintais priešieškinio pareiškimais yra priimtos, teisėjų kolegija pakartotinai teikiamų įrodymų priėmimo klausimo nesvarsto (CPK 314 straipsnis).

20.       Apeliacinės instancijos teisme, po apeliacinio skundo pateikimo, taip pat ir po teismo nutarties, kuria nuspręsta atidėti procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimą ir paskelbimą taip pat gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai. Pažymėtina, kad draudimas pateikti naujus įrodymus turėtų būti suprantamas ir kaip draudimas pateikti rašytinius paaiškinimus. Rašytiniai paaiškinimai negali būti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį papildymas, jų paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliantė, jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini apeliacinio skundo papildymu. Todėl rašytinių paaiškinimų pateikimas apeliacinės instancijos teismui taip pat negali būti pagrindas apeiti CPK 314 straipsnyje numatytą apribojimą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės apeliacinės instancijos teismui teiktus rašytinius paaiškinimus.

Dėl ginčo esmės

21.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš pirkimo–padavimo teisinių santykių dėl parduoto daikto kokybės. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

22.       Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).

23.       Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).

24.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. rugpjūčio 14 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuria ieškovė B. K. įsipareigojo parduoti, o apeliantė A. M. pirkti ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 69 000,00 Eur, notarinę sutartį pasirašant iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 2019 m. rugsėjo 17 d. šalys Kauno rajono 4-ojo notaro biuro notarės J. V. biure sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria ieškovė pardavė, o apeliantė nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 51/100 dalies kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 224/439 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

25.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantė reiškė reikalavimą priteisti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, nurodydama, kad iš ieškovės įgytame bute vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistema neprijungta prie miesto tinklų, po buto įsigijimo atsirado poreikis keisti elektros įvadinį kabelį bei dujinį katilą. Apeliantė taip pat nurodė, kad buto pirkimo procedūrų metu VĮ Registrų centro išraše ir Nekilnojamojo turto kadastro bei registro byloje buvo įregistruoti klaidingi duomenys apie bute esančias (įrengtas) komunikacijas. Apeliantės teigimu, perkant turtą, nėra įprasta tikrinti vamzdžius ir žiūrėti, iš kur atbėga ir kur subėga nuotekos, tikrinti elektros įvado būklę, dujinę įrangą, todėl pirmosios instancijos teismas, apeliantės vertinimu, spręsdamas, kad įranga sugedo ja netinkamai naudojantis ar, kad ginčo butas neturi trūkumų, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

26.       Pažymėtina, kad byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog ginčo buto įsigijimo metu apeliantei buvo pateikti buto Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys, fiksuoti 2020 m. birželio 18 d., kuriuose yra išviešinta, kad ginčo bute yra įrengtas komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas bei gamtinės dujos. Apeliantės teigimu, kadangi vandentiekis ir nuotekų sistema yra bendra su D. K. butu, laikytina, jog įsigytas butas yra su trūkumais. Ieškovė, atsikirsdama į priešieškinio reikalavimus nurodė, kad pirkimo sutarties sudarymo metu vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistema funkcionavo, ji funkcionuoja ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau šios sistemos specifika yra ta, kad apskaitos prietaisas yra įrengtas  D. K. bute, kuri jokių kliūčių tiek naudotis vandentiekiu, nuotekomis ar prieiga prie apskaitos prietaiso nesudaro. Be to, ieškovė nurodė, kad tiek apeliantė, tiek jos artimi giminaičiai, prieš įsigyjant butą, jį apžiūrėjo, įvertino, matė jo fizinę būklę, buvo išviešinta ir aplinkybė apie vandens apskaitos prietaiso įrengimo vietą, todėl pardavėja (ieškovė) nėra atsakinga už apeliantės įvardijamą vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos specifiką.

27.       Šios nutarties 22 punkto motyvuose minėta, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių iškilus ginčui dėl parduoto daikto kokybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė, ar nustatyti trūkumai (vandens tiekimo, apskaitos ir nuotekų šalinimo ypatumai), apeliantei įsigyjant butą, buvo akivaizdūs, ir pirkėja negalėjo nežinoti apie bute įrengtos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos specifiką.

28.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad aplinkybės, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatomos ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pardavėja prieš sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį išviešino ir atskleidė informaciją, kad atsiskaitymas už vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas yra vykdomas per apskaitos prietaisą, įrengtą kaimynės nuosavybės ribose.

