Administracinė byla Nr. eA-3859-438/2018

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05152-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Tauragės žuvininkystės vietos veiklos grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Tauragės žuvininkystės vietos veiklos grupė“ skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas asociacija „Tauragės žuvininkystės vietos veiklos grupė“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą prašydamas: panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. liepos 10 d. raštą (sprendimą) Nr. BR6-9635(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“; panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija, ir ŽŪM) 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštą (sprendimą) Nr. 3JA-424-458-333 „Dėl atsakymo į skundą“. 
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014 m. lapkričio 4 d. mokėjimo prašymą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonės „Kolektyviniai veiksmai“ veiklos sritį „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos“, reg. Nr. 3KOL2-7-12-01-MP004 (toliau – Mokėjimo prašymas), skyrė 3  751,73 Eur paramos sumą vietoj prašytos 44 360,52 Eur paramos sumos. Agentūra nurodė, kad paramos sumažinimas taikytinas remiantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 m. veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės), Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos trečios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonės „Kolektyviniai veiksmai“ veiklos srities „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 3D-334 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos trečios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonės „Kolektyviniai veiksmai“ veiklos srities „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kompanijos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“  (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) bei 2013 m. birželio 6 d. paramos sutarties Nr. 3KOL2-7-12-01  (toliau – ir Paramos sutartis) nuostatomis.  Paramos sumažinimas pagal Administravimo taisyklių 81 punkto nuostatas laikomas kaip sankcija, todėl sankcijų taikymas pareiškėjo atžvilgiu turi būti siejamas su konkrečiais pareiškėjo padarytais teisės aktų ir (ar) paramos sutarties pažeidimais. Šiuo atveju Agentūra, priimdama sprendimą, turėjo nurodyti konkrečius pareiškėjo veiksmus ar neveikimo faktus, dėl ko atsirado pažeidimai, dėl ko taikytas paramos sumažinimas, tačiau sprendime apie tai nėra nieko paminėta. Agentūra, taikydama pareiškėjo paramos sumažinimo sankciją (pripažindama išlaidas netinkamomis finansuoti), nepateikė nei vieno fakto, kad konkrečiais veiksmais ir kokiais kitais prisiimtais įsipareigojimais paramos gavėjas ką nors pažeidė. Teikiant skundą ŽŪM buvo bandoma paanalizuoti, ar tarp minimų Agentūros galimų teisės normų bei sutarties sąlygų yra kažkokie pareiškėjo pažeidimai, dėl kurių atsirastų teisiniai pagrindai sankcijos taikymui, tačiau pareiškėjas jokių teisės pažeidimų nerado. Šiuos argumentus pareiškėjas pateikė ŽŪM, tačiau ji pareiškėjo argumentų net nenagrinėjo. Pareiškėjas pateikė Agentūrai paraišką paramai gauti bei ją patvirtinančius dokumentus. Paramos paraišką bei išlaidų tinkamumą ir dydį vertino Agentūros darbuotojai, kurie pripažino tinkamomis išlaidomis tas kategorijas ir sumas, kurios buvo pateiktos su mokėjimo prašymu, savo vertinimą pateikė ŽŪM sudarytam projektų atrankos komitetui, kuris taip pat vertino patį projektą, jo išlaidų tinkamumą bei pritarė šiam projektui ir išlaidoms. Agentūros mokėjimo prašymų skyrius, tikrindamas pateiktą mokėjimo prašymą, ignoravo ankstesnį Agentūros atliktą vertinimą. Mokėjimo prašymo vertinimas baigtas tik po 9 mėnesių. Agentūra (kaip ir ŽŪM) nenustatė nei vieno pareiškėjo atlikto teisės aktų pažeidimo fakto, todėl, nesant teisės pažeidimo, negali būti taikoma sankcija, dėl ko Agentūros sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjas, atlikdamas konkrečius veiksmus, vadovavosi ta teisės norma, kuri tuo metu galiojo, o Agentūra, nagrinėdama mokėjimo prašymą, jau vadovavosi teisės norma, kuri atsirado po atliktų konkrečių veiksmų. Nagrinėjamuoju atveju Administravimo taisyklių 7.7 ir 7.71 papunkčio normos negali būti taikomos, nes būtų pažeistas lex retro non agit principas. Agentūra, pasinaudodama tariama užsakomąja išlaidų skaičiuojamąja ekspertize, bando sukurti teisės normą pažeisdama įstatymų viršenybės principus. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, laikėsi teisės aktų reikalavimų, pirkimus atliko įstatymų numatyta tvarka, apie atliktus pirkimus informavo Agentūrą bei gavo jos vertinimą, kad, atliekant pirkimus, įstatymai nepažeisti ir pirkimai yra teisingi. Todėl Agentūros ir Ministerijos priimti sprendimai taikyti sankcijas neturi jokio teisinio pagrindo, dėl ko turi būti naikinami.
