Civiline byla Nr. A2-1431-436/2011

Proceso Nr. 2-56-3-01717-2010-5)

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

124.2.2; 124.5

KAUNO APYGARDOS TEISMAS 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužes 25 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teisejas Arunas Rudzinskas, sekretoriaujant Violetai Grigaravicienei, dalyvaujant ieškovo bankrutavusios uždarosios akcines bendroves „Tradicija“ bankroto administratoriui uždarosios akcines bendroves „Robinta“ igaliotam asmeniui B. D. ir atstovui advokatui Dariui Mockunui, atsakovo uždarosios akcines bendroves „Serneta“ atstovui V. M., treciojo asmens A. M. atstovui advokato padejejui Antanui Lenkuciui, išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves bankrutuojancios uždarosios akcines bendroves „Tradicija“ ieškini atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „SERNETA“ ir V. P. del sandorio pripažinimo negaliojanciu ir restitucijos taikymo, kurioje atnaujintas procesas pagal treciojo asmens A. M. prašyma.

              Teismas

n u s t a t e:

ieškove BUAB „Tradicija“ pareiške ieškini atsakovams UAB „SERNETA“ ir tuomeciam ieškovo BUAB „Tradicija“ direktoriui ir pagrindiniam akcininkui V. P. del 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo pripažinimo negaliojanciu ir restitucijos taikymo. Susitarimu nustatyta, jog ieškove BUAB „Tradicija“ skolinga atsakovei UAB „SERNETA“ 400000,- Lt, todel šia suma ieškove už atsakove sumoka tretiesiems asmenims ir taip mažina skola. Atsakove šio susitarimo nepasiraše. Ieškove nurode, kad 2003 m. gruodžio 22 d. mokejimo pavedimais sumokejo tretiesiems fiziniams asmenims už atsakoves perkama žemes sklypa ir UAB „Geneze“ iš viso 400000,- Lt. Ieškoves teigimu, 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimas yra neteisetas, nes ieškove nebuvo skolinga atsakovei, o tuometis ieškoves direktorius V. P. piktavališkai susitare su atsakoves UAB „SERNETA“ direktoriumi A. M. ir pervede pinigus nurodytiems tretiesiems asmenims, padarydamas ieškovei 400000,- Lt žalos, taip pat privesdamas imone prie bankroto. Bankroto byla ieškovei iškelta 2004 m. rugpjucio 31 d. Ieškove, remdamasi CK 1.91 straipsniu, praše teisma pripažinti negaliojanciu 2003 m. gruodžio 22 d. susitarima ir ipareigoti atsakove uždaraja akcine bendrove „SERNETA“ gražinti ieškovei 400000,- Lt.  

Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu (T.I, 191-196 b.l.) ieškini tenkino: pripažino negaliojanciu 2003 m. gruodžio 22 d. susitarima, priteise ieškovei iš atsakoves UAB ,,SERNETA“ 400000,- Lt ir bylinejimosi išlaidas. Teismas sprendime nurode, kad ieškove ir atsakove UAB „SERNETA“ 2003 m. lapkricio 14 d. sudare rangos sutarti, kuria ieškove isipareigojo savo jegomis, medžiagomis ir darbo priemonemis atlikti visus projektavimo darbus ir pastatyti prekybos centra UAB „SERNETA“ priklausanciuose sklypuose, taciau šia sutartimi ieškove neisipareigojo pirkti atsakovei žemes sklypu. Teismas taip pat nurode, kad atsakovu paaiškinimais, ieškoves buhalterines apskaitos dokumentais, Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalu ministerijos specialisto išvadomis patvirtinta, jog ginco susitarimo sudarymo diena ieškove nebuvo skolinga atsakovei nei pagal rangos sutarti, nei kitu teisiniu pagrindu ir jokiu prievoliu ivykdyti už atsakove neprivalejo, priešingai, atsakove buvo skolinga ieškovei 6782,- Lt už atliktus statybos darbus pagal rangos sutarti; avansines imokas už statybos darbus taip pat privalejo moketi atsakove (užsakove), o ne ieškove (rangove). Teismo nuomone, atsakovas V. P.., žinodamas apie ieškoves turtine padeti, sudare šiai labai nenaudinga sandori, nes 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo pagrindu ieškove sumokejo 400000,- Lt už atsakoves perkama žeme, nors ši nuolat nesumokedavo ieškovei viso atlyginimo už atliktus statybos darbus – susitarimas del neegzistuojanciu skolu ir šiu skolu nepagristas apmokejimas pablogino ieškoves turtine padeti ir prisidejo prie jos nemokumo. Teismas kritiškai vertino atsakovo V. P. paaiškinimus, kad atsakoves perkamo sklypo apmokejimas turejo užtikrinti ieškovei pelninga užsakyma statybai šiame sklype ateityje. Konstataves, kad gincijamo susitarimo sudarymo metu ieškove nebuvo skolinga atsakovei nei pagal rangos sutarti, nei kitu teisiniu pagrindu ir neprivalejo ivykdyti jokiu prievoliu už atsakove, taigi 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimas sudarytas del realiai nesancios skolos, piktavališkai susitarus tuomeciam ieškoves direktoriui V. P. ir atsakovei UAB „SERNETA“, todel yra neteisetas, teismas pripažino ji negaliojanciu nuo sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 2 dalis, 1.91 straipsnio 1, 2 dalys, 1.95 straipsnio 1 dalis, 6.875 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2010 m. kovo 9 d. sprendimu (T.II, 119-124 b.l.) tenkino atsakoves UAB „SERNETA“ apeliacini skunda, panaikino Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendima ir prieme nauja sprendima –ieškini atmete. Apeliacinis teismas išnagrinejo byla, sulaukes, kol Kauno apygardos teisme bus išnagrineta kita civiline byla pagal ieškoves BUAB „Tradicija“ ieškini atsakovei UAB „SERNETA“ del 569188,98 Lt priteisimo už atliktus statybos darbus pagal 2003 m. lapkricio 14 d. rangos sutarti. Šioje byloje nustatyta, kad šaliu 2003 m. lapkricio 14 d. sudaryta rangos sutartis buvo nutraukta 2004 m. rugsejo 13 d., per ši laikotarpi šalims vykdant atsiskaitymus tiesiogiai ar atsiskaitant už kita šali su jos kreditoriais atsakove ieškovei už atliktus darbus iš viso sumokejo 905676,02 Lt, taciau darbu ieškove atliko tik už 739497,29 Lt, todel ieškini ir apeliacini skunda teismai atmete. Aptartoje byloje nustatytas aplinkybes teiseju kolegija vertino kaip turincias prejudicine reikšme nagrinejamame gince del 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo nugincijimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesilaike CK 6.193 straipsnio 1, 2 ir 5 daliu nuostatu, aiškindamas ginco susitarima. Byloje esantys irodymai patvirtina, kad po rangos sutarties sudarymo 2003 m. lapkricio 11 d. iki jos nutraukimo 2004 m. rugsejo 9 d. atsiskaitymai tarp šaliu už atliktus statybos darbus buvo kompleksiniai: atsakove ieškovei už busimus darbus mokedavo avansu, o pastaroji dali pinigu gražindavo atsakovei tiesiogiai ar apmokedama už atsakoves isipareigojimus jos kreditoriams; atsakove ieškovei už atliktus ar busimus darbus taip pat mokedavo tiek tiesiogiai, tiek vykdydama jos prievoles tretiesiems asmenims. Teiseju kolegijos nuomone, tokia šaliu tarpusavio atsiskaitymu praktika istatymams neprieštaravo ir negali buti pripažinta neteiseta (CK 6.156, 6.159 straipsniai). 2003 m. gruodžio 22 d. sandoris tik patvirtina šaliu susitarimo del tokio atsiskaitymo budo egzistavima. Teiseju kolegija, vertindama gincijama susitarima minetu rangos santykiu ir atsiskaitymu praktikos kontekste, nustate, kad šis ieškovei nuostolingas nebuvo – net ivertinus ieškoves už atsakove gincijamo sandorio pagrindu sumoketus 400000,- Lt, atsakove ieškovei liko permokejusi. Del šios priežasties aplinkybe, kad susitarimo sudarymo metu ieškove atsakovei skolinga nebuvo, neturi jokios itakos vertinant jo teisetuma. Teiseju kolegija pažymejo, kad gincijamas susitarimas, atsižvelgiant i tarp šaliu susiklosciusius santykius, laikytinas ne iskaitymu, o kitokiu istatymu neuždraustu susitarimu, esanciu pagrindu civilinems teisems ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnis). Teiseju kolegijai konstatavus, kad gincijamas susitarimas ieškovei nebuvo nuostolingas ar nenaudingas, nera pagrindo nustatyti jos direktoriaus atsakovo V. P. piktavališko susitarimo su atsakove sudarant ši sandori. Kolegija atkreipe demesi i tai, kad byloje esancios Finansiniu nusikaltimu tarnybos išvados apie ieškoves ukine veikla padarytos remiantis ieškoves finansiniais dokumentais, o ju pateikimo metu negalejo buti žinoma ta aplinkybe, kad veliau teismai ieškoves reikalavimus del neatsiskaitymo už atliktus statybos darbus pripažins nepagristais. Del šios priežasties nurodytos išvados apie ieškoves ukine veikla nepagrindžia, kad 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimas ieškovei buvo nenaudingas, sudarytas be jokio realaus pagrindo.