Baudžiamoji byla Nr. e1-3242-1130/2025

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00238-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 

1.2.9.4; 2.12.1.3

        (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 7 d. 

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje  

V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, teistas, paskutinį kartą:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), paskiriant jam laisvės atėmimo bausmes, atitinkamai, 9 (devyniems) mėnesiams ir 1 (vieneriems) metams. Bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir V. M. skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmės terminas sutrumpintas trečdaliu ir V. M. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

V. M. 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu jam skirtomis bausmėmis: pridedant dalį – vieną mėnesį laisvės atėmimo bausmės, skirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu, pakeitus 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę į 1 (vieno) mėnesio 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę; pridedant visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu V. M. skirtą laisvės atėmimo bausmę – 1 (vienerius) metus, V. M. skiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Nuosprendžiu V. M. pripažintas recidyvistu;

kaltinamas pagal BK 159 straipsnį.

Teismas

n u s t a t ė :

V. M. apgaulės būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, o būtent: jis nuo 2024 m. spalio 28 d. 21.00 val. iki 2024 m. spalio 29 d. 9.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pažadėdamas 20 eurų atlygį bei veikdamas apgaulės būdu, į nusikalstamą veiką įtraukė nepilnametį – T. R., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus bei veikdamas kartu su šiuo nepilnamečiu, iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, pagrobė S. M. priklausantį 2 000 eurų vertės motorolerį „Aprilia SR“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 straipsnyje, t. y. apgaulės būdu įtraukė vaikus į nusikalstamą veiką.

