Civilinė byla Nr. e2A-235-912/2025

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00026-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.5; 3.3.1.21; 4.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės, Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė (suinteresuotas asmuo) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau šioje nutartyje – ir ieškovė) arbitražo teisme prašė priteisti iš atsakovės (pareiškėjos) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) ,,FINIENS“ (toliau šioje nutartyje – ir atsakovė) 1 739 130, 43 Eur skolą, 733 579,51 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, siekdama įsigyti 7 221,01 kv. m pastatą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už maždaug 5 000 000 Lt 2010 m. spalio 5 d. inicijavo derybas su akcine bendrove (toliau – AB) „Swedbank“, kuri valdė nurodytą turtą nuosavybės teise. Šalims nepavyko susitarti dėl sandorio sąlygų, taip pat ir turto kainos, todėl derybos nutrūko.

3.       UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. sudarė su atsakove (pareiškėja) LUAB ,,FINIENS“ bendradarbiavimo sutartį. Atsakovė siekė: 1) iš AB „Swedbank“ nupirkti pastatus Vilniuje (duomenys neskelbtini); 2) rekonstruoti nurodytą pastatą, įrengiant jame gyvenamosios paskirties patalpas; 3) rekonstruoti pastatą (duomenys neskelbtini) Vilniuje (duomenys neskelbtini), padidinant pastato plotą ir įrengiant komercinės paskirties patalpas. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo užtikrinti finansavimą, kad atsakovė įsigytų patalpas iš AB „Swedbank“. Šalys susitarė, kad šalių teisės ir pareigos, susijusios su pastatų rekonstrukcija, bus nustatytos jungtinės veiklos sutartyse.

4.       Atsakovė (pirkėja) ir AB „Swedbank“ (pardavėja) 2011 m. rugpjūčio 9 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavėja įsipareigojo parduoti pirkėjai nekilnojamąjį turtą: prekybos (duomenys neskelbtini) ir administracinį pastatą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o pirkėja – sumokėti daiktų kainą (6 000 000 Lt (apie 1 739 130, 43 Eur)) sutartyje nustatyta tvarka ir šį turtą perimti. Atsakovė, gavusi iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšas pervedimais ir grynaisiais pinigais, sumokėjo AB „Swedbank“ sutarties kainą. Atsakovė ir AB „Swedbank“ 2011 m. rugsėjo 2 d. pasirašė pirmiau nurodyto turto priėmimo–perdavimo aktą.

5.       Atsakovė ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. rugsėjo 2 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurioje susitarė rekonstruoti atsakovei priklausančius pirmiau nurodytus pastatus. Atsakovės įnašas – pastatas, o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ – pinigais įvertintas darbas ir su juo susijusios išlaidos, atliekant šioje sutartyje numatytus pastato rekonstrukcijos darbus.

6.       UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovė 2015 m. spalio 5 d. susitarimu nutraukė jungtinės veiklos sutartį, atsižvelgdamos į tai, kad per nustatytą laikotarpį nepasiekti jungtinės veiklos sutarties tikslai, t. y. pastato rekonstrukcijos darbai neužbaigti ir neįregistruota šalių bendra dalinė nuosavybė. Atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. balandžio 5 d. grąžinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pastato rekonstrukcijai panaudotas pinigines lėšas – 1 490 000 Eur ir sumokėti 6 proc. palūkanas, jeigu lėšos nebus grąžintos. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2016 m. balandžio 8 d. pareikalavo atsakovės įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

7.       UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovė 2016 m. rugpjūčio 5 d. sudarė susitarimą, kuriuo nutraukė bendradarbiavimo sutartį. Nurodytame susitarime atsakovė įsipareigojo dėti pastangas, kad įvykdytų 2013 m. balandžio 10 d. susitarime, 2015 m. spalio 5 d. susitarime ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. susitarime Nr. 2 nustatytas atsiskaitymo su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Šalys taip pat susitarė, jog UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi teisę reikalauti, kad būtų pripažinta jos nuosavybės teisė į pastatus (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jeigu atsakovė netinkamai vykdys savo įsipareigojimus ir galutinai neatsiskaitys su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per trejus metus nuo susitarimo pasirašymo dienos.

8.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovės bankroto byloje pareiškė 11 610 077,04 Eur finansinį reikalavimą. Teismas nepatvirtino UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimo dėl 1 490 000 Eur skolos ir 230 950 Eur palūkanų, grindžiamo 2011 m. rugsėjo 2 d. jungtinės veiklos sutartimi, 2015 m. spalio 5 d. susitarimo dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo bei kitais įrodymais (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-786-798/2020). Teismas nurodė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog rekonstrukcijos darbams panaudotos nurodytos lėšos ir jos tinkamai apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Atsakovė 2015 metų susitarime, kuriuo šalys nutraukė jungtinės veiklos sutartį, pripažino skolą. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įgijo teisę reikalauti pripažinti jos nuosavybės teisę į pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą.