3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 4 d. pateikė Mokėjimo prašymą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonės „Kolektyviniai veiksmai“ veiklos sritį „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos“, reg. Nr. 3KOL2-7-12-01-MP004. Agentūra 2015 m. liepos 10 d. priėmė ginčijamą sprendimą „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (reg. Nr. BR6-9635) (toliau – ir Sprendimas), kur nurodyta, kad pareiškėjui suteikiama 3 751,73 Eur paramos suma vietoj prašytos 44 360,52 Eur paramos sumos. Pareiškėjui nesuteikiama 40 608,79 Eur paramos suma informacinių ir reklaminių pranešimų per masines visuomenės informavimo priemones apie žuvininkystę ir jos produktus parengimo, žuvininkystės ir akvakultūros produktų pristatymo (2 vnt.) bei dalyvavimo parodoje organizavimo paslaugų įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 7.7 papunkčiu, patikrino, ar Mokėjimo prašyme pateiktos išlaidos yra pagrįstos, ir atliko išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Iš viso nesuteikta 40 608,79 Eur paramos suma. Kompensuotina paramos suma pareiškėjui apskaičiuota vadovaujantis šiomis teisės aktų nuostatomis: Administravimo taisyklių 5 punktu, 7.7 papunkčiu, 84 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 18 punktu, 19.1 papunkčiu, 70 punktu, 2013 m. birželio 6 d. paramos sutarties Nr. 3KOL2-7-12-01 4.1 papunkčiu, kuriame numatyta, kad „išmokant paramos lėšas paramos gavėjui finansuojamos tik tos projekto išlaidos, kurios yra būtinos projektui vykdyti, tiesiogiai susijusios su projekto vykdymu bei patirtos nuo 2007 m. sausio 1 d. ir projekto įgyvendinimo metu, kaip tai numatyta  sutarties 5.1 punkte“. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo laikomasi Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklėse bei Paramos sutartyje nustatytų reikalavimų, Agentūra priėmė Sprendimą suteikti 3 751,73 Eur paramos sumą pagal Mokėjimo prašymą. Pareiškėja skunde teikia klaidinančius ir realios situacijos neatitinkančius argumentus. Agentūra pažymėjo, kad priėmė sprendimą neišmokėti paramos lėšų sumos dėl nustatytų pažeidimų, kuriuos Sprendime išsamiai, detaliai ir motyvuotai paaiškino. Agentūros nuomone, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio keliamus reikalavimus. Agentūrai nėra suprantamas pareiškėjo teiginys, kad Agentūra nepateikė nei vieno fakto, kaip pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimų.  Sprendime yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, susiejamos su įsipareigojimų nesilaikymu. Sprendime detaliai paaiškinta, kad atlikus išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę reikalavimų nesilaikymas užfiksuotas šiose srityse: 15 informacinių ir reklaminių pranešimų per masines visuomenės informavimo priemones apie žuvininkystę ir jos produktus; Žuvininkystės produktų pristatymas restorane „Barža“; Žuvininkystės produktų pristatymas Tauragės Pilies aikštėje; Dalyvavimas 2014 m. spalio 10–12 d. parodoje „Rinkis prekę Lietuvišką“. Agentūra ne tik detaliai pateikė nustatytus pažeidimus, bet ir paaiškino kokia yra nustatyta didžiausia rinkos kaina kiekvienu atveju. Sprendime aiškiai ir suprantamai išdėstytos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis nustatyti paminėti pažeidimai. Pareiškėjas yra neteisus teigdamas, kad sprendime nenurodyti pareiškėjo padaryti pažeidimai, kadangi jie yra aiškiai, detaliai ir motyvuotai išdėstyti. Iš pareiškėjo skundo akivaizdu, kad pareiškėjui yra aišku, kokia teisine baze ir konkrečiais teisės aktų punktais buvo vadovautasi priimant sprendimą. Agentūra, atlikusi išsamią išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, konkrečiai nustatė pažeidimus. Sprendime pateikti nustatyti faktai dėl akivaizdžiai užaukštintų kainų, o ne galimas pažeidimo nustatymas, kaip tą interpretuoja pareiškėjas. Agentūra negali skirti paramos lėšų tiems pareiškėjams, kurių atveju buvo nustatyti teisės aktų nuostatų pažeidimai. Vertinant pareiškėjo pateiktą Mokėjimo prašymą Agentūrai kilo pagrįstų įtarimų dėl to, kad pareiškėjo nurodytos išlaidos akivaizdžiai buvo užaukštintos. Kadangi pareiškėjo projekto veikla yra pateikiama viešojoje erdvėje, Agentūra visą Mokėjimo prašyme pateiktą informaciją galėjo patikrinti – susisiekti su dienraščių redaktoriais, restoranų administracija, parodų rengėjais ir kt., siekiant įvertinti Mokėjimo prašyme nurodytą kainą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Mokėjimo prašyme buvo nurodytos be galo didelės pirktų paslaugų kainos, Agentūra nedelsdama, jau 2014 m. gruodžio 9 d. atliko patikrą vietoje (toliau – ir Patikra vietoje), kuri truko nuo 9.00 val. iki 11.40 val. Patikros vietoje metu užfiksuoti duomenys buvo nurodyti Patikros vietoje ataskaitoje Nr. 3KOL2-7-12-01-MP004-115 (toliau – ir Patikros ataskaita). Agentūra, vertindama Patikros ataskaitą kartu su Mokėjimo prašymu nustatė, kad pareiškėjas prašo apmokėti nepagrįstai dideles sumas už nurodytas išlaidų grupes, todėl jau 2015 