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi (T.II, 166-172 b.l.) panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. kovo 9 d. sprendima ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendima. Kasacines instancijos teismas pažymejo, kad šalims palaikant testinius, o ne vienkartinius verslo santykius, jos gali sudaryti tiek viena, tiek kelis susitarimus. Iš keleto susitarimu atsiradusiu teisiu ir pareigu vykdymas gali buti susietas paciu šaliu valia, ta valia išreiškiant susitarimu tekstuose, prieduose, susirašinejime ir pan., be to, tokia šaliu valia gali susiformuoti sutarciu vykdymo praktikoje. Visais atvejais ši praktika turi buti sažininga, o jai aiškinti teismas taiko bendruosius sutarciu aiškinimo principus. Apeliacines instancijos teismas susiejo gincijama susitarima su 2003 m. lapkricio 14 d. šaliu rangos sutartimi, taciau nei toks ryšys, nei susitarimu pripažintos skolos prigimtis jame nenurodyti. Rangos sutartimi ieškove neprisieme isipareigojimu atsiskaityti su atsakoves kreditoriais, apmokejimas už atsakoves igytus žemes sklypus niekaip nesusijes su rangos sutarties objektu ir statybos darbais, kuriuos turejo atlikti ieškovas. Taigi, aiškinant vien susitarimo ir rangos sutarties tekstus, negalima daryti išvados apie ju ryšio egzistavima. Be to, apeliacines instancijos teismas savo išvada del gincijamo susitarimo teisetumo grinde jo ir rangos sutarties vykdymo ryšiu, kuri nustate, remdamasis neva prejudicine reikšme turinciomis aplinkybemis, nustatytomis civilineje byloje del atsiskaitymo pagal rangos sutarti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teiseju kolegija atkreipe demesi i tai, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog prejudiciniais pripažistami tie faktai, kurie ankstesneje civilineje byloje buvo irodinejimo dalykas ar jo dalis, be to, svarbu, kad irodinejamas faktas butu reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilineje byloje pagal pareiškejo Z. A. pareiškima; bylos Nr.3K-3-627/2006; 2007 m. gegužes 10 d. nutartis civilineje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilineje byloje I. K. v. G. D.; bylos Nr. 3K-3-191/2008; kt.). Civilineje byloje del atsiskaitymo pagal rangos sutarti irodinejimo dalykas buvo rangos sutarties darbu kaina, atliktu darbu kiekis, sutarties galiojimo metu šaliu viena kitai moketos pinigu sumos bei tu sumu santykis sutarties nutraukimo diena. Taigi civilineje byloje del atsiskaitymo pagal rangos sutarti buvo nustatinejamas butent mokejimo faktas, bet ne jo teisetumas, byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose teismu pažymeta, kad gincas del 400000,- Lt sumokejimo atsakovei dar neišnagrinetas. Atsižvelgdamas i nurodytas aplinkybes, kasacines instancijos teismas sprende, kad šios sumos sumokejimo teisetumas ir pagristumas buvo už irodinejimo dalyko ribu, todel negali buti vertinamas kaip prejudicine reikšme turinti aplinkybe nagrinejamoje byloje. Teiseju kolegija taip pat pažymejo, kad 400000,- Lt sumokejimo pagal gincijama susitarima ryšys su šaliu rangos sutarties vykdymu, šaliu negincytas byloje del atsiskaitymo pagal rangos sutarti, neturi teisines reikšmes nagrinejamoje byloje, nes gincijamo susitarimo teisetumas priklauso visu pirma nuo jo dalyko egzistavimo sudarymo diena. Vertindamas gincijamo susitarimo teisetuma, kasacines instancijos teismas, akcentavo, kas svarbu nustatyti, ar sudarymo diena jis atitiko sandorio galiojimui privalomus reikalavimus. Byloje teismu nustatyta, kad susitarimo sudarymo diena ieškoves skola atsakovei neegzistavo. Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dali sandoriais laikomi asmenu veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Nustacius, kad susitarimo sudarymo diena ieškoves pareiga sumoketi atsakovei 400000,- Lt neegzistavo, šalys negalejo susitarti del jos vykdymo, nes iš nieko niekas neatsiranda (ex nihilo nihil fit). Sandoris, neturintis dalyko, yra savaime negaliojantis (niekinis) kaip prieštaraujantis imperatyviosioms istatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilineje byloje gamybine-prekybine imone „MARTRAS import-eksport“ v. uždaroji akcine bendrove „Okeano žuvis“, bylos Nr. 3K-3-445/2009). Apeliacines instancijos teismas, sutikdamas su atsakoves argumentais, gincijamo susitarimo teisetuma vertino jo ryšio su šaliu rangos sutarties vykdymu kontekste ir motyvavo tuo, kad jis atspindejo istatymams neprieštaraujancia šaliu tarpusavio atsiskaitymu pagal rangos sutarti praktika, bei ta aplinkybe, jog po susitarimo sudarymo atsakove pervede ieškovei didesnes, nei turejo, sumas pagal rangos sutarti, taigi aplinkybe, kad susitarimo sudarymo metu ieškove atsakovei skolinga nebuvo, neturi jokios itakos vertinant jo teisetuma. Tokia apeliacines instancijos teismo išvada negali buti pripažinta teiseta. Teiseju kolegija pažymejo, kad šalys negali ivykdyti prievoles anksciau, nei ši atsirado, taip pat negali susitarti del busimos prievoles iskaitymo, nes iskaitomi gali buti tik galiojantys priešpriešiniai reikalavimai (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Del šios priežasties skolos neegzistavimo faktas susitarimo sudarymo metu yra reikšmingas vertinant jo teisetuma, o tai, kad skola, kurios sumokejima šalys nurode kaip susitarimo dalyka, faktiškai atsirado po susitarimo sudarymo, bet jos atsiradimas priklause tik nuo vienos šalies (atsakoves) valios, negali pakeisti susitarimo kvalifikavimo. Nagrinejamos bylos aplinkybiu kontekste pažymetina, kad rangovo isipareigojimas gražinti užsakovui avanso dali, viršijancia atliktu darbu kaina, anksciau, nei užsakovas rangovui ta avansa sumoka, prieštarauja rangos sutarties esmei ir sandorio sampratai, todel negali buti pripažintas teisetu (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis). Taigi priešingai, nei nurode apeliacines instancijos teismas, gincijamo susitarimo susiejimas su rangos sutartimi vertintinas kaip papildomas argumentas (argumentum a fortiori) susitarimo neteisetumui konstatuoti. Atsižvelgdama i išdestytus argumentus, teiseju kolegija konstatavo, kad apeliacines instancijos teismas netinkamai aiškino ir taike sutarciu aiškinima ir sandoriu negaliojima reglamentuojancias teises normas, pažeide proceso teises normas, nustatancias faktu pripažinimo prejudiciniais salygas, todel jo priimta sprendima panaikino kaip neteiseta ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendima (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