9.       Nurodytas turtas apsunkintas hipoteka, todėl, pripažinus ieškovės nuosavybės teisę į patalpas, ji turėtų įvykdyti atsakovės neįvykdytas prievoles. Dėl to ieškovė prašė priteisti jai 1 739 130,43 Eur, kuriuos ji sumokėjo už atsakovės įsigytą turtą. Atsakovė naudojosi ieškovės lėšomis, todėl turi sumokėti palūkanas.

10.       Atsakovė (pareiškėja) LUAB „FINIENS“ nesutiko su ieškovės reikalavimais, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė pareiškė 11 610 077,04 Eur finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Nurodytą reikalavimą ieškovė grindė jungtinės veiklos sutartimi, kurią šalys nutraukė, nes nebuvo pasiekti sutarties tikslai. Teismas nepatvirtino nurodyto ieškovės finansinio reikalavimo. Teismas nustatė, kad kitoje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kartu su ieškiniu pateikė bendrovės debitorių sąrašą, kuriame iki 2017 m. kovo 22 d. LUAB „FINIENS“ nenurodyta kaip skolininkė (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3939-781/2017). Teismas įvertino šalių tarpusavio mokėjimų suvestines, atsakovės 2010 m. spalio 27 d. – 2018 m. rugsėjo 1 d. banko sąskaitų išrašus ir nustatė, kad atsakovė sumokėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 5 399 064,99 Eur, o iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ gavo 3 947 178,94 Eur. Atsakovė neskolinga ieškovei, nepaisant, ar reikalavimai kildinami iš jungtinės veiklos sutarties ar iš paskolintų lėšų turtui įsigyti (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-40-258/2020; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-786-798/2020). Nustatyti faktai – prejudiciniai faktai. Atsakovė nurodė, kad arbitražinis susitarimas turėjo būti notarinės formos. Atsakovė prašė taikyti penkerių metų ieškinio senatį ir atmesti ieškovės reikalavimą priteisti palūkanas.

12.       Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „NT paslaugos“ 2021 m. balandžio 30 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido naujai kreditorei UAB „NT paslaugos“ visas reikalavimo teises į skolininkę LUAB „FINIENS“. UAB „NT paslaugos“ 2022 m. sausio 3 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido naujai kreditorei UAB „Globersa“ visas reikalavimo teises į skolininkę LUAB „FINIENS“. UAB „Globersa“ 2024 m. liepos 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į arbitražo teisme pareikštus atsakovei UAB „FINIENS“ reikalavimus priteisti 1 739 130,43 Eur skolą, 733 579,51 Eur palūkanas ir iš jų kylančias teises UAB „Krestan“. 

II.                      Arbitražo teismo sprendimo esmė

13.       Respublikinis komercinio arbitražo teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu patenkino iš dalies ieškinį:

13.1.                      priteisė ieškovei UAB „Globersa“ iš atsakovės LUAB „FINIENS“ 298 864,68 Eur skolą, 89 659,39 Eur palūkanas ir 1 500,36 Eur arbitražo administravimo mokesčio išlaidų;

13.2.                      atmetė ieškinio reikalavimus priteisti 1 440 265,80 Eur skolą ir 643 920,12 Eur palūkanas;

13.3.                      priteisė arbitražo teismui iš atsakovės 7 695,29 Eur arbitražo administravimo mokesčio.

14.       Arbitražo teismas nusprendė, kad šalių sudarytas arbitražinis susitarimas galioja. Atsakovė laiku neginčijo arbitražinio susitarimo, šalys apsikeitė ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį, t. y. atsakovė pripažino arbitražinį susitarimą. Šalių ginčas kilo iš bendradarbiavimo sutarties, bet ne iš atsakovės ir AB „Swedbank“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, todėl nebūtina sudaryti arbitražinį susitarimą notarine forma. Šalių 202l m. rugpjūčio 2 d. bendradarbiavimo sutartyje sudarytas arbitražinis susitarimas apima visą bendradarbiavimo laikotarpį ir galioja visoms sutartims, sudarytoms per šį laikotarpį.

15.       Arbitražo teismas nurodė, kad atsakovės bankroto bylos iškėlimas nepanaikina arbitražo teismo kompetencijos spręsti šalių ginčą. Teismo nutartis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Teismo nutartis, kuria pradinei ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. Pradinė ieškovė 2021 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimą UAB „NT paslaugos“. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2021 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą pakeisti ją teisių perėmėja. Atsakovė 2021 m. birželio 30 d. pateikė pareiškimą dėl arbitražo kompetencijos, t. y. tuo metu dar nebuvo įsiteisėjusi nutartis, kuria pradinei ieškovei iškelta bankroto byla.

16.       Arbitražo teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėti reikalavimai netapatūs (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis). Teismų išnagrinėtos bylos ir arbitražo bylos šalys sutampa, bet nesutampa ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškovė teismo išnagrinėtoje byloje siekė iš atsakovės prisiteisti skolą pagal 2011 m. rugsėjo 2 d. jungtinės veiklos sutartį, 2013 m. balandžio 10 d., 2015 m. spalio 5 d. ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. susitarimus, 2011 m. kovo 18 d. reikalavimų perleidimo ir įskaitymo sutartį, 2013 m. gruodžio 10 d. sutartį. Teismai sprendė kompensacijos už pastatų rekonstrukcijos darbus klausimą. Arbitražo byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės lėšas, skirtas nekilnojamajam turtui įsigyti. Ieškovė nepareiškė reikalavimo teisme, kurį kildino iš bendradarbiavimo sutarties.