29.       Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad apeliantei buvo žinoma ne tik apie ginčo buto statybos metus, būklę, bet ir buvo atskleista informacija apie pastato (jo dalies) energinio efektyvumo klasę. Teisėjų kolegijos vertinimu šie duomenys yra pakankami išvadai, kad apeliantė turėjo galimybę iki sutarties sudarymo susipažinti su perkamo buto būkle, šią būklę atspindinčiais dokumentais ir juos įvertinti. Darytina išvada, kad apeliantė, turėdama duomenis apie pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasę, buto statybos metus, pateiktus duomenis apie jame atliktą remonto laikotarpį ir apimtį bei tiesiogiai įvertindama jo būklę turėjo suprasti ir įvertinti inžinierinių tinklų (elektros, dujos įrenginių būklę), suvokti, kad įsigijus 1933 m. statybos būstą, kuriame remonto darbai atlikti 2012 m., butui gali būti reikalingas remontas, inžinierinių tinklų ar jų prietaisų keitimas.

30.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantei buvo suteikta pakankamai informacijos apie pastato (jo dalies) statybos metus, atlikto remonto apimtis ir laikotarpį, energetinio efektyvumo klasę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės įvardinta vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo apskaita nėra kliūtimi ginčo butą naudoti pagal paskirtį, ši informacija buvo akivaizdi ir buto pardavimo metu jai, kaip pirkėjai, atskleista. Apeliantė butą įsigijo savo poreikių tenkinimui, jai buvo žinoma pareiga mokesčius už sunaudotą vandens kiekį mokėti kas mėnesį, todėl akivaizdu, kad apeliantė, prieš įsigydama ginčo butą, turėjo pasidomėti ir butui suteiktų paslaugų apimti, apmokėjimo už jas balansu, palyginti jas su apskaitos prietaiso rodmenimis.

31.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės turimos žinios ir patirtis realizuojant jai priklausančią nuosavybę buvo pakankama įvertinti įsigyjamo turto būklę, suvokti, kad įsigyjamas butas nėra naujos statybos ir yra reikalaujantis atitinkamų išlaidų, tiek prietaisų (dujinio katilo), tiek inžinierinių tinklų (elektros įvado) gedimų ar nusidėvėjimo atveju. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė įrodė aplinkybes, kurios paneigia jos kaip pardavėjos, atsakomybę dėl apeliantės įvardintų parduoto buto trūkumų, byloje nenustatyta, kad ji buvo nesąžininga ar nepateikė apeliantei (pirkėjai) visos turimos svarbios sutarčiai sudaryti informacijos ir todėl nėra teisinio pagrindo laikyti ieškovę pažeidusia pareigą šia apimtimi užtikrinti daikto kokybę ir aptarti daikto trūkumus.

32.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis, nes teisėja buvo šališka, nešališkumą patvirtinta aplinkybės, susijusios su atsisakymu priimti jos pateiktą patikslintą priešieškinį bei rašytinius paaiškinimus, teisėjos nušalinimo klausimą išsprendė taip pat šališkas teismas. Apeliantės argumentai dėl neteisėtos teismo sudėties, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat yra nepagrįsti.

33.       Viena iš konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) įgyvendinimą užtikrinančių garantijų yra reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas. Šio reikalavimo turinį sudaro ne tik įstatyme įsakmiai išvardyti atvejai, kai teisėjui neleidžiama pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas (CPK 71 straipsnis) arba egzistuoja pagrindas nušalinti (nusišalinti) nuo bylos nagrinėjimo (CPK 64-66 straipsniai). Neteisėtos sudėties teismas yra toks teismas, kuris – arba sudarytas iš šališkų ir (ar) priklausomų teisėjų; arba sudarytas nesilaikant tokio teismo paskyrimo reikalavimų (procesinių taisyklių). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–66 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą.

34.       Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas civilinę bylą išnagrinėjusia ir nušalinimą išsprendusia teisėjomis. Apeliantės argumentai, susiję su teisėjos byloje atliktu procesinių veiksmų atlikimu ar procesinių sprendimų priėmimu negali būti vertinamas kaip teisėjos šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjos nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas teisėjui tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

35.       Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės patikslintą priešieškinį, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Pakeisti ieškinio (priešieškinio) dalyką arba pagrindą galima iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio (priešieškinio) dalyko ar pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui (atsakovui) buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, ir šis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis (CPK 141 straipsnio 3 dalis).

36.       Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad apeliantė priešieškinio reikalavimus tikslino septynis kartus, jos 2022 m. gegužės 3 d. patikslintą priešieškinį, kuriuo apeliantė pareiškė naujus reikalavimus ir ne tik ieškovei, bet ir trečiajam asmeniui – notarei, kurią prašė pakeisti atsakove (dok. reg. Nr. DOK-57912), pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti, padaręs išvadą, kad apeliantei pateikus patikslintą priešieškinį po nutarties bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje bus užvilkintas bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės procesinį elgesį tikslinant byloje pareikštus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo procesinius veiksmus, kuriais apeliantei buvo aiškiai ir suprantamai nustatytas terminas iki kurio jai buvo suteikta galimybė tikslinti byloje reiškiamus reikalavimus, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakius priimti patikslintą priešieškinį, buvo apribota apeliantės teisę į teisminę gynybą.

