Administracinė
byla Nr. ATP-26-133/2011
Procesinio sprendimo
kategorija 41.1.; 52.3.
(S)
KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 21 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo S. U. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio
rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarimo S. U. administracinio
teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
Marijampolės apskrities vyriausiojo
policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Kybartų
policijos nuovados (toliau – Institucija) tyrėja surašė administracinio teisės
pažeidimo protokolą S. U. (toliau – pareiškėja) už tai,
kad ji 2011 m. sausio 28 d., apie 16 val., Kybartuose, M.Mažvydo g. 6, iš
parduotuvės UAB „Maxima“, tyčia, vagystės būdu, pagrobė smulkų svetimą turtą –
1 vnt. lemputės „PHILIPS“, kurios vertė 22,99 Lt. Tokiais veiksmais S. U. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011
m. vasario 10 d. nutarimu pareiškėją pripažino kalta padarius pažeidimą,
numatytą ATPK 50 straipsnyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 380 Lt baudą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjos kaltė įrodyta bylos medžiaga: administracinio
teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), UAB „Maximos“ pareiškimu policijai (b. l.
2), poėmio aktu (b. l. 3), prekybos salės vaizdo stebėjimo kamerų įrašais. Teismas
pažymėjo, kad pareiškėjos parodymais teismas netiki, juos vertina siekimu
išvengti atsakomybės. Skiriant bausmę atsižvelgė į pareiškėjos asmenybę
(neteista, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už kitos rūšies
teisės pažeidimą), viena augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, registruota
darbo biržoje, turtinė padėtis sunki, todėl skyrė švelnesnę nuobaudą nei ATPK
50 straipsnyje numatytos sankcijos vidurkis.
Įvertinus apeliacinio skundo turinį
darytina išvada, jog nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarimu S. U. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m.
vasario 10 d. nutarimą panaikinti, kadangi savo kaltės dėl jai inkriminuojamo
administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 50 straipsnį nepripažįsta. Pareiškėja
neigia savo kaltę ir nurodo, kad už prekybos salės ribų nebuvo išėjusi ir
vagystės negalėjo įvykdyti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 50 straipsnyje nustatyta, kad
smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba
iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182,
183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo
300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties
parų.
Pareiškėja savo kaltę neigė iš esmės tiek
sulaikymo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodydama,
jog lemputės „PHILIPS“ nepavogė, teigė, kad buvo ją paėmusi ir įsidėjusi į
kišenę, tačiau persigalvojo ir lemputę padėjo atgal į vietą, iš parduotuvės
pro kasas neišėjo, buvo sulaikyta prekybos salėje.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi,
kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik
tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei
įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).
Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių
normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti
pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7,
psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju
pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios
institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti
reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi,
pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo
bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir
objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.
Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo
aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė
nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas
nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos
bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi
duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti S. U. kaltę dėl
jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Iš skundžiamo teismo
nutarimo matyti, kad jis priimtas vadovaujantis vien tik rašytiniais įrodymais
– administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita bylos medžiaga.
Pažymėtina, jog asmuo traukiamas
administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra
konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo
prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali
būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios
abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai
apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti
tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
ATPK 283 straipsnyje numatyta, kad tik
pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialaus organo
posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla
bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina
dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to
paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje
išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir
ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo
posėdžio protokole (ATPK 285 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą
nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio
protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir
sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai,
asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas
užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie
buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus
apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos
apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar
teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 30210
str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai
paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo
posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas
galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą,
liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.
Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio
protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti S. U. nurodytų argumentų pagrįstumo. Administracinio teisės
pažeidimo medžiagoje yra ATP protokolas (b. l. 1), UAB „Maximos“ direktorės
pranešimas (b. l. 2), poėmio aktas (b. l. 3), kurį surašant dalyvavo apsaugos
darbuotojas E. B., dvi parduotuvės fotonuotraukos (b. l.
4-5), tačiau ATP medžiagoje nėra, nei apsaugos darbuotojo paaiškinimo, nei
policijos pareigūnės surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą
tarnybinio paaiškinimo, minėti asmenys pirmosios instancijos teismo posėdyje taip
pat nebuvo apklausti. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme
liudytojais apsaugos darbuotojo sulaikiusio pažeidėją, policijos pareigūno
surašiusio ATP protokolą, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009,
N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti
apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.
Matyti, kad pirmosios instancijos teismas
pareiškėjos kaltės formos netyrė ir nevertino, o byloje nėra pakankamai
duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog S. U. veika
pasireiškė kaip tyčinis svetimo turto pagrobimas. Pažymėtina ir tai, kad
pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad pareiškėjos
kaltė įrodyta ir prekybos salės vaizdo stebėjimo kamerų įrašais, tačiau iš
bylos medžiagos matyti, jog jokių vaizdo įrašų teismui nebuvo pateikta kartu su
ATP medžiaga, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nėra
užfiksuota, kad vaizdo įrašai teismo buvo peržiūrėti, įvertinti ir ištirti. Prie
ATP medžiagos pridėtos dvi prekybos salės fotonuotraukos negali būti
prilygintos užfiksuotiems vaizdo stebėjimo kamerų įrašams. Teisėjų kolegija
daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė visų bylai
reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nerinko
galimų papildomų įrodymų.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas
atkreipia dėmesį į tai, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti
laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės,
kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6
straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų
pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn
atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis,
sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems
liudytojams užduoti klausimus. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, darytina išvada,
kad nurodytos teisės pareiškėjai užtikrintos nebuvo, jai nebuvo sudaryta
galimybė užduoti klausimus ją kaltinantiems asmenims.
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos
teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinis
skundas tenkinamas iš dalies, teismo nutarimą panaikinant ir bylos nagrinėjimą
grąžinant pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4
punktu, teisėjas
n u t a r i a :
S. U. apeliacinį
skundą tenkinti iš dalies
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011
m. vasario 10 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti
apylinkės teismui.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo
dieną.
Teisėjas
Romualdas
Lincevičius