17.       Teismas nustatė, kad šalys 2011 m. rugpjūčio 2 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekė: 1) iš AB „Swedbank“ nupirkti pastatus Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 2) rekonstruoti nurodytus pastatus, įrengiant juose gyvenamosios paskirties patalpas. Šalys 2016 m. rugpjūčio 5 d. susitarimu užbaigė nurodytą sutartį.

18.       Ieškovė pateikė įrodymus (banko išrašus, pavedimus), kad ji finansavo pirmiau nurodytų pastatų įsigijimą. Atsakovė šių įrodymų neginčijo, nepateikė duomenų, kad ji atsiskaitė su ieškove pagal susitarimą, kuriuo užbaigė bendradarbiavimo sutartį. Pastatai Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Arbitražo teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės lėšų, pervestų pastatams įsigyti, atlyginimo.

19.       Arbitražo teismas nustatė, kad ieškovė 2011 m. rugpjūčio 9 d. atsakovei pervedė 42 600 Lt ir išmokėjo grynaisiais pinigais – 262 000 Lt, iš viso – 304 600 Lt (88 218,25 Eur). Atsakovė tą pačią dieną pervedė AB Swedbank“ 300 000 Lt. Ieškovė 2011 m. rugpjūčio 10 d. atsakovei pervedė 27 720 Lt (8 028,27 Eur). Atsakovė tą pačią dieną sumokėjo valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui 5 036 Lt ir notarei D. L.–B. – 27 149 Lt. Ieškovė 2011 m. rugpjūčio 19 d. atsakovei pervedė 699 600 Lt (202 618 Eur). Atsakovė tą pačią dieną pervedė AB „Swedbank“ 312 400 Lt ir 387 600 Lt.

20.       Arbitražo teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog 2011 m. rugsėjo 1 d. pervedė atsakovei 5 000 000 Lt pirmiau nurodytam nekilnojamajam turtui įsigyti, nes Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėtoje byloje nurodė kitą mokėjimo paskirtį – įnašas pagal jungtinės veiklos sutartį (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje eB2-40-258/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020).

21.       Arbitražo teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė prašė priteisti 1 739 130,43 Eur pastato įsigijimo kainą, bet neteisingai nurodė sumą, nes 6 000 000 Lt sudaro 1 737 720,11 Eur.

22.       Arbitražo teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė, jog sumokėjo atsakovei 1 031 920 Lt (304 600 + 27 720 + 699 600) (298 864,68 Eur).

23.       Ieškovė prašė priteisti 733 579,51 Eur palūkanas už 2 566 dienas. Arbitražo teismas taikė ieškinio senatį palūkanoms, apskaičiuotoms už 2011 m. rugsėjo 2 d. – 2016 m. balandžio 19 d. laikotarpį ir nurodė, kad atsakovė turi sumokėti ieškovei 89 659,40 Eur palūkanas (298 864,68 Eur x 6 proc. : 365 d. x 1 825 d.).

24.       Arbitražo teismas nusprendė, kad šalys turi lygiomis dalimis sumokėti arbitražo administravimo mokestį ir registravimo mokestį, t. y. kiekviena po 9 195,64 Eur ir paliko kiekvienai šaliai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III.                      Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25.       Skunde pareiškėja (atsakovė) LUAB ,,FINIENS“ prašo panaikinti Respublikinio komercinio arbitražo teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1.                      Teismai netenkino UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo patvirtinti 11 610 077,04 Eur finansinį reikalavimą LUAB „FINIENS“ bankroto byloje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje eB2-40-258/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020). Nurodytoje byloje teismai konstatavo prejudicinius faktus, kuriais turėjo vadovautis arbitražo teismas, t. y. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, teikdama duomenis teismui, nurodė, jog LUAB „FINIENS“ 2017 m. kovo 22 d. nebuvo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolininkė. Iš tarpusavio mokėjimų suvestinės, LUAB „FINIENS“ 2010 m. spalio 27 d. – 2018 m. rugsėjo 1 d. sąskaitų išrašų nustatyta, kad LUAB „FINIENS“ sumokėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 5 399 064,99 Eur, o LUAB „FINIENS“ iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ gavo 3 947 178,94 Eur. Teismai padarė išvadą, kad LUAB „FINIENS“ pagal tarpusavio atliktus mokėjimus neskolinga UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. 

25.2.                      UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ mokėjimai pareiškėjai už turto pirkimą atlikti 2011 m. rugpjūčio 9 d. – 2011 m. rugsėjo 1 d. Šis laikotarpis apima banko sąskaitų išrašus nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėja neskolinga suinteresuotam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nepaisant to, ar jo reikalavimai kildinami iš jungtinės veiklos sutarties, ar kaip įsiskolinimas už lėšas, skirtas turtui įsigyti.

