Baudžiamoji byla Nr. 2K-308-693/2015

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00109-2013-4

                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                        1.1.8.10;      

                                                                                        1.1.8.14 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties.

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu I. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. P. ir R. P., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi I. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. S. nuteistas už tai, kad kartu su M. P. ir R. P. 2013 m. kovo 15 d., apie 22 val., Prienų r., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai tarpusavyje susitarę ir kartu su G. D. (ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą), įsibrovė į V. T. priklausančio sandėlio vidų ir pagrobė įvairius daiktus (juodojo metalo laužą, įrankius ir kt.) priklausančius A. T. ir V. T., tuo nukentėjusiajam A. T. padarė 2640 Lt, o V. T. – 2875 Lt turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis I. S. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir priimti naują nuosprendį pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę sušvelninant paskirtą bausmę, pritaikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir vadovaujantis BK 63 straipsnių nuostatomis subendrinti keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes.

Kasaciniame skunde I. S. nurodo, kad teismas jam nepagrįstai skyrė per didelę laisvės atėmimo bausmę ir taip padarė esminius BPK 218 straipsnio 2 dalies, 273, 291 straipsnių ir ir BK 54, 56, 61 ir 641 straipsnių pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, pasak kasatoriaus, neatsižvelgė į tai, kad kaltinamajame akte prokuroras nurodė, jog bylą galima nagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaip tai numatyta BPK 273 straipsnyje, dėl to teismas jam nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatų ir taip tyčia pasunkino jo teisinę padėtį, t. y. buvo šališkas.

Kasatorius teigia, kad nors teismas nuosprendyje konstatavo, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nepagrįstai netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. I. S. mano, kad jam visiškai prisipažinus įvykdžius nusikaltimą, nuoširdžiai gailintis ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas nepagrįstai skyrė didesnę bausmę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir taip pažeidė BK 54, 56 ir 61 straipsnių reikalavimus.

Nuteistasis mano, kad teismas, netinkamai subendrindamas paskirtas bausmes, pažeidė BK 63 straipsnio nuostatas ir pablogino jo teisinę padėtį.

Atsiliepimu į nuteistojo I. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl BPK 218 straipsnio 2 dalies, 273, 291 straipsnių ir BK 641 straipsnio nuostatų pažeidimo yra nepagrįsti. Iš kaltinamojo akto matyti, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, prokuroras nepateikė nuomonės dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo. I. S. nei BPK 218 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, nei prieš pradedant bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme iš esmės neišreiškė pageidavimo dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo teisme atlikimo. Todėl, neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo, kasatoriui ir kitiems nuteistiesiems M. P. ir R. P. BK 641 straipsnyje numatytų pagrindų bausmių švelninimui nebuvo.

Pasak prokuroro, kasacinio skundo argumentas dėl teismo šališkumo nepagrįstas, nes byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas (teisėja) rodė palankumą kuriai nors vienai iš proceso šalių arba kad buvo išankstinis teismo (teisėjos) nusiteikimas prieš kasatorių ar kitus nuteistuosius, taip pat kad kitaip buvo pažeistos kasatoriaus teisės, numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje.

Atsiliepime prokuroras teigia, kad kasatorius nepagrįstai nurodo, jog teismas turėjo taikyti jam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Įvertinus baudžiamosios bylos, kurioje kasatorius kartu su bendrininkais buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuteistas apysunkės nusikalstamos veikos (BK 178 straipsnio 2 dalis) padarymu, medžiagą, kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes, prokuroro nuomone, akivaizdu, kad vertinti kasatoriaus prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kaip savanorišką, taip pat kad jis iš tiesų dėl šios veikos padarymo nuoširdžiai gailisi ir po jos padarymo ėmėsi realių veiksmų sušvelninti šios veikos padarinius, jos pasekmes, nėra pakankamo ir abejonių nekeliančio pagrindo.