m. sausio 26 d. kreipėsi į nepriklausomą ekspertą UAB „Civitta“ siekiant nustatyti, ar nurodytų išlaidų kaina atitinka rinkos kainą ir nėra nepagrįstai didelė. UAB „Civitta“ yra įmonė, kuri viešai deklaruoja teikianti įvairias konsultavimo paslaugas, bei turinti reikiamos kompetencijos specialistų. Ekspertai neturi jokio suinteresuotumo, todėl abejoti jų atliktais skaičiavimais ir pateikta išvada Agentūra neturi pagrindo. Ekspertai atitiko kvalifikacinius reikalavimus dėl savo kompetencijos bei darbo patirties. Pareiškėjo Mokėjimo prašyme nurodytos investicijos – skelbimai, parodos, pristatymai ir kt. nėra sudėtingos apimties paslaugos, kadangi jų įkainius itin lengva patikrinti. Taigi ekspertai būtent tai ir padarė – kreipėsi į pareiškėjo Mokėjimo prašyme nurodytus paslaugų tiekėjus su analogiškais paklausimais – kiek kainuoja tokios pat paslaugos (į tiekėjus kreiptasi pagal pareiškėjo pateiktus paslaugų priėmimo – perdavimo aktus). Pažymėjo, kad paraiškų vertinimas ir mokėjimo prašymo vertinimas yra atskiros projekto įgyvendinimo sąlygos. Agentūra laikosi pozicijos, kad viršijančios išlaidų sumos nebuvo būtinos įsigyjant paslaugas, todėl Agentūra pagrįstai priėmė sprendimą. Atsakovo teigimu, kadangi šiuo atveju ne tik kad buvo atlikta Patikra vietoje, bet ir buvo kreiptasi į kvalifikuotus ekspertus prašant nustatyti, ar Mokėjimo prašyme nurodytos kainos nebuvo nepagrįstai užaukštintos, todėl Agentūra pagrįstai pratęsė Mokėjimo prašymo vertinimo trukmę. Agentūra atmetė pareiškėjo teiginius, kad „<...> konstatuojamos Administravimo taisyklių 7.7 ir 7.7.1 papunkčio normos buvo patvirtintos Žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 3D-89 <...> Agentūra, nagrinėdama mokėjimo prašymą, jau vadovavosi teisės norma, kuri atsirado po atliktų konkrečių veiksmų <...>“. Agentūra, siekdama išskirtinai apsaugoti Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos fondų piniginius interesus dar 2015 m. sausio 5 d. kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, t. y. prieš nurodomą pareiškėjo Administravimo taisyklių redakciją. Jei Agentūra nebūtų pasikreipusi į nepriklausomus ekspertus, galbūt būtų nukentėję tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Sąjungos finansiniai interesai, kadangi paramos lėšos būtų buvę panaudotos nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėjas, teikdamas Mokėjimo prašymą, prisiėmė riziką, kad jo Mokėjimo prašymas gali būti atmestas (ar pritaikyta sankcija), jei Agentūra nustatys teisės aktų nuostatų pažeidimus. Atsakovas, pasisakydamas dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, nurodė, jog pareiškėjui Agentūra niekada nebuvo davusi garantijų, kad parama pagal Mokėjimo prašymą bus išmokėta pilna apimtimi.
5. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas paaiškino, kad Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl ginčijamo sprendimo bei 2015 m. rugpjūčio 7 d. skundą dėl Agentūros 2015 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr. BR6-10808 „Dėl informacijos pateikimo“, priėmė ginčijamą raštą. Ministerijos nuomone, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi Agentūra, vertindama Mokėjimo prašyme nurodytas investicijas, ir nustačiusi, jog įsigytos investicijos viršiją didžiausią rinkos kainą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi išlaidos viršijančios didžiausią rinkos kainą, nėra būtinos ir todėl negali būti laikomos tinkamomis finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti ir ginčijamą raštą, kuriuo buvo pritarta ginčijamam sprendimui.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo asociacijos „Tauragės žuvininkystės vietos veiklos grupė“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas vyksta dėl Agentūros 2015 m. liepos 10 d. sprendimo BR6-9635(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ bei ŽŪM 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 3JA-424-458-333 „Dėl atsakymo į skundą“ pagrįstumo ir teisėtumo.
9. Teismas nustatė, kad Agentūra pagal pareiškėjo pateiktą Mokėjimo prašymą 2015 m. liepos 10 d. sprendimu skyrė 3 751,73 Eur paramos sumą vietoje prašytos 44 360,52 Eur paramos sumos. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas pateikė skundus ŽŪM, kuri išnagrinėjusi skundus, 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu konstatavo, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas taip pat nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi konstatavo, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 2R-211(4R-524), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2015 m. liepos 10 d. sprendimo, yra neteisėtas. Nutartyje nurodyta, kad Komisija nėra privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo institucija, ir siekiant pareiškėjo teises apginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, bei užtikrinti proceso ekonomiškumą ir greitumą, nėra pagrindo grąžinti Komisijai nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Agentūros sprendimo.