25.3.                      Ieškovė rėmėsi tais pačiais įrodymais, tik pakeitė ieškinio dalyką, kurį kildino iš 2011 m. rugpjūčio 9 d. – 2011 m. rugsėjo 1 d. mokėjimų. Arbitražo teismas neteisingai interpretavo teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatytas aplinkybes.

25.4.                      Arbitražo teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Arbitražo teismas patenkino 15,7 proc. ieškovės reikalavimų, todėl turėjo priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingą patenkintų reikalavimų daliai. Atliktas paskirstymas neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų, Lietuvos arbitražo asociacijos 2007 m. birželio 9 d. sprendimu patvirtintų Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių (toliau – Taisyklės) 8.2 papunkčio.

26.       Atsiliepime į pareiškėjos LUAB ,,FINIENS“ skundą suinteresuotas asmuo UAB „Krestan“ prašo pakeisti ją ieškovės UAB „Globersa“ teisių perėmėja, skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

26.1.                      Pareiškėja nenurodė Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatyto pagrindo sprendimui panaikinti. Iš skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėja mano, jog apskųstas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Arbitražo byloje išspręsti klausimai nesusiję su valstybės ar visuomenės vertybėmis ir interesais. Teisiniai santykiai, kurių pagrindu iškelta arbitražo byla, susiklostė tarp privačių verslo subjektų. Juos 2011 m. rugpjūčio 2 d. – 2016 m. rugpjūčio 5 d siejo komerciniai teisiniai santykiai. Šalių bendradarbiavimo laikotarpiu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ suinteresuotam asmeniui LUAB ,,FINIENS“ sumokėjo (pervedė) 1 739 130,43 Eur. Šalys kartu vykdė komercinę veiklą, bankroto bylos šalims tuo metu iškeltos nebuvo. Dėl šių priežasčių apskųsto sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad apskųstas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

26.2.                      Pareiškėja pripažįsta, kad arbitražo teisme išnagrinėtas ginčas netapatus bendrosios kompetencijos teismuose išnagrinėtiems ginčams, bet teigia, kad bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose nustatyti faktai turi prejudicinę galią arbitražo byloje. Pareiškėjos nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas skolos už atliktus rekonstravimo darbus priteisimo iš LUAB ,,FINIENS“ klausimas. Suinteresuoto asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimas priteisti iš pareiškėjos 1 739 130,43 Eur, sumokėtų pastatui įsigyti, nenagrinėtas. Teismai netyrė ir nevertino aplinkybių, kad pareiškėja negavo iš ieškovės 1 739 130,43 Eur arba juos gavo ir grąžino. 

26.3.                      Arbitražo teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas priimtas, vadovaujantis KAĮ bei Respublikinio komercinio arbitražo teismo reglamento nuostatomis, kurios yra privalomos arbitražo teismui. Pareiškėjos skunde nurodytos Taisyklės neprivalomos arbitražo teismui. Teismas, nagrinėjantis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, tinkamai pritaikė teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar arbitražo teismas turi teisę tęsti nagrinėti jam perduotą ginčą, kai atsakovei iškeliama bankroto byla. Taip pat byloje kilo klausimas, koks yra arbitražo teismo sprendimo ir kitoje civilinėje byloje valstybės teismo priimto sprendimo (-ų) tarp tų pačių šalių santykis.

Dėl procesinių teisių perėmimo

28.       UAB „Krestan“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašo pakeisti ieškovę UAB „Globersa“ jos teisių perėmėja UAB „Krestan“.

29.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnyje įtvirtinta šalių teisė laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Reikalavimo perleidimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101–6.110 straipsniuose. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

30.       CPK 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis).

31.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 50 punktas).

32.       UAB „Krestan“ pateikė 2024 m. liepos 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria jai pradinė kreditorė UAB „Globersa“ perleido reikalavimo teisę į arbitražo teisme atsakovei LUAB „FINIENS“ pareikštą reikalavimą dėl 1 739 130, 43 Eur, 733 579,51 Eur palūkanų priteisimo ir iš jo kylančias teises. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Krestan“ perėmė reikalavimo teises į atsakovę LUAB „FINIENS“, pakeičia ieškovę UAB „Globersa“ jos teisių perėmėja UAB „Krestan“ (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Teisių perėmėjai visi veiksmai, atlikti procese iki jos įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėja (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisės panaikinti arbitražo teismo sprendimą

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus dėl fakto ar (ir) teisės nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčų dalyko ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi, arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais, ji suteikia šalims galimybę perduoti ginčą nagrinėti šalių pasirinktiems profesionalams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022, 19 punktas). 

34.       Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtintos CPK III dalies XVI skyriuje bei KAĮ VIII skyriuje. Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražų sprendimų, pateikti KAĮ nustatyta tvarka, yra paduodami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui ir nagrinėjami mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant šiame skyriuje nustatytas taisykles.