2025 m. kovo 17 d. gautas pranešimas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, dėl to, kad 2025 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M. pripažintas kaltu padaręs, be kita ko, nusikalstamą veiką, numatytą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu padaręs, be kita ko, nusikalstamą veiką, numatytą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 28 d. 21.00 val. iki 2024 m. spalio 29 d. 9.00 val. jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su nepilnamečiu T. R., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pagrobė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį S. M. priklausantį 2 000 eurų vertės turtą - motorolerį „Aprilia SR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu V. M. parodė, kad 2024 m. spalio 28 d. jis kartu su savo sūnaus pažįstamu (pastarajam apie (duomenys neskelbtini) metų) užėjo į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, norėdamas pavogti daiktus. Prieš eidamas į šią aikštelę jis minėtam savo sūnaus pažįstamam pamelavo, kad reikės padėti perstumti jo motorolerį, už ką pažadėjo 50 eurų atlygį. Jam buvo reikalinga pagalba, kadangi jis vienas nebūtų galėjęs pastumti motorolerį. Požeminėje aikštelėje pamatęs neprirakintą motorolerį jis kartu su juo buvusiam sūnaus pažįstamam pasakė, kad tai jo motoroleris, ir jie šį motorolerį išstūmė, kurį nuvarė į jo name esantį sandėliuką. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad 2024 m. spalio 28 d. apie 20.00 val. pas jo sūnų E. M. (E. M.) į namus buvo atėjęs kažkoks draugas (pastarojo duomenų jis nežino). Jis savo sūnui buvo pasakęs, kad šiam jis nupirko motorolerį. Iš tikrųjų motorolerio jis nupirkęs nebuvo - motorolerį jis buvo matęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių aikštelėje. Jis ketino šį motorolerį pavogti ir padovanoti sūnui. 2024 m. spalio 28 d. apie 20.00 val. jis paprašė sūnaus draugo padėti jam atsivaryti motorolerį, kad galėtų pastarąjį padovanoti sūnui. Sūnaus draugas sutiko - pastarasis nežinojo, kad jis motorolerį ketino pavogti. Apie 21.00 val. jie pėsčiomis nuėjo iki namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo metu kažkokie žmonės išeidinėjo iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, todėl jie lengvai pateko į aikštelės vidų. Jis parodė sūnaus draugui motorolerį, kurį jis neva nupirko sūnui, ir sūnaus draugas padėjo jam ištempti šį motorolerį. Pastarąjį jie partempė iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir pastatė rakinamoje avarinio išėjimo patalpoje. Jis padėkojo sūnaus draugui už pagalbą ir šis nuėjo namo. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodė, kad Vilniaus vaikų socialinės globos namuose ,“(duomenys neskelbtini)“, laikinai gyvena T. R.. Su ja susisiekė policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad T. R. naudojasi galbūt vogtu baltu telefonu „Iphone 11“, ir paprašė pažiūrėti, ar pas T. R. yra minėtas telefonas, ir, jeigu yra, šį telefoną iš jo paimti. T. R. atėjus į globos namus pas jį buvo rastas baltas telefonas,“Iphone 11“ IMEI (duomenys neskelbtini), su sudaužyta nugarėle. T. R. iš pradžių sakė telefoną radęs, vėliau sakė, kad telefoną jam davė mama. Ji iš T. R. šį telefoną paėmė ir apklausos metu perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnui. T. R. jai anksčiau nieko apie jokį motorolerį nepasakojo, apie motorolerį papasakojo tik atvykus policijos pareigūnams: T. R. papasakojo, kad jis buvo su draugais E. M. ir A. (pastarojo pavardės jis nežinojo) Viršuliškių mikrorajone, kai prie jų priėjo vyras, kuris paprašė padėti pervaryti sugedusį motorolerį iki degalinės, už ką pasiūlė 20 eurų atlygi; motorolerį ėjo stumti tik T. R., nes abu jo draugai atsisakė; jis taip darė, nes jam reikėjo pinigų, kadangi tuo metu jis taupė telefonui; jis su vyru įėjo į namą (pastarojo adreso jis nepatikslino), paėmė motorolerį ir pastarąjį kiemais tempė iki degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), kurioje jis išsiskyrė su vyru, o pastarasis jam sumokėjo 20 eurų; kur toliau nuėjo vyras su motoroleriu ir kur tuo metu buvo jo draugai, jis nepasakė. Kad mobiliojo ryšio telefonas buvo motoroleryje, ji sužinojo iš policijos pareigūnų, o T. R. pasakojo, kad mobiliojo ryšio telefoną jis rado šunų vedžiojimo aikštelėje, esančioje Viršuliškių mikrorajone. BK 159 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką. Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų sprendžiamas klausimas dėl V. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 257 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Teismas, vadovaudamasis BPK 257 straipsnio 1 dalimi, nutaria: Pranešti prokurorui, kad V. M. galėjo padaryti nusikaltimą, numatytą BK 159 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. M. parodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvių kalbą moka, vertėjas jam nereikalingas, teisės jam išaiškintos. Pranešimą apie įtarimą perskaitė, supranta, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Pripažįsta, kad 2024 spalio mėn., galimai data ir laikas yra toks kaip pranešime apie įtarimą jis kartu su nepilnamečiais vaikais t. y. E. M. tai yra jo sūnus ir jo draugais galimai tais pačiais kur įvardinti pranešime apie įtarimą, T. R. ir A. D., ėjo iki (duomenys neskelbtini), požeminę automobilių stovėjimo aikštelę su tikslu pavogti motorolerio. Šį motorolerį jis norėjo padovanoti savo sūnui E., tačiau vienas jo negalėjo ištempti, jam reikėjo, kad padėtų. Į požeminę aikštelę jis nusileido kartu su vienu iš sūnaus draugų, jo vardo ir pavardės nežino, jam davė 20 eurų atlygį. Jo sūnus E. ir dar vienas jo draugas, kuris būtent, pasakyti negali, liko lauke, į požeminę aikštelę nusileidę nebuvo. Tam nepilnamečiui jis nieko nesakė, kad eina vogti motorolerio. Labai gailisi dėl to, kad nepilnamečius vaikus įtraukė į nusikalstamą veiką. Nei vienam iš nepilnamečių nebuvo sakęs, kad eina vogti motorolerio. Pavogtą motorolerį nutempė iki savo namo laiptinės adresu (duomenys neskelbtini) namo laiptinės.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas V. M. parodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Pranešimą apie įtarimą perskaitė, supranta, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Pripažįsta, kad 2024 spalio mėn., galimai data ir laikas yra toks kaip pranešime apie įtarimą jis kartu su nepilnamečiu turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą, pažadėjo už 20 eurų atlygį apgaulės būdu į nusikalstamą veiką įtraukė nepilnametį – T. R.. Dėl šio pažeidimo labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nepilnametis E. M. parodė, kad nenori duoti parodymų apie savo šeimos narį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nepilnametis T. R. parodė, kad supranta, kas buvo išaiškinta. Nesutinka duoti parodymus, kurie susiję su aplinkybėmis dėl motorolerio. Suprato tuo metu, kad veiksmai dėl motorolerio buvo neteisėti. Kodėl taip galvojo, nežino. Tai darė, nes nebuvo ką veikti. Iš to naudos nebuvo. Nepamena, kieno buvo iniciatyva taip pasielgti. Nesutinka pasakoti, iš kur buvo nuvarytas motoroleris ir į kur. Dėl įvykio jaučiasi įdomiai. Tame įvykyje dalyvavo mažai žmonių, nepamena tiksliai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nepilnametis A. D. parodė, kad atvyko pakalbėti dėl to, kad juos privertė eiti vogti. Privertė vyresnis žmogus, kurio vardo ir pavardės nežino. Sėdėjo pas draugą ir jo tėvas buvo išgėręs, vakare pasakė, kad einam vogti. Jie sako, kad ne, bet privertė. Pradėjo agresyviai kalbėti, grasinti, tiksliai neatsimena, ką sakė. Buvo pas E. namuose, jo pavardės nežino. Buvo - jis, E., T., kurio pavardės nežino ir E. tėvas. Jis su E. nieko nedarė, nelietė. Stovėjo ir laukė, nes negalėjo išeiti. Kai jie atėjo, jie išėjo. Ten ėjo T. ir E. tėvas. Kada buvo įvykis, neatsimena, link nakties. Tai įvyko Viršuliškėse, prie (duomenys neskelbtini), gatvės tiksliai nežino. T. su E. tėvu įėjo į namą, užtruko gal 30 minučių, tiksliai nežino. Matė, kaip jie išėjo ir tada jie su E. išėjo, jų daugiau nematė. Jie grįžo pas E.. Kai jie išėjo, matė, kaip jie stumiasi „pirdą“ - motorolerį. Jį stūmė jam rodos, kad iš namo, tiksliai neatsimena, stūmė abu, Jie išėjo pas E. į namus ir jie negrįžo. Motorolerį vėliau surado. Surado patalpoje, kuri yra už E. namo. Ta patalpa niekam nepriklauso, ji tuščia. Po tos dienos su jais nebendravo ir nekalbėjo apie tai, kas atsitiko. Į prokurorės klausimus: Nežinojo, kieno tos motoroleris. Kai ten stovėjo, galvojo, kas čia bus, galvojo, kad bus blogai, nes vogė. Tas vyras nesakė, ką jie turi daryti. Kai nuėjo, jam su E. sakė eiti padėti, bet jie sakė „ne“, atsakė, kad gerai, o T. sako „jo, gerai, einam“. Vyresnis žmogus pasakė, kad einam vogti ir jie ėjo paskui jį. Iki tos vietos reikėjo eiti kokias 15 minučių. Stovėjo ir matė, kaip jie išėjo. Gal 30 minučių pastovėjo, kol laukė jų, ir kai jie tik atėjo, jie iš karto išėjo. Apie atlygį jokios kalbos nebuvo. Apie E. tėvą nieko nežinojo. Prieš tai nebendravo su tuo vyresniu žmogumi. Nežino, ar dėl to įvykio gavo kas nors atlygį. Po įvykio su T. nebendravo. Kai ten ėjo, jis ir pasakė, kad eina vogti. Į teisėjos klausimus: Nieko negalvoja apie įvykį, nes nieko nedarė.?

Pagal BK 159 straipsnį atsako tas, kas tikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką.

Be V. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 straipsnyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, liudytojų parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Paskelbus V. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi, esant galimybei prašė mažinti bausmę.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – V. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 159 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnyje ir skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. M. galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Išaiškinti V. M., kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., telefonas +370 346 56442 atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Taip pat išaiškinti V. M., kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                      Erlandas Stanislovaitis