10. Teismas, įvertinęs visus įrodymus, padarė išvadą, jog kompensuotina paramos suma pareiškėjui buvo apskaičiuota, vadovaujantis Administravimo taisyklių 5 punktu, 7.7 papunkčiu, 84 punktu; Įgyvendinimo taisyklių 18 punktu, 19.1 papunkčiu, 70 puntu; 2013 m. birželio 6 d. paramos sutarties Nr. 3KOL2-7-12-01 4.1 papunkčiu. Pareiškėjo ginčijamame Agentūros Sprendime yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, susiejamos su įsipareigojimų nesilaikymu. Sprendimas yra detalus, jame paaiškinta, kokiose srityse nustatytas reikalavimų nesilaikymas (atlikus išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę): 15 informacinių ir reklaminių pranešimų per masines visuomenės informavimo priemones apie žuvininkystę ir jos produktus; žuvininkystės produktų pristatymas restorane „Barža“; žuvininkystės produktų pristatymas Tauragės Pilies aikštėje; dalyvavimas 2014 m. spalio 10–12 d. parodoje „Rinkis prekę Lietuvišką“. Agentūra Sprendime aiškiai nurodė pažeidimus, atliko išsamią išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, laikėsi Agentūros Nuostatų. Agentūra pagrįstai nurodė, kad negali skirti paramos lėšų tiems pareiškėjams, kurių atveju buvo nustatyti teisės aktų nuostatų pažeidimai. Kadangi vertinant pareiškėjos pateiktą Mokėjimo prašymą Agentūrai kilo pagrįstų įtarimų dėl to, kad pareiškėjo nurodytos išlaidos akivaizdžiai užaukštintos, buvo atlikta patikra vietoje 2014 m. gruodžio 9 d. Patikros vietoje metu užfiksuoti duomenys buvo nurodyti Patikros vietoje ataskaitoje Nr. 3KOL2-7-12-01-MP004-115. Vertinant Patikros ataskaitą kartu su Mokėjimo prašymu buvo nustatyta, kad pareiškėjas prašo apmokėti nepagrįstai dideles sumas už nurodytas išlaidas. Agentūra 2015 m. sausio 26 d. kreipėsi į nepriklausomą ekspertą UAB „Civitta“, siekiant nustatyti, ar nurodytų išlaidų kaina atitinka rinkos kainą ir nėra nepagrįstai didelė. Agentūros pasitelkti nepriklausomi ekspertai įvertino nurodytas išlaidas, o Agentūra vertino išlaidų atitiktį Administravimo taisyklių nuostatoms, nes Agentūra tikrina mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą (7.7 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamą sprendimą priėmusio atsakovo atliktu jo veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti neatitinkančius VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Agentūra pagrįstai nurodo, kad paraiškų vertinimas yra atskiras etapas, kur pareiškėjai nusimato rodiklius ir tikslus, kuriuos ketina pasiekti, bei investicijas ir lėšas, kurias patirs įgyvendinant projektą. Paraiškų vertinimas ir mokėjimo prašymo vertinimas yra atskiros projekto įgyvendinimo sąlygos. Agentūra pagrįstai laikosi pozicijos, jog viršijančios išlaidų sumos nebuvo būtinos įsigyjant paslaugas.
11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Agentūra turėjo įvertinti Mokėjimo prašymą ir lėšas užsakyti per 30 darbo dienų, tačiau tai padarė tik po 9 mėnesių, nurodė, jog vadovaujantis Administravimo taisyklėmis, mokėjimo prašymo vertinimo ir pinigų užsakymo laikas pratęsiamas tais atvejais, kai vertinant mokėjimo prašymą Agentūra paramos gavėjo prašo pateikti trūkstamus duomenis, ištaisyti nurodytus mokėjimo prašymo trūkumus, yra atliekamos patikros vietoje ar tyrimas dėl įtariamo pažeidimo, mokėjimo prašymo vertinimas atitinkamai pratęsiamas paklausimo išsiuntimo ir atsakymo gavimo, patikros vietoje atlikimo ar pažeidimo tyrimo atlikimo laikotarpiui. Šiuo gi atveju buvo atlikta Patikra vietoje, be to, buvo kreiptasi į kvalifikuotus ekspertus, prašant nustatyti, ar Mokėjimo prašyme nurodytos kainos nebuvo nepagrįstai užaukštintos, todėl Agentūra pagrįstai pratęsė Mokėjimo prašymo vertinimo trukmę. 2015 m. sausio 28 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Agentūra kreipėsi į pareiškėją su pranešimu, nurodant, jog įgyvendinant Projektą pareiškėjas galėjo pažeisti Paramos sutarties sąlygas. Agentūra informavo pareiškėją, kad sustabdė Mokėjimo prašymo nagrinėjimą, kol bus ištirta, ar įtarimai dėl pažeidimo yra pagrįsti, ir (arba) priimtas sprendimas dėl sankcijų taikymo. Agentūra kreipėsi į kvalifikuotus nepriklausomus ekspertus tik po to, kai pati nustatė galimus pažeidimus, o nepriklausomų ekspertų konsultacija buvo reikalinga Agentūrai priimti išvadą dėl užaukštintų kainų. Pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą investicijų įsigijimą ir turi užtikrinti, kad faktiškai patirtos išlaidos yra būtinos. Pareiškėjas, teikdamas Mokėjimo prašymą, kartu prisiėmė ir riziką, kad jo Mokėjimo prašymas gali būti atmestas ar pritaikyta sankcija, jei Agentūra nustatys teisės aktų nuostatų pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-723-858/2016) nurodė, kad net ir tuomet, kai parama jau yra skirta, pasirašyta paramos sutartis ir pateiktas mokėjimo prašymas išlaidoms finansuoti, tai savaime pareiškėjui nesukūrė teisėtų lūkesčių, jog jo prašymas dėl naujo mokėjimo prašymų pateikimo grafiko bus besąlygiškai patenkintas. Šiuo gi atveju pareiškėjui Agentūra negarantavo, kad parama pagal Mokėjimo prašymą bus išmokėta pilna apimtimi. Teismas, vertindamas visus įrodymus, konstatavo, jog Agentūros 2015 m. liepos 10 d. sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo.
12. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčijamas Ministerijos raštas yra pagrįstas ir teisėtas. Agentūra pateikė Ministerijai dokumentus ir pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių paaiškinimus. Ministerija, priimdama ginčijamą sprendimą, pagrįstai nurodė, kad Agentūra, vertindama Mokėjimo prašyme nurodytas investicijas, nustačiusi, kad įsigytos investicijos viršija didžiausią rinkos kainą, priėmė sprendimą jog išlaidos viršijančios didžiausią rinkos kainą nėra būtinos ir todėl negali būti laikomos tinkamomis finansuoti. Teismas priėjo išvadą, kad esant pagrįstam ir teisėtam Agentūros sprendimui, nėra pagrindo naikinti ginčijamo atsakovo Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo, kuriuo iš esmės buvo pritarta Agentūros sprendimui.

