Civilinė byla Nr. 2A-697-603/2015
Proceso Nr. 2-68-3-40459-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija 121.15; 121.18.; 121.21.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. vasario 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Ademo techninė priežiūra“ ieškinį atsakovui SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ dėl skolos priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB ,,Ademo techninė priežiūra“ ieškiniu atsakovui SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ prašė teismo priteisti iš atsakovo 109 061,79 Lt sumą už pagal sutartį atliktus darbus, 2267,70 Lt delspinigius už laiku neapmokėtus darbus, 10 906,18 Lt baudą už neatsiskaitymą ilgiau nei 1/3 sutarčių vykdymo termino, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-03-18 tarp
šalių buvo sudaryta statybos-remonto darbų rangos sutartis Nr. 5.28-13/15 (toliau – sutartis Nr. 1), o 2013-04-10 - statybos-remonto darbų rangos sutartis Nr. 5.28-13/17 (toliau – sutartis Nr. 2). Pagal šias sutartis, ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovui bendrastatybinius, santechnikos ir elektros montavimo darbus, o atsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatus ir sumokėti sutartyse nustatytą kainą. Ieškovo teigimu, darbai pagal sutartį Nr. 1 turėjo būti baigti iki 2013-05-18, o pagal sutartį Nr. 2 – 2013-05-24, tačiau dėl atsakovo reikštų nepagrįstų pretenzijų dėl darbų kokybės, o vėliau ir dėl atsakovo neatsiskaitymo už jau atlikus darbus, faktiškai pagal sutartį Nr. 1 darbai buvo baigti 2013-07-17, o pagal sutartį Nr. 2 - 2013-09-03. Ieškinyje nurodoma, kad sutartys buvo įvykdytos tinkamai, tik ne per nustatytą trumpą terminą, o atliekamų darbų vėlavimo priežastys atsakovui buvo žinomos. Ieškovo teigimu, atsakovas šiuo metu nepagrįstai atsisako sumokėti už pagal sutartis atliktus darbus, netinkamai ir neteisingai skaičiuoja ieškovui delspinigius bei taiko baudas už laiku neatliktus darbus, tokiu būdu galimai siekdamas sau naudos. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir atsiskaityti už atliktus darbus bei informavo atsakovą, kad sutinka sumokėti delspinigius ir baudą už atliktų darbų vėlavimą. Savo ruožtu gavus atsakovo raštą, kuriame buvo detalizuotos ieškovo mokėtinos delspinigių ir baudų sumos, ieškovas su šiais paskaičiavimais nesutiko. Todėl atsakovui neatsiskaičius su ieškovu pagal sudarytas sutartis, atsakovas liko skolinga ieškovui 109 061,79 Lt sumą.
Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškovas neįvykdė sutartyse numatytų įsipareigojimų laiku ir kokybiškai atlikti darbus. Atsakovo teigimu, šią aplinkybę patvirtina prie ieškinio pridėti priedai - 2013-11-15 raštas Nr. 13/27, patvirtinantys sutartimis nustatytų darbų atlikimo terminų pažeidimus. Atsakovas 2013-08-09 raštais Nr. 1.35-13/2557 bei Nr. 1.35-13/2558 dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, atsiskaitė su ieškovu, dėl ko prašo teismo ieškinį atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškovo UAB „Ademo techninė priežiūra“ naudai 85 004,83 Lt skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (85 004,83 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 2411,50 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas pagal byloje esančią medžiagą nustatė, kad 2013-03-18 tarp šalių buvo pasirašyta statybos-remonto darbų rangos sutartis Nr. 5.28-13/15 (toliau – sutartis Nr. 1), o 2013-04-10 pasirašyta tarp šalių statybos-remonto darbų rangos sutartis Nr. 5.28-13/17 (toliau – sutartis Nr. 2) (toliau abi kartu – sutartys). Pagal šių sutarčių 1.1. punktą, ieškovas įsipareigojo sutartyse numatytomis sąlygomis ir tvarka savo rizika atlikti atsakovui bendrastatybinius, santechnikos ir elektros montavimo darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti tinkamai ir laiku atliktus darbus ir atsiskaityti sutartyse numatyta tvarka. Iš bylos medžiagos nustatė, kad tarp šalių 2013-10-17 buvo pasirašyti baigiamieji atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai Nr. 1.35-13/3158 bei Nr. 1.35-13/3157, kuriais šalys patvirtino, kad ieškovas atliko ir perdavė atsakovui visus jam pavestus atlikti darbus tiek pagal sutartį Nr. 1, tiek pagal sutartį Nr. 2. Atsakovas, priėmęs darbų rezultatą, atsisako atsiskaityti su ieškovu, nes, atsakovo teigimu, ši prievolė yra pasibaigusi atsakovui 2013-08-09 raštais dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo Nr. 1.35-13/2557 bei Nr. 1.35-13/2558 atlikus įskaitymą. Teismas nustatė, kad iš esmės tarp šalių yra kilęs ginčas iš statybos rangos sutartinių civilinių teisinių santykių dėl atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumo, ieškovo, kaip rangovo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo bei atitinkamai atsakovo, kaip užsakovo, teisės reikalauti sumokėti dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo netesybas, pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, analizuojant šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą, teismas nustatė, kad būtina įvertinti atsakovo atlikto įskaitymo galimumą, tarp šalių atsiradusių sutartinių civilinių teisinių santykių ypatumus, abiejų sutarties šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumą sutarčių galiojimo metu bei atitinkamai galinčias atsirasti pasekmes netinkamo šių sutarčių vykdymo atveju.