Baudžiamosios bylos Nr. 1-1118-1023/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44740-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.7.2.3; 1.1.8.8; 1.1.8.10.2; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 15 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 4 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą 2290 Lt turtinę žalą, bei per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. 2012 m. vasario 2 d. nutartimi 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto;

2. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

E. Š. 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai, tyčia koja spyrė G. V. į kairį petį ir pastūmė, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant grindų, kur jam gulint spyrė į dešinį petį ir kaktą, taip mušdamas nukentėjusiajam G. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairio žasto srityje, dešinio peties sąnario nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimu kaktos kairėje, kairės rankos sumušimu. Šiais veiksmais E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju, E. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 55-56), kad 2018 m. rugsėjo 15 d. dienos metu, kuri valanda buvo nežino, nes buvo girtas, būnant pas tetą J. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atėjusiam G. V., kuris triukšmavo, šaukė ant savo sugyventinės, spyrė koja apie tris smūgius, pataikydamas į galvą ir kitas kūno vietas. Prisimena, kad nuo pirmo spyrio koja G. V. nukrito ant grindų, tada jam gulint gal du kartus spyrė, kur pataikė neprisimena. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, G. V. atsiprašė, jie susitarė dėl žalos atlyginimo, kurią įsipareigoja atlyginti.

Nukentėjusysis G. V. parodė (b. l. 18, 20, 22), kad 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 15.00 val. nuėjo pas kaimyną E. Š., pas kurį buvo jo sugyventinė L. Ž.. Norėjo parsivesti girtaujančią sugyventinę. Pats buvo vartojęs alkoholio. Atėjus pas kaimyną E. Š. ir įžengus pro gyvenamojo namo duris, jis nieko nelaukęs pradėjo ant jo rėkti vartodamas necenzūrinius žodžius. Jis jam nieko nesakė, nes nenorėjo, kad įvyktų konfliktas, norėjo parsivesti tik savo sugyventinę. E. Š. atsistojo ir koja spyrė jam į kairės rankos petį ir tuo pačiu stūmė. Jis nukrito ant žemės ir užsidengė galvą, nes suprato kad muš. Pajuto dar kelis smūgius. E. Š. koja apautu batu spyrė jam mažiausiai tris kartus, t.y. vieną kartą pataikydamas į kairę ranką, kairį petį ir kartą į dešinę ranką. Tada atsikėlė ir išėjo iš jo namų, sugyventinė liko ten. E. Š. atsiprašė, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, t. y. 100 eurų, kuriuos išleido vaistams.

Be kaltinamojo E. Š. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiojo G. V. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

-       liudytojos L. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 27-28), kuriuose nurodyta, kad ji kartu su sugyventiniu G. V. gyvena sugyventinio namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 15 d. degė Š. namas, todėl apie pietus, tikslaus laiko nežino, nuėjo pas Š. pažiūrėti kas atsitiko. Buvo atvažiavęs E. Š., jie gėrė alų. Netrukus atėjo jos ieškoti sugyventinis G. V., kuris buvo kažkiek išgėręs. Atėjęs pas Š. užrėkdamas liepė jai eiti namo. E. Š. supyko, kad G. V. garsiai užrėkė ir priėjęs prie kambaryje stovėjusio G. V. jam koja tyčia spyrė į rankas, šonus. E. Š. spyrė G. V. du ar tris kartus. G. V. nukrito ant grindų. E. Š. prašė nemušti G. V., todėl jis daugiau nespardė sugyventinio;

-       įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 7), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas;

-       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 899/2018(06) (b. l. 14), kurioje nurodyta, kad G. V. nustatytos poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, dešinio peties sąnario nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimas kaktos kairėje, kairės rankos sumušimas. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje;

-       asmens blaivumo testas Nr. 1292 (b. l. 10), kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. 17.30 val. E. Š. nustatytas 1,87 promilės girtumas;

-       asmens blaivumo testas Nr. 1291 (b. l. 10), kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. 16.13 val. G. V. nustatytas 1,90 promilės girtumas;

-       2018 m. spalio 4 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo (b. l. 60), kuriuo nustatyta, kad E. Š. ir G. V. 2018 m. spalio 4 d. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo E. Š. įsipareigojo iki 2018 m. spalio 15 d. atlyginti G. V. padarytą 100,00 Eur turtinę žalą.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai, tyčia koja spyrė G. V. į kairį petį ir pastūmė, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant grindų, kur jam gulint spyrė į dešinį petį ir kaktą, taip mušdamas nukentėjusiajam G. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairio žasto srityje, dešinio peties sąnario nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimu kaktos kairėje, kairės rankos sumušimu. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už E. Š. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis E. Š. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 61-66).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš kitą asmenį. Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo E. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis E. Š. praeityje teistas (b. l. 40-42), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 37-39), nedirba (b. l. 36), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 35), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 33). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, jis ir kaltinamasis 2018 m. spalio 4 d. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuris tvirtintinas (BPK 113, 115 straipsniai, CPK 140 straipsnio 1, 3 dalys, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 1 dalis, CK 6.983-6.986 straipsniai). Nukentėjusiajam 2018 m. spalio 4 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 67). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 641 straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką E. Š. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 17.40 val. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. 09.48 val. (b. l. 45-47) (BK 65-66 straipsniai).

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, E. Š. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58-59). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Š. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 17.40 val. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. 09.48 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam E. Š. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kaltinamajam E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti 2018 m. spalio 4 d. susitarimą, pagal kurį E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigojo nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct), G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginti iki 2018 m. spalio 15 d.

Išaiškinti E. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                 Vaida Baumilė