III.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo ginčijamame Agentūros sprendime yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, susiejamos su įsipareigojimų nesilaikymu. Pirma, Agentūros sprendime nėra nurodyta, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko pareiškėjas ir kokias konkrečiai teisės aktų ir sutarties nuostatas pažeidė. Agentūra nenurodė ir nepagrindė, koks yra priežastinis ryšys tarp Agentūros nurodytų teisės aktų ir pareiškėjui nesuteikiamos paramos, t. y. Agentūra nenustatė nei vieno pareiškėjo atlikto teisės aktų pažeidimo fakto, o rėmėsi išskirtinai išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertize. Agentūros sprendime nėra jokių faktų, motyvų ir argumentų apie „Agentūros pačios nustatytus pažeidimus“ . Antra, Agentūros sprendime netinkamos finansuoti išlaidų sumos nurodytos remiantis išimtinai tik ekspertinio konsultavimo ataskaitų duomenimis. Tačiau bylos medžiagoje yra kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teisę gauti visą paramos sumą. Skirtingai nei konstatuoja teismas, jokio pažeidimo Agentūra nebuvo nustačiusi iki to momento, kai kreipėsi 2015 m. sausio 26 d. raštu į UAB „Civitta“ dėl išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizės. Teismo sprendime netinkamos finansuoti išlaidų sumos nurodytos remiantis išimtinai ekspertinio konsultavimo ataskaitų duomenimis. Vien šių duomenų nepakanka tam, kad būtų priimtas sprendimas mažinti paramos sumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-788-415/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017).
2. Ekspertinio konsultavimo ataskaitos netenkina nustatyto reikalavimo tokio pobūdžio ataskaitoms, kadangi neatitinka profesionalumo principo – UAB „Civitta“ neturi teisės atlikti tokio pobūdžio ekspertinio tyrimo, taip pat neturi ir atitinkamų kvalifikacijos gebėjimų tokiam tyrimui atlikti. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba jo filialai ar nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, finansų ministro patvirtintose Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašo sudarymo, tvarkymo ir skelbimo taisyklėse nustatyta tvarka įrašomi į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (toliau – ir Išorės vertintojų sąrašas) ir laikomi atitinkančiais šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus kitą dieną po paskelbimo apie jų įrašymą į šį sąrašą Priežiūros įstaigos interneto tinklalapyje. Taigi, tik tie juridiniai asmenys, kurie yra įrašyti į Išorės vertintojų sąrašą, turi teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla. UAB „Civitta“ nėra įrašyta į Išorės vertintojų sąrašą, kas reiškia, jog ji neturi teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla. Dėl šios priežasties UAB „Civitta“ dokumentai nagrinėjamoje byloje turėtų būti vertinami kaip neatitinkantys Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų. Šioje byloje esančios UAB „Civitta“ parengtos ekspertinio konsultavimo ataskaitos neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 10–14 punktų reikalavimų. Ekspertinio konsultavimo ataskaitos neatitinka profesinių sprendimų skaidrumo principo – ataskaitose daromos išvados nepagrįstos, nėra aiškus ir suprantamas palyginamasis vertinimas su pareiškėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Agentūros sprendimo esminis ir vienintelis pagrindas buvo ekspertinio konsultavimo ataskaitų duomenys, toks sprendimas neatitinka ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
3. Byloje yra surinkti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtas išlaidas už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytu būdu įgytas paslaugas: Paslaugų sutartys, darbų priėmimo-perdavimo aktai, sąskaitos faktūros ir pareiškėjo realiai patirtas išlaidas pagrindžiantys mokėjimo dokumentai, tačiau teismas šių įrodymų netyrė ir nevertino.
14. Atsakovas ŽŪM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
15. Atsakovas nurodo, kad Agentūra, vertindama Mokėjimo prašyme nurodytas investicijas ir nustačiusi, jog įsigytos investicijos viršija didžiausią rinkos kainą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi išlaidos viršijančios didžiausią rinkos kainą nėra būtinos, todėl negali būti laikomos tinkamomis finansuoti. Taip pat atkreipia dėmesį, jog ekspertinio konsultavimo ataskaita yra tik vienas iš dokumentų, reikalingų Agentūrai siekiant atlikti konkrečių pažeidimų tyrimą ir išspręsti teisinės atsakomybės taikymo (netaikymo) klausimą bei priimti individualų administracinį aktą (sprendimą). Vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamą sprendimą priėmusio atsakovo atliktu jo veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
16. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
17. Atsakovas nurodo, kad sutinka su teismo sprendimo motyvais, jog Agentūros sprendime yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, jos susiejamos su įsipareigojimų nesilaikymu. Teismo sprendime pažymėta, kad Agentūra visų pirma atliko patikrą vietoje, o tik tuomet kreipėsi konsultacijos į nepriklausomus ekspertus. 