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Sutarčių 4.5. punkte nurodyta, kad sutartis laikoma įvykdyta tinkamai, o darbai laikomi priimtais tik tada, kai atsakovas pasirašo baigiamąjį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą be pastabų. Sutarčių 3.1. punkte šalys numatė, kad darbai pagal sutartį Nr. 1 baigiami iki 2013-05-18 dienos, o darbai pagal sutartį Nr. 2 baigiami iki 2013-05-24 dienos. Iš bylos dokumentų nustatytė, kad sutarties Nr. 1 bei sutarties Nr. 2 baigiamasis atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas abiejų šalių buvo pasirašytas 2013-10-17. Šiais 2013-10-17 baigiamaisiais atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktais šalys patvirtino, kad visi darbai pagal sutartį Nr. 1, kurių bendra suma yra 60 713,74 Lt be PVM, buvo baigti 2013-07-17, o darbai pagal sutartį Nr. 2, kurių bendra suma 29 419,97 Lt – 2013-09-03. Šia aplinkybę ieškovas patvirtino tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu, o atsakovas bylos nagrinėjimo metu jos neginčijo. Teismas daro išvadą, kad iš esmės ieškovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus perduoti darbų rezultatą atsakovui, tačiau šią sutartinę pareigą įvykdė praleidęs sutartyse nustatytą ir šalių suderintą terminą.
Ieškovui įvykdžius pareigą atlikti sutartyje šalių numatytus statybos darbus ir perdavus darbų rezultatą atsakovui, pastarajam atsirado pareiga sumokėti ieškovui darbų kainą. Iš baigiamųjų atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų turinio nustatyta, kad šalys patvirtino, jog visų atsakovui perduotų darbų pagal sutartį Nr. 1 bendra suma yra 60 713,74 Lt be PVM, o darbų pagal sutartį Nr. 2 suma – 29 419,97 Lt be PVM. Ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo pagal sutartį Nr. 1 73 463,63 Lt sumą bei 35 598,16 Lt sumą pagal sutartį Nr. 2. Iš 2013-08-09 raštų dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo Nr. 1.35-13/2557 bei Nr. 1.35-13/2558 teismas padarė išvadą, kad atsakovas pripažįsta ieškovo tokio dydžio reikalavimus bei jų neginčija. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą už atliktus statybos darbus pagal abi sutartis sudaro 109 061,79 Lt sumą (pagal sutartį Nr. 1 – 73 463,63 Lt, o pagal sutartį Nr. 2 – 35 598,16 Lt).
CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.205 straipsnis numato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino aplinkybę, kad darbai pagal sutartis buvo perduoti atsakovui praleidus sutartyse nustatytą terminą, teismas padarė išvadą, kad ieškovas sutartinius įsipareigojimus įvykdė netinkamai.
CK numato, kad vienai iš šalių netinkamai įvykdžius sutartines prievoles, kita šalis turi teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudas, delspinigius). Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šalys sutarčių 5.1. punkte numatė, kad ieškovui pavėlavus pradėti ar atlikti darbus ar atitinkamų darbų atskirus etapus, ar defektų pašalinimus, ar neperdavus jų atsakovui sutartu laiku, ar laiku nevykdant konkrečiu terminu apibrėžtų ieškovo įsipareigojimų, atsakovui pareikalavus, per 5 darbo dienas nuo atitinkamo reikalavimo gavimo dienos, ieškovas privalo sumokėti 0,02 % dydžio delspinigius nuo sutarties sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Taigi, šalys raštu buvo susitarusios dėl galimų pasekmių ieškovui nevykdant ar netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, įskaitant sutarčių įvykdymo termino praleidimą. Kadangi byloje ginčo dėl to, kad sutarčių įvykdymo terminas buvo praleistas, nėra, įvertinus šalių rašytinį susitarimą dėl netesybų taikymo sutarties netinkamo vykdymo atveju, teismas laikė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovo delspinigių už laiku neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus, t. y. dėl termino užbaigti visus darbus tiek pagal sutartį Nr. 1, tiek pagal sutartį Nr. 2, praleidimo. Be kita to, iš byloje esančių dokumentų (ieškinio, 2013-09-18 rašto dėl delspinigių sumokėjimo, 2013-09-20 rašto Nr. 13/27 dėl darbų atlikimo ir atsiskaitymo pagal sutartis) nustatyta, kad iš esmės ir pats ieškovas pripažįsta atsakovo teisę į delspinigių pagal sutartis atlyginimą, tačiau ginčija šių delspinigių skaičiavimo tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu tarp šalių iškilo ginčas dėl atsakovo delspinigių ir baudų skaičiavimo tvarkos pagrįstumo bei jų dydžio, skirtingo sutartyse įtvirtintų nuostatų dėl netesybų skaičiavimo vertinimo, teismas nustatė, kad byloje būtina įvertinti ir išanalizuoti šalių sutartyse nustatytą delspinigių skaičiavimo tvarką, taikant, ir įstatymuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.
Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012). Taigi sutarties aiškinimo tikslas – nustatyti bendrus sutarties šalių ketinimus, o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties sąlygos aiškinimo variantą.
Sutarčių 3.1. punkte numatyta, kad darbai, numatyti sutartyje, pradedami ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną nuo šios sutarties pasirašymo momento ir baigiami pagal sutartį Nr. 1 iki 2013-05-18 dienos (po 2 mėn.), o pagal sutartį Nr. 2 iki 2013-05-24 dienos (po 1,5 mėn.), pagal šalių suderintą kalendorinį darbų atlikimo grafiką, kurį per 3 (tris) darbo dienas atsakovui pateikia ieškovas ir kuris tampa neatskiriama šios sutarties dalimi. Kartu su ieškiniu prie sutarties Nr. 1 bei sutarties Nr. 2 į bylą pateikti tik šalių neužpildyti bei abiejų šalių nepasirašyti kalendorinių darbų vykdymo grafikai. Savo ruožtu bylos nagrinėjimo metu jokių oficialių, šalių suderintų duomenų apie tai, kokiais tiksliai terminais turėjo būti vykdomi atskiri kiekvienos iš sutarčių darbai teismui nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad šalys buvo susitarusios raštu dėl konkrečių, atskirų darbų (t. y. objektų) vykdymo terminų. Todėl teismas konstatavo, kad šalys sutartyse susitarė, jog terminas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus – perduoti darbų rezultatą atsakovui – bus laikomas nepraleistu, jeigu visi sutartyse šalių nurodyti darbai bus perduoti iki sutarčių 3.1. nustatytų terminų. Įvertinus šalių rašytinį susitarimą dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos ieškovui praleidus terminą laku atlikti sutartyse sulygtus šalių darbus, konstatuotina, kad delspinigius šalys susitarė skaičiuoti nuo visos sutarties kainos, o ne nuo konkretaus objekto, ar atskirų darbų kainos. Todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad delspinigius dėl laiku neperduotų atsakovui ir neužbaigtų pagal sutartis darbų, šalys susitarė skaičiuoti tuo atveju ir tokiu būdu, kai visi, o ne atskiri sutarčių darbai pagal sutartis nebus užbaigti sutarčių 3.1. punkte nustatytu terminu. Todėl, įvertinus sutartyse šalių nustatytą delspinigių skaičiavimo tvarką, byloje pateiktų sutarčių turinį bei jų priedus, teismas laikė, kad atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovo sumokėti delspinigius už laikotarpį nuo sutartyse nustatyto darbų pagal sutartį baigimo momento (pagal sutartį Nr. 1 – nuo 2013-05-19, o pagal sutartį Nr. 2 – 2013-05-25) iki faktiško paskutinių darbų pagal sutartis perdavimo atsakovui momento. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad visi darbai pagal sutartį Nr. 1 buvo baigti 2013-07-17, o darbai pagal sutartį Nr. 2 – 2013-09-03. Taigi ieškovas praleido sutartyje Nr. 1 nustatytą visų darbų pagal sutartį Nr. 1 perdavimo atsakovui terminą 60 dienų, o pagal sutartį Nr. 2 darbų perdavimo atsakovui terminą ieškovas praleido 102 dienas. Atsižvelgiant į tai, mokėti ieškovo delspinigiai atsakovui pagal sutartį Nr. 1 sudaro 890,40 Lt sumą (74178.82 Lt * 0,02/100 = 14.84 Lt * 60 = 890,40 Lt), o pagal sutartį Nr. 2 sudaro – 748,68 Lt (36698,91 Lt * 0,02/100 = 7,34 Lt * 102 = 748,68 Lt).
