Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1452-619-2012].doc
Bylos nr.: 2A-1452-619/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

            Civilinė byla Nr. 2A-1452-619-2012

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00820-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: 36.1; 121.21

(S)

 

   

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

                                                      2012 m. balandžio 27 d.

      Vilnius

 

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Snoro lizingas“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui E. K. dėl 4 014,52 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, n u s t a t ė :

 

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3 048,39 Lt skolos, 966,13 Lt delspinigių, žyminį mokestį bei kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas remdamasis 2005 m. liepos 4 d. su atsakovu sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi Nr. VE65070402P perdavė atsakovui valdyti ir naudotis Kompiuteriu Euro su sąlyga, kad įvykdžius visas prievoles pagal sutartį, prekė pereis atsakovui nuosavybės teise. Laiku nesumokėjus pagal sutartį, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui delspinigius: 0,5 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Skola 2011 m. kovo 28 d. sudaro 3 048,39 Lt likusių mokėjimų ir 966,13 Lt delspinigių.

Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 3048,39 Lt nesumokėtų įmokų, 110,95 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-04 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už priteistą 3159,34 Lt sumą, likusioje dalyje ieškinį dėl 855,18 Lt delspinigių priteisimo atmetė. Priteisė iš atsakovo 168,24 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą ieškovui, priteisė iš atsakovo 5,13 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas, pasisakydamas dėl priteistinų delspinigių konstatavo, kad vartojimo sutarties 3.9 p., nustatantis 0,5 proc. delspinigių dydį nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną yra nesąžininga sąlyga, pažeidžia atsakovo kaip vartotojo teises ir interesus CK 6.188 str. 2 d. 5 p. ir 6.188 str. 3 dalies prasme, todėl šis dydis mažintinas iki 0,02 procento ir jis sudaro 110,95 Lt sumą.

Apeliaciniu skundu  (t.2, b.l. 28-31) ieškovas prašo teismo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti pilnai. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia materialinės teisės normų pažeidimais. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiškino sutartį. Teismas remiasi Sutarties 3.9 p., pagal kurį „atsakovas, laiku nesumokėjęs įmokų, moka ieškovei 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną“, tačiau iš tikrųjų šiame punkte nėra nurodytas delspinigių dydis, tik nustatyta delspinigių skaičiavimo tvarka. Dėl delspinigių normos, kaip ir kitų individualių sutarties sąlygų šalys susitarė sudarant sutartį, individualios sąlygos buvo aptartos, atsakovas su jomis sutiko ir neprieštaravo. Iš to seka, kad šalių individualiai aptarta delspinigių norma negali būti pripažinta nesąžininga sutarties sąlyga. Pažymėjo, jog su teismo teiginiu, kad „byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku ieškovė patyrė didesnių nuostolių nei 0,02 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška“, ieškovas nesutinka, sutarties nuorašas, delspinigių paskaičiavimo lentelė patvirtina delspinigių sumą 530 Lt. Atsakovui paskaičiuoti delspinigiai taikant šešių mėn. senaties terminą sudaro 2 773,68 Lt, tačiau atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus bei siekį, kad prievolė būtų kuo greičiau įvykdyta, prašoma priteisti suma ieškovo buvo sumažinta iki 966,13 Lt, kas sudaro 0,18 proc. už praleistą dieną. Apelianto teigimu, neaišku, kaip teismas paskaičiavo, kad būtent 0,02 proc. dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo. Teismas negali remtis savo iškeltomis prielaidomis, o priimdamas sprendimą privalo vertinti pateiktus įrodymus.  Sutarčių laisvės principas, leidžiantis laisva valia susitarti dėl sutarties sąlygų, nedraudžia sutartyje numatyti ir priteistinų delspinigių dydžio. Atsakovas savo prievoles pagal sutartis netinkamai vykdė nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio, nors buvo siunčiami pranešimai dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų, tačiau atsakovė į šiuos pranešimus nereagavo. Ieškovui pateikus ieškinį, atsakovas ir toliau piktybiškai vengė vykdyti savo įsipareigojimus nepaisant to, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovo prašomas priteisti netesybas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas su atsakovu sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį 2005-07-04 Nr. VE65070402P (b.l. 3-6). Atsakovas gavo sutartyje nurodytą prekę ir įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, tačiau įsipareigojimų nesilaikė, įmokų nemokėjo, liko skolingas ieškovui 3048,39 Lt mokėtinų įmokų, todėl pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo minėtą nesumokėtų įmokų sumą. Ieškovas, nors minėtos sutartys numatė 0,5 % dydžio netesybas, taip pat prašė iš atsakovės priteisti 966,13 Lt netesybų, kas sudaro 0,18 % dydžio netesybų už praleistą dieną nuo visos nesumokėtos sumos. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomas priteisti netesybas sumažino iki 0,02 % už kiekvieną dieną ir priteisė ieškovui 110,95 Lt netesybų.

Apeliantas mano, kad jo prašomi priteisti delspinigiai nepagrįstai sumažinti nuo iki 0,02 % nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną.

Ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutarties sandorius, tačiau atsakovas laiku prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (LR CK 6.73, 6.258 str.). LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Nors apeliantas teigia, kad delspinigiai neturi būti mažinami, tačiau pažymėtina, kad kreditavimo sutartyje nustatytos palūkanos garantuoja ieškovui pelną, todėl netesybos neturėtų būti papildomomis pajamomis. Jos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Kreditavimo sutartyje nustatyti delspinigiai 0,5 proc., mokami kas dieną, prilygsta net 182,50 procentams metinių palūkanų. Tokių didelių nuostolių ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais.

Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties, todėl bylą nagrinėjantys tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai turi pareigą būti aktyvūs ir ex officio įvertinti pagal LR CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal LR CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį, nepriteisdami aiškiai per didelių delspinigių.

Įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kokiai atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato teismas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar pagal LR CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-85/2007, civilinėje byloje Nr.3K-3-503/2007). Šiomis teisės normomis teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Ieškovo apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-409/2010 esantys išaiškinimai nepaneigia minėtų argumentų ir teismo teisės mažinti aiškiai nepagrįstas netesybas, tuo labiau, kad skiriasi bylų ratio decidenti, t.y. faktinės bylų aplinkybės, nes minėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp verslo subjektų, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas iš vartojimo teisinių santykių kilęs ginčas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tiek vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis (0,5% už dieną), tiek ieškovo prašomas priteisti delspinigių dydis (0,18% už dieną) yra neprotingai didelis ir, atsižvelgiant į skolos sumą bei mokėtinas palūkanas ieškovui leistų nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai pažeidžia minėtus teisės principus, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai reikalaujamus priteisti 966,13 Lt delspinigius sumažino iki 110,95 Lt, t.y. 0,02% nuo negrąžintos sumos per dieną. Sumažindamas sutartines netesybas ir nustatydamas jas minimalaus dydžio, pirmos instancijos teismas nepaneigė šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatas koregavo pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (LR CK 6.228 str. 2 d.). Ši netesybų suma negali būti laikoma neteisinga, nes ieškovas neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, o priteista suma rodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,02% nuo negrąžintos sumos per dieną) yra toks, koks paprastai taikomas panašiais atvejais teismų praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydama sutartis su ieškovu buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus konstatuoja, jog sutartyse nustatyti, taip pat ieškovo prašomi priteisti delspinigiai buvo neprotingai dideli. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino įrodymus ir nepagrįstai sumažino netesybas, netinkamai aiškindamas netesybas reglamentuojančias materialinės teisės normas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė netesybas reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str., 1 d. 1 p.). Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nutarė:

 

              Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                     Dalia Kačinskienė

 

                                         

Virginijus Kairevičius                                                                 

                                                                     

Andrutė Kalinauskienė