35.       KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, jog: 1) viena iš arbitražinio susitarimo šalių pagal taikomus įstatymus buvo neveiksni arba arbitražinis susitarimas negalioja pagal šalių susitarimu taikomus įstatymus, o kai šalys dėl arbitražiniam susitarimui taikomų įstatymų nesusitarė, – pagal valstybės, kurioje buvo priimtas arbitražo teismo sprendimas, įstatymus; arba 2) šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinį nagrinėjimą arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus; arba 3) arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui. Jeigu galima atskirti ginčo dalį, kuri buvo perduota arbitražui, ta arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria yra išspręsti arbitražui perduoti klausimai, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba 4) arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų; arba 5) ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui; arba 6) arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Nurodytas sąrašas baigtinis, todėl Lietuvos apeliacinio teismo kompetencija arbitražo sprendimo peržiūros procedūroje yra ribota.

36.       Vidaus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, taip pat ir jų patikrinimo tvarka, yra skirtingi – sprendimo suderinamumas su viešosios tvarkos reikalavimais ir ginčo arbitruotinumas (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai) tikrinami ex officio (pagal pareigas) (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis), o visi kiti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, nustatyti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, analizuojami tik esant tokiam vienos iš šalių reikalavimui. Faktas, kad arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų patikrinimo procesinės taisyklės yra skirtingos, savaime lemia tai, jog teismas, spręsdamas ginčą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, turi identifikuoti, į kurio (kurių) konkrečiai iš KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose išdėstytų vidaus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindo taikymo sritį patenka šalies ginčijamos aplinkybės ir formuluojami argumentai. Reikalavimo kvalifikavimas lemia teismo procese taikytinas atitinkamas procesines patikrinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).??? Įstatyme teismui suteikti įgalinimai viešosios tvarkos ir ginčo arbitruotinumo pagrindus tikrinti ex officio sietini su tuo, jog minėtus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindus sudarantys faktoriai yra nukreipti ne tik į privačių arbitražo šalių interesų pažeidimą, bet ir į reikšmingų visos visuomenės ir valstybės interesų pažeidimą. Pavyzdžiui, arbitruotinumo taisyklių pažeidimas kartu lemia ir neteisėtą tam tikro ginčo pašalinimą iš valstybės teismų jurisdikcijos sferos, taip pažeidžiant vienos iš šalių teisę į teisminę gynybą. Viešosios tvarkos išlyga savo ruožtu saugo fundamentaliausias vertybes, sudarančias valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindą. Todėl šios vertybės saugomos – aptariami arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai tikrinami ir nesant atitinkamo šalių reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016, 26 punktas).

37.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, bet anuliavimo forma. Tai reiškia, kad arbitražo sprendimams nėra būdinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl nacionalinio arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, neveikia kaip apeliacinė instancija arbitražo teismui. Teisme nagrinėjama byla dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo yra ne arbitražo bylos tąsa (tolimesnė arbitražo bylos stadija), bet savarankiškas teisminis procesas, kurio metu patikrinama, ar egzistuoja KAĮ 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 24 punktas; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-381/2023, 35 punktas). 

38.       Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių arbitražo proceso principų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nagrinėjantis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra pažymėjęs, kad efektyvaus arbitražo interesus atitinka tai, jog arbitražo sprendimų peržiūrėjimas turėtų būti ribotos apimties ir kad sprendimo panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti būtų galimas tik išskirtinėmis aplinkybėmis (ESTT 1999 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Eco Swiss China Time Ltd., pareiškimo Nr. C-126/97). Valstybei teisės aktais įtvirtinus galimybę šalims pasirinkti alternatyvų ginčo sprendimų būdą, šalims sukuriami pagrįsti pasitikėjimo tokiu ginčo sprendimo būdu lūkesčiai, pirmiausia apimantys tai, kad arbitražo teismų priimti sprendimai bus gerbiami ir vykdomi, taigi arbitražų teismų sprendimai gali būti peržiūrimi tik išskirtiniais atvejais, kai vienareikšmiškai pažeistos fundamentalios vertybės, priešingu atveju būtų paneigiama arbitražo, kaip alternatyvaus ir privataus ginčų sprendimo būdo, esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-611/2021).

Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyto pagrindo įvertinimo

39.       KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, jog ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui.

40.       Arbitražinis susitarimas – dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 3 straipsnio 5 dalis). Komercinis ginčas – bet koks šalių nesutarimas dėl fakto ar (ir) teisės klausimų, kilęs iš sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, distribuciją, komercinį atstovavimą, faktoringą, nuomą, rangą, konsultavimą, inžinerines paslaugas, licencijavimą, investavimą, finansavimą, bankinę veiklą, draudimą, koncesiją, jungtinės veiklos kūrimą ir vykdymą, bet kokią kitokią pramonės ar verslo kooperaciją, žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimą, sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu, prekių ar keleivių vežimą oru, jūra ir sausuma, bet tuo neapsiribojant (KAĮ 3 straipsnio 11 dalis).