Be kita ko, šalys sutarčių 5.1. punkte numatė, kad jeigu ieškovas vėluoja vykdyti šiame punkte nurodytus darbus daugiau kaip 1/3 dalį sutarties vykdymo termino, atsakovas, be nurodytų delspinigių, turi teisę reikalauti ieškovo sumokėti ir 10 (dešimties) procentų dydžio sutarties kainos. Iš byloje atsakovo pateiktų ieškovo netesybų skaičiavimo lentelių matyti, kad atsakovas tokio pobūdžio netesybas taikė ir skaičiavimo tik dėl sutarties Nr. 1 netinkamo vykdymo. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo atsakovo teisės į tokio pobūdžio netesybų atlyginimą dėl netinkamų sutarčių vykdymo. Taigi atsakovui nereikalaujant sumokėti 5.1. punkte įtvirtintų šalių mokėtinų sumų už termino įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pažeidimą pagal sutartį Nr. 2, ieškovui neginčijant atsakovo apskaičiuotas netesybas už sutarties Nr. 1 netinkamą vykdymą – iš ieškovo priteistina 7417,88 Lt suma už ilgesnį kaip 1/3 dalį sutarties vykdymo termino praleidimą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovui praleidus sutartyse nustatytą galutinį darbų užbaigimo terminą, viso mokėtini ieškovo delspinigiai sudaro pagal sutartį Nr. 1 – 8308,28 Lt, o pagal sutartį Nr. 2 - 748,68 Lt sumą.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, be kita ko, nurodė, kad nesutinka su atsakovo skaičiuojamomis baudomis už laiku nepašalintus statybos darbų defektus, pažymėdamas, kad technologiškai neįmanoma buvo įvykdyti defektų šalinimo darbų per atsakovo nustatytą trumpą terminą. Iš byloje esančių sutarčių turinio nustatyta, kad sutarčių 4.7 punkte šalys aptarė defektų šalinimo bei terminų šiems veiksmams atlikti nustatymo tvarką. Pagal šį sutarčių punktą, sutarties galiojimo ar garantiniu laikotarpiu ieškovas po raštiško atsakovo defektų akto gavimo turi ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas atsiųsti savo atstovą defektų vertinimui ir jų ištaisymo termino suderinimui. Neatvykus ieškovo atstovui per sutartyje numatytą laiką, reiškia, kad pretenziją ieškovas pripažįsta, todėl ieškovas privalo pašalinti nurodytus defektus per atsakovo nustatytą, bet ne trumpesnį negu įmanoma technologiškai įvykdyti, laiką. Taigi sutartyse šalys aiškiai aptarė kokia tvarka yra nustatomas bei kokiu būdu derinamas yra defektų šalinimo terminas. Iš bylos dokumentų (ieškovo raštų atsakovui) teismas padarė išvadą, kad terminai su atsakovu nebuvo derinami sutartyse nustatyta tvarka, apsiribojant informacijos pateikimu atsakovui apie faktiškas defektų pašalinimo datas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo nustatyti ieškovui defektų šalinimo terminai ieškovui nebuvo priimtini. Savo ruožtu teigdamas, kad technologiškai per atsakovo nustatytą terminą nebuvo įmanoma atlikti visų defektiniuose aktuose nustatytų darbų, ieškovas nepateikė teismui jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Todėl yra pagrindas teigti, kad ieškovas turėjo pareigą įvykdyti defektų šalinimo darbus per atsakovo nustatytą terminą, o šį terminą praleidus sumokėti atsakovui netesybas (baudą) sutartyse nustatyta tvarka.
Sutarčių 4.7. punkte numatyta, kad ieškovui nepradėjus ir/ar nebaigus defektų taisymo darbų nurodytu laiku, atsakovas turi teisę pareikalauti sumokėti 500 Lt dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi teisė reikalauti iš ieškovo sumokėti 4.7. punkte numatytą baudą yra siejama sutartyse su ieškovo pareigos pradėti ir/ar baigti defektų taisymo darbus atsakovo nurodytu laiku tinkamu vykdymu. Todėl ieškovo argumentas, kad tokio pobūdžio netesybos mokėtinos tik tuo atveju, jeigu ieškovas iš vis atsisako ir delsia šalinti darbų defektus, laikytinas nepagrįstu.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tiek pagal sutartį Nr. 1, tiek pagal sutartį Nr. 2 kiekvienam iš sutartyse numatytų darbų atlikimo objektų, kuriuose trūkumus ieškovas turėjo pareigą pašalinti, buvo surašomas atskiras defektinis aktas. Pagal bylos medžiagą matyti, kad savo ruožtu galutinis darbų (t. y. atskirų sutarčių objektų) perdavimas atsakovui buvo vykdomas šalims pasirašius kiekvieno iš sutarčių objektų atskirą atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Taigi sutarčių vykdymo metu ieškovas defektų šalinimo darbus turėjo vykdyti pagal atskirus defektų šalinimo aktus atsakovo nustatytu terminu šiems darbams atlikti, o atsakovas atitinkamai pašalinus defektiniuose aktuose nustatytus darbų trūkumus, priimti darbus bei pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo nustatyti trūkumai defektiniame akte bus laikoma, kad pašalinti tinkamai ir laiku, jeigu galutinis darbų rezultatas bus perduotas atsakovui per atsakovo nustatytą šiems trūkumams pašalinti terminą, šalims pasirašius atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad iš esmės ieškovas vėluodavo priduoti galutinį darbų rezultatą atsakovui pašalinus defektiniuose aktuose nustatytus trūkumus. Šią aplinkybę pats ieškovas patvirtino ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovui neįvykdžius defektų šalinimo darbų atsakovo nustatytu laiku, atsakovui atsirado teisė reikalauti sumokėti sutarčių 4.7. punkte nustatytas netesybas.
Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Savo ruožtu teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Tačiau aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą. Pažymėjo, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys.
Pagal bylos medžiagą matyti, kad sutartyje Nr. 1 šalys susitarė dėl 74 178,82 Lt darbų kainos, o sutartyje Nr. 2 - dėl 36 698,91 Lt darbų kainos. Atsakovo paskaičiavimu, pagal sutartį Nr. 1 baudos už laiku nepašalintus darbų trūkumus dydis yra 62 500 Lt, o pagal sutartį Nr. 2 – 53 000 Lt. Taigi atsakovo apskaičiuotos ieškovo mokėtinos netesybos (bauda) už sutarties Nr. 1 netinkamą vykdymą yra beveik lygios šios sutarties kainai, o mokėtinos netesybos (bauda) už sutarties Nr. 2 netinkamą vykdymą viršija net pačią šios sutarties kainą. Todėl akivaizdu, kad tokio dydžio netesybos akivaizdžiai yra neprotingai didelės, pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą bei prieštarauja bendriesiems sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsiradusių nuostolių dėl netinkamo sutarčių vykdymo faktą bei jų dydį (CPK 178 straipsnis). Taigi teismas neturėjo pagrindo teigti, kad atsakovo paskaičiuotas netesybų (baudų) dydis iš esmės atitinka atsakovo patirtų nuostolių sumą, dėl ko negali būti mažintinas. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad sutarčių vykdymo bei defektų šalinimo terminai buvo pakankamai trumpi, bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio dėl šių terminų praleidimo, atsakovo apskaičiuotas netesybų dydis yra palyginus su sutarčių kaina neproporcingai didelis, o sutartyse šalys susitarė net dėl trijų skirtingo pobūdžio netesybų taikymo, teismas padarė išvadą, kad atsakovo apskaičiuotos netesybos (bauda) laikytinos nepagrįstai didelėmis, dėl ko turi būti mažintinos. Taigi vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), bei atsižvelgiant į faktiškai pradelstų dienų pašalinti darbų trūkumus skaičių, padarė išvadą, kad atsakovas pagal sutartį Nr. 1 turi teisę į 5000,00 Lt dydžio baudą, o pagal sutartį Nr. 2 – 10 000,00 Lt baudą.
CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Jeigu priešpriešinių reikalavimų dydžiai nesutampa, t. y. vienas reikalavimas yra didesnis už kitą, galimas dalinis įskaitymas (CK 6.131 straipsnio 4 dalis). Iš byloje esančių atsakovo pateiktų 2013-08-09 raštų dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo Nr. 1.35-13/2557 bei Nr. 1.35-13/2558 teismas konstatavo, kad atsakovas atliko įskaitymą, dėl ko atsakovo teigimu, prievolė atsiskaityti su ieškovu pagal sutartis pasibaigė. Iš byloje esančio ieškovo 2013-09-18 rašto dėl delspinigių sumokėjimo matyti, kad ieškovas buvo informuotas apie atsakovo atliktą įskaitymą, teismo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovo atlikto įskaitymo tvarkos neginčijo. Ieškovas pagal sutartį Nr. 1 turi 73 463,63 Lt, o pagal sutartį Nr. 2 – 35 598,16 Lt dydžio reikalavimo teisę į atsakovą, o atsakovas – pagal sutartį Nr. 1 iš viso turi 13 308,28 Lt (5000,00 Lt + 8308,28 Lt), o pagal sutartį Nr. 2 – 10 748,68 Lt (10 000,00 Lt + 748,68 Lt) dydžio reikalavimo teisę į ieškovą. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas 2013-08-09 raštais dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo Nr. 1.35-13/2557 bei Nr. 1.35-13/2558 atliko tik dalinį įskaitymą, dėl ko turi pareigą sumokėti ieškovui likusią pagal sutartis sumą, t. y. pagal sutartį Nr. 1 – 60155,35 Lt (73463,63 Lt – 13308,28 Lt = 60155.35 Lt) bei pagal sutartį Nr. 2 – 24849,48 Lt (35598,16 Lt – 10748,68 Lt = 24849,48 Lt), dėl ko 85004,83 Lt suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai.
Ieškinyje ieškovas reiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo ir 2267,70 Lt delspinigius už laiku neapmokėtus darbus bei 10 906,18 Lt baudą už neatsiskaitymą ilgiau nei 1/3 sutarčių vykdymo termino. Bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad ieškovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus perduoti darbų rezultatą atsakovui, tačiau šią sutartinę pareigą įvykdė praleidęs sutartyse nustatytą ir šalių suderintą terminą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, dėl netinkamo ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, įgyvendinęs savo teisę į sutartyje šalių įtvirtintas netesybas, atliko dalinį įskaitymą. Kadangi šis įskaitymas nebuvo nuginčytas įstatyme nustatyta tvarka, laikytina, kad atsakovas neturėjo pareigos sumokėti ieškovui delspinigius bei baudą už vėlavimą atsiskaitymą pagal šalių sudarytas sutartis. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2267,70 Lt delspinigius už laiku neapmokėtus darbus bei 10 906,18 Lt baudą už neatsiskaitymą ilgiau nei 1/3 sutarčių vykdymo termino, laikytinas nepagrįstu ir teismo netenkintinas.
