Procesinio sprendimo kategorijos:

30.9.1.; 30.10; 35.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo,  priimto civilinėje byloje Nr. 2-1-391/2014 pagal ieškovo 291–osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žemaitija“ ieškinį atsakovui G. Z. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 722,42 Lt skolą, 175,81 Lt delspinigių ir 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2010-06-02 balsų dauguma buvo nuspręsta renovuoti avarinės būklės namo stogo dalį. Turimų bendrijos lėšų nepakako, todėl susirinkimo metu buvo nuspręsta iš kiekvieno namo gyventojo surinkti mokesčius, atsižvelgiant į gyvenamąjį plotą, taikant tarifą 10 Lt už 1 kvadratinį metrą. 2011-05-12 buvo konstatuota, kad kita namo stogo dalis yra netinkamos būklės ir privalo būti remontuojama, bendrijos sąskaitoje lėšų nepakako, todėl susirinkimo metu nuspręsta iš kiekvieno gyventojo surinkti mokesčius, atsižvelgiant į gyvenamąjį plotą, taikant tarifą 10 Lt už 1 kvadratinį metrą. 2012-10-16 nuspręsta pradėti šilumos punkto rekonstrukcijos darbus, atsižvelgiant į preliminarius paskaičiavimus, nuspręsta iš gyventojų surinkti trūkstamą pinigų dalį po 10 Lt už 1 kvadratinį metrą šildomo ploto. Gyventojams buvo teikiamos sąskaitos-faktūros su mokesčiais už komunalines paslaugas bei su suma namo stogo remontui bei šilumos punkto rekonstrukcijai. Atsakovas neįvykdė savo prievolės, nepilnai apmokėjo bendro naudojimo objektų išlaikymą, t.y. nesumokėjo rinkliavų už stogo remontą ir už šilumos punkto rekonstrukciją. 2012 m. liepos mėnesį buvo remontuojama namo, kuriame gyvena atsakovas, laiptinė. Atsakovas apmokėjo tik dalį už laiptinės remontą paskaičiuotos sumos. Atsakovas laiku neatsiskaitė už tikslines įmokas, todėl remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl delspinigių dydžio nustatymo“ iš atsakovo priteistini delspinigiai po 0,04 % už kiekvieną pavėluotą atsiskaitymo dieną (LR CK 6.378 str., 6.584 str., LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 2 p.).

