Civilinė byla Nr. e3K-3-75-916/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11230-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties, kuria spręsta dėl ieškovės Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ieškinio atsakovui Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorui dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones priėmimo, peržiūrėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių teisę skųsti teismui prokuroro atsisakymą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, aiškinimo ir taikymo klausimai.
2. Ieškovė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2015 m. kovo 9 d. nutarimą palikti galioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro 2015 m. sausio 5 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir iš naujo spręsti dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo išieškant valstybei padarytą žalą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ieškinį dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2015 m. kovo 9 d. nutarimo palikti galioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2015 m. sausio 5 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. J. v. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, bylos Nr. 3K-7-414/2014, išaiškino, kad nurodyto pobūdžio prokuroro sprendimai nėra skundžiami teismine tvarka.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti ieškinį priimti, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
6. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atskirąjį skundą, 2015 m. birželio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį panaikino ir ieškovės Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ieškinio dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2015 m. kovo 9 d. nutarimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
7. Kolegija nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis yra priimta civilinėje byloje K. J. v. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, bylos Nr. 3K-7-414/2014, kurioje buvo nagrinėjami kitokie klausimai nei šioje byloje – ten buvo sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje panaikinimo.
8. Kolegija sprendė, kad, taikant įstatymo analogiją, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, prokuroro veiksmai nesikreipti dėl viešojo intereso gynimo gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Kasaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvai neišsamūs, teismas nepateikė argumentų dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą skundžiant prokuroro nutarimą.
2. Tik prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas, siekiant ginti viešąjį interesą, kreiptis į teismą. Prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas, todėl niekas negali priversti prokurorą imtis viešojo intereso gynimo priemonių, jeigu pats prokuroras nenustato pagrindų kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą (Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 2 dalis).
3. Pagal Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalį proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Ši teisės norma taikytina tik prokurorui vykdant funkcijas baudžiamajame procese. Tačiau joks teisės aktas nereglamentuoja skundų dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones padavimo teismui.
4. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012  m. lapkričio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje M. G. v. Kauno apygardos prokuratūra ir kt., bylos Nr. 3K-3-501/2012, galima daryti išvadą, kad skundai dėl tokių prokuroro nutarimų gali būti nagrinėjami teisme, tačiau tik vertinant atlikto tyrimo išsamumą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje K. J. v. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, bylos Nr. 3K-7-414/2014, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje J. K. v. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, bylos Nr. 3K-3-519/2014, prokuroro nutarimai atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones teismui neskųstini. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. G. v. Kauno apygardos prokuratūra ir kt., bylos Nr. 3K-3-501/2012, buvo nagrinėjamas klausimas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (t. y. atsisakyti kreiptis į teismą su ieškiniu), o kitose nurodytose nutartyse – klausimas dėl generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Savo esme šie nutarimai yra identiški – tai yra prokuroro atsisakymas taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nutarimai priimami vykdant Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatytas funkcijas, todėl jiems skųsti turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės.
10. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad prokuroro nutarimai atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones gali būti skundžiami teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. G. v. Kauno apygardos prokuratūra ir kt., bylos Nr. 3K-3-501/2012).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl asmens, pateikusio informaciją dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir nesutinkančio su  aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisės skųsti šį nutarimą teismui

11. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydama taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir išieškoti valstybės biudžetui padarytą žalą. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroras 2015 m. sausio 5 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones regreso tvarka išieškant pinigų sumas. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė apskundė šį nutarimą aukštesniajam prokurorui. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2015 m. kovo 9 d. nutarimu šis 2015 m. sausio 5 d. nutarimas paliktas galioti. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar asmuo, pateikęs prašymą dėl galimai pažeisto viešojo intereso, gali aukštesniojo prokuroro nutarimą skųsti teismui.  
12. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus įgaliojimus.
13. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, bylos Nr. 3K-7-414/2014).
14. Prokuroras, gavęs informaciją apie galimai pažeistą viešąjį interesą ir atlikęs tyrimą, gali priimti sprendimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones arba atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis,  Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 31–40 punktai).
15. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Taigi prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones visais atvejais gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro nutarimo, priima vieną iš šių nutarimų: palikti galioti nutarimą arba panaikinti nutarimą (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 44 punktas).
16. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje tiesiogiai neįtvirtina asmens, besikreipusio dėl galimai pažeisto viešojo intereso, teisė apskųsti aukštesniojo prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pagal Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalį prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas; aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus. Pagal Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalį proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui.               Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis taikytina ir prokurorų veiksmams dėl viešojo intereso gynimo priemonių apskųsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. J. v. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, bylos Nr. 3K-7-414/2014). Pažymėtina, kad tokios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 45 punkte, pagal kurį aukštesnysis prokuroras nutarime, kuriuo atsisakyta tenkinti skundą, privalo išaiškinti pareiškėjui, kad nutarimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui.
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmuo, pateikęs informaciją dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir nesutinkantis su aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali skųsti šį aukštesniojo prokuroro nutarimą teismui.
18. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi ta pačia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje K. J. v. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, bylos Nr. 3K-7-414/2014, skirtingai sprendė dėl asmens, kuris pateikė informaciją dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir nesutinka su aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisės skųsti šį aukštesniojo prokuroro nutarimą. Šia kasacinio teismo nutartimi išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimai atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo teismui neskųstini. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje yra specifinė viešojo intereso gynimo priemonė. Nurodyta kasacinio teismo  nutartimi nėra keičiama kasacinio teismo praktika, kad skundai dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į teismą gali būti nagrinėjami teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012  m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. G. v. Kauno apygardos prokuratūra ir kt., bylos Nr. 3K-3-501/2012). Tai yra konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. J. v. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, bylos Nr. 3K-7-414/2014.  Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą ne dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, tai šiuo atveju reikia remtis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012  m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. G. v. Kauno apygardos prokuratūra ir kt., bylos Nr. 3K-3-501/2012. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, spręsdamas, kad ieškovė gali teismui skųsti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2015 m. kovo 9 d. nutarimą.
19. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. G. v. Kauno apygardos prokuratūra ir kt., bylos Nr. 3K-3-501/2012).
20. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos spręsdamas, kad asmuo, kuris kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai pažeisto viešojo intereso, gali skųsti teismui aukštesniojo prokuroro nutarimą palikti galioti prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Gražina Davidonienė

Gintaras Kryževičius

Dalia Vasarienė