                            Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi atnaujino procesa byloje pagal pareiškejo (treciojo asmens) A. M. prašyma del neitraukto i bylos nagrinejima treciojo asmens teisiu pažeidimo (T.III, 62-68 b.l.). Nutartyje del proceso atnaujinimo teismas nurode, kad  gincijamas 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimas sudarytas tuo metu, kai pareiškejas ejo atsakovo UAB „SERNETA“ direktoriaus pareigas. Imones (juridinio asmens) vadovas dalyvauja dvejopo pobudžio teisiniuose santykiuose. Imones vadovas yra imones valdymo organas ir atstovas pagal istatyma, t.y. veikia imones vardu ir jai atstovauja santykiuose su treciaisiais asmenimis (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Taciau imones vadova sieja ir vidiniai teisiniai santykiai del vadovavimo imonei su pacia imone. Kai imones vadovas veikia išoriniuose santykiuose, t. y. santykiuose su treciaisiais asmenimis, jis veikia imones vardu, t. y. veikia kaip pati imone. Tuo tarpu vidiniai santykiai su pacia imone šios vadova sieja kaip fizini asmeni. Kaip jau mineta, sudarant 2003 m. gruodžio 22 d. susitarima, del kurio pripažinimo negaliojanciu kilo gincas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesa, pareiškejas buvo atsakovo UAB „SERNETA“ direktorius. Tai reiškia pareiškejas veike kaip atsakovo – juridinio asmens – atstovas pagal istatyma, t. y. veike atsakovo – juridinio asmens – vardu (CK 2.81 straipsnio 1 dalis; 2000 m. Akciniu bendroviu istatymo 38 straipsnis; CPK 55 straipsnio 1 dalis). Kai teismas, spresdamas del pareikšto byloje materialinio teisinio reikalavimo, pripažino, jog 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimas prieštarauja imperatyvioms istatymo normoms, tuo paciu pasisake ir del pareiškejo, kuri su imone sieja vidiniai santykiai kaip  fizini asmeni.

