Administracinė byla Nr. eA-1710-822/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01139-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2020 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. BR6-3750640 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, jog 2019 m. birželio 5 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 19-1003808861-A1-1 (toliau – ir Paraiška), kurioje buvo deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotai. NMA 2020 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3746998 „Dėl skirtos išmokų sumos ir sankcijų“, kuriuo paskyrė 14 547,71 Eur išmokų, pritaikė 18,13 Eur sankcijų ir paskyrė galutinę 14 529,58 Eur dydžio paramą. Pareiškėjas 2020 m. vasario 10 d. kreipėsi į NMA, prašydamas pateikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus atitinkantį sprendimą. Esant galiojančiam 2020 m. sausio 17 d. sprendimui, NMA dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo antrą kartą pritaikė ankstesniu sprendimu paskirtas sankcijas, jas dar labiau padidindama ir paskyrė 14 531,29 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Sprendime taip pat nurodė, jog 2020 m. sausio 17 d. sprendimas yra negaliojantis, kadangi sertifikavimą atliekanti viešoji įstaiga „Ekoagros“ (toliau – ir Ekoagros) pateikė naują sertifikavimo dokumentą.
3. Pareiškėjo nuomone, Sprendime nurodytas teiginys, jog 2020 m. sausio 17 d. sprendimas yra negaliojantis, nes Ekoagros pateikė naują sertifikavimo dokumentą, suponuoja išvadą, jog Sprendimas pažeidžia VAĮ įtvirtintą teisėtumo principą ir yra priimtas netinkamo subjekto, pažeidžiant nustatytas procedūras. Įstatymai nesuteikia NMA teisės priimti sprendimus, kuriais būtų naikinami ankstesni jos sprendimai dėl paramos skyrimo. Tad atsakovas Sprendimą priėmė neturėdama teisinio pagrindo. Prieš priimant Sprendimą, NMA, išnagrinėjusi Paraišką, tapatų klausimą jau buvo išsprendusi kitu administraciniu aktu – 2020 m. sausio 17 d. sprendimu ir dėl šio klausimo administracinė procedūra jau buvo baigta. Minėtas sprendimas yra administracinis aktas, jame buvo įvertinta Paraiška, paskirta parama, pritaikytos sankcijos, nurodyta jo apskundimo tvarka. Sprendimo teisinės prigimties nekeičia aplinkybė, jog jame NMA nurodė, jog 2020 m. sausio 17 d. sprendimas neatitinka VAĮ, o norint gauti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ, reikia kreiptis į NMA ir pateikti parašu patvirtintą prašymą. Be to, dėl 2020 m. sausio 17 d. sprendimo išrašo vyksta ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjas nurodo, kad neatitinkančiu tikrovės teiginiu, jog sertifikavimo paslaugas teikianti bendrovė pateikė naują sertifikavimo dokumentą, siekiama suklaidinti pareiškėją. Kaip nurodoma Sprendime, pareiškėjui mokėtina suma apskaičiuota įvertinus Ekoagros 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimą, tačiau vien iš jo priėmimo datos matyti, jog šis nutarimas buvo priimtas dar iki 2020 m. sausio 17 d. sprendimo (ir skundžiamo Sprendimo). Pareiškėjas neturi duomenų, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. vasario 18 d. Ekoagros būtų pateikusi NMA kokį nors kitą pareiškėjo žemės ūkio valdų sertifikavimo dokumentą. Tad nekyla abejonių, jog Sprendimas priimtas vadovaujantis Ekoagros nutarimu, kuris egzistavo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo priėmimo metu. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas priimtas 2020 m. vasario 18 d., t. y. po to, kai pareiškėjas pateikė prašymą pateikti VAĮ reikalavimus atitinkantį sprendimą bei po to, kai 2020 m. sausio 17 d. sprendimą apskundė teismui. Esminis motyvas, kodėl kitoje byloje prašoma panaikinti 2020 m. sausio 17 d. NMA sprendimą yra tai, jog sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Palyginus NMA 2020 m. sausio 17 d. sprendimą ir jos atsiliepimą kitoje administracinėje byloje matyti, jog jie ta apimtimi, kurioje pateikiami motyvai dėl pareiškėjui skiriamos paramos sumos, yra identiški. Tai, pareiškėjo teigimu, rodo, jog NMA 2020 m. sausio 17 d. sprendimo motyvus išdėstė ne pačiame sprendime, o atsiliepime ir nagrinėjamoje byloje skundžiamame Sprendime.
4. Pareiškėjas nurodė, kad NMA netinkamai apskaičiavo mokėtinos paramos sumą, nes 34,28 Eur kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100), javai ekologiniam) (toliau – ir EKO priemonė (javai ekologiniam)) apskaičiavimą NMA grindė tuo, jog pareiškėjo valdomuose žemės laukuose yra nustatytas neatitikimas bendram 83,13 ha plotui, todėl pagal šią priemonę mokama 0,15725 ha (83,29 ha (faktinis plotas) – 83,13 ha (plotas, kuriame nesilaikyta įsėlio reikalavimų) x 218 Eur/ha. Kaip matyti iš Ekoagros nutarimo ir sertifikavimo išrašų, vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) 834/2007 įgyvendinimo taisyklės ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimais yra sertifikuotas 58,390 ha javų plotas, taip pat 0,18 ha daugiamečių žolių plotas. Pareiškėjo teigimu, Ekoagros nutarimo ir sertifikavimo išrašai patvirtino, jog jo žemės valdose 58,390 ha varpinių ir ankštinių javų plote bei 0,18 ha daugiamečių žolių plote laikomasi su ekologine gamyba susijusių teisės aktų reikalavimų. Be to, minėti sertifikatai patvirtino, jog laukuose laikomasi taip pat sėjomainos ir augalų kaitos, tręšimo organinėmis trąšomis ir daugelio kitų Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime teigiama, jog kompensacinė 34,28 Eur išmoka pareiškėjui yra apskaičiuota tik už 0,15725 ha plotą, o už daugiametes žoles kompensacinė išmoka apskritai nemokėtina. Kaip matyti iš Sprendime pateiktų motyvų, pirmiau nurodytas išmokas NMA apskaičiavo atsižvelgusi į tai, kad, pasak NMA, pagal Paraišką už plotus, kuriuose nustatytas neatitikimas dėl įsėlio reikalavimo nesilaikymo, nemokama. Tačiau pareiškėjas pažymėjo, jog įgyvendinantiems priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ parama mokama atsižvelgiant į deklaruotą ir sertifikuotą plotą: jei sertifikuotas gamybai plotas didesnis kaip deklaruotas, parama mokama tik už deklaruotą plotą; jei sertifikuotas gamybai plotas mažesnis už deklaruotą, parama mokama tik už sertifikuotą plotą. Šis teisinis reguliavimas suponavo tai, kad sertifikavimo įstaigai pateikus dokumentą apie sertifikuotą plotą, NMA, atsižvelgdama į sertifikavimo įstaigos pateiktame dokumente esančius duomenis apie sertifikuotą plotą bei vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų paramos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 47 punkte nurodytais išmokų už hektarą dydžiais, privalo apskaičiuoti pareiškėjui mokėtinos paramos sumą, sertifikuotą plotą padaugindama iš pinigų sumos, skiriamos už hektarą pasėlių. Tačiau NMA pareiškėjui mokėtinos paramos sumą apskaičiavo pažeisdama Taisyklių 40 punkte nustatytą tvarką, kadangi paramos dydį apskaičiavo ignoruodama Ekoagros nutarimo ir sertifikavimo dokumento išrašuose pateiktus duomenis apie ekologinio ūkininkavimo reikalavimus atitinkančius sertifikuotus pareiškėjo žemės valdų plotus. Sertifikuojamas kaip ekologiškas pareiškėjo žemės valdų 58,390 ha javų plotas, taip pat 0,18 ha daugiamečių žolių plotas. Vadinasi, pareiškėjui kompensacinė išmoka turėjo būti skaičiuojama ne už 0,15725 ha, bet už 58,390 ha javų plotą ir sudaryti 12 729,02 Eur (58,390 ha x 218 Eur/ha), be to, kompensacinė išmoka už daugiametes žoles turėjo sudaryti 31,68 Eur (0,18 ha x 176 Eur/ha). Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime, motyvuojant pareiškėjui pritaikytą 16,42 Eur sankciją, teigiama, kad ši sankcija taikoma todėl, kad Ekoagros nutarime nurodyta, jog kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 3 18,01 ha plotas neatitinka sėjomainos reikalavimų, kadangi jame nebuvo laikomasi įsėlio reikalavimų. Tačiau Ekoagros nutarime ir sertifikavimo dokumente nėra nurodyta, jog 58,390 ha javų plote, taip pat 0,18 ha daugiamečių žolių plote būtų nustatyti neatitikimai sėjomainos reikalavimams. Vadinasi, NMA nepagrįstai ignoravo faktą, jog 58,390 ha javų, kaip ir 0,18 ha daugiamečių žolių plotas atitinka sėjomainos reikalavimus ir už tai pareiškėjui turi būti mokama parama.
5. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Sprendime nėra pateikta faktų, argumentų ar įrodymų, kuriais remiantis NMA nusprendė neskirti pareiškėjui paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100), daugiametės žolės ekologiniam) (toliau – ir EKO priemonė (daugiametės žolės ekologiniam). Todėl pareiškėjui nebuvo aišku, kokios priežastys lėmė šį NMA sprendimą, juolab, kad, kaip matyti iš Ekoagros nutarimo ir sertifikavimo išrašų, buvo sertifikuotas 0,18 ha daugiamečių žolių plotas ir už tai pareiškėjui turėjo būti skirta 31,68 Eur (0,18 ha x 176 Eur) išmoka. Nesuprantama pareiškėjui, kodėl NMA, apskaičiuodama pareiškėjui mokėtinos išmokos dydį pagal EKO priemonę (javai ekologiniam), ignoravo Ekoagros duomenis, jog 58,390 ha javų pareiškėjo valdomose žemėse plotas buvo sertifikuotas, kaip atitinkantis ekologiniam ūkiui keliamus reikalavimus, tuo tarpu išmoka buvo apskaičiuota tik už 0,15725 ha plotą. Pareiškėjas pabrėžė, jog Sprendime nurodyta, jog jis buvo priimtas vadovaujantis Ekoagros nutarimu. Šiuo atveju NMA ignoravo pareigą tiksliai ir aiškiai apibrėžti pareiškėjo padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik NMA valstybės tarnautojams, tačiau ir pareiškėjui. Todėl, pareiškėjo nuomone, skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
6. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas paaiškino, jog bendras plotas, kuriame buvo nustatyti neatitikimai – 83,13 ha. Vadovaujantis Taisyklių 54.5 papunkčiu, parama pagal Paraišką už plotus, kuriuose nustatytas neatitikimas dėl įsėlio reikalavimų nesilaikymo, nemokama. Kadangi buvo nustatytas 83,13 ha neatitikimo plotas pagal EKO priemonę (javai ekologiniam), tai parama pagal minėtą priemonę mokama 34,28 Eur už 015725 ha (83,29 ha (faktinis plotas) – 83,13 ha (plotas, kuriame nesilaikyta įsėlio reikalavimų)) x 218 Eur/ha (įkainis pagal Taisyklių 47.1 papunktį). Atsakovas pažymėjo, jog Paraiškoje, lauke Nr. 3, buvo deklaruotas 18,01 ha AVI (avižos) plotas. Nustačius, kad 17,93 ha nesilaikoma Taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais buvo išmokėta už 0,08 ha. Tačiau 2019 m. gruodžio 17 d. Ekoagros, sertifikuodama lauką, jį įvardijo kaip „neatitinka sėjomainos reikalavimų“, todėl buvo pritaikyta 100 proc. sankcija už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą 16,42 Eur (18,01 ha (deklaruotas plotas) – 17,934685 ha (plotas, kuriame nesilaikyta įsėlio reikalavimų) = 0,0753145 ha)) x 218 Eur/ha (įkainis pagal Taisyklių 47.1 papunktį)). Mažiausias valdos naudmenų plotas, kurį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,1 ha laukai ir už kurį gali būti mokamos išmokos už plotą, yra 1 ha. Tad pareiškėjo Paraiškoje už nustatytą mažesnį nei 0,1 ha lauką (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), laukas Nr. 7, pasėlio kodas KTŽ (kiti augalai ariamojoje žemėje), 0,05 ha), parama nėra mokama. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka ir žalinimo išmoka, buvo 102,03 ha, o nustatytas galutinis plotas yra 101,98 ha, todėl vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 18 straipsnio 6 punkto 1 pastraipa, kurioje nustatyta, kad „nedarant poveikio administracinėms nuobaudoms pagal 19 straipsnį, pagalbos paraiškų ir (arba) mokėjimo prašymų pagal su plotais susijusios pagalbos sistemas arba paramos priemones atveju, jeigu deklaruotas plotas viršija remiamą 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės plotą, pagalba apskaičiuojama pagal remiamą tos pasėlių grupės plotą“ parama mokama už galutinį 101,98 ha plotą.