Atsakovas (apeliantas) SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimą dalyje dėl 85 004,83 Lt skolos, 6 procentų dydžio palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2411,50 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškovo naudai ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad rangovas neįvykdė sutartyse numatytų įsipareigojimų laiku ir kokybiškai atlikti darbus. Darbai pagal Sutartį Nr. 1 baigti 2013-07-17, t. y. nuo galutinio darbų atlikimo termino pavėlavus 60 dienų. Darbai pagal Sutartį Nr. 2 baigti 2013-09-03, t. y. nuo galutinio darbų atlikimo termino pavėlavus 102 dienas.
Teismas įvertinęs sprendimu paskaičiuotų atsakovui priklausančių netesybų 24 056,96 Lt sumą, padarė išvadą, kad atsakovas padarė tik dalinį įskaitymą, dėl ko turi pareigą sumokėti likusią pagal sutartis už darbų atlikimą skolą, t. y. 85 004,83 Lt.
CPK 265 str. numatyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikšųtų reikalavimų, t. y. teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei pagrindo. Ieškovas pats suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškinys tenkintinas, nes atsakovas iki ieškinio pareiškimo dienos nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų ir nesumokėjo ieškovui už atliktus darbus. Tokiu būdu byloje yra/turi būti nustatinėjama, ar atsakovas (ne)atsiskaitė su ieškovu atlikdamas įskaitymus ir/ar atsakovas, ieškovui pažeidus Sutartinius įsipareigojimus, turėdamas teisę reikalauti sutartimis nustatytų netesybų teisėtai atliko įskaitymus.
Teismas sprendime pagrįstai konstatuoja, kad atsakovo atlikti įskaitymai atitinka CK 6.130 str. ir 6.131 str. imperatyvius reikalavimus. Teismas taip pat pagrįstai konstatuoja atsakovo netesybų reikalavimų teisėtumą pagal šalių sudarytas sutartis. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nustatė, kad pagal sutarčių 5.1 punkto nuostatas 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami nuo visos sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 sumos nuo visų darbų pagal sutartį nustatyto baigimo momento (atitinkamai nuo 2013-05-19 ir 2013-05-25) iki faktiško paskutinių darbų pagal sutartis perdavimo atsakovui momento (atitinkamai iki 2013-07-17 ir 2013-09-03), tuo sumažindamas pagal sutartį Nr. 1 priteistų delspinigių dydį iki 890,40 Lt, o pagal sutartį Nr. 2 – iki 748,68 Lt sumos, viso – iki 1639,08 Lt.
Teismas nepagrįstai nevertino paties ieškovo pateikto įrodymo dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos ir dydžių – ieškovo 2013-11-15 rašto Nr. 13/27, kuriame aiškiai nurodyta, kad netesybos – delspinigiai - tiek atsakovo atliekant įskaitymus, tiek paties ieškovo skaičiuojamos už kiekvieną uždelstą dieną atskirai pagal kiekvieną objektą, priskaičiuotas netesybas sumuojant. T. y. priešingai teismo padarytai išvadai pats ieškovas sutiko ir pripažino, kad iki ieškinio pareiškimo jam pagal sutartį Nr. 1 priskaičiuotina 5386,92 Lt delspinigių, pagal sutartį Nr. 2- 2436,88 Lt delspinigių, viso – 7823,80 Lt. Pagal CK 6.73 str 2 d. ir 6.258 str. 3 d. šalių sulygtos ir sumokėtos netesybos negali būti mažinamos. Tokiu būdu neteisingas byloje esančio įrodymo vertinimas (nevertinimas) sąlygojo nepagrįstą atsakovo įskaitytų delspinigių sumažinimą viso iki 1639,08 Lt, kai pats ieškovas pripažino delspinigius 7823,80 Lt. dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje nepagrįstas ir naikintinas.
