Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-11-05][nuasmeninta nutartis byloje][eAS-1370-662-2025].docx
Bylos nr.: eAS-1370-662/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Užsieniečių teisinė padėtis

?

Administracinė byla Nr. eAS-1370-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05032-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

Pareiškėja I. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Atsakovas) 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2028 m. vasario 29 d. (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę  sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo, galiojančio iki 2028 m. vasario 29 d., vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

 

II.

 

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, patenkino pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjai panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), kadangi ji per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką. Pareiškėja prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą.

Teismas nurodė, kad pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė argumentais, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės Migracijos departamentas gali imtis veiksmų, t. y. spręsti dėl pareiškėjos teisinės padėties Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyta tvarka, kas gali nulemti sunkiai atitaisomos žalos padarymą pareiškėjai. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje augina dvi mažametes dukras, čia gyvena jos sutuoktinis ir visi pareiškėjos šeimos nariai, išskyrus pačią pareiškėją, yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Teismas, įvertinęs pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi reikšmę jos teisėtam buvimui Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento Sprendimu, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas, sukeliamus teisinius padarinius, t. y. kad pareiškėja, neįsiteisėjus galutiniam teismo procesiniam sprendimui dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti grąžinta arba išsiųsta į kilmės valstybę, dėl to nukentėtų pareiškėjos ir jos šeimos interesai, nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjai ir jos šeimai, taip pat ir nepilnamečiams pareiškėjos vaikams.

 

III.

 

Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas nurodo, kad nei pareiškėja prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokia tiksliai pareiškėjai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Taip pat nurodo, kad nei pareiškėjos prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nei skundžiamoje nutartyje nėra paaiškinta, kaip nurodytos aplinkybės dėl jos šeimos narių, sukelia sunkiai atitaisomą ar neatitaisomą žalą.

Atsakovas paaiškina, kad nagrinėjamu atveju nėra priimtas sprendimas dėl pareiškėjos grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsakovas taip pat teigia, kad skundžiama nutartis yra grindžiama prielaidomis, kurios nėra pagrįstos jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėja ir pirmosios instancijos teismas, galinčios kilti žalos atsiradimą sieja iš esmės ne su ginčijamu sprendimu, o su galimu pareiškėjos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos. Tačiau byloje nėra duomenų, kad kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, dėl ko nėra pagrindo manyti, jog prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas. Atsakovas papildomai pažymi, kad tuo atveju jeigu pareiškėjos atžvilgiu bus priimtas sprendimas dėl jos grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji galės tuos sprendimus skųsti teismui ir prašyti pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

Nagrinėjamas atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalies, kuria nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi, vykdymą, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-443-415/2025).

Sprendžiant dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, įtvirtintą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte, t. y. ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą. Pareiškėja prašymą iš esmės grindė tuo, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo, Migracijos departamentas gali imtis veiksmų, t. y. spręsti dėl pareiškėjos teisinės padėties Įstatymo nustatyta tvarka, kas gali nulemti sunkiai atitaisomos žalos padarymą pareiškėjai, kuri Lietuvos Respublikoje augina dvi mažametes dukras, čia gyvena jos sutuoktinis ir visi pareiškėjos šeimos nariai, išskyrus pačią pareiškėją, yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų formuojamą praktiką, ginčo esmę, pareiškėjos argumentus, kuriais ji grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (iš esmės sunkiai atitaisoma žala šeimos, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenimui), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja pagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju ginčija Migracijos departamento Sprendimą, kuriuo pareiškėjai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o žalos atsiradimą sieja iš esmės ne su ginčijamu Sprendimu, o su galimu pareiškėjos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog yra pradėta procedūra dėl pareiškėjos grąžinimo į kilmės šalį / išsiutimo iš Lietuvos Respublikos. Taigi, pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirojo skundo teiginiai dėl, kaip teigiama, didelės žalos atsiradimo, siejami su atsakovo veiksmais, kurie nėra atlikti, nesudaro pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje konstatuoti, jog pareiškėja gali patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šioje proceso stadijoje prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjos teisės yra ginamos prevenciškai.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, jog pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėja neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024, 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-552/2024, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-616-575/2024 ir kt.). Pažymėtina, kad iš esmės panašios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-443-415/2025, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartyse, priimtose administracinėse bylose Nr. eAS-1100-1047/2025 bei Nr. eAS-1101-1047/2025.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutarties dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – netenkinti pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kurioje nuspręsta patenkinti pareiškėjos I. G. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Netenkinti pareiškėjos I. G. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

 

                                        Audrius Bakaveckas

 

                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė


Paminėta tekste:
  • eAS-236-502/2024
  • eAS-443-415/2025
  • eAS-368-143/2017
  • eAS-900-662/2016
  • eAS-564-556/2019
  • eAS-638-552/2024
  • eAS-658-1047/2024
  • eAS-616-575/2024
  • eAS-1100-1047/2025
  • eAS-1101-1047/2025