Atsakovas G. Z. apteikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė,  kad dalis ieškovo su ieškiniu pateiktų bendrijos narių visuotinių susirinkimų protokolų yra neteisėti ir negaliojantys. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, galiojusio iki 2012-07-01, 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimų nutarimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo ar papildymo, dėl lėšų, susijusių su bendro naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, kaupimo ar skolinimosi yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Visuotiniame narių 2010-06-02 susirinkime dalyvavo 35 iš 67 bendrijos narių, už pinigų rinkimą stogo remontui balsavo 32 nariai, nors sprendimui priimti reikėjo 35 balsų. Bendrijos narių pakartotinio 2011-05-12 susirinkimo protokole nurodyta, kad bendrijos narių yra 66, už sprendimą rinkti pinigus stogo remontui balsavo 20 narių, nors sprendimui priimti reikėjo 34 balsų. Ieškovas taip pat nepateikė dokumentų apie namo laiptinės remonto darbus. Laiptinės kosmetinis remontas nėra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsakovas nedavė sutikimo namo laiptinės remontui, nes nebuvo pateikta darbų sąmata. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kadangi dalis butų savininkų savo nuosavybėje turi ir nešildomų patalpų, sprendimas rinkti iš gyventojų po 10 Lt už vieną kvadratinį metrą šildomo ploto, suteikia privilegijas vieniems butų savininkams ir diskriminuoja kitus butų savininkus, kurie savo nuosavybėje neturi nešildomų patalpų. Atsakovas nurodė, kad bendrija turi turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą, kurios lėšos įtraukiamos į apskaitą ir į kurias draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos prievoles. Ieškovas iki šiol tokios sąskaitos neturi, todėl kaupiamąsias lėšas reikalauja pervesti į bendrą bendrijos atsiskaitomąją sąskaitą, kur šios lėšos gali būti panaudotos kitiems tikslams. Kadangi ieškovas neatidarė kaupiamųjų lėšų sąskaitos, atsakovas yra sustabdęs savo pareigos vykdymą. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovą, prašydamas informacijos ir galimybės susipažinti su dokumentais, susijusiais su stogo remontu ir šilumos punkto rekonstrukcija, tačiau prašomus dokumentus buvo atsisakyta pateikti. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius yra neteisėtas. Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas nenumato delspinigių už prievolės nevykdymą. Jokių sutarčių su bendrija atsakovas nėra sudaręs. Ieškovo nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-10-04 nutarimas Nr.1161 nustato delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą už komunalines paslaugas, bet ne už kaupiamųjų lėšų pavėluotą mokėjimą. Jeigu teismas nuspręstų, kad reikalavimas dėl delspinigių pagrįstas, prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-17 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovui 291-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Žemaitija“ 570,90 Lt skolos ir 5 % dydžio palūkanas už priteistą 570,90 Lt sumą nuo 2013-07-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo G. Z., atstovaujamo įstatyminio atstovo V. Z.. Teismas nustatė, kad nepilnametis atsakovas G. Z. (gim. duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo 19,03 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio gyvenamojo namo, o taip pat gyvenamojo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai yra įsteigę bendriją – 291-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją „Žemaitija“, kuri įgyvendina daugiabučių namų patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namams priskirtų žemės sklypų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrijos narių susirinkimuose buvo priimti sprendimai atlikti bendrijos namų stogų remontą, atlikti namo Žemaitijos g. 8 laiptinės remontą, atlikti šilumos punkto rekonstrukciją, nusprendžiant dėl piniginių įnašų, reikalingų bendrojo naudojimo objektų remontui ir rekonstrukcijai, dydžių. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovo pretenzijos bendrijai dėl bendrijos dokumentacijos, dėl atliktų remonto ir rekonstrukcijos darbų priėmimo tinkamumo, dėl specialios sąskaitos bendrijos narių lėšų kaupimui neturėjimo nesuteikia pagrįstumo atsakovo nesutikimui su ieškiniu ir nepaneigia atsakovo pareigos dalyvauti bendro naudojimo objektų tvarkyme, išlaikyme ir atnaujinime. Teismas konstatavo, kad nepateikta jokių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą laikyti, kad bendrijos narių, tame tarpe ir atsakovo, lėšos, skirtos bendro naudojimo objektų išlaikymui ir atnaujinimui, naudojamos netinkamai, ne pagal paskirtį. Teismas nenagrinėjo visuotinių bendrijos narių susirinkimų sušaukimo ir organizavimo tvarkos, susirinkimų kvorumo ir kitų, su susirinkimų ir jų sprendimų priėmimo procedūromis, kadangi nurodyti bendrijos sprendimai nebuvo nuginčyti, yra galiojantys ir yra privalomi atsakovui. Teismas pažymėjo, kad nėra teisinga reikalauti, kad namo laiptinės butų ir kitų patalpų savininkai lygiomis dalimis apmokėtų laiptinės remonto išlaidas. Teismas atmetė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, kaip nepagrįstą. Reikalavimams dėl delspinigių priteisimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių terminas, todėl tuo atveju, jeigu reikalavimas nebūtų atmetamas, kaip iš esmės nepagrįstas, atsakovo prašymu teismas taikytų ieškinio senatį (LR CK 4.82 str. 3 d., 7 d., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas G. Z. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 sprendimą dalyje dėl 570,90 Lt priteisimo ieškovo naudai ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad bendrija privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaita, kurioje būtų kaupiami namo butų savininkų mokesčiai, rinkliavos ir kitos įmokos. Ieškovas iki šiol kaupiamosios sąskaitos neturi, todėl kaupiamąsias lėšas reikalauja pervesti į bendrą bendrijos  atsiskaitomąją sąskaitą, kurioje šios lėšos gali būti panaudotos kitiems tikslams arba į jas gali būti nukreipiamas išieškojimas pagal bendrijos kreditorių reikalavimus ir jos būtų prarastos. Tokiu būdu būtų pažeistos bendrijos narių teisės ir teisėti interesai dalyvauti bendrojo naudojimo objektų atnaujinime arba remonte.  Ieškovas nevykdo imperatyvių įstatymo normų, neatidarydamas kaupiamųjų lėšų sąskaitos banke, todėl atsakovas negali realizuoti savo teisės dalyvauti bendrojo naudojimo objektų atnaujinime arba remonte ir yra sustabdęs savo pareigos mokėti tikslines įmokas namo remontui vykdymą iki ieškovas įvykdys įstatymo reikalavimus. Ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti lėšas už namo atnaujinimą ir remontą (LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 str., LR CK 6.46 str. 2 d., 6.64 str. 1 d. 1 p., 6.64 str. 3 d.).

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 sprendimą. Nurodė, kad įrodinėjimo dalykas byloje yra renkamų mokesčių ir įmokų pagrįstumas ar jų nepagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad mokesčiai ir įmokos dėl bendro naudojimo objektų remonto buvo renkamos teisėtai ir naudojamos pagal paskirtį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo skolos buvimo fakto. Taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovas bendrijos lėšas būtų naudojęs ne pagal paskirtį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl bendraturčio pareigos išlaikyti bendrą turtą ir apmokėti su tuo susijusias išlaidas.