Anot prokuroro, įvertinus I. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis yra recidyvistas, teismo jam skirta bausmė yra teisinga, paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.), individualizuota tinkamai ir nėra per griežta.

Atsiliepime prokuroras nurodo, kad teismas, skirdamas kasatoriui griežtesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmę, teisingai atsižvelgė į bendrąsias bausmių skyrimo nuostatas, tinkamai pritaikė specialiąsias šios dalies nuostatas, susijusias su bausmės kasatoriui individualizavimu. Esminių BPK pažeidimų ar netinkamo baudžiamųjų įstatymų taikymo konstatuoti nėra pakankamo pagrindo.

Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo kasatoriui paskirtų bausmių subendrinimo, pažeidžiant BK 63 straipsnį, ir tuo tariamai pablogintos jo teisinės padėties, pasak prokuroro, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Nuteistojo I. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir paskirtos bausmės dydžio

Nuteistasis I. S. kasaciniame skunde teigia, kad teismas, nepagrįstai nepripažinęs jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), skyrė jam per griežtą bausmę.

Teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.).

Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013).

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. S., pareiškus jam įtarimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tokius parodymus davė ir teisme. Tačiau nėra pagrindo teigti, jog I. S. nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Kasatoriaus teisme deklaruotas nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką gali būti vertinamas tik kaip formalus. I. S. iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme nesiėmė priemonių nukentėjusiesiems padarytai žalai atlyginti, nukentėjusiųjų atsiprašė tik teisme, o tai kelia abejonių gailesčio nuoširdumu. Taigi nuteistajam I. S. šioje baudžiamojoje byloje teismai pagrįstai netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. S. bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į nuosavybę, nusikaltimą padarė būdamas teistas (devynis kartus), administracine tvarka baustas penkis kartus, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, yra recidyvistas. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog bausmės, didesnės už sankcijoje numatytą jos vidurkį, skyrimas atitinka ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl bausmės skyrimo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad skiriant bausmę netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas.

Dėl BK 641 straipsnio taikymo

BK 641 straipsnyje nustatyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prokuroras kaltinamajame akte nurodė, jog galima teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis). Sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju teisiamojo posėdžio pirmininkas balsu perskaito kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus, surašytus ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu, paskelbia byloje esančius dokumentus, supažindina su kitais įrodymais. Tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie su visais ar dalimi byloje esančių įrodymų yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių įrodymų išvardijimu (BPK 291 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad posėdžio metu klausimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo nebuvo keliamas, todėl buvo apklausti nukentėjusieji A. T. ir V. T., kaltinamieji M. P., R. P. ir I. S., paskelbta bylos medžiaga. Taigi pirmosios instancijos teisme procesas vyko bendra, o ne sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, netaikydami BK 641 straipsnio nuostatų ir nesumažinę I. S. paskirtos bausmės vienu trečdaliu, teisės taikymo klaidos nepadarė.

Dėl BK 63 straipsnio taikymo

Aplinkybė, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. nuosprendyje nesubendrino I. S. paskirtos bausmės su Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, negali būti vertinama kaip netinkamas baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio) taikymas, nes iki Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžio priėmimo Kauno apylinkės teismui 2014 m. gegužės 29 d. buvo pateiktas Vilniaus pataisos namų prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiais I. S. paskirtų bausmių subendrinimo. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi išspręstas bausmių pagal minėtus nuosprendžius subendrinimo klausimas. Taigi Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu I. S. paskirta bausmė nebuvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis dėl to, kad būtų išvengta dvigubo bausmių subendrinimo.

Kaip matyti iš Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties, įsiteisėjus Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiui, juo I. S. paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 punktais, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismui 2014 m. liepos 21 d. nutartimi jam paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausme ir I. S. paskirta galutinė subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis, pagal nuteistojo I. S. skundą, patikrinta Kauno apygardos teismo ir 2015 m. vasario 13 d. nutartimi pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo I. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                      Aurelijus Gutauskas

                                                                      Audronė Kartanienė

                                                                                             Vytautas Masiokas