8. Atsakovas pabrėžė, jog pagrindinė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, susietoji parama už plotą, susietoji parama už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas bei susietoji parama už pienines karves mokamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokos mokamos iš Lietuvos nacionalinio biudžeto. Kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones mokamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP). NMA išmokas moka pareiškėjams, atitinkantiems visus teisės aktuose nurodytus reikalavimus ir besilaikantiems įsipareigojimų, kai išsprendžia visus su paraiškomis susijusių neatitikimų klausimus.
9. Atsakovas teigė, kad 2020 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 3746998 yra negaliojantis, kadangi Ekoagros pateikė naują sertifikavimo dokumentą. Individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas. VAĮ yra įtvirtinta viešojo administravimo subjekto (NMA) teisė priimti sprendimus informacinių sistemų pagalba, tad NMA teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimo išrašą informacinių sistemų pagalba. Pareiškėjas 2020 m. vasario 10 d. NMA pateikė prašymą „Dėl išsamaus sprendimo išdavimo. Į šį prašymą NMA atsakovė 2020 m. vasario 28 d. raštu ir pareiškėjui NMA sprendimą išsiuntė. Priimdama Sprendimą, NMA jokių teisės aktų ar nustatytų tvarkų nepažeidė, priešingai, NMA Sprendimas yra pasirašytas turinčio tokią teisę asmens, patvirtintas antspaudu. Pareiškėjo skundžiamame Sprendime yra detaliai aprašytos teisinės bei faktinės aplinkybės, paaiškinta, už kokius pažeidimus yra taikomos sankcijos. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su NMA sprendimu, nėra pagrindas konstatuoti, kad NMA netinkamai atliko savo funkcijas, o Sprendimas yra neteisėtas.
10. Atsakovas nurodė, jog Ekoagros 2019 m. liepos 31 d. pateikė sertifikavimo nutarimą. 2019 m. gruodžio 17 d. Ekoagros pateikė dar vieną sertifikavimo nutarimą, kuris ir buvo minimas NMA Sprendime ir į kurį buvo atsižvelgiama taikant sankcijas pareiškėjui. Atsakovas taip pat pabrėžė, jog pareiškėjas, norėdamas gauti išmokas pagal EKO priemonės veiklą, turėjo turėti ne tik sertifikatą, bet ir privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šiuo atveju pareiškėjo 2015–2019 m. paraiškos patvirtina, jog pareiškėjas nesilaikė įsėlio reikalavimų (per 5 metų laikotarpį neįsėtas įsėlis tame pačiame plote), t. y. laukuose, kuriuose auginami javai arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet neilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalėjo įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Kompensacinė išmoka už daugiamečių žolių įsėlį mokama už tuos laukus, kuriuose auginami prie šios grupės priskirti augalai, nurodyti Taisyklių 2 priedo 7 dalyje „Siekiantiems gauti išmoką už daugiamečių žolių įsėlį“. Todėl NMA teisėtai pritaikė sankciją pagal Taisyklių 54.5 papunktį.
11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo teigimu, NMA netinkamai apskaičiavo mokėtinos paramos sumą. Sprendime detaliai paaiškinta tiek išmokų apskaičiavimo tvarka, tiek sankcijų taikymo tvarka bei už kokius pažeidimus pareiškėjui yra taikomos sankcijos. NMA yra įstaiga, administruojanti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei. Viena iš NMA funkcijų – administruoti valstybės paramos žemės ūkiui lėšas ir kontroliuoja tikslinį šių lėšų panaudojimą. Taigi NMA turi teisę nustačiusi pažeidimus, taikyti sankcijas. NMA yra akredituota įstaiga, vadinasi, jos ir jos darbuotojų atliekamos funkcijos aprašytos ir įtvirtintos teisės aktuose, todėl nesuprantami pareiškėjo nurodyti argumentai, su kuriais NMA nesutinka. NMA priėmė pagrįstą Sprendimą, kuriame pateiktos visos pagrindinės faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai. Sprendimas taip pat atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, jo naikinti nėra teisinio pagrindo
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
13. Teismas šioje administracinėje byloje, inter alia (be kita ko), nustatė:
13.1. Pareiškėjas 2019 m. birželio 5 d. pateikė Paraišką už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius.
13.2. NMA 2020 m. sausio 17 d. raštu Nr. BR6-3746998 „Dėl skirtos išmokų sumos ir sankcijų“ pranešė, jog įvertino Paraiškoje deklaruotus duomenis ir skyrė pareiškėjui 14 529,58 Eur dydžio galutinę paramos sumą.
13.3. 2020 m. vasario 10 d. pareiškėjas pateikė prašymą NMA, prašydamas išduoti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, pagal 2019 m. sausio 17 d. sprendimo išrašą.
13.4. 2020 m. vasario 18 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo NMA paskyrė pareiškėjui 14 531,29 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Sprendimu NMA taip pat informavo, jog jos 2020 m. sausio 17 d. sprendimas yra negaliojantis, kadangi Ekoagros pateikė naują, Sprendime nurodytą, sertifikavimo dokumentą.
14. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl NMA Sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 14 531,29 Eur dydžio galutinė paramos suma.
15. Teismas vertino, kad skundžiamą Sprendimą galima būtų pripažinti neteisėtu ir panaikinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatomis, jeigu jis būtų laikomas neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, taip pat neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamą Sprendimą priėmė NMA, kuri turi įgaliojimus skirstyti paramos lėšas, todėl visiškai nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad skundžiamą Sprendimą priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Teismas sprendė, kad argumentas, jog NMA negalėjo priimti skundžiamo Sprendimo, nes galiojo 2020 m. sausio 17 d. sprendimas, priimtas tapačiu klausimu, yra sietinas su procedūrų teisėtumu, t. y. ar galima buvo priimti skundžiamą Sprendimą, galiojant 2020 m. sausio 17 d. sprendimui. Teismo vertinimu, šioje administracinėje byloje galima vertinti tik tai, ar skundžiamas Sprendimas neprieštarauja ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms, t. y. ar jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismas pabrėžė, kad iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog NMA 2020 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjui paskirta 14 547,71 Eur išmokų, pritaikyta 18,13 Eur sankcijų ir jam paskirta galutinė 14 529,58 Eur dydžio parama pagal jo 2019 m. birželio 5 d. pateiktą paraišką. Tuo tarpu skundžiamu Sprendimu pareiškėjui pritaikyta 16,42 Eur sankcijų ir jam paskirta galutinė 14 531,29 Eur dydžio parama pagal jo 2019 m. birželio 5 d. pateiktą paraišką, taip pat pripažintas negaliojančiu 2020 m. sausio 17 d. Sprendimas, nes sertifikavimą atliekanti VšĮ „Ekoagros“ pateikė naują sertifikavimo dokumentą. Teismas sprendė, kad šioje byloje skundžiamame Sprendime atsakovas išsamiau išnagrinėjo visas aplinkybes, o taip pat priėmė palankesnį pareiškėjo atžvilgiu sprendimą (vietoj 14 529,58 Eur dydžio paramos skyrė 14 531,29 Eur dydžio paramą). Todėl, teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
16. Teismas įvertino, kad pareiškėjo argumentai, apie tai, kad 2020 m. sausio 17 d. sprendimas yra nemotyvuotas, šioje byloje teisiškai nereikšmingi, nes šioje administracinėje byloje NMA 2020 m. sausio 17 d. sprendimas nėra ginčo dalyku. Be to, NMA 2020 m. sausio 17 d. sprendimas yra panaikintas, todėl jis apskritai negali būti skundo administraciniame teisme dalyku.
17. Skundžiamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir EKO taisyklės) 26 punktą (2019 m. birželio 5 d. redakcija), kuriame, be kita ko, nustatyta, kad kompensacinė išmoka už daugiamečių žolių įsėlį mokama už tuos laukus, kuriuose auginami prie šios grupės priskirti augalai, nurodyti šių taisyklių 2 priede, arba jame nurodytų daugiamečių žolių mišiniai, pareiškėjui arba paramos gavėjui, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Tiksliau skundžiamame Sprendime nurodoma, kad per penkių metų laikotarpį neįsėtas įsėlis tame pačiame plote. Teismas sprendė, kad nors pareiškėjas manė, jog jam negalėjo būti šios nuostatos pritaikytos, tačiau jokių faktinių įrodymų, kad jas įvykdė, teismui nepateikė, nors parama gali būti išmokama tik laikantis EKO taisyklių reikalavimų. Dar daugiau, pareiškėjas neneigė, kad minėtas nuostatas turėjo vykdyti: jis netgi manė, kad minėtos nuostatos nėra teisėtos, todėl prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 26 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktams, numatantiems tikslingumo, proporcingumo ir sistemiškumo principus, bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktui, kad įgyvendinant žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką, siekiama sudaryti sąlygas konkurencingiems ir veiksmingiems žemės ūkio, maisto ūkio sektoriams, eksportui plėtoti, tokiu būdu didinant žemės ūkio veiklos subjektų ir alternatyviosios veiklos subjektų pajamas ir užtikrinant kaimo vietovių gyventojų gyvenimo lygio kilimą.
18. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, nes pareiškėjo pateikti argumentai dėl EKO taisyklių 26 punkto prieštaros Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytiems principams bei Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme įtvirtintam tikslui nėra pagrįsti. EKO taisyklių 26 punkte yra nustatyti itin konkretūs reikalavimai Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimui, todėl bendro pobūdžio teisėkūros principai šiuo atveju niekaip negalėjo būti pažeisti, o tikslas, kad įgyvendinant žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką, siekiama sudaryti sąlygas konkurencingiems ir veiksmingiems žemės ūkio, maisto ūkio sektoriams, eksportui plėtoti, tokiu būdu didinant žemės ūkio veiklos subjektų ir alternatyviosios veiklos subjektų pajamas ir užtikrinant kaimo vietovių gyventojų gyvenimo lygio kilimą, taip pat nėra niekaip pažeidžiamas. Teismo vertinimu, tam, kad gauti NMA skirstomas išmokas, reikia atlikti tinkamą, teisės aktuose numatytą ūkininkavimą.
19. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad neatitikimas nustatytas laukuose Kontrolinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (lauko Nr. 1), nustatytas neatitikimo plotas – 6,73 ha; KŽS (duomenys neskelbtini) (lauko Nr. 3) nustatytas neatitikimo plotas – 17,93 ha; KŽS (duomenys neskelbtini) (lauko Nr. 2), neatitikimo plotas – 40,69 ha; KŽS (duomenys neskelbtini) (lauko Nr. 6), neatitikimo plotas – 0,16 ha; KŽS (duomenys neskelbtini) (lauko Nr. 3), neatitikimo plotas – 11,78 ha; KŽS (duomenys neskelbtini) (lauko Nr. 4), neatitikimo plotas – 1,89 ha; KŽS (duomenys neskelbtini) (lauko Nr. 2), neatitikimo plotas – 3,95 ha. Bendras plotas, kuriame nustatytas neatitikimas – 83,13 ha. Vadovaujantis Taisyklių 54.4 papunkčiu, pagal Paraišką parama už plotus, kuriuose nustatytas neatitikimas dėl įsėlio reikalavimų nesilaikymo, nebuvo nemokama. Kadangi nustatytas neatitikimo plotas 83,13 ha pagal EKO priemonę (javai ekologiniam), tai parama pagal EKO priemonę buvo mokama 34,28 Eur už 0,15725 ha (83,29 ha (faktinis plotas) – 83,13 ha (plotas, kuriame pareiškėjas nesilaikė įsėlio reikalavimų)) x 218 Eur/ha (įkainis pagal Taisyklių 47.1 papunktį). Sprendime taip pat pažymėta, jog Paraiškoje, lauke KŽS (duomenys neskelbtini) (lauko Nr. 3), buvo deklaruotas 18,01 ha AVI (avižos) plotas. Nustačius, kad 17,93 ha nesilaikoma Taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais buvo išmokėta už 0,08 ha. Tačiau 2019 m. gruodžio 17 sertifikavimo įstaiga Ekoagros, sertifikuodama lauką jį įvardino kaip „Neatitinka sėjomainos reikalavimų“, todėl buvo pritaikyta 100 proc. sankcija už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą 16,42 Eur (18,01 ha (deklaruotas plotas) – 17,934685 ha (plotas, kuriame nesilaikyta įsėlio reikalavimų) = 0,0753145 ha)) x 218 Eur/ha (įkainis pagal Taisyklių 47.1 papunktį). Taisyklių 4.6 papunktyje nurodyta, jog mažiausias valdos naudmenų plotas, kurį gali sudaryti ne mažesnį kaip 0,1 ha laukai ir už kurį gali būti mokamos išmokos už plotą, yra 1 ha. Tad už Paraiškoje nustatytą mažesnį nei 0,1 ha lauką (KŽS (duomenys neskelbtini) (Lauko Nr. 7), pasėlio kodas KTŽ (kiti augalai ariamojoje žemėje), 0,05 ha) parama nebuvo mokama. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė ir žalinimo išmoka, buvo 102,03 ha, o nustatytas galutinis plotas – 101,98 ha, todėl parama buvo mokama už galutinį 101,98 ha plotą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neatliko EKO taisyklių 26 reikalavimų, kurių teisėtumas teismui nekelia abejonių, NMA skundžiamame Sprendime pareiškėjui pagrįstai, remdamasi nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis, paskyrė 14 531,29 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Pareiškėjo skunde pateikti, jo manymu, pagrįsti skaičiavimai, niekaip nepaneigė skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jo naikinti nebuvo jokio teisinio pagrindo.
20. Pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, tai, teismo vertinimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str.1 d.).
III.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti NMA Sprendimą, priteisti pareiškėjo naudai iš NMA visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pareiškėjas prašo iškelti norminę administracinę bylą, kad būtų ištirta ar Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 26 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktams bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktui
22. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reglamentavimą, kardinaliai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, dėl ko visiškai nepagrįstai NMA kompetenciją skirstyti paramos lėšas susiejo su NMA teise panaikinti pačios NMA anksčiau priimtus sprendimus tapačiais klausimais – nagrinėjamu atveju dėl paramos pareiškėjui skyrimo pagal tą pačią Paraišką. Pareiškėjo nuomone, NMA Sprendimas yra neteisėtas vien dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.). Esminis dalykas vertinant NMA Sprendimo teisėtumą, yra tai, kad nei vienas įstatymas nesuteikia NMA kompetencijos priimti sprendimo, kuriuo būtų naikinamas ankstesnis NMA sprendimas dėl paramos skyrimo pagal tą pačią pareiškėjo paraišką. Tokių įstatymų nenurodyta nei pačiame NMA Sprendime, nei teismo skundžiamame sprendime, todėl akivaizdu, kad NMA priėmė NMA Sprendimą tam neturėdama jokio teisinio pagrindo ir NMA suteiktos kompetencijos, t. y. priimdama NMA Sprendimą NMA veikė grubiai pažeisdama principą „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Teismas nenurodė nei vieno įstatymo, taip pat nepateikė nei vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo, kurių pagrindu interpretavo, jog NMA suteikti įgaliojimai skirstyti paramos lėšas kartu apima ir NMA teisę naikinti savo ankstesnius priimtus sprendimus tapačiais klausimais (dėl paramos skyrimo pagal tą pačią paraišką). Todėl, NMA Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto teisėtumo principo, kadangi yra priimtas NMA neturint įstatyme nustatytų įgaliojimų ir kompetencijos panaikinti savo ankstesnį sprendimą tapačiu klausimu (dėl paramos skyrimo pareiškėjui pagal tą pačia Paraišką), taip pat prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai ir yra vienareikšmiškai neteisėtas. Atitinkamai yra neteisėtas ir teismo skundžiamas sprendimas;
22.2. Teismas, neturėdamas jokio nei teisėto, nei faktinio pagrindo, peržengė skundo ribas, nurodydamas, kad 2020 m. sausio 17 d. sprendimas yra panaikintas, todėl jis apskritai negali būti skundo administraciniame teisme dalyku. Pažymėta, kad 2020 m. sausio 17 d. sprendimas yra ginčijamas visai kitoje administracinėje byloje ir į klausimą ar šis administracinis aktas gali būti skundo administraciniame teisme dalyku spręs skundą dėl 2020 m. sausio 17 d. sprendimo panaikinimo nagrinėsiantis teismas visai kitoje byloje;
22.3. NMA Sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo motyvais, yra visiškai neaišku kodėl teismas laikė, jog Ekoagros 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. NUS-T-19-03302 yra naujas (pateiktas laikotarpiu tarp 2020 m. sausio 17 d. Sprendimo ir NMA Sprendimo priėmimo, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. vasario 18 d.), kadangi byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Iš teismo skundžiamo sprendimo yra visiškai neaišku kodėl Ekoagros nutarimas, priimtas dar 2019 m. gruodžio 17 d., turėtų būti vertinamas kaip naujas bei tariamai sudaręs NMA prielaidas priimti Sprendimą kartu panaikinant 2020 m. sausio 17 d. sprendimą. Nekyla jokių abejonių, jog nauju sertifikavimo dokumentu galėtų būti laikomas toks dokumentas, kuris NMA būtų pateiktas po 2020 m. sausio 17 d. Sprendimo priėmimo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad koks nors naujas sertifikavimo dokumentas NMA apskritai būtų pateiktas. Teismo sprendime nenurodyta jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis NMA, tariamai gavusi naują sertifikavimo dokumentą, turi teisę ne tik priimti naują Sprendimą, bet ir panaikinti ankstesnį 2020 m. sausio 17 d. sprendimą;
22.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ignoravo faktą, kad NMA apskaičiavo pareiškėjui mokėtinos paramos sumą nesilaikydama teisės aktuose nustatytos tvarkos. Teismas nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, jog NMA netinkamai apskaičiavo pareiškėjui mokėtinos paramos sumą, bei neatliko jokios teisės aktų, reglamentuojančių paramos apskaičiavimą, analizės. Todėl iš teismo skundžiamo sprendimo turinio net nėra aišku kodėl jis laikė, jog NMA Sprendime buvo tinkamai apskaičiuota pareiškėjui mokėtinos paramos suma. Kadangi NMA Sprendime yra netinkamai apskaičiuota pareiškėjui mokėtinos paramos suma, o teismas visiškai nepagrįstai NMA Sprendime nurodytiems NMA skaičiavimams pritarė ir ignoravo NMA padarytą Taisyklių 40 punkto pažeidimą, todėl teismo skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas;
22.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ignoravo faktą, jog NMA priėmė VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitinkantį Sprendimą, taip pat nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktų išaiškinimų, susijusių su reikalavimais, keliamais individualiam administraciniam aktui, todėl Sprendimu pareiškėjui visiškai nepagrįstai buvo pritaikytos neigiamo poveikio priemonės.
