Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-26-133-2011].doc
Bylos nr.: ATP-26-133/2011
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas 191207757 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nuosavybę (ATPK 45-50(8) straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nuosavybę (ATPK 45-508 str.):
Smulkusis svetimo turto pagrobimas (ATPK 50 str.)
Administracinių teisės pažeidimų bylų procesas
Nutarimas administracinių teisės pažeidimų bylose

                                  Administracinė byla Nr. ATP-26-133/2011

Procesinio sprendimo kategorija 41.1.; 52.3.

 (S)

 


 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 21 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. U. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimo S. U. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

n u s t a t ė :

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Kybartų policijos nuovados (toliau – Institucija) tyrėja surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. U. (toliau –  pareiškėja) už tai, kad ji 2011 m. sausio 28 d., apie 16 val., Kybartuose, M.Mažvydo g. 6, iš parduotuvės UAB „Maxima“, tyčia, vagystės būdu, pagrobė smulkų svetimą turtą – 1 vnt. lemputės „PHILIPS“, kurios vertė 22,99 Lt. Tokiais veiksmais S. U. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –  ATPK) 50 straipsnyje.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. nutarimu pareiškėją pripažino kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 380 Lt baudą. Teismas nurodė, kad pareiškėjos kaltė įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), UAB „Maximos“ pareiškimu policijai (b. l. 2), poėmio aktu (b. l. 3), prekybos salės vaizdo stebėjimo kamerų įrašais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos parodymais teismas netiki, juos vertina siekimu išvengti atsakomybės. Skiriant bausmę atsižvelgė į pareiškėjos asmenybę (neteista, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už kitos rūšies teisės pažeidimą), viena augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, registruota darbo biržoje, turtinė padėtis sunki, todėl skyrė švelnesnę nuobaudą nei ATPK 50 straipsnyje numatytos sankcijos vidurkis.

Įvertinus apeliacinio skundo turinį darytina išvada, jog nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarimu S. U. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimą panaikinti, kadangi savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 50 straipsnį nepripažįsta. Pareiškėja neigia savo kaltę ir nurodo, kad už prekybos salės ribų nebuvo išėjusi ir vagystės negalėjo įvykdyti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 50 straipsnyje nustatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Pareiškėja savo kaltę neigė iš esmės tiek sulaikymo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodydama, jog lemputės „PHILIPS“ nepavogė, teigė, kad buvo ją paėmusi ir įsidėjusi į kišenę, tačiau persigalvojo ir lemputę padėjo atgal į vietą, iš  parduotuvės pro kasas neišėjo, buvo sulaikyta prekybos salėje.  

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės,  pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti S. U. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas vadovaujantis vien tik rašytiniais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita bylos medžiaga.

 Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

ATPK 283 straipsnyje numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 30210 str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti S. U. nurodytų argumentų pagrįstumo. Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje yra ATP protokolas (b. l. 1), UAB „Maximos“ direktorės pranešimas (b. l. 2), poėmio aktas (b. l. 3), kurį surašant dalyvavo apsaugos darbuotojas E. B., dvi parduotuvės fotonuotraukos (b. l. 4-5), tačiau ATP medžiagoje nėra, nei apsaugos darbuotojo paaiškinimo, nei policijos pareigūnės surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą tarnybinio paaiškinimo, minėti asmenys pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat nebuvo apklausti.  Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais apsaugos darbuotojo sulaikiusio pažeidėją, policijos pareigūno surašiusio ATP protokolą, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.

Matyti, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos kaltės formos netyrė ir nevertino, o byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog S. U. veika pasireiškė kaip tyčinis svetimo turto pagrobimas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad pareiškėjos kaltė įrodyta ir prekybos salės vaizdo stebėjimo kamerų įrašais, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog jokių vaizdo įrašų teismui nebuvo pateikta kartu su ATP medžiaga, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nėra užfiksuota, kad vaizdo įrašai teismo buvo peržiūrėti, įvertinti ir ištirti. Prie ATP medžiagos pridėtos dvi prekybos salės fotonuotraukos negali būti prilygintos užfiksuotiems vaizdo stebėjimo kamerų įrašams.  Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nerinko galimų papildomų įrodymų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimus. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nurodytos teisės pareiškėjai užtikrintos nebuvo, jai nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus ją kaltinantiems asmenims.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo nutarimą panaikinant ir bylos nagrinėjimą grąžinant pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

n u t a r i a :

S. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

 

 

Teisėjas                                                                                                             Romualdas Lincevičius