41.       KAĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 straipsnio 3 dalis).

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad arbitruotinumo teisinė kategorija yra susijusi su klausimu, kokių subjektų ir kokie ginčai pagal atitinkamos valstybės teisės aktus gali arba negali būti perduodami nagrinėti arbitraže. Pagal tai išskirtinos dvi sąvokos – subjektinis arbitruotinumas (arba arbitruotinumas ratione personae) ir objektinis arbitruotinumas (arba arbitruotinumas ratione materiae). Subjektinis arbitruotinumas reiškia tam tikrų subjektų galimybę sudaryti arbitražinius susitarimus ir spręsti ginčus arbitraže. Subjektinio arbitruotinumo ribojimai paprastai yra siejami su asmenų, kuriems jie taikomi, statusu ir (arba) atliekamomis funkcijomis. Objektinio arbitruotinumo esmė ta, kad tam tikrų kategorijų ginčai negali būti nagrinėjami arbitraže dėl paties nagrinėtinų klausimų pobūdžio. Šiuo atveju laikoma, kad tokio pobūdžio klausimai yra tiek svarbūs, jog yra rezervuojami valstybės teismų jurisdikcijai (pavyzdžiui, viešosios teisės reguliavimo sričiai priskirtini klausimai), arba dėl bylos esmės atitinkamų ginčų nagrinėjimas arbitraže nebūtų efektyvus, pavyzdžiui, tais atvejais, kai ginčas susijęs su trečiųjų asmenų, nesudariusių arbitražinio susitarimo, teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-611/2021, 25 punktas; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2024, 35 punktas).

43.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vertinant ginčo objekto arbitruotinumą yra aktualus arbitražo pradžios momentas, teismas turi vertinti, ar ginčas buvo arbitruotinas tuo momentu, kada šalis kreipėsi į arbitražą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015). KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytas arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindas tiesiogiai išplaukia KAĮ 12 straipsnyje įtvirtinto tiek subjektinio, tiek objektinio ginčo arbitruotinumo. Tai reiškia, kad arbitražo teismo sprendimas šiuo pagrindu gali būti panaikintas tik tokiu atveju, jeigu nustatomas KAĮ 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių draudimų sudaryti arbitražinį susitarimą pažeidimas, t. y. arbitražo teismas išsprendžia ginčą, kuris dėl subjektų sudėties ar ginčo pobūdžio pagal įstatymą negali būti perduodamas nagrinėti arbitražo teismui. Šis arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindas negali būti taikomas, jeigu arbitražinis susitarimas dėl konkretaus ginčo pobūdžio pagal įstatymą iš esmės yra galimas, tačiau toks nebuvo sudarytas, o arbitražas vis tiek nagrinėjo atitinkamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-611/2021, 28, 30 punktai).

44.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į arbitražo teismą, prašydama priteisti iš pareiškėjos 1 739 130, 43 Eur skolą, 733 579,51 Eur palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir LUAB ,,FINIENS“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. bendradarbiavimo sutartį. Pagal KAĮ 19 straipsnio 2 dalį, šalies pareiškimas, kad arbitražo teismas yra nekompetentingas spręsti ginčą, turi būti padarytas ne vėliau negu pareiškiamas prieštaravimas dėl ieškinio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja 2021 m. birželio 30 d. ir 2022 m. vasario 8 d. pareiškimuose kėlė arbitražo teismo kompetencijos spręsti šalių ginčą klausimą ir prašė nutraukti arbitražo bylą, t. y. pareiškėja pirmą kartą pateikė pareiškimą iki prieštaravimo dėl ieškinio pateikimo. Pareiškėja teigė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. iškėlė pareiškėjos (atsakovės) bankroto bylą, o 2021 m. gegužės 21 d. – suinteresuoto asmens (ieškovės) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr. 2B-1-794/2025 ir eB2-88-803/2025).

45.       KAĮ 49 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, negali sudaryti naujo arbitražinio susitarimo. Turtiniai reikalavimai arbitražinio susitarimo šaliai, kuriai iškelta bankroto byla, nagrinėjami bankroto bylą iškėlusiame teisme, kai to prašo visos arbitražinio susitarimo šalys, kurioms bankroto byla neiškelta. Iš arbitražo bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. balandžio 27 d. arbitražo teisme gautas ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinys atsakovei LUAB „FINIENS“ dėl skolos priteisimo. Arbitražo teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi priėmė nagrinėti nurodytą ieškinį. Taigi, ieškovei tuo metu dar nebuvo iškelta bankroto byla. Be to, arbitražo bylos šalys arbitražinį susitarimą sudarė iki bylos iškėlimo, ieškovė neprašė spręsti ginčą atsakovės LUAB „FINIENS“ bankroto byloje.

46.       Antrą kartą pareiškėja prašė nutraukti bylą, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę pagal 2011 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. jungtinės veiklos sutartį (civilinės bylos Nr. eB2-40-258/2020 ir e2-786-798/2020). Be to, šalys nėra sudariusios arbitražinio susitarimo pagal nurodytas sutartis.