2015 m. sausio 25 d. Agentūra kreipėsi į nepriklausomą ekspertą UAB „Civitta“, siekiant nustatyti, ar nurodytų išlaidų kaina atitinka rinkos kainą ir nėra nepagrįstai didelė. Kaip teisingai nurodyta teismo sprendime, Agentūros pasitelkti nepriklausomi ekspertai įvertino Mokėjimo prašyme nurodytas išlaidas, o Agentūra vertino išlaidų atitiktį Administravimo taisyklių nuostatoms, nes būtent Agentūra tikrina Mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą. Teismas padarė teisingą išvadą, kad Agentūra kreipėsi į kvalifikuotus nepriklausomus ekspertus tik po to, kai pati nustatė galimus pažeidimus, o nepriklausomų ekspertų konsultacija buvo reikalinga Agentūrai priimti išvadą dėl užaukštintų kainų. Agentūros sprendime išskirta kiekvienos paslaugos sritis, suprantamai nurodytas ekspertizės tikslas – nustatyti ar investicijos įsigytos ne užaukštintomis kainomis. Be to, prie kiekvienos paslaugos yra pateikiamas atskiras apskaičiavimas, kur aiškiai matoma, kokia dalis paramos lėšų pareiškėjui yra skiriamas, ir kuri dalis nėra skiriama. Agentūra nesutinka su klaidingais teiginiais, kad Agentūra nenustatė nei vieno pareiškėjo atlikto teisės aktų pažeidimo fakto, o rėmėsi išskirtinai išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertize. Vertinant pareiškėjo pateiktą Mokėjimo prašymą Agentūrai kilo pagrįstų įtarimų dėl to, kad pareiškėjo nurodytos išlaidos buvo užaukštintos. Kadangi pareiškėjo projekto veikla yra pateikiama viešojoje erdvėje, Agentūra visą Mokėjimo prašyme pateiktą informaciją galėjo patikrinti – susisiekti su dienraščių redaktoriais, restoranų administracija, parodų rengėjais ir kt., siekiant įvertinti Mokėjimo prašyme nurodytą kainą. Atsižvelgiant į tai, kad Mokėjimo prašyme buvo nurodytos be galo didelės pirktų paslaugų kainos, Agentūra nedelsdama, jau 2014 m. gruodžio 9 d. atliko patikrą vietoje. Agentūra, vertindama Patikros ataskaitą kartu su Mokėjimo prašymu, nustatė, kad pareiškėjas prašo apmokėti nepagrįstai dideles sumas už nurodytas išlaidų grupes, todėl jau 2015 m. sausio 26 d. kreipėsi į nepriklausomą ekspertą UAB „Civitta“ siekiant nustatyti, ar nurodytų išlaidų kaina atitinka rinkos kainą ir nėra nepagrįstai didelė. Primename, jog UAB „Civitta“ yra įmonė, kuri viešai deklaruoja teikianti įvairias konsultavimo paslaugas, bei turinti reikiamos kompetencijos specialistų. Ekspertai neturi jokio suinteresuotumo, todėl abejoti jų atliktais skaičiavimais ir pateikta išvada Agentūra neturi pagrindo. Ekspertai atitiko kvalifikacinius reikalavimus dėl savo kompetencijos bei darbo patirties. Pažymi, kad Mokėjimo prašyme nurodytų investicijų (straipsnių parengimas, pristatymo paslaugos tiek Tauragės aikštėje, tiek restorane UAB „Barža“, dalyvavimas parodoje) specifika nėra sudėtinga ar kompleksiška, todėl Agentūros pasitelkti nepriklausomi ekspertai galėjo įvertinti nurodytas išlaidas. Agentūra kreipėsi į kvalifikuotus nepriklausomus ekspertus tik po to, kai pati įtarė galimus pažeidimus, o nepriklausomų ekspertų konsultacija buvo reikalinga patvirtinti/paneigti Agentūros įtarimą dėl užaukštintų kainų. Pažymi, kad vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamą sprendimą priėmusio atsakovo atliktu jos veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Patikros vietoje metu buvo surinkta informacija apie vykusius renginius – dalyvių sąrašai, seminarų ir parodų skelbimai, seminarų metu pristatyta medžiaga ir kt., tačiau akivaizdu, kad Agentūros tikrintojas, darydamas tokių dokumentų kopijas Patikros vietoje metu, negali aiškiai konstatuoti pažeidimo, nes tam reikalinga išsami analizė. Būtent gavęs Patikros vietoje ataskaitą Agentūra turėjo galimybę patikrinti (sulyginti su Mokėjimo prašymo duomenimis), ar tikrai pareiškėjas galėjo patirti tokias dideles išlaidas iš esmės paprastoms bei kompleksiškumu nepasižyminčiomis investicijoms. Pažymi, kad Agentūra, turėdama ne vieno šimto analogiškų projektų vertinimo patirtį, žino aktualiu metu vyraujančias rinkos kainas, ir Agentūra specialistams nėra sudėtinga identifikuoti atvejus, kuomet pareiškėjai prašo ženkliai didesnių paramos lėšų, nei vyraujančios rinkos kainos. Pareiškėjas galbūt nutyli ir itin svarbias bylai aplinkybes, kad į jį buvo kreiptasi nurodant, kad Agentūrai kilo įtarimų ir yra atliekamas tyrimas dėl užaukštintų kainų. Agentūra 2015 m. sausio 28 d. raštu Nr. BR6-1058 (12.4). „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją su pranešimu apie tai, kad kilo įtarimų, jog įgyvendinant projektą „Konkurencingo žuvininkystės sektoriaus kūrimas, formuojant teigiamą žuvininkystės sektoriaus įvaizdį, skatinantį žuvininkystės ir akvakultūros produktų vartojimą, propaguojantį ekologinę žuvininkystę ir jos produktų vartojimą, prisidedantį prie žuvininkystės produktų kokybės ir vertės didinimo bei naujų rinkų paieškos“ pareiškėjas galėjo pažeisti Paramos sutarties sąlygas. Faktą, kad Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus esant įtarimams dėl netinkamai naudojamų paramos lėšų ir naudoti šių nepriklausomų ekspertų pateiktą ekspertinę išvadą priimant sprendimą, yra ne kartą patvirtinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2017 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018). Kartu pažymėtina, kad LVAT praktikoje yra pasisakyta, kad atliekant vidutinės rinkos kainos paskaičiavimą UAB „Civitta“ ekspertai tokioje ataskaitoje pateikia išvadas dėl pareiškėjo įsigytų prekių maksimalios (vidutinės) rinkos kainos, t. y. ja iš esmės yra pasiekiamas tikslas išsiaiškinti, ar prekių įsigijimo kainos nebuvo nepagrįstai per didelės, tokios ekspertizės nelaikyti išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertize nėra pagrindo (2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017). Taigi teismų praktikoje nėra pripažįstama, kad UAB „Civitta“ negali teikti tokio pobūdžio ekspertinio konsultavimo ataskaitų (2016 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016; 2017 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017). Skundžiamame sprendime aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad atliekant ekspertizę nustatė investicijų rinkos kainas, todėl nėra suprantama, kodėl tai pareiškėjas prilygina turto vertinimui. Teismas aiškiai nurodė, kad tai, jog UAB „Civitta“ konsultavimo ataskaita parengta ne pagal Turto ir verslo