Teismas nepagrįstai konstatuoja, kad byloje būtina mažinti ieškovui atsakovo priskaičiuotas baudas. Pirmiausia – įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. Antra - ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jam paskaičiuotos netesybos pagal sutartis yra nepagrįstai didelės, nes jos paskaičiuotos iki galutinio darbų pridavimo atsakovui dienos. Akivaizdu, kad galutinis darbų pridavimo terminas yra tiesiogiai susijęs su paties ieškovo veiksmais. Ieškovas, žinodamas sutarties sąlygas dėl netesybų (500 Lt baudos už kiekvieną uždelstą dieną) skaičiavimo, turėjo ir galėjo nutraukti sutarčių vykdymą, tuo sustabdydamas tolimesnį netesybų skaičiavimą. Ieškovas to nepadarė, tuo savo paties veiksmais (neveikimu) sąlygodamas jam taikytų netesybų dydį. Teismas to nevertino, t. y. neatsižvelgė į ieškovo, kaip verslininko, statusą, nevertino ieškovo kaip kreditoriaus kaltės jo patirtų nuostolių atžvilgiu. CK 6.259 str. nustato kreditoriaus atsakomybę dėl jo paties veiksmais sąlygotų nuostolių, t. y. skolininko atsakomybė mažinama, arba jis atleidžiamas nuo atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kreditoriaus pareiškimai dėl pernelyg didelių netesybų baudų vertintini kritiškai ir negali būti teismui pagrindu priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, iš esmės keičiantį viešo konkurso būdu sudarytų sutarčių sąlygas.
Pažymi, kad ieškovas nei laimėto konkurso, neis sutarčių sąlygų neginčijo. Tokiu būdu teismas sumažindamas priskaičiuotas pagal sutartį Nr. 1 baudą 5000 Lt, o pagal sutartį Nr. 2 – iki 10 000 Lt priėmė nepagrįstą, neteisingą sprendimą, faktiškai keisdamas sutarčių sąlygas ir iš esmės pripažindamas atsakovo atliktus įskaitymus dalinai neteisėtais, nors įstatymais nustatytų pagrindų byloje nėra.
Ieškovas UAB ,,Ademo techninė priežiūra“ atsiliepimu prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas pagrįstai išaiškino tarp šalių sudarytų sutarčių sąlygas, kuriose įtvirtinta, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo atitinkamos sutarties vertės, o ne nuo kiekvieno sutartyse nurodyto, remontuojamo, objekto. Apeliantas neteisingai aiškina 2013-11-11 rašte Nr. 13/27 pateiktą informaciją ir daro pagrįstą išvadą, kad teismas šio rašto nevertino. Teismas pagrįstai įvertino, kad šalių sudarytose sutartyse nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą bei prieštarauja bendriesiems sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams. Pažymi, kad ieškovas neginčjo galimybės atsakovui atlikti užskaitymą, tačiau ginčijo užskaitymo dydį. Teigia, kad atsakovas neteisingai aiškina ieškinio dalyko ir pagrindo sąvokas bei jų santykį su teismo galimybe priimti sprendimą ieškinį tenkinti, ieškinį tenkinti iš dalies ar ieškinį atmesti.
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Ieškovas, gindamas savo teises, pareiškė ieškinį ir prašė teismo iš atsakovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ priteisti 109 061,79 Lt skolą už pagal sutartis atliktus darbus, 2 267,70 Lt delspinigių už laiku neapmokėtus darbus pagal pateiktas sąskaitas faktūras ir atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus, 10 906,18 Lt baudą už neatsiskaitymą pagal sutartyse nurodytus mokėjimus daugiau nei 1/3 sutarčių vykdymo termino bei palūkanas, taip pat prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.
Pažeidus subjektinę teisę, suinteresuotas asmuo gali imtis priemonių, kad apgintų pažeistą ar ginčijamą teisę. Asmeniui kreipusis į teismą su ieškiniu, šis tampa pagrindine pažeistų subjektinių teisių gynybos priemone: šitaip šalių materialusis ginčas įgauna procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Ieškinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. B. N., bylos Nr. 3K-3-37/2014). Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog šios kategorijos bylose galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pareikšti jų pažeistos teisės pobūdį atitinkančius gynimo būdus reikalavimą bei teikti tokių reikalavimų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal pareikštą reikalavimą pakanka įrodymų jam patenkinti. Teismas negali už šalis pakeisti bylos nagrinėjimo dalyko, nes priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai).
Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „X servisas“ v. UAB „Autorealybė“, bylos Nr. 3K-3-457/2011)
Kaip minėta, ieškovas ieškiniu prašė teismo iš atsakovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ priteisti 109 061,79 Lt skolą už pagal sutartis atliktus darbus, 2 267,70 Lt delspinigių už laiku neapmokėtus darbus, 10 906,18 Lt baudą už neatsiskaitymą pagal sutartyse nurodytus mokėjimus bei procesines palūkanas, ir kaip matyti ieškinyje ieškovas savo reikalavimus grindė išsamiai nurodydamas faktines aplinkybes, kuriomis remiantis pirmosios instancijos teismas ir priėmė sprendimą, aiškiai apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas, būtent esant kilusiam tarp šalių ginčui dėl delspinigių ir baudų skaičiavimo tvarkos pagrįstumo bei jų dydžio, skirtingo sutartyse įtvirtintų nuostatų dėl netesybų skaičiavimo vertinimo, ir nustatant, jog byloje būtina įvertinti ir išanalizuoti šalių sutartyse nustatytą delspinigių skaičiavimo tvarką, taikant ir įstatymuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Atsakovas (apeliantas) nepateikė jokių duomenų, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovo nenurodytais faktais ir/ar vadovavosi nepateiktais įrodymais, kas sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, be to, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nepakeitė ieškinio dalyko, todėl remiantis išdėstytu, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, pakeitė ieškovo ieškinio pagrindą ir dalyką.