47.       Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovė LUAB ,,FINIENS“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. bendradarbiavimo sutarties 10 punkte susitarė, kad bet koks ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su ja, jos pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, šios sutarties sąlygų nevykdymu arba netinkamu vykdymu sprendžiamas derybomis. Neišsprendus ginčo derybomis, ginčas sprendžiamas arbitražo teisme pagal Lietuvos Respublikos teisę. Be to, šalys 2016 m. rugpjūčio 5 d. susitarimo dėl bendradarbiavimo sutarties užbaigimo 3 punkte susitarė, kad ginčai dėl šio susitarimo, kurie nebus išspręsti derybomis, galutinai sprendžiami Respublikiniame komerciniame arbitražo teisme pagal Lietuvos Respublikos teisę. Pagal KAĮ 19 straipsnio 2 dalį, šalies pareiškimas, kad arbitražo teismas yra nekompetentingas spręsti ginčą, turi būti pareikštas ne vėliau negu pareiškiamas prieštaravimas dėl ieškinio. Arbitražo byloje atsakovė LUAB ,,FINIENS“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį, t. y. ji pripažino pirmiau nurodytą arbitražinį susitarimą. Be to, arbitražo teismas nustatė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinio reikalavimą kildino ne iš šalių 2011 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo–pardavimo ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. jungtinės veiklos sutarčių, bet iš 2011 m. rugpjūčio 2 d. bendradarbiavimo sutarties ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. susitarimo dėl bendradarbiavimo sutarties užbaigimo.

48.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių ginčo pobūdį, arbitražinį susitarimą ir pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčas atitinka komercinio ginčo sąvoką, įtvirtintą KAĮ 3 straipsnio 11 dalyje, ir jis nepatenka į KAĮ 12 straipsnyje nustatytas išimtis. Dėl to nėra pagrindo panaikinti arbitražo teismo sprendimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu.

Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo įvertinimo

49.       KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, jog arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

50.       Pareiškėja skunde nurodo, kad šalių ginčą išnagrinėjęs arbitražo teismas nesivadovavo teismų procesiniuose sprendimuose nustatytais prejudiciniais faktais (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje eB2-40-258/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020), neteisingai įvertino rašytinius įrodymus, netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Pareiškėja 2017 m. kovo 22 d. nebuvo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolininkė. 

51.       Kreipimasis į Lietuvos apeliacinį teismą prašant panaikinti nacionalinio arbitražinio teismo sprendimą dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai vertintinas kaip išimtinio pobūdžio galimybė šaliai, dėl kurios priimtu arbitražinio teismo sprendimu galbūt buvo padaryta šiurkščių galiojančios teisinės tvarkos pažeidimų, neigiamai veikiančių visos valstybės teisinės sistemos stabilumą ir dėl to netoleruotinų, apginti savo teises ir kartu viešąjį interesą. KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta galimybė bendrosios kompetencijos teismui peržiūrėti arbitražinio teismo sprendimą yra ribota ir gali būti pateisinama tik siekiant apsaugoti Lietuvos valstybės viešąją tvarką bei pamatinius teisės principus, vertybes, bet jokiu būdu negali būti aiškinama per daug plačiai, t. y. taip, kad leistų bendrosios kompetencijos teismui patikrinti arbitražinio teismo sprendimą iš esmės, pakartotinai išnagrinėjant šalių ginčą ir taip paneigiant arbitražo teismo, kaip savarankiškos ginčus nagrinėjančios institucijos, esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-823/2024).

52.       Iš teismui pateiktos arbitražo bylos duomenų nustatyta, kad proceso šalys pasinaudojo galimybe teikti procesinius dokumentus, įrodymus, nurodyti savo argumentus reikšti prašymus. Suinteresuotas asmuo pateikė ieškinį, kurį vėliau tikslino, pareiškėja pateikė atsiliepimus. Šalys taip pat teikė procesinius prašymus ir atsikirtimus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad kuriai nors šaliai būtų apribota galimybė pateikti savo argumentus ar rašytinius įrodymus. Arbitražo teismas nustatė faktines aplinkybes, įvertino šalių sudarytas sutartis, kitus rašytinius įrodymus (apskųsto arbitražo teismo sprendimo 5.1 dalis). Apskųstame arbitražo sprendime teismas įvertino suinteresuoto asmens argumentus, kad jis finansavo pastatų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įsigijimą, ir įrodymus, kuriais grindė šias aplinkybes. Arbitražo teismas taip pat atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje nustatytas aplinkybes (civilinės bylos Nr. eB2-40-258/2020 ir e2-786-798/2020). Arbitražo teismas, vertindamas 2011 m. rugsėjo 1 d. mokėjimą, kuriuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pervedė į atsakovės UAB „FINIENS“ 5 000 000 Lt, atkreipė dėmesį į tai, kad pirmiau nurodytose teismų išnagrinėtose bylose ieškovė nurodė kitą mokėjimo paskirtį.

53.       Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

54.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo visuotinio privalomumo principas neriboja tiek ankstesnėje byloje dalyvavusių, tiek nedalyvavusių asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos pareiškiant tapatų reikalavimą, nurodant tapatų dalyką, tačiau ne tapatų pagrindą, taip pat kitoje byloje įrodinėti ir peržengiančius įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus, ankstesnėje byloje netirtus faktus bei teisinius santykius. CPK tai apibrėžiama nuostata, kad iš sprendimo, nutarties ar įsakymo res judicata galios kylantys draudimai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2013).

55.       Apskųstame arbitražo teismo sprendime arbitražo teismas nurodė, kad teismų išnagrinėtoje byloje buvo keliamas kompensacijos ieškovei už pastatų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją klausimas (civilinė byla Nr. eB2-40-258/2020). Byloje nebuvo sprendžiamas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisės į nurodytus pastatus ar pareiškėjai sumokėtų lėšų šiems pastatams įsigyti grąžinimo klausimai. Dėl to arbitražo teismas nesirėmė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėja neskolinga suinteresuotam asmeniui pagal tarpusavio mokėjimų suvestines (civilinės bylos Nr. eB2-40-258/2020 ir e2-786-798/2020).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų arbitražo teisme, paskirstymo

56.       Pareiškėja teigia, kad arbitražo teismas neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes nesivadovavo Taisyklių 8.2 papunktyje įtvirtintu proporcingumo principo. Apskųsto sprendimo 6 dalyje arbitražo teismas įvertino ir paskirstė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Arbitražo teismas nusprendė arbitražo administravimo ir registravimo mokesčius padalinti šalims lygiomis dalimis ir palikti kiekvienai šaliai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą arbitražo teismas grindė Respublikinio komercinio arbitražo teismo reglamento (toliau – Reglamentas) 53 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama bet kuriuo šiame Reglamente nurodytu pagrindu, arbitražo teismas turi teisę savo iniciatyva išspręsti arbitražo išlaidų paskirstymo klausimą. Lietuvos apeliacinis teismas neveikia kaip apeliacinės instancijos teismas arbitražo teismui, todėl neturi teisės tikrinti, ar arbitražo teismas teisingai pritaikė arbitražo įvertino ir paskirstė šalių arbitražo teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

57.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą (nutarties 31–33 punktai), spręsdama, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nenagrinėja bylos iš esmės, nevertina, ar arbitražo teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ištyrė bei įvertino įrodymus, taip pat ar tinkamai pritaikė teisės normas. Arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės būtų pagrindas taikyti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir panaikinti apskųstą arbitražo teismo sprendimą kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai.

Dėl ieškovės prašymų, pateiktų po bylos išnagrinėjimo pabaigos, priėmimo

58.       Skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražų sprendimų Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka paduodami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui ir nagrinėjami mutatis mutandis taikant CPK III dalies XVI skyriuje „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“ nustatytas taisykles (CPK 301 straipsnio 5 dalis).

59.        CPK 314 straipsnyje įtvirtintas draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

60.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. gegužės 12 d. gauti ieškovės UAB „Krestan“ du prašymai atmesti atsakovės UAB „FINIENS“ skundą ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Prie prašymų ieškovė pridėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį (civilinė byla Nr. e2A-123-798/2025).

61.       Atkreipiamas ieškovės dėmesys į tai, kad teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 15 d. išnagrinėjo atsakovės UAB „FINIENS“ skundą ir atidėjo teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2025 m. gegužės 13 d. Baigus nagrinėti bylą iš esmės byloje dalyvaujantys asmenys neturi teisės reikšti naujų prašymų, nurodyti papildomų argumentų ar pateikti naujų įrodymų. Ieškovė neįvardijo priežasčių, dėl kurių ji negalėjo visų argumentų nurodyti atsiliepime į atsakovės UAB „FINIENS“ skundą ir pridėti pateiktą naują rašytinį įrodymą bei pateikti juos laiku. Ieškovė UAB „Krestan“ taip pat neprašo atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės. Be to, CPK normose, kuriose reglamentuotas procesas apeliacinės instancijos teisme, byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus nurodo skunde dėl arbitražo teismo sprendimo ir atsiliepime į jį. Nei CPK, nei KAĮ nenustatyta šalių teisė pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus, prašymus apeliaciniame procese. Dėl to teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės 2025 m. gegužės 12 d. prašymus ir su jais pateiktą naują rašytinį įrodymą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

62.       Teisėjų kolegija nenustatė KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5, 6 punktuose įtvirtintų pagrindų panaikinti arbitražo teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos skundas atmetamas.

63.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnyje įtvirtinta šalies pareiga pateikti teismui rašytinį prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodyti jų apskaičiavimą ir pridėti jų dydį pagrindžiančius duomenis. Nurodytos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. 

64.       Atmetus pareiškėjos skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Suinteresuotas asmuo UAB „Krestan“ atsiliepime į skundą suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jas pagrindžiančių duomenų, todėl nėra pagrindo spręsti tokių išlaidų priteisimo klausimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,

nutaria:

Respublikinio komercinio arbitražo teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.