Nustatyta, kad ieškovas 291–oji daugiabučio namų savininkų bendrija „Žemaitija“ įgyvendina daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namams priskirtų žemės sklypų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

Atsakovui nuosavybės teise priklauso 19,03 kv.m. bendrojo ploto 1 kambario butas (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-20).

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktinę aplinkybę, kad bendrijos narių susirinkimuose buvo priimti sprendimai atlikti bendrijos namų stogų remontą, atlikti namo (duomenys neskelbtini) laiptinės remontą, atlikti šilumos punkto rekonstrukciją, nusprendžiant dėl piniginių įnašų, reikalingų bendrojo naudojimo objektų remontui ir rekonstrukcijai, dydžių.

Visuotiniame bendrijos narių 2010-06-02 susirinkime nutarta stogo remontui dėl namo (duomenys neskelbtini) taikyti tarifą – po 10 Lt už 1 kv. m., pinigus pervedant dalimis iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio į bendrijos atsiskaitomąją sąskaitą (b.l. 16-17).

Pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių 2011-05-12 susirinkime nutarta atlikti namo Žemaitijos g. 8 stogo remontą (virš butų nuo 41 iki 74), taikant tarifą - po 10 Lt už 1 kv. m., pinigus pervedant dalimis į atsiskaitomąją sąskaitą (b.l. 18).

Pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių 2012-10-16 susirinkime nutarta pritarti šilumos punkto renovavimui, nutariant šių darbų atlikimui surinkti iš bendrijos narių po 10 Lt už 1 kv.m. (b.l. 14-15).    

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi visuotiniame bendrijos narių 2010-06-02 susirinkimo, pakartotinio visuotinio bendrijos narių 2011-05-12 susirinkimo ir pakartotinio visuotinio bendrijos narių 2012-10-16 susirinkimo nutarimais (b.l. 16-17, 18, 14-15), nes jie yra galiojantys, nenuginčyti ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka.

LR CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant pastato namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios - bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Teismas pažymi, kad apelianto pareiga mokėti mokesčius už pastato bendro turto priežiūrą grindžiama aukščiau minėtomis teisės normomis.

Byloje nenustatyti šalių rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo ir teisės į nešališką teismą principų, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys neteikia pagrindo konstatuoti, kad šį procesinį sprendimą priėmęs teismas, spręsdamas, ar atsakovas skolingas ieškovui skundžiamame teismo sprendime įvardytą pinigų sumą, apskaičiuotą pagal galiojančius įkainius, kurie nėra nuginčyti nustatyta tvarka, bei vertindamas šiam klausimui išspręsti reikšmingus šalių pateiktus duomenis, pažeidė CPK normas.

CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje konstatuota, kad ieškovo nurodyti atsakovui taikomi tarifų dydžiai yra pagrįsti faktinėmis ieškovo išlaidomis, kurių atsakovas ilgą laiką neapmoka. Tuo tarpu apeliantas neįrodė, kad nėra skolingas ieškovui už jo suteiktas paslaugas pagal apelianto ginčijamą sumą.

Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, taip pat pažymėtina, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina, taip pat sprendžia, kurie šalių nurodomi argumentai bei pateikiami duomenys yra susiję su byloje nustatinėjamų faktų (įrodinėjimo dalyko) esme, taigi ir reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, tik teismas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad absoliučiai visi šalių dėstomi argumentai bei pateikiami duomenys būtų ištirti ir įvertinti, o tik tie, kurie susiję bei reikšmingi aplinkybėms, įrodinėjamoms proceso metu, išsiaiškinti ir nustatyti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamas ieškovo reikalaujamų mokėti mokesčių tarifų neteisėtumas ir ekonominis nepagrįstumas, o apelianto pateiktas kitoks jo nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų dėl ieškovo reikalaujamų mokėti mokesčių tarifų, kaip bylai reikšmingų duomenų, vertinimas nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą pažeidus apeliaciniame skunde įvardijamus principus ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas. Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, jame išdėstyti argumentai visais su byloje nagrinėjamo ginčo esme susijusiais ir bylai išspręsti reikšmingais klausimais.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas turi pareigą mokėti už jam suteiktas paslaugas, o atsakovui nepateikus įrodymų, jog su ieškovu yra atsiskaitęs, pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovo 570,90 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principo. Pažymėtina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas, juo išspręsti visi bylai reikšmingi klausimai, aiškiai pasisakyta, kodėl tenkinamas iš dalies ieškovo ieškinys. Pagal teismų praktiką teismas neturi pareigos įvertinti ir pasisakyti dėl visų šalių argumentų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo argumentai, susiję su paties ieškovo tinkamai vykdomomis pareigomis pastato bendrasavininkų atžvilgiu laikytini bendro pobūdžio samprotavimais, nėra pateikti jokie įrodymai, jog ieškovas pažeidė kokias nors savo pareigas, turinčias ryšį su atsakovo prievole mokėti mokesčius, ir nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ar atsakovo teises.