37.       Apeliantė nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteistos šalių byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu iš apeliantės ieškovės naudai priteisė 5 317,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, o trečiojo asmens-notarės naudai – 1 306,80 Eur. Apeliantė teigia, kad iš jos ieškovei ir trečiajam asmeniui-notarei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, o teismas šioje dalyje sprendimo visiškai nemotyvavo ir neįvertino šalių turėtų išlaidų pagrįstumo, kaip tai numato įstatymas.

38.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“. Šiuo atveju ginčą pralaimėjusia šalimi yra laikoma apeliantė, kuri privalo atlyginti ieškovės ir trečiojo asmens-notarės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

39.       CPK

40.       Priešingai nei nurodo apeliantė, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo 5 317,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 163,00 Eur žyminis mokestis ir 5 154,60 Eur teisinės pagalbos išlaidos (484,00 Eur ieškinio parengimas, 726,00 Eur atsiliepimo į priešieškinį parengimas, 617,10 Eur pasirengimo ir atstovavimo išlaidos 2021 m. sausio 14 d. ir 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdžiuose, 968,00 Eur atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimas, 242,00 Eur atstovavimas 2021 m. balandžio 22 d., 2021 m. gegužės 20 d. ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžiuose, 907,50 Eur atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimas, 544,50 Eur už atstovavimą teisme, įskaitant pasirengimą bylai, 665,50 Eur už atstovavimą teisme, įskaitant pasirengimą bylai (CBP-19459; DOK-6966; DOK-28225; DOK‑94533; DOK-132229; DOK‑161986; DOK-56391). Tuo tarpu trečiasis asmuo-notarė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė teisinės pagalbos išlaidos (544,50 Eur – susipažinimas su bylos dokumentais, atsiliepimo į ieškinį parengimas, 2021 m. sausio 20 d. prašymo teismui parengimas, pasirengimas 2021 m. sausio 21 d. teismo posėdžiui, 2021 m. sausio 21 d. teismo posėdis, 762,30 Eur – susipažinimas su bylos dokumentais, 2021 m. gruodžio 10 d. rašytiniais paaiškinimais, 2021 m. gruodžio 17 d. prašymu dėl ekspertizės skyrimo, 2021 m. gruodžio 17 d. prašymu dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, pasirengimas 2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžiui, 2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdis, 2022 m. kovo 3 d. atsiliepimo į A. M. prašymą parengimas, pasirengimas 2022 m. kovo 18 d. teismo posėdžiui, 2022 m. kovo 18 d. teismo posėdis, pasirengimas 2022 m. balandžio 29 d. teismo posėdžiui).

41.       Taigi nors apeliantė ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo nurodytas ieškovės ir trečiojo asmens-notarės turėtų išlaidų detalizavimas, tačiau visas šias išlaidas pagrindžiantys duomenys buvo pateikti į bylą, o teismas sprendime yra nurodęs dokumentus, kuriais rėmėsi, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas tarp šalių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, nesivadovavo CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei Rekomendacijose nustatytais kriterijais ir nustatytais maksimaliais dydžiais. Priešingai, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, paskirstydamas tarp šalių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, rėmėsi tiek Rekomendacijomis, tiek įvertino ir apeliantės bei jos atstovų elgesį. Šiuo atveju tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo-notarė yra pateikusi į bylą prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuose detaliai yra nurodyta, už kokius procesinius veiksmus ir kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas jos patyrė. Apeliantė, ginčydama ieškovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, nenurodė, kurios iš šių išlaidų yra nepagrįstos ar per didelės. Pažymėtina ir tai, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis), pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje yra viena iš šalies procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Taigi ta aplinkybė, kad šalys, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pasitelkę atstovus – profesionalius teisininkus, negali atimti iš jų teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą byloje. Šioje byloje ir pačią apeliantė atstovauja profesionalūs teisininkai, todėl jai turėjo būti žinoma ir išaiškinta, kad kiekviename teisminiame ginče pralaimėjusiai bylą šaliai gali tekti atlyginti priešingos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas.

42.       Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, o taip pat, kad tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybę, sprendžia, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliantės A. M. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d.  sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

44.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 633,50 Eur, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma šiuo atveju būtų 2 248,87 Eur (1 729,90 Eur x 1,3), todėl šios išlaidos yra priteisiamos iš apeliantės.

45.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 633,50 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt trijų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Gintautas Koriaginas

                                        Albina Rimdeikaitė

                                                Egidijus Tamašauskas