CPK 266 straipsnyje nustatytas draudimas teismui nagrinejant byla spresti klausimus del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu teisiu ar pareigu. Šis istatymo imperatyvas sukuria byla nagrinejanciam teismui pareiga, nustacius tiketina teisine sprendimo itaka ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemoniu itraukti juos i prasidejusi procesa. Ta aplinkybe, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesa, buvo reikšminga ivertinti atsakovo UAB „SERNETA“, o del to, kad juridinis asmuo veikia tik per savo organus – ir konkretaus jo valdymo organo – imones vadovo – veiksmus, yra pagrindas daryti išvada, kad pareiškejas turejo teisini interesa buti itrauktas dalyvauti byloje kaip fizinis asmuo, nes, atsižvelgiant i ji ir atsakova siejancius teisinius santykius del vadovavimo imonei, teismo sprendimas nurodytoje byloje gali paveikti jo, kaip fizinio asmens, materialiasias subjektines pareigas: nustacius, kad del sandorio pripažinimo negaliojanciu kaltas ir imones vadovas, galetu kilti vadovo asmenine civiline atsakomybe imonei.

Atsižvelgiant i materialiosios teises normu nuostatas del imones vadovo teisinio statuso ir jo civilines atsakomybes, teismas konstatavo, jog yra pagrindas itraukti pareiškeja dalyvauti byloje, taip pat kad civilineje byloje, kurios procesa prašoma atnaujinti, teismas, pripažindamas gincijama sandori negaliojanciu, pasisake del pareiškejo, kuris nebuvo bylos dalyvis, teisiu ir pareigu.

Treciasis asmuo A. M., kuris nebuvo itrauktas i bylos nagrinejima, savo nesutikima su Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu  ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi grinde tuo, jog teismai nepagristai konstatavo buvus piktavališka susitarima tarp ieškovo BUAB „Tradicija“ tuomecio direktoriaus V. P. ir atsakovo UAB ,,SERNETA“ tuomecio direktoriaus A. M., t.y. treciojo asmens. Jis teigia, kad jokio piktavališko susitarimo nebuvo, o tarp šaliu buvo susikloste ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, kylantys iš 2003 m. lapkricio 14 d. statybos rangos sutarties, pagal kuria susiformavo tokia atsiskaitymo tarp šaliu praktika, kad atsakovas (užsakovas) ieškovui (rangovui) už busimus darbus mokedavo avansu, o ieškovas dali pinigu gražindavo atsakovui tiesiogiai ar apmokedamas už atsakovo isipareigojimus kreditoriams. Treciojo asmens nuomone, tokia atsiskaitymo tarp šaliu praktika istatymams neprieštaravo ir buvo abiems šalims naudinga, todel negalejo buti pripažinta neteiseta. Be to, kitoje civilineje byloje del atsiskaitymu pagal statybos rangos sutarti isiteisejusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad ne atsakovas yra skolingas ieškovei, o atvirkšciai.

                            Išnagrinejes byla pakartotinai, teismas sprendžia, kad treciojo asmens prašymas del  Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties panaikinimo atmestinas.

              Atnaujinus bylos nagrinejima, teismas byla nagrineja pakartotinai pagal bendrasias CPK taisykles, taciau neperžengdamas ribu, kurias apibrežia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisetuma ir pagristuma ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesa. Atnaujinus procesa, teismas turi pasisakyti del visu pareiškejo (pareiškeju) nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu ir juos analizuoti atsižvelgdamas i visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti i klausimus, ar pareiškejo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikruju leidžia abejoti byloje priimto ir isiteisejusio sprendimo (nutarties) teisetumu ir pagristumu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „ Serfas“ v. BAB „ Dara“; bylos Nr. 3K-3-451/2007).

Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindu, kuriuo ir atnaujintas procesas šioje byloje, itvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. del to, kad buvo nuspresta del neitrauktu i bylos nagrinejima asmenu teisiu ir pareigu. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todel, kad nagrinejant byla buvo pažeistas vienas pagrindiniu sažiningo teismo proceso principu – teise buti išklausytam. Atnaujinus byla šiuo pagrindu, teismo procesas turi buti pakartotas tam, kad anksciau i bylos nagrinejima neitrauktas asmuo galetu pasinaudoti visomis savo procesinemis teisemis nuo pat bylos nagrinejimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „ Girstucio kulturos ir sporto rumai“ v. R. I. U. II, bylos Nr. 3K-3-187/2006).

Treciasis asmuo,  prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendima ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutarti ir priimti nauja sprendima - ieškini atmesti, nurodo, kad jokio piktavališko susitarimo tarp jo, kaip atsakovo UAB „Serneta“ vadovo, ir V. P., kaip ieškovo UAB „Trajektorija“ vadovo, sudarant 2003 m. gruodžio 22 d. susitarima  nebuvo. Tarp šaliu buvo susikloste ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, kylantys iš 2003 m. lapkricio 14 d. statybos rangos sutarties, pagal kuria susiformavo tokia atsiskaitymo tarp šaliu praktika, kad atsakovas (užsakovas) ieškovui (rangovui) už busimus darbus mokedavo avansu, o ieškovas dali pinigu gražindavo atsakovui tiesiogiai ar apmokedamas už atsakovo isipareigojimus kreditoriams. Treciojo asmens nuomone, tokia atsiskaitymo tarp šaliu praktika istatymams neprieštaravo ir buvo abiems šalims naudinga, todel negalejo buti pripažinta neteiseta. Be to, kitoje civilineje byloje del atsiskaitymu pagal statybos rangos sutarti isiteisejusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad ne atsakovas yra skolingas ieškovei, o atvirkšciai.

Teismas nesutinka su tokiais treciojo asmens argumentais, kurie iš esmes sutampa su atsakovo UAB „Serneta“ argumentais, išsakytais byloje dar iki proceso atnaujinimo ir kuriuos teismai jau yra ivertine. Kaip yra pažymejes kasacines instancijos teismas šioje byloje priimtoje 2010 m. spalio 19 d. nutartyje, šalims palaikant testinius, o ne vienkartinius verslo santykius, jos gali sudaryti tiek viena, tiek kelis susitarimus. Iš keleto susitarimu atsiradusiu teisiu ir pareigu vykdymas gali buti susietas paciu šaliu valia, ta valia išreiškiant susitarimu tekstuose, prieduose, susirašinejime ir pan., be to, tokia šaliu valia gali susiformuoti sutarciu vykdymo praktikoje. Visais atvejais ši praktika turi buti sažininga, o jai aiškinti teismas taiko bendruosius sutarciu aiškinimo principus.

Nors treciasis asmuo A. M. gincijama 2003 m. gruodžio 22 d. susitarima sieja su 2003 m. lapkricio 14 d. šaliu rangos sutartimi, taciau nei toks ryšys, nei susitarimu pripažintos skolos prigimtis jame nenurodyti (T.I, 12 b.l.). Rangos sutartimi ieškove neprisieme isipareigojimu atsiskaityti su atsakoves kreditoriais, apmokejimas už atsakoves igytus žemes sklypus niekaip nesusijes su rangos sutarties objektu ir statybos darbais, kuriuos turejo atlikti ieškovas (T.I, 134-139 b.l.). Taigi, aiškinant vien susitarimo ir rangos sutarties tekstus, negalima daryti išvados apie ju ryšio egzistavima.

