Civilinė byla Nr. e2-8147-430/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02369-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.8.10; 3.2.6.6.1.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei V. K. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo, priimdama sprendimą už akių.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. tarp pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ir atsakovės, nuotoliniu būdu per sistemą Vivus.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu pradinis kreditorius paskolino atsakovei 289,62 Eur sumą 24 mėnesių terminui, atsakovė paskolą turėjo grąžinti 2015 m. lapkričio 11 d. d. Atsakovei buvo suteikta galimybė paskolą pradėti grąžinti praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos. Atsakovė 2013 m. spalio 6 d. pateikė prašymą papildomai 144,81 Eur kredito sumai, 2014 m. balandžio 9 d. – 43,44 Eur, 2014 m. rugsėjo 17 d. – 36,49 Eur kredito sumoms 24 mėnesių terminui. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl pradinis kreditorius 2015 m. sausio 2 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį. Atsakovė pažeidė savo prievolę pagal sutartį ir sutartyje nustatytu laiku bei tvarka negrąžino ieškovei paskolos, nesumokėjo palūkanų. Ieškovė atsakovei paskaičiavo palūkanas, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 113,50 proc.), kas sudaro 423,71 Eur, taip pat paskaičiavo palūkas iki kredito grąžinimo termino laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. sausio 2 d, kas sudaro 84,93 Eur.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 943,06 Eur skolą, kurią sudaro 434,42 Eur negrąžinta paskola, 84,93 Eur palūkanos iki kredito grąžinimo, 423,71 Eur palūkanos po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, remiantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, sprendimas priimamas už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ perleido savo reikalavimų teises pagal vartojimo kreditų sutartis įmonei International Risk Management OÜ, kuri 2016 m kovo 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. 2016 m. gegužės 10 d. pranešimu atsakovė buvo informuota apie reikalavimo perleidimą, kas laikytina tinkamu informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Taigi, naujasis kreditorius (ieškovė) tinkamai informavo skolininkė (atsakovė) apie reikalavimo teisės perleidimą ir turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovės prievoles.
CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. tarp pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ir atsakovės, nuotoliniu būdu per sistemą Vivus.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu pradinis kreditorius paskolino atsakovei 289,62 Eur sumą 24 mėnesių terminui, atsakovė paskolą turėjo grąžinti 2015 m. lapkričio 11 d. d. Atsakovei buvo suteikta galimybė paskolą pradėti grąžinti praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos. Atsakovė 2013 m. spalio 6 d. pateikė prašymą papildomai 144,81 Eur kredito sumai, 2014 m. balandžio 9 d. – 43,44 Eur, 2014 m. rugsėjo 17 d. – 36,49 Eur kredito sumoms 24 mėnesių terminui. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl pradinis kreditorius 2015 m. sausio 2 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį. Atsakovė pažeidė savo prievolę pagal sutartį ir sutartyje nustatytu laiku bei tvarka negrąžino ieškovei paskolos, nesumokėjo palūkanų. Ieškovė atsakovei paskaičiavo palūkanas, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 113,50 proc.), kas sudaro 423,71 Eur, taip pat paskaičiavo palūkas iki kredito grąžinimo termino laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. sausio 2 d., kas sudaro 84,93 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų grąžinusi ieškovei suteiktą kreditą sutartyje nustatytu terminu, tokių įrodymų atsakovė nepateikė ir bylą nagrinėjant teisme (CPK 178 straipsnis). Atsakovė neginčija sutarties sudarymo, sutarties sąlygų ar kad ieškovės reikalaujama priteisti paskolos suma jai nebuvo suteikta, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 434,42 Eur negrąžintas kreditas, 84,93 Eur palūkanų skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. sausio 2 d. (iki sutarties nutraukimo).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjas už naudojimąsi kreditu privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma (toliau - Bendra norma), kurių procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiose sąlygose. Pagal Vartojimo kredito įstatymą, bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (21 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti 423,71 Eur palūkanų (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 113,50 proc.), kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą. Šias palūkanas ieškovas grindžia Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, kur nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta Bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovės prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 113,50 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistina 49,95 Eur palūkanų, kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (434,42 Eur x 0,05 proc. x 230 dienos (nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d.)).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. sausio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė patyrė 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (60,36 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovei iš atsakovės priteistina 12,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (21,00 Eur x 60,36 proc.).
Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,78 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 434,42 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis Eur 42 ct) skolos, 84,93 Eur (aštuoniasdešimt keturis Eur 93 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 12,67 Eur (dvylika Eur 67 ct) palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (569,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,67 Eur (dvylika Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį kitoje dalyje atmesti.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Braždienė