Administracinė byla Nr. ATP-244-493/2011
Proceso Nr. 4-20-3-00375-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5; 52.3.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulis 2011-05-13 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad V. B. 2011 m. gegužės 13 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kieme, vairuodamas transporto priemonę MAN 10.163, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikimo, kad tai daryti bus saugu, dėl ko kliudė parduotuvės stogo konstrukciją, apgadino transporto priemonės krovininį skyrių ir parduotuvės stogą, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 231 punktų reikalavimus.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011-06-02 nutarimu V. B. pripažino kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1d., 127 str. 2d., ir paskyrė jam nuobaudas: pagal ATPK 127 str. 2d. - 150 Lt baudą; pagal ATPK 130 str. 1d. – 3000 Lt baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskyrė galutinę V. B. nuobaudą – 3000 Lt baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.
V. B. apygardos teismui skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašo jį pakeisti, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu bei sumažinti paskirtą baudą. Skunde nurodoma, jog teismo paskirtos nuobaudos sukels jam pernelyg sunkias pasekmes, todėl jis prašo neatimti iš jo teisės vairuoti transporto priemones. Prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti jam mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą arba visai neskirti jokios nuobaudos. Pareiškėjas teigia pripažinęs padaręs teisės pažeidimą, kas turi būti įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, gailisi dėl sukelto eismo įvykio. Jis dirba vairuotojo ekspeditoriaus darbą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam sukeltų neigiamas pasekmes. V. B. vedęs, šeimoje auga nepilnametis vaikas, o sutuoktinė bedarbė, todėl netekus darbo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jo šeima praras pragyvenimo šaltinį. Be to, jis rūpinasi pensinio amžiaus tėvu, kurį reikia nuvežti į gydymo įstaigą. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad eismo įvykis kilo darbo metu, kieme esantis automobilis apsunkino išvažiavimą iš kiemo. Eismo įvykio vietą paliko iš išgąsčio, kadangi bijojo prarasti darbą. Tokiu būdu jo paradytas pažeidimas nėra adekvatus kylančioms pasekmėms, jam turi būti paskirta švelnesnė nuobauda.
Atsiliepimu į V. B. apeliacinį skundą Institucija prašo palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Skundas yra nepagrįstas, išdėstyti motyvai nėra pagrindas netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir jis paliktinas galioti.
V. B. skundas atmestinas.
Kaip nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, V. B. nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinės teisės pažeidimų padarymą. Toks teismo sprendimas yra teisingas.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad V. B. kliudė parduotuvės „Pasagėlė“ stogo konstrukciją, apgadino transporto priemonės krovininį skyrių ir parduotuvės stogą, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1100 Lt žalą (b. l. 33). Skundą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl šio pažeidimo nekyla, pažeidėjas taip pat savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino atsakomybę lengvinančia.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant E. A. nurodo, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, kadangi išsigando, sukėlęs eismo įvykį. Tai rodo, kad jis suprato, kad įvyko eismo įvykis, todėl turėjo vadovaujantis KET 231.1 punktu nedelsdamas sustoti. KET 234 punktas įpareigoja, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijusį eismo dalyvį privalomai nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai. Tuo tarpu apie įvykį policijos pareigūnus informavo liudytojas, matęs, kaip „MAN“ automobilio vairuotojas apgadino parduotuvės stogą (b. l. 12). Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nagrinėjamu atveju V. B. nesustojo, neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimu V. B. paskirta minimalaus dydžio nuobauda, numatyta ATPK 130 str. 1d. sankcijoje bei vidutinio dydžio nuobauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje. Galutinė nuobauda– 3000 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams yra teisinga, ir keisti ją pagrindo nėra. Nors pažeidėjas su paskirta nuobauda nesutinka, nurodo, kad teismas galėjo paskirti švelnesnę nuobaudą,paliekant teisę vairuoti transporto priemones, tačiau tokia jo pozicija nepagrįsta.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatė, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Skundžiamu gi nutarimu V. B. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams.
V. B. nepagrįstai prašo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Pastebėtina, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nepripažįstama (žr. nutartis bylose Nr. N3-34/2007, N62-3213/2009, N261-1753/2010, N444-2396/2010 ir kt.).Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo šeimai, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes.
Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodas ATPK 301 straipsnio taikymo taisykles, yra konstatavęs, kad nustačius byloje pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ATPK 301 straipsnis paprastai neturėtų būti taikomas (Administracinių teismų praktika Nr. 3 (13), p. 352). V. B. pakartotinai per metus laiko padarė tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą (b.l. 22-26). Ši aplinkybė sunkina V. B. atsakomybę (ATPK 32 str. 5 p.).
Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad V. B. atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas. V. B. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti ar keisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimą pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarimą dėl V. B. administracinio teisės pažeidimo palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Arūnas Paštuolis