vertinimo įstatymą, nereiškia, kad UAB „Civitta“ atlikti skaičiavimai yra netinkami. Nors pareiškėjas ir nesutiko su nepriklausomų ekspertų vertinimu, nebuvo pateikta tinkamų įrodymų, paneigiančių nepriklausomų ekspertų pateiktas išvadas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje konstatavo, kad UAB „Civitta“ direktorius D. V. yra atsakingas už dotacijų ir projektų valdymą. Šioje byloje teismas konstatavo, kad atlikęs ekspertizę asmuo – būtent D. V., atitinka reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnyje: turi tinkamą išsilavinimą, turi darbo, susijusio su turto vertinimu, patirties; nebuvo bylos metu įrodyta, kad jis nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Taigi, teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis asmuo, kuris atliko ekspertinį vertinimą, atitinka profesionalumo principo keliamus reikalavimus. Minimos bylos atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suformuotą teisminę praktiką (2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017), neturėjo pagrindo teigti, kad UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita surašyta neturint pagrįstos teisės atlikti ekspertinį tyrimą, derančios su kvalifikaciniais gebėjimais. Šiuo aspektu ekspertinis tyrimas atitiko nurodytą profesionalumo principą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad nepriklausomų ekspertų atlikti tyrimai neatitinka profesinių sprendimų skaidrumo principo. Agentūros turimais duomenimis pareiškėjas šiuo metu jokios veiklos nevykdo, nėra nei vieno darbuotojo, o 2017 m. birželio 21 d. atliktos patikros vietoje metu nustatyta, kad projekto įgyvendinimo vietoje nėra visiškai nieko, susijusio su pareiškėjo veikla – ten yra įsikūrusios kitos įmonės. Taigi, įvertinus visumą faktų yra akivaizdu, kad pareiškėjo tikslas buvo ne žuvininkystės veiklos vykdymas ir plėtojimas, o Europos Sąjungos paramos lėšų gavimas, deklaruojant dešimtis kartų didesnes sumas, nei buvo realiai patirta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. BR6-9635(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriuo Agentūra, įvertinusi Mokėjimo prašymą, atliktos išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizės išvadas, nusprendė nesuteikti 40 608,79 Eur paramos sumos informacinių ir reklaminių pranešimų per masines visuomenės informavimo priemones apie žuvininkystę ir jos produktus parengimo, žuvininkystės ir akvakultūros produktų pristatymo (2 vnt.) bei dalyvavimo parodoje organizavimo paslaugų įsigijimo išlaidoms kompensuoti ir pareiškėjui suteikė 3 751,73 Eur paramos sumą vietoj prašytos 44 360,52 Eur paramos sumos, ir  Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 3JA-424-458-333 „Dėl atsakymo į skundą“, kuriuo konstatuota, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Nesutikdamas su tokiais Agentūros, ŽŪM sprendimais, pareiškėjas kreipėsi į teismą, kuris skundžiamu sprendimu, įvertinęs administracinės procedūros duomenis, ekspertizės išvadas, Agentūros 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. BR6-9635(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, konstatavo, kad Agentūros 2015 m. liepos 10 d. sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo. Teismas taip pat priėjo išvadą, kad esant pagrįstam ir teisėtam Agentūros sprendimui, nėra pagrindo naikinti ginčijamo Ministerijos 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 3JA-424-458-333 „Dėl atsakymo į skundą“, kuriuo iš esmės buvo pritarta Agentūros sprendimui.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad Agentūros 2015 m. liepos 10 d. sprendime nėra nurodyta, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko pareiškėjas ir kokias konkrečiai teisės aktų ir sutarties nuostatas pažeidė. Agentūra nenurodė ir nepagrindė, koks yra priežastinis ryšys tarp Agentūros nurodytų teisės aktų ir pareiškėjui nesuteikiamos paramos, t. y. Agentūra nenustatė nei vieno pareiškėjo atlikto teisės aktų pažeidimo fakto, o rėmėsi išskirtinai išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertize. Pareiškėjas akcentuoja, kad Agentūros sprendime netinkamos finansuoti išlaidų sumos nurodytos remiantis išimtinai tik ekspertinio konsultavimo ataskaitų duomenimis.
21. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 4 d. pateikė mokėjimo prašymą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonės „Kolektyviniai veiksmai“ veiklos sritį „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos“, reg. Nr. 3KOL2-7-12-01-MP004. Agentūra 2015 m. liepos 10 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui suteikiama 3 751,73 Eur paramos suma vietoj prašytos 44 360,52 Eur paramos sumos. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 3D-566 redakcija), 7.7 papunkčiu, patikrino, ar Mokėjimo prašyme pateiktos išlaidos yra pagrįstos, ir atliko išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Kompensuotina paramos suma pareiškėjui apskaičiuota vadovaujantis Administravimo taisyklių 5 punktu, 7.7 papunkčiu, 84 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 18 punktu, 19.1 papunkčiu, 70 punktu, 2013 m. birželio 6 d. paramos sutarties Nr. 3KOL2-7-12-01 4.1 papunkčiu, kuriame numatyta, kad „išmokant paramos lėšas paramos gavėjui finansuojamos tik tos projekto išlaidos, kurios yra būtinos projektui vykdyti, tiesiogiai susijusios su projekto vykdymu bei patirtos nuo 2007 m. sausio 1 d. ir projekto įgyvendinimo metu, kaip tai numatyta  sutarties 5.1 punkte“. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo laikomasi Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklėse bei Paramos sutartyje nustatytų reikalavimų, Agentūra priėmė Sprendimą suteikti 3 751,73 Eur paramos sumą pagal Mokėjimo prašymą.