Esant tarp šalių kilusiam ginčui dėl pagal rangos sutartis nustatytų delspinigių skaičiavimo, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad būtina įvertinti tarp sutarčių šalių atsiradusių įsipareigojimų vykdymo tinkamumą sutarčių galiojimo metu bei atitinkamai galinčias atsirasti pasekmes netinkamo šių rangos sutarčių vykdymo atveju. Ginčo sutarties Nr. 1 3.1 punkte nustatyta, kad sutartyje numatyti darbai turi būti baigti iki 2013 m. gegužės 18 d. pagal sutarties šalių suderintą darbų atlikimo grafiką, kurį per 3 darbo dienas atsakovui (apeliantui) pateikia ieškovas, taip pat kitos ginčo sutarties Nr. 2 3.1 punkte nustatyta, kad šioje sutartyje numatyti darbai turi būti baigti iki 2013 m. gegužės 18 d. pagal sutarties šalių suderintą darbų atlikimo grafiką, kurį per 3 darbo dinas atsakovui (apeliantui) pateikia ieškovas. Nesant byloje duomenų apie minėtus tarp šalių suderintus darbų atlikimo grafikus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo sutartyse buvo susitarta, kad terminas perduoti darbus bus laikomas nepradelstu, jeigu visi sutartyse šalių nurodyti darbai bus perduoti iki sutarčių 3.1 punktuose nustatytų datų. Tarp šalių nekilo ginčo, jog darbai pagal sutartį Nr. 1 pavėluotai atlikti 60 dienų, būtent nuo 2013 m. gegužės 19 d. iki 2013 m. liepos 17 d., o pagal sutartį Nr. 2 – 102 dienas – nuo 2013 m. gegužės 25 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d. Be to, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ginčo sutarčių 5.1 punktų išaiškinimu, jog šalys šiomis nuostatomis susitarė delspinigius skaičiuoti nuo atitinkamos sutarties kainos, tačiau ne nuo konkretaus objekto (buto) remonto, ar atskirų darbų kainos, t. y. šalys susitarė skaičiuoti delspinigius dėl laiku neužbaigtų ir neperduotų pagal sutartis darbų, tuo atveju ir tokiu būdu, kai visi, o ne atskiri sutarčių darbai (ne atskirų butų konkretūs darbai) pagal sutartis nebus užbaigti sutarčių 3.1 punktuose numatytu terminu. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija prieina išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas (apeliantas) pagal ginčo sutarties Nr. 1 5.1 punktą esant 60 dienų pradelsimui, turi teisę reikalauti 890,40 Lt dydžio delspinigių bei pagal ginčo sutarties Nr. 2 1.5 punktą esant 102 dienų pradelsimui, turi teisę reikalauti 748,68 Lt. Pažymėtina, kad kitoks ginčo sutarčių nuostatų aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Pagal formuojamą teismų praktiką, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Savo ruožtu teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Tačiau aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą. Pažymėjo, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Bylos medžiaga patvirtina, kad sutartimi Nr. 1 šalys susitarė dėl 74 178,82 Lt darbų kainos, o sutartimi Nr. 2 - dėl 36 698,91 Lt darbų kainos (b. l. 17, 23), ir atsakovo (apelianto) paskaičiavimu, pagal sutartį Nr. 1 baudos už laiku nepašalintus darbų trūkumus dydis sudaro 62 500 Lt, ir pagal sutartį Nr. 2 – 53 000 Lt (b. l. 195-200). Taigi, akivaizdu, jog atsakovo (apelianto) nurodomos mokėtinos netesybos (bauda) už sutarties Nr. 1 netinkamą vykdymą yra beveik lygios šios sutarties kainai, o mokėtinos netesybos (bauda) už sutarties Nr. 2 netinkamą vykdymą viršija pačią šios sutarties kainą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo (apelianto) nurodytos netesybos akivaizdžiai yra neprotingai didelės, pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą bei prieštarauja bendriesiems sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams. Byloje nėra duomenų dėl atsakovo (apelianto) atsiradusių nuostolių dėl netinkamo sutarčių vykdymo bei jų dydžio, todėl laikytina, kad atsakovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio dėl sutarčių vykdymo terminų praleidimo ir tokiu būdu taip pat laikytina, kad atsakovo (apelianto) apskaičiuotas netesybų dydis palyginus su sutarčių kaina yra neproporcingai didelis, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas (apeliantas) pagal sutartį Nr. 1 turi teisę į 5000,00 Lt dydžio baudą, o pagal sutartį Nr. 2 – 10 000,00 Lt baudą.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. Kaip minėta, teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė
Teisėjai Aldona Tilindienė
Liuda Uckienė