Pasisakydamas del kitoje civilineje byloje del atsiskaitymo pagal rangos sutarti isiteisejusiu teismo sprendimo nustatytu aplinkybiu prejudicines reikšmes, teismas atkreipia demesi, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog prejudiciniais pripažistami tie faktai, kurie ankstesneje civilineje byloje buvo irodinejimo dalykas ar jo dalis, be to, svarbu, kad irodinejamas faktas butu reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilineje byloje pagal pareiškejo Z. A. pareiškima; bylos Nr.3K-3-627/2006; 2007 m. gegužes 10 d. nutartis civilineje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilineje byloje I. K. v. G. D.; bylos Nr. 3K-3-191/2008; kt.). Civilineje byloje del atsiskaitymo pagal rangos sutarti irodinejimo dalykas buvo rangos sutarties darbu kaina, atliktu darbu kiekis, sutarties galiojimo metu šaliu viena kitai moketos pinigu sumos bei tu sumu santykis sutarties nutraukimo diena. Taigi civilineje byloje del atsiskaitymo pagal rangos sutarti buvo nustatinejamas butent mokejimo faktas, bet ne jo teisetumas, byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose teismu pažymeta, kad gincas del 400000,- Lt sumokejimo atsakovei dar neišnagrinetas (T.II, 94-98 b.l.). Atsižvelgiant i tai, akivaizdu, kad šios sumos sumokejimo teisetumas ir pagristumas buvo už irodinejimo dalyko ribu, todel negali buti vertinamas kaip prejudicine reikšme turinti aplinkybe nagrinejamoje byloje. Teiseju kolegija taip pat pažymi, kad 400000,- Lt sumokejimo pagal gincijama susitarima ryšys su šaliu rangos sutarties vykdymu, šaliu negincytas byloje del atsiskaitymo pagal rangos sutarti, neturi teisines reikšmes nagrinejamoje byloje, nes gincijamo susitarimo teisetumas priklauso visu pirma nuo jo dalyko egzistavimo sudarymo diena.

Treciasis asmuo A. M. nepateikia jokiu argumentu, kurie leistu paneigti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendime ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartyje nustatyta aplinkybe, kad 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo sudarymo diena ieškoves skola atsakovei neegzistavo. Treciasis asmuo tik nurodo, kad tarp šaliu buvo susikloste ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, kylantys iš 2003 m. lapkricio 14 d. statybos rangos sutarties, pagal kuria susiformavo tokia atsiskaitymo tarp šaliu praktika, kad atsakovas (užsakovas) ieškovui (rangovui) už busimus darbus mokedavo avansu, o ieškovas dali pinigu gražindavo atsakovui tiesiogiai ar apmokedamas už atsakovo isipareigojimus kreditoriams.

Teismas pažymi, kad pagal CK 1.63 straipsnio 1 dali sandoriais laikomi asmenu veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Treciajam asmeniui nepateikus irodymu, kurie  leistu paneigti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendime ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartyje nustatyta aplinkybe, kad 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo sudarymo diena ieškoves pareiga sumoketi atsakovei 400000,- Lt neegzistavo, teismas konstatuoja, kad šalys negalejo susitarti del jos vykdymo, nes iš nieko niekas neatsiranda (ex nihilo nihil fit). Sandoris, neturintis dalyko, yra savaime negaliojantis (niekinis) kaip prieštaraujantis imperatyviosioms istatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilineje byloje gamybine-prekybine imone „MARTRAS import-eksport“ v. uždaroji akcine bendrove „Okeano žuvis“, bylos Nr. 3K-3-445/2009).

Kartu teismas akcentuoja, kad šalys negali ivykdyti prievoles anksciau, nei ši atsirado, taip pat negali susitarti del busimos prievoles iskaitymo, nes iskaitomi gali buti tik galiojantys priešpriešiniai reikalavimai (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Del šios priežasties skolos neegzistavimo faktas susitarimo sudarymo metu yra reikšmingas vertinant jo teisetuma, o tai, kad skola, kurios sumokejima šalys nurode kaip susitarimo dalyka, faktiškai atsirado po susitarimo sudarymo, bet jos atsiradimas priklause tik nuo vienos šalies (atsakoves) valios, negali pakeisti susitarimo kvalifikavimo. Treciojo asmens argumentu kontekste pažymetina, kad rangovo isipareigojimas gražinti užsakovui avanso dali, viršijancia atliktu darbu kaina, anksciau, nei užsakovas rangovui ta avansa sumoka, prieštarauja rangos sutarties esmei ir sandorio sampratai, todel negali buti pripažintas teisetu (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis). Taigi priešingai, nei nurodo treciasis asmuo, gincijamo susitarimo susiejimas su rangos sutartimi vertintinas kaip papildomas argumentas (argumentum a fortiori) susitarimo neteisetumui konstatuoti.