22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo išdėstyta pozicija, kad Agentūros 2015 m. liepos 10 d. sprendime detaliai paaiškinta, kad atlikus išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę reikalavimų nesilaikymas užfiksuotas šiose srityse: 15 informacinių ir reklaminių pranešimų per masines visuomenės informavimo priemones apie žuvininkystę ir jos produktus; žuvininkystės produktų pristatymas restorane „Barža“; žuvininkystės produktų pristatymas Tauragės Pilies aikštėje; dalyvavimas 2014 m. spalio 10–12 d. parodoje „Rinkis prekę Lietuvišką“. Agentūra ne tik detaliai pateikė nustatytus pažeidimus, bet ir paaiškino kokia yra nustatyta didžiausia rinkos kaina kiekvienu atveju. Agentūros sprendime aiškiai ir suprantamai išdėstytos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis nustatyti paminėti pažeidimai. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjui yra aišku, kokiais konkrečiais teisės aktais buvo vadovautasi priimant sprendimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamą sprendimą priėmusio atsakovo atliktu jo veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
23. Byloje nustatyta, kad vertinant pareiškėjo pateiktą Mokėjimo prašymą Agentūrai kilo pagrįstų įtarimų dėl to, kad pareiškėjo nurodytos išlaidos akivaizdžiai buvo užaukštintos. Agentūra 2014 m. gruodžio 9 d. atliko patikrą vietoje, patikros vietoje metu užfiksuoti duomenys buvo nurodyti Patikros vietoje ataskaitoje Nr. 3KOL2-7-12-01-MP004-115. Agentūra, vertindama Patikros ataskaitą kartu su Mokėjimo prašymu, nustatė, kad pareiškėjas prašo apmokėti nepagrįstai dideles sumas už nurodytas išlaidų grupes, todėl 2015 m. sausio 26 d. kreipėsi į nepriklausomą ekspertą UAB „Civitta“ siekiant nustatyti, ar nurodytų išlaidų kaina atitinka rinkos kainą ir nėra nepagrįstai didelė. Agentūra 2015 m. sausio 28 d. raštu Nr. BR6-1058 (12.4) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją su pranešimu apie tai, kad kilo įtarimų, jog įgyvendinant projektą „Konkurencingo žuvininkystės sektoriaus kūrimas, formuojant teigiamą žuvininkystės sektoriaus įvaizdį, skatinantį žuvininkystės ir akvakultūros produktų vartojimą, propaguojantį ekologinę žuvininkystę ir jos produktų vartojimą, prisidedantį prie žuvininkystės produktų kokybės ir vertės didinimo bei naujų rinkų paieškos“ pareiškėjas galėjo pažeisti Paramos sutarties sąlygas. Agentūra informavo pareiškėją, kad sustabdė Mokėjimo prašymo nagrinėjimą, kol bus ištirta, ar įtarimai dėl pažeidimo yra pagrįsti, ir (arba) priimtas sprendimas dėl sankcijų taikymo.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Civitta“ neturi teisės Agentūrai teikti paslaugų, siekiant ištirti, ar pareiškėjas padarė atitinkamus pažeidimus. Pareiškėjo teigimu, UAB „Civitta“ neturi teisės atlikti tokio pobūdžio ekspertinio tyrimo, taip pat neturi ir atitinkamų kvalifikacijos gebėjimų tokiam tyrimui atlikti. Su šiais pareiškėjo argumentais teismas nesutinka.
25. Teismų praktikoje nėra pripažįstama, kad UAB „Civitta“ negali teikti tokio pobūdžio ekspertinio konsultavimo ataskaitų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016; 2017 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017; 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017; 2018 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018). Nagrinėjamu atveju Agentūra rėmėsi UAB „Civitta“ atlikta užsakomąja išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertize, t. y. pateiktomis ekspertinio konsultavimo ataskaitomis, kurias pasirašė D. V.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018, kurioje ginčas kilo dėl Agentūros išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo, nurodė, kad UAB „Civitta“ direktorius D. V. yra atsakingas už dotacijų ir projektų valdymą. Šioje byloje teismas konstatavo, kad atlikęs ekspertizę asmuo – būtent D. V., atitinka reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnyje: turi tinkamą išsilavinimą, turi darbo, susijusio su turto vertinimu, patirties; nebuvo bylos metu įrodyta, kad jis nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Taigi, teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis asmuo, kuris atliko ekspertinį vertinimą, atitinka profesionalumo principo keliamus reikalavimus.
26. Pažymėtina, kad UAB „Civitta“ pateikta ekspertinio konsultavimo ataskaita yra tik vienas iš įrodymų byloje, kurį galima paneigti pateikus kitus (priešingus) rašytinius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas iš esmės nesutinka su UAB „Civitta“ išvadomis, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių ekspertų ataskaitose pateiktas išvadas, nepateikė. Be to, nėra pagrindo konstatuoti, kad ekspertinio konsultavimo ataskaitos neatitinka profesinių sprendimų skaidrumo principo.
27. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo asociacijos „Tauragės žuvininkystės vietos veiklos grupė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys