Civilinė byla Nr. e2YT-10317-1196/2024

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01889-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 

3.2.3.2; 3.4.6.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 18 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretoriai Ingai Bakšaitei,

dalyvaujant suinteresuotų asmenų A. M. ir J. M. atstovui (advokato padėjėjui) Algiui Podrezui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – A. M., J. M., valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, taip pat suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus byloje – A. M. ir J. M. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje - R. K., valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo sutuoktinė D. K. (mirė (duomenys neskelbtini)), po sesers H. M., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad: 

1.1.                      pareiškėjas R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį notarų biurą, užvedė paveldėjimo bylą ir palikimą po D. K. mirties priėmė;  

1.2.                      priėmus palikimą po sutuoktinės mirties pareiškėjas paveldėjo ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2,8700 ha, esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 4,0000 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypai). Paaiškėjo, kad likusios minėtų Žemės sklypų dalys priklausė pareiškėjo sutuoktinės D. K. seseriai H. M.. Notarų biure pareiškėjui buvo paaiškinta, jog greičiausiai H. M. notaro kontoroje tik pateikė pareiškimą dėl paveldėjimo bylos užvedimo po motinos B. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, tačiau paveldėjimo procedūra nebuvo užbaigta, H. M. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo, todėl nebuvo įregistruota jos ½ dalis nuosavybės teisės į minėtus žemės sklypus. Po H. M. mirties, jos vaikai J. M. ir A. M. į notarą dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė;

1.3.                      pareiškėjo sutuoktinė D. K. po sesers H. M. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjo sutuoktinė D. K. gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų, buvo įsitikinusi, kad jai (D. K.) priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pilna apimtimi, kadangi turtą buvo paveldėjusi po savo motinos B. A. mirties. Pareiškėjo R. K. sutuoktinė D. K. minėtais Žemės sklypais rūpinosi nuo pat (duomenys neskelbtini), kai mirė jos motina B. A., taip pat pilna apimtimi rūpinosi ir kita Žemės sklypų dalimi po sesers H. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, kurias visą gyvenimą prižiūrėjo ir valdė kaip savo iki gyvenimo pabaigos, t. y. D. K. ½ Žemės sklypų dalis priėmė pradėdama faktiškai jas valdyti ir su sesers H. M. turto dalimis elgėsi kaip paveldėto turto savininkė, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo sutuoktinė D. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po sesers H. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.  

2.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą pareiškimui neprieštaravo ir prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų D. K. ir H. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.

3.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime į pareiškimą neprieštaravo, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų D. K. ir H. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.

4.       Suinteresuotas asmuo J. M. pateiktame atsiliepime nesutiko, kad būtų nustatytas juridinis faktas dėl palikimo priėmimo ir pareiškėjo pareiškimą prašė atmesti. Nurodė, kad iš 1993 m. liepos 1 d. pareiškimo, pateikto Trakų valstybinei notarų kontorai, matyti, kad po B. A. mirties, jos palikimą pagal įstatymą priėmė dukros - D. K. ir H. M., tačiau H. M. iš notarės neišsiėmė paveldėjimo liudijimo. B. A., mirusi (duomenys neskelbtini) yra J. M. močiutė. D. K. į notarą po sesers H. M. mirties nesikreipė, nes žinojo, kad H. M. turi du vaikus (J. M. ir A. M.), kurie yra pirmos eilės įpėdiniai, kas reiškia, kad pareiškėjo sutuoktinė D. K. nepriėmė savo sesers H. M. palikimo faktiniu valdymu. Pažymėjo, kad nuosavybės teisės į žemės sklypus: 2,8700 ha ploto miškų ūkio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4,0000 ha ploto miškų ūkio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), B. A. buvo atkurtos tik 2007 m. balandžio 4 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79-16081, t. y. praėjus 15 metų po B. A. mirties, kas reiškia, jog B. A. mirties dienai (mirė (duomenys neskelbtini)) nebuvo aptariamų miško sklypų savininke. Be kita ko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktoje informacijoje nurodyta, kad D. K. žemės mokesčio už minėtų Žemės sklypų ½ dalis, kurias įgijo pagal 2009 m. vasario 10 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. mokėti nereikėjo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas, miško žemė ir žemės ūkio paskirties žemė, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nelaikomas žemės mokesčio objektu, jeigu šio miško plotas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. VMI pateiktame rašte taip pat pažymėta, jog deklaracijos mirusiojo asmens vardu nėra formuojamos, todėl už kitam asmeniui priklausančias Žemės sklypų dalis žemės mokestis bus apskaičiuotas tuomet, kai bus nustatyti paveldėjimą priėmę asmenys. Suinteresuoto asmens J. M. nuomone, visi šie faktai paneigia aplinkybę, kad D. K. faktiniu valdymu priėmė H. M. palikimą aktyviais veiksmais, mokėdama už juos žemės mokesčius. 

5.       Teisme, 2024 m. rugpjūčio 13 d. gautas suinteresuotų asmenų - J. M. ir A. M. pareiškimas su savarankiškais reikalavimais kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. ir A. M. po savo motinos H. M., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, pradėdami paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Pareiškime su savarankiškais reikalavimais nurodė, kad: 

5.1.                      J. M. ir A. M. yra H. M. ir J. M. vaikai. H. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ištuokoje;   

5.2.                      po motinos H. M. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo J. M. ir A. M. nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. rugpjūčio 8 d. išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), matyti, jog H. M. ir D. K. pagal 1993 m. liepos 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo po ½ dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos 1995 m. birželio 20 d. pardavė. Šis faktas patvirtina, kad tiek H. M., tiek D. K. buvo mirusios, jų motinos B. A. palikimo įpėdinės. Kadangi velionė B. A. tuo metu (mirė (duomenys neskelbtini)) nebuvo žemės (miškų) sklypų savininke, paveldėjimo liudijimas išduotas tik į statinius (gyvenamąjį namą, kitus ūkio pastatus). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. gegužės 14 d. išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2024 m. gegužės 15 d. išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, nuosavybės teisės į 2,8700 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 4,0000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), B. A. buvo atkurtos 2007 m. balandžio 4 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79-16081. Kodėl H. M. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo liudijimo gavimo nei J. M., nei A. M. nežino. Taigi, po H. M. mirties, jos palikimą priėmė ir valdė jos vaikai, pirmos eilės įpėdiniai J. M. ir A. M., t. y. iš gyvenamojo namo, kuriame gyveno jų motina, pasiėmė visus jos asmeninius daiktus: siuvimo mašiną, kuria iki šiol naudojasi J. M., papuošalus, jos brolis - monetų ir pinigų kolekciją, medalių kolekciją, žvakides, nuotraukas, taigi J. M. ir A. M. visą laiką po motinos H. M. mirties laikė save savo motinos (H. M.) turto paveldėtojais.  

6.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime pareiškėjų pareiškimui neprieštaravo ir prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos H. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.  

7.       Pareiškėjas R. K. atsiliepime į suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiškimą nurodė, kad pareikštam reikalavimui neprieštarauja. Nurodė, kad po H. M. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nei sesuo D. K., nei vėlionės vaikai J. M. ir A. M., nesikreipė, tačiau jo įsitikinimu visi atliko tam tikrus veiksmus, kuriuos galima būtų laikyti kaip aktyviais veiksmais pradėjus valdyti mirusios turtą kaip savo. Pareiškėjui svarbu, kad turtas būtų registruotas gyvo asmens vardu, o ne B. A., tuomet galėtų turtu lengviau disponuoti ir derinti tolimesnį tokio turto valdymą. Bylą prašė nagrinėti pareiškėjui ir jo atstovei nedalyvaujant.

8.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog savo poziciją yra išdėsčiusi atsiliepime į R. K. pareiškimą.

9.       Suinteresuotų asmenų J. M. ir A. M. atstovas (advokato padėjėjas) Algis Podrezas teismo posėdyje pareiškimą su savarankiškais reikalavimais palaikė ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. ir A. M. po savo motinos H. M., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, pradėdami paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

10.       byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo R. K. pareiškimo ir suinteresuotų asmenų - J. M. ir A. M. pareiškimo su savarankiškais reikalavimais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne) nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).  

11.       Bylos duomenimis nustatyta, kad:

11.1.                      B. A., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Turėjo tris vaikus: sūnų P. A. ir dvi dukras H. M. ir D. K.. D. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje, sutuoktinis R. K., gimęs (duomenys neskelbtini). H. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ištuokoje. Susilaukė trijų vaikų: dukters J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnaus A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) ir sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini) (miręs);  

11.2.                      iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. gegužės 14 d. ir 2024 m. gegužės 15 d. išrašų, nustatyta, kad B. A. priklauso ½ dalis žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti 2007 m. balandžio 4 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79-16081. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. rugpjūčio 8 d. duomenimis, statinius (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), po ½ dalį paveldėjo D. K. ir H. M., pagal 1993 m. liepos 22 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 1995 m. birželio 20 d. pardavė;  

11.3.                      pareiškimo, surašyto 1993 m. liepos 1 d., duomenimis, D. K. ir H. M., Trakų valstybinei notarų kontorai pateikė pareiškimą, kurio pagrindu priėmė palikimą, atsiradusį po B. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, t. y. namą, esantį (duomenys neskelbtini), taupomąjį indėlį, investicinį indėlį, žemės ūkio išmoką;  

11.4.                      testamentų registro išrašo 2024 m. gegužės 15 d. duomenis, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (H. M.) palikimo priėmimo faktų.

12.       Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

13.       Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai). 

14.       Pareiškėjas R. K. nurodė, kad jo sutuoktinė D. K. po sesers H. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes žinojo, jog H. M. turėjo du vaikus, J. M. ir A. M.. Be to, D. K. gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų, buvo įsitikinusi, kad jai (D. K.) priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pilna apimtimi, kadangi turtą buvo paveldėjusi po savo motinos B. A. mirties. Pasak pareiškėjo jam buvo žinoma, kad sutuoktinė valdė ne tik savo Žemės sklypų dalis, bet rūpinosi ir H. M. Žemės sklypų dalimis, elgėsi kaip paveldėto turto savininkė, jas prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, t. y. priėmė H. M. palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Visgi, į bylą pateiktas J. M. ir A. M. pareiškimas su savarankiškais reikalavimais patvirtina faktą, kad, J. M. ir A. M. yra velionės H. M. pirmos eilės įpėdiniai, būtent jie po H. M. mirties priėmė jos palikimą, pradėję palikimą faktiškai valdyti, t. y. iš gyvenamojo namo, kuriame gyveno jų motina, pasiėmė visus jos asmeninius daiktus: siuvimo mašiną, kuria iki šiol naudojasi J. M., papuošalus, brolis A. M. – monetų, pinigų ir medalių kolekciją, žvakides, nuotraukas. Teismas neturi pagrindo abejoti suinteresuotų asmenų - pirmos eilės įpėdinių, J. M. ir A. M., nurodytais duomenimis, kad būtent jie, J. M. ir A. M., po motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą, juo rūpindamiesi kaip savo, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas R. K. neįrodė fakto, kad jo sutuoktinė D. K., po sesers H. M. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas atmestinas. Nesant byloje duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po H. M. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto, J. M. ir A. M. pareiškimas tenkintinas. Mirusiosios H. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais J. M. ir A. M. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.        

15.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjui R. K. pareikštam J. M. ir A. M. savarankiškam reikalavimui neprieštaraujant, taip pat nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad suinteresuoti asmenys (pareiškėjai) J. M. ir A. M. po motinos H. M., (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

pareiškėjo R. K. pareiškimą atmesti, pareiškėjų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus J. M. ir A. M. pareiškimą tenkinti. 

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, pradėję paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.