Teismas sprendžia, jog šioje byloje nėra teisinių pagrindų konstatuoti, jog atsakovas, apskųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis ir taip pažeidęs ieškovo teisėtus interesus.

Susidariusios išlaidos bendriems daiktams prižiūrėti ir tvarkyti paskirstomos namo savininkams proporcingai jų turimai daliai bendrame turte, todėl proporcingumo taisyklė nepažeista, nes išlaidos paskirstomos proporcingai priklausančiai bendro turto daliai (LR CK 4.82 str. 5 d.).

Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo mokesčius, tenkančius jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas (CPK 178 str.), todėl apeliantas privalo apmokėti susidariusią skolą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog jis nemoka įmokų namo remontui dėl tos priežasties, kad jis sustabdė savo prievolę iki ieškovas įvykdys įstatyminę prievolę. Taigi, apeliantui neįvykdžius savo procesinės pareigos pagrįsti atsikirtime nurodytus argumentus (LR CPK 178 str.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys dėl skolos priteisimo iš dalies yra pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš atsakovo, kaip fizinio asmens, priteisė 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos 570,90 Lt nuo 2013-07-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė atsakovo, kaip skolininko,  atsakomybė už tai, kad jis, kaip bendraturtis, prievolės nevykdė geruoju. Ieškovas turėjo kreiptis į teismą, o atsakovas, kaip skolininkas, per bylinėjimosi laiką naudojosi ieškovo lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip skolininko, civilinė atsakomybė kyla iš atsakovo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo, kaip bendraturčio, galiojančiai prievolei sumokėti pinigus (LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK  6.210 str. 1 d.).

Atmestinas ir atsakovo argumentas, kad teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas, juo išspręsti visi bylai reikšmingi klausimai, aiškiai pasisakyta, kodėl tenkinamas ieškovo ieškinys. Pagal teismų praktiką teismas neturi pareigos įvertinti ir pasisakyti dėl visų šalių argumentų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo argumentai, susiję su paties ieškovo tinkamai vykdomomis pareigomis gyvenamojo namo bendrasavininkų atžvilgiu, laikytini bendro pobūdžio samprotavimais, ir nėra pateikti įrodymai, jog ieškovas pažeidė kokias nors savo pareigas, turinčias ryšį su atsakovo prievole mokėti ieškovo naudai 570,90 Lt sumą ir nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ar atsakovo teises.

Bendrijos veikloje susidariusios išlaidos bendriems daiktams prižiūrėti ir tvarkyti paskirstomos savininkams proporcingai jų turimai daliai bendrame turte, todėl proporcingumo taisyklė nepažeista, nes išlaidos paskirstomos proporcingai priklausančiai bendro turto daliai (LR CK 4.82 str. 5 d.).

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tais atvejais, kai viena iš šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo prievolės, kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra tokios:

              1) šalių prievolės turi būti priešpriešinės;

              2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos;

              3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos;

              4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių;

              5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo;

              6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas negali realizuoti savo teisės dalyvauti bendrojo naudojimo objektų atnaujinime arba remonte. Pažymėtina, kad atsakovas neturi teisės sustabdyti savo pareigos mokėti įmokas namo remontui vykdymo, nes tam nėra prievolės vykdymo sustabdymui būtinų sąlygų. Visuotiniame bendrijos narių 2010-06-02 susirinkime, pakartotiniame visuotinio bendrijos narių 2011-05-12 susirinkime ir pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių 2012-10-16 susirinkimų nutarimai lėšas mokėti į bendrijos atsiskaitomąją sąskaitą (b.l. 16-17, 18, 14-15) yra galiojantys, nenuginčyti ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl bendrijos kaupiamųjų lėšų sąskaitos banke neatidarymas nesudaro teisinio pagrindo atsakovui stabdyti savo prievolės vykdymą ir peržengia savigynos ribas, bei neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų.

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teismas nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir pirmosios instancijos procesinių pareigų netinkamo vykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str.; LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, CPK 177 str. - 179 str., 185 str., 270 str., 276 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas neįgijo  pareigos atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, nes byloje nėra pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str.). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                       Neringa Švedienė