22.6. Egzistuoja pagrindas manyti, kad EKO taisyklių 26 punktas prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems tikslingumo, proporcingumo ir sistemiškumo principams, taip pat Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Kadangi ekologiniam žemės ūkiui keliamo sėjomainos reikalavimo įgyvendinimo priemonės dirvožemio apsaugos tikslui yra nustatytos dar 2000 m. gruodžio 28 d. žemės ūkio ministro patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37 punkte, todėl papildomas sėjomainos reikalavimo įgyvendinimo priemones nustatyti 2015 m. balandžio 20 d. žemės ūkio ministro patvirtintų EKO taisyklių 26 punkte nebuvo jokio tikslo, juolab, kad parama pagal EKO taisykles vis tiek yra skiriama atsižvelgiant į sertifikavimo įstaigos sertifikuotus plotus, kuomet sertifikatais yra patvirtinama, jog sertifikuotuose laukuose yra laikomasi ekologinio žemės ūkio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo įsitikinimu, EKO taisyklių 26 punktas prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintam tikslingumo principui. EKO taisyklių 26 punkte nustatyti reikalavimai, kuomet sertifikavimo įstaiga yra išdavusi sertifikavimo dokumentą ir patvirtinusi, kad sertifikuotuose plotuose yra laikomasi ekologinio žemės ūkio reikalavimų (įskaitant reikalavimą sėjomainai), sudaro aiškiai per didelę naštą ekologiniu ūkininkavimu užsiimantiems ūkininkams ir pernelyg juos suvaržo. Be to, EKO taisyklių 26 punkte nustatyto reglamentavimo (papildomai keliamo reikalavimo ekologiniame žemės ūkyje įsėti daugiamečių žolių įsėlį), tarpusavyje nedera EKO taisyklių 3.7 papunktis, 26 punktas, 40 punktas, 54.4 papunktis ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių 37 punktas, todėl pareiškėjas daro išvadą, kad EKO taisyklių 26 punktas prieštarauja sistemiškumo principui. Svarbu ir tai, kad EKO Taisyklių 26 punkte nustatytas reikalavimas niekaip nedera su Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu tikslu dar ir dėl to, kad ekologiniu ūkininkavimu užsiimantys subjektai vienus metus per penkerių metų laikotarpį negauna pajamų už realizuotą produkciją, taip pat negauna paramos už ekologinį ūkininkavimą, tokiu būdu yra mažinamos ekologiniu ūkininkavimu užsiimančių subjektų pajamos bei nėra užtikrinamas kaimo vietovių gyventojų gyvenimo lygio kilimas.
23. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
24. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas bei priimant skundžiamą sprendimą nebuvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Šiuo atveju, formalus ABTĮ 91 straipsnio nuostatų taikymas ir NMA Sprendimo panaikinimas nepakeistų pareiškėjo teisinės padėties, nes vėl pakartotinai peradministravus pareiškėjo Paraišką nebus panaikintos pareiškėjui pritaikytos sankcijos. Atsakovas taip pat teigia, kad NMA Sprendimas buvo priimtas kompetentingo subjekto po naujų duomenų gavimo, bei paaiškina, jog NMA negali iš karto matyti Ekoagros sertifikatų. Praeina tam tikras laiko tarpas kol Ekoagros sertifikatai yra pateikiami NMA, dėl to susidarė tokia situacija, jog antrasis sertifikatas nors teoriškai ir buvo priimtas, tačiau NMA, jo dar nebuvo gavusi ir apie jo buvimą nežinojo. Atsakovas, pasisakydamas dėl mokėtinos paramos sumos apskaičiavimo, akcentuoja, kad aplinkybė, jog pareiškėjas ekologiškai ūkininkauja nereiškia, jog atitinka paramos skyrimo reikalavimus, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl mokėtinos paramos sumos apskaičiavimo laikytini nepagrįstais. NMA nuomone, NMA pagrįstai bei teisėtai priėmė Sprendimą, kuris atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taip pat NMA nurodo, kad visiškai palaiko pirmosios instancijos teismo išsakytus argumentus dėl EKO taisyklių prieštaros Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytiems principams bei Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme įtvirtintam tikslui ir tai, jog pareiškėjo argumentai šiuo klausimu nėra pagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. BR6-3750640 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pareiškėjui paskirta 14 531,29 Eur dydžio galutinė paramos suma teisėtumo.
26. Ginčijamame NMA Sprendime nurodyta, jog buvo nustatytas neatitikimas „Įsėlio reikalavimų neatitikimas (per 5 metų laikotarpį neįsėtas įsėlis tame pačiame plote)“. Neatitikimas nustatytas laukuose: KŽS (duomenys neskelbtini) (lauko Nr. 1), KŽS (duomenys neskelbtini) (lauko Nr. 3), KŽS (duomenys neskelbtini) (lauko Nr. 2), KŽS (duomenys neskelbtini) (lauko Nr. 3), KŽS (duomenys neskelbtini) (lauko Nr. 2). Vadovaujantis Taisyklių 54.4 papunkčiu, pagal Paraišką parama už plotus, kuriuose nustatytas neatitikimas dėl įsėlio reikalavimų nesilaikymo, nemokama. Kadangi nustatytas neatitikimo plotas 83,13 ha pagal EKO priemonę (javai ekologiniam), tai parama pagal EKO priemonę buvo mokama 34,28 Eur už 0,15725 ha (83,29 ha (faktinis plotas) – 83,13 ha (plotas, kuriame pareiškėjas nesilaikė įsėlio reikalavimų)) x 218 Eur/ha (įkainis pagal Taisyklių 47.1 papunktį). Sprendime taip pat pažymėta, jog Paraiškoje, lauke KŽS (duomenys neskelbtini) (lauko Nr. 3), buvo deklaruotas 18,01 ha AVI (avižos) plotas. Nustačius, kad 17,93 ha nesilaikoma Taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais buvo išmokėta už 0,08 ha. Tačiau 2019 m. gruodžio 17 sertifikavimo įstaiga Ekoagros, sertifikuodama lauką jį įvardino kaip „Neatitinka sėjomainos reikalavimų“, todėl buvo pritaikyta 100 proc. sankcija už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą 16,42 Eur (18,01 ha (deklaruotas plotas) – 17,934685 ha (plotas, kuriame nesilaikyta įsėlio reikalavimų) = 0,0753145 ha)) x 218 Eur/ha (įkainis pagal Taisyklių 47.1 papunktį). Taisyklių 4.6 papunktyje nurodyta, jog mažiausias valdos naudmenų plotas, kurį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,1 ha laukai ir už kurį gali būti mokamos išmokos už plotą, yra 1 ha. Tad už Paraiškoje nustatytą mažesnį nei 0,1 ha lauką (KŽS (duomenys neskelbtini) (Lauko Nr. 7), pasėlio kodas KTŽ (kiti augalai ariamojoje žemėje), 0,05 ha) parama nebuvo mokama. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė ir žalinimo išmoka, buvo 102,03 ha, o nustatytas galutinis plotas – 101,98 ha, todėl parama buvo mokama už galutinį 101,98 ha plotą. Sprendimu NMA taip pat informavo, jog jos 2020 m. sausio 17 d. sprendimas yra negaliojantis, kadangi Ekoagros pateikė naują, Sprendime nurodytą, sertifikavimo dokumentą
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad Sprendime atsakovas išsamiau išnagrinėjo visas aplinkybes, o taip pat priėmė palankesnį pareiškėjo atžvilgiu sprendimą (vietoj 14 529,58 Eur dydžio paramos skyrė 14 531,29 Eur dydžio paramą). Todėl, teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismo vertinimu, Sprendimą priėmė NMA, kuri turi įgaliojimus skirstyti paramos lėšas, taigi NMA yra kompetentingas viešojo administravimo subjektas. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, nes pareiškėjo pateikti argumentai dėl EKO taisyklių 26 punkto prieštaros Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytiems principams bei Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme įtvirtintam tikslui nėra pagrįsti.
28. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad sprendimas priimtas akivaizdžiai netinkamai aiškinant ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindus, taip pat kardinaliai nukrypus nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. NMA Sprendimas yra neteisėtas vien dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ir jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjo teigimu, teismas visiškai nepagrįstai ignoravo faktą, kad NMA apskaičiavo pareiškėjui mokėtinos paramos sumą nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos. Be to, Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas šį faktą ignoravo. Pareiškėjo nuomone, taip pat egzistuoja pagrindas manyti, kad EKO Taisyklių 26 punktas prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems tikslingumo, proporcingumo ir sistemiškumo principams, taip pat Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktui.
29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą.
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013); bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014); nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia savo, o ne asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018).
31. Norminės administracinės bylos ir individualiosios administracinės bylos ryšio buvimo sąlyga lemia būtinybę įvertinti individualiojoje administracinėje byloje pareikštų skundo reikalavimų pobūdį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-249/2012); tiriant norminių administracinių aktų teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla, atliekama norminių administracinių aktų kontrolė tik ta apimtimi ir tiek, kiek tai susiję su teisės taikymu nagrinėjamoje konkrečioje individualiojoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I415-4/2007).
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo dėl norminio teisės akto ištyrimo argumentus, akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šioje byloje ginčijamo atsakovo Sprendimo pagrindą ir dalyką, nėra jokio teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo nurodomų argumentų, jog EKO taisyklių 26 punktas prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems tikslingumo, proporcingumo ir sistemiškumo principams, taip pat Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Be to, kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šį pareiškėjo prašymą, EKO taisyklių 26 punkte yra nustatyti itin konkretūs reikalavimai Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimui, todėl bendro pobūdžio teisėkūros principai šiuo atveju niekaip negalėjo būti pažeisti, o tikslas, kad įgyvendinant žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką, siekiama sudaryti sąlygas konkurencingiems ir veiksmingiems žemės ūkio, maisto ūkio sektoriams, eksportui plėtoti, tokiu būdu didinant žemės ūkio veiklos subjektų ir alternatyviosios veiklos subjektų pajamas ir užtikrinant kaimo vietovių gyventojų gyvenimo lygio kilimą, taip pat nėra niekaip pažeidžiamas. Tam, kad gauti NMA skirstomas išmokas, reikia atlikti tinkamą, teisės aktuose numatytą ūkininkavimą.
33. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovas pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo Paraišką priėmė naują sprendimą dėl išmokos sumos ir sankcijų, bei ginčijamu Sprendimu pripažino netekusiu galios ankstesnį savo priimtą sprendimą.
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Šiuo konkrečiu atveju, atsakovas Sprendime nepateikė argumentų ir įrodymų, bei teisinio pagrindo, kuriuo keičia anksčiau savo priimtą sprendimą.
35. Nustatyta, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, iš esmės panaikino (nurodė, kad yra negaliojantis) savo paties priimtą sprendimą – NMA 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. BR6-3746998 „Dėl skirtos išmokų sumos ir sankcijų“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 14 547,71 Eur išmokų, pritaikyta 18,13 Eur sankcijų ir paskirta galutinė 14 529,58 Eur dydžio parama. Atsakovo teigimu, NMA ankstesnis sprendimas, kuris buvo priimtas 2020 m. sausio 17 d. yra negaliojantis, kadangi sertifikavimo įstaiga Ekoagros pateikė naują sertifikavimo dokumentą – Ekoagros 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. NUS-T-19-03302, kurio atsakovas anksčiau nevertino, nes neturėjo galimybės jo matyti. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus pareiškėjo argumentus, nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, kada NMA buvo pateiktas minėtas Ekoagros nutarimas ir kada su juo buvo susipažinta. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog NMA 2020 m. sausio 17 d sprendimas buvo priimtas praėjus mėnesiui po Ekoagros 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. NUS-T-19-03302 priėmimo ir toks laiko tarpas negali būti pateisinamas neturėjimu galimybės matyti dokumentų, kurie yra svarbūs administracinių sprendimų priėmimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Ekoagros 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimas negali būti vertinamas, kaip naujai gautas dokumentas, kurio pagrindu buvo priimtas Sprendimas.
36. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, siekdamas paneigti dalį tiesioginės išmokos, turi surinkti tokius įrodymus, kurie nekeltų abejonių dėl padaryto pažeidimo. Pagal nusistovėjusią Lietuvos administracinio teismo praktiką, būtent NMA tenka pareiga pagrįsti, kokie faktiniai duomenys suponuoja pareigą grąžinti išmokėtas lėšas. Ir tie duomenys turi būti aiškūs, konkretūs bei pakankami, o pastarųjų stoka, abstraktumas, netikslumas trukdo pripažinti paramą administruojančios institucijos sprendimus teisėtais bei pagrįstais, kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju (žr., pvz., 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-133-556/2019). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad NMA turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs (pvz., administracinės bylos Nr. A822-134/2011; A444-3076/2011), jog NMA, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais. Taigi, padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pareiga pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus tenka NMA. Nagrinėjamu atveju, nėra surinkta nenuginčijamų argumentų ir įrodymų, kurių pagrindu yra pripažįstamas netekusiu galios NMA 2020 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. BR6-3746998 ir priimamas naujas šioje byloje ginčijamas Sprendimas.
37. Pabrėžtina, kad Sprendime, kaip jo priėmimo teisinis pagrindas, nurodyti Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 89 punktas ir EKO taisyklių 61 punktas. Minimas taisyklių 89 punktas suteikia NMA teisę ankstesniais ir einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įpareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. EKO taisyklių 61 punkte nurodyta, kad NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nurodyti ginčijamo Sprendimo teisiniai pagrindai neabejotinai yra susiję su ginčo teisiniais santykiais, tačiau nėra skirti tam atvejui (konkrečiai ir nagrinėjamam atvejui), kai NMA, remdamasi naujai gautais dokumentais, kurių ji neturėjo ar negalėjo turėti sprendimo priėmimo metu, siekia panaikinti ar pakeisti savo paties anksčiau priimtą administracinį aktą, kuriuo buvo priimtas sprendimas dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų.
38. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje, vertindamas kompetentingos institucijos teisę peržiūrėti sprendimus, akcentuoja tai, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi Sąjungos teisės bendriesiems principams būdingų reikalavimų, visų pirma kylančių iš teisinio saugumo principo ir iš jo išplaukiančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo (2015 m. gruodžio 10 d. sprendimas Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA byloje Nr. C-427/14). Kompetentingos institucijos teisė peržiūrėti sprendimą, susijusį su trečiųjų asmenų teisių apimtimi, yra siejama su aplinkybe, kad institucija turi naujos informacijos ir taip pat su akivaizdumo sąlyga, kad institucija, priimdama šiuo metu siekiamą panaikinti sprendimą, šios naujos informacijos nežinojo ar neturėjo žinoti (2017 m. kovo 16 d. sprendimas Valsts ieņēmumu dienests prieš „Veloserviss“ SIA byloje Nr. C-47/16). Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad priimant ginčijamą sprendimą atsakovas neturėjo naujos informacijos, kurios nežinojo ar neturėjo žinoti priimant 2020 m. sausio 17 d. sprendimą, kurį panaikino ginčijamu Sprendimu.
39. Pažymėtina, kad VAĮ 35 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Šios normos turinys patvirtina, kad administravimo subjektas gali taisyti skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas. Šio ginčo atveju, atsakovas Sprendime nenurodė, kad buvo padarytos klaidos, atitinkančios VAĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą klaidos sąvoką, kurių pagrindu Sprendimu būtų galimybė pripažinti negaliojančiu ankstesnį NMA priimtą sprendimą.
40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamame NMA Sprendime nėra nurodytas teisinis pagrindas, apibrėžiantis atsakovui suteiktą kompetenciją panaikinti savo paties administracinį aktą, skundžiamame sprendime išdėstytos tik faktinės aplinkybės, tačiau nėra teisinių argumentų, kokiu teisiniu pagrindu priimtas NMA sprendimas panaikinti savo paties administracinį aktą. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, NMA Sprendimas priimtas iš esmės neturint tokiam sprendimui priimti teisės aktuose įtvirtintų įgaliojimų ir neatitinka teisėtumo principo reikalavimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nepriėmė pagrįsto (teisės normomis) bei motyvuoto administracinio sprendimo (VAĮ 8 str. 1 d.).
41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir aiškino materialiosios teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas, panaikinant skundžiamą NMA 2020 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. BR6-3750640 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju negali kilti grėsmė neužtikinti viešųjų finansų panaudojimo tinkamumą, nes panaikinus ginčijamą Sprendimą lieka galioti 2020 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. BR6-3746998 „Dėl skirtos išmokų sumos ir sankcijų“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirtos sankcijos, be to, šis sprendimas taip pat yra peržiūrimas teismine tvarka.
42. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
43. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1 400 Eur atstovavimo išlaidas, kurias grindė 2020 m. kovo 25 d. Sąskaita faktūra Nr. PS Nr. 0041, 2020 m. liepos 2 d. Sąskaita už teisines paslaugas PS Nr. 0053, Swedbank 2020 m. balandžio 8 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 2, Swedbank 2020 m. gegužės 20 d. Mokėjimo nurodymu ir Swedbank 2020 m. spalio 22 d. Mokėjimo nurodymu, bei žyminio mokesčio išlaidas (22,50 Eur ir 11,25 Eur).
44. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir koeficientas).
45. Pareiškėjas prašo priteisti 600 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus užmokesčio dydis už skundo parengimą yra 2,5. Už šią paslaugą apmokėta 2020 m. II ketvirtyje (2020 m. gegužės 20 d. galutinis atsiskaitymas), užpraėjusio ketvirčio (2019 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 358,60 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl pareiškėjo prašoma priteisti 600 Eur suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, ji yra priteistina pareiškėjui.
46. Pareiškėjas prašo priteisti 50 Eur už teisines konsultacijas, tačiau pažymėtina, kad advokatas nenurodė laiko sąnaudų, skirtų kliento konsultacijoms trukmės, todėl spręstina, jog pareiškėjas nepagrindė šios išlaidų dalies.
47. Pareiškėjas prašo priteisti 300 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą ir padavimą teismui. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas parengė ir pateikė pirmosios instancijos teismui 2020 m. gegužės 15 d. Rašytinius paaiškinimus. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali išlaidų suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą. Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė laiko sąnaudų, skirtų 2020 m. gegužės 15 d. Rašytinių paaiškinimų parengimui, todėl vertinama, kad už šią paslaugą maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už vieno prašymo teismui parengimą sudaro 135,86 Eur (1 358,60 x 0,1) ir ši suma yra priteistina.
48. Pareiškėjas prašo priteisti 50 Eur už atstovavimą 2020 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje. Pabrėžtina, kad Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Tačiau, šioje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo posėdis buvo paskirtas 2020 m. gegužės 20 d. 9 val. 30 min. žodinio proceso tvarka. Atvykę į posėdį pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, sužinoję apie teismo posėdžių tvarką Vilniaus apygardos administraciniame teisme karantino metu, išreiškė pageidavimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi nutarė nagrinėjamą administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Kadangi 2020 m. gegužės 20 d. teismo posėdis netruko ilgiau 30 min. ir toliau byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl spręstina, kad pareiškėjas nepagrindė išlaidų patirtų už atstovavimą teismo posėdyje ir jos nepriteistinos.
49. Kita pareiškėjo prašoma suma (400 Eur) yra už apeliacinio skundo parengimą ir šis procesinis dokumentas patenka į Rekomendacijų 8.9 punkto, numatančio išlaidų priteisimą už apeliacinį skundą, taikymo sritį. Šiame punkte numatyta maksimali priteistina suma už tokio pobūdžio dokumento parengimą yra 2,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio.
50. Pareiškėjo apeliacinis skundas buvo parengtas ir teismui pateiktas 2020 m. liepos 2 d., o apmokėta už advokato suteiktas teisines paslaugas buvo 2020 m. spalio 22 d., taigi nagrinėjamu atveju aktualus 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, buvo 1 398,5 Eur. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina šios sumos pagrįstumą (2020 m. liepos 2 d. Sąskaita už teisines paslaugas PS Nr. 0053) ir sumokėjimą (Swedbank 2020 m. spalio 22 d. Mokėjimo nurodymas). Taigi, darytina išvada, kad šios pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir realiai patirtos, neviršijančios maksimalaus priteisiamo dydžio ir priteistinos.
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjui priteistina jo pateiktais dokumentais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 1 135,86 Eur (600 + 135,86 + 400) atstovavimo išlaidų suma ir 33,75 Eur žyminio mokesčio už skundo ir apeliacinio skundo padavimą suma, viso – 1 169,61 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo G. B. skundą patenkinti ir panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. BR6-3750640 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“.
Priteisti pareiškėjui G. B. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 169,61 Eur (vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt devynis eurus šešiasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Ričardas Piličiauskas
Skirgailė Žalimienė