Kaip jau mineta, šioje byloje teisiškai reikšminga tik tai ar ieškove buvo skolinga atsakovei 400000,- Lt sandorio sudarymo diena, t.y. 2003 m. gruodžio 22 d., o ieškoves mokumas nera šios bylos irodinejimo dalykas, todel teismas pažymi, kad treciojo asmens prašymas, pateiktas teismo posedyje, skirti byloje ekspertize, kurios metu butu nustatyta ar gincijamo sandorio sudarymo diena ieškove buvo nemoki, ar gincijamas susitarimas galejo lemti ieškoves mokuma ir pan., netenkintinas.

Teismas taip pat pažymi, kad treciasis asmuo nepagristai nurodo, jog kasacines instancijos teismas, palikdamas galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendima, tuo paciu paliko galioti ir šio teismo sprendimo motyvus. Aukštesnes instancijos teismo procesinis sprendimas palikti galioti žemesnes instancijos teismo sprendima reiškia, kad paliekama galioti žemesnes instancijos teismo sprendimo rezoliucine dalis, t.y. nurodymas kaip išsprendžiamas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (tenkinamas, atmetamas ar pan.). Taciau motyvai, kuriais yra paliekama galioti žemesnes instancijos teismo sprendimo rezoliucine dalis, gali ir nesutapti su tais motyvais, kuriais žemesnes instancijos teismas prieme vienoki ar kitoki teismo sprendima. Iš Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties motyvu matyti, kad pirmosios ir kasacines instancijos teismai ta pacia byloje nustatyta faktine aplinkybe, kad gincijamo 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo, kuriuo ieškovas pripažino esantis skolingas atsakovui UAB „SERNETA“ 400000,- Lt, sudarymo metu ieškovas nebuvo skolingas atsakovui UAB „SERNETA“, teisiškai kvalifikavo skirtingai. Pirmosios instancijos teismas sprende, jog nustatyta aplinkybe patvirtina buvus piktavališka susitarima tarp tuomecio ieškoves direktoriaus V. P. ir atsakoves UAB „SERNETA“, kuriai atstovavo direktorius (pareiškejas) A. M., todel sandoris pripažintinas negaliojanciu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kasacines instancijos teismas, sutikes su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimo sudarymo metu ieškovo skola atsakovui UAB „SERNETA“ neegzistavo, konstatavo, kad nesant ieškovo prievoles sumoketi atsakovui 400000,- Lt, šalys negalejo susitarti del jos vykdymo, nes iš nieko niekas neatsiranda. Sandoris, neturintis dalyko, yra savaime negaliojantis (niekinis) kaip prieštaraujantis imperatyvioms istatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.).  Taigi, iš kasacines instancijos teismo nutarties motyvu matyti, kad gincijamas sandoris buvo pripažintas negaliojanciu ne del  piktavališko susitarimo tarp tuomecio ieškoves direktoriaus V. P. ir atsakoves UAB „SERNETA“, kuriai atstovavo direktorius (pareiškejas) A. M., o del to, jog  2003 m. gruodžio 22 d. sandoris neturejo dalyko, t.y. sandorio sudarymo metu ieškovas nebuvo skolingas atsakovui UAB „SERNETA“. Del nurodytu priežasciu konstatuotina, kad nors Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi paliko galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendima - ieškini patenkinti, taciau jo motyvus pakeite. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartyje nera konstatuotas tuomecio ieškovo direktoriaus V. P. ir atsakovo UAB „SERNETA“ direktoriaus (pareiškejo) A. M. piktavališkas susitarimas sudarant 2003 m. gruodžio 22 d. susitarima.

Remdamasis tuo, kas išdestyta, teismas sprendžia, kad treciojo asmens prašymas del  Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties panaikinimo atmestinas (CPK 371 str. 1 d. 1 p.; 2 d.).

Atmetus prašyma del  Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties panaikinimo, iš treciojo asmens valstybes naudai priteistina 14,40 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu (CPK 92 str.; 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 punktu ir 2 dalimi, teismas

n u t a r i a:

                            treciojo asmens A. M. prašyma del Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties panaikinimo atmesti.

Priteisti iš treciojo asmens A. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybes naudai 14,40 Lt (keturiolika litu 40 ct) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.

Nutartis per 30 dienu nuo jos priemimo dienos gali buti apskusta apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.

Teisejas                                                                                            Arunas Rudzinskas