Administracinė byla Nr. eI3-882-631/2022

                                                          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02398-2021-0

                 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 55.1.3.

 (S)

Atsakovė remiasi pridėtinės vertės FR0600 mokesčio deklaracijų duomenimis. Iš pareiškėjos 2020 m. sausio mėn. FR0600 deklaracijos matyti, kad Nr. 11 langelyje pajamos 9 752 Eur iš baldų pardavimo, Nr. 13 langelyje pajamos 360 248 Eur iš nekilnojamo turto pardavimo ir Nr. 16 langelyje pajamos 8 Eur iš įmonės pagrindinės veiklos turizmo pardavimo. Pareiškėjos subsidijos paraiškoje (duomenys neskelbtini) nuo Covid – 19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms nurodė pajamas 8 Eur. Vertinant tik 2020 m. lapkričio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. pajamas be minėto turto pardavimo, pareiškėjos pajamos šiuo periodu siekė tik 573,13 Eur ir buvo 92 kartus mažesnės nei atitinkamu periodu 2019-2020 metais.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad gavusi pareiškėjos paraišką, atsakovė nustatė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2021-06-01) 23.1 papunktyje apibrėžtu laikotarpiu nenustatytas ne mažesnis kaip 50 proc. įmonės apyvartos kritimas (pagal Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 -04-15 nutarimu Nr. 230 (toliau – ir Aprašas), 14.1 punktą). Pareiškėjos vidutinių vieno mėnesio pajamų (apyvartos) kritimas apskaičiuotas atsižvelgiant į pareiškėjos vykdomą pagrindinę ekonominę veiklą bei į pareiškėjos pateiktų PVM deklaracijų duomenis.

Pareiškėjos vykdoma pagrindinė veikla dėl COVID-19 pandemijos paskelbto karantino, vadovaujantis Aprašo nuostatomis buvo apribota.

PVM deklaracijų duomenimis, lyginant laikotarpį nuo 2020-11-01 iki 2021-01-31 su laikotarpiu nuo 2019-11-01 iki 2020-01-31 vidutinė vieno mėnesio pareiškėjos apyvarta padidėjo 599,6 procento.

Pažymi, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK), išnagrinėjusi ginčą tarp atsakovės ir pareiškėjos, kilusį iš labai panašių teisinių santykių ir priėmusi sprendimą Nr. 21R- 374 (AG-263/06-2021) (toliau – ir  Sprendimas), nurodė, kad pagal Nutarimo Nr. 1226 ir Aprašo nuostatas subsidijų skyrimas siejamas su įmonės vykdomos ūkinės veiklos sumažėjimu dėl karantino metu ribojamos ūkinės veiklos, atitinkamai cituojant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) nuostatas dėl ūkinės veiklos apibrėžimo.

Atsakovės nuomone, pareiškėjos gautos pajamos iš turto pardavimo taip pat turėtų būti vertinamos bendra tvarka, įvertinus PVM deklaracijos duomenis, neatsižvelgiant į pajamų kilmę.

Akcentuoja, kad po LAGK priimto Sprendimo, 2021 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (toliau – ir EIM), kaip Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ iniciatoriui, atsakovė išsiuntė raštą Nr. R-2493 „Dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“. Rašte buvo prašoma paaiškinti, ar apskaičiuojant pareiškėjos, o taip pat ir kitų įmonių, ūkinės veiklos apyvartą, pagal Aprašo 14.1 papunktį, reikia vertinti vienkartinius turto pardavimo sandorius, kaip nurodyta LAGK sprendime, dėl kurių atitinkamu laikotarpiu apyvarta itin išauga, nors juos eliminavus apyvarta sumažėja. 2021 m. birželio 7 d. gautas EIM atsakymas Nr. 3-2698, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Nutarimo Nr. 1226 ir Aprašo nuostatomis ūkinės veiklos vidutinės vieno mėnesio apyvartos sumažėjimas nustatomas remiantis VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, o neteikiantiems PVM deklaracijų, – pareiškėjos teikiamoje paraiškoje deklaruotais duomenimis.

Pabrėžia, kad atsakovė, atlikdama pareiškėjos atitikties vertinimą nustatytam reikalavimui, vadovavosi VMI teikiamoje PVM deklaracijoje pateiktais duomenimis, paraiškoje deklaruotais duomenimis ir pateiktų papildomų dokumentų duomenimis.

Atsakovės teigimu, pareiškėjos gaunamų pajamų kilmė šiuo atveju neturi reikšmės – tiek pareiškėjos gautos pajamos iš turto pardavimo, tiek pajamos iš pagrindinės vykdomos ekonominės veiklos (ekskursijų organizavimo) laikytinos ekonominės veiklos pajamomis.

                Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Byloje ginčas kilo dėl VMI 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. RSUB-46495, kuriuo buvo atmesta pareiškėjos paraiška dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms gauti.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja nuo 2007 m. sausio 19 d. vykdo pagrindinę ūkinę veiklą pavadinimu „Ekskursijų organizatorių veikla“ pagal EVRK kodą 791200. 

Pareiškėja 2021 m. birželio 30 d. VMI pateikė paraišką dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms gavimo.

Pareiškėja atsakovei pateikė duomenis apie pardavimo operacijas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., kuriuo pardavimo pajamos sudarė 293 760,08 Eur ir laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., kuriuo pardavimo pajamos sudarė 2 218 Eur. Taip pat pareiškėja pateikė duomenis apie 2021 m. sausio 25 d. atliktą pardavimo operaciją (parduoti ofiso baldai) už 9 751,87 Eur ir 2021 m. sausio 26 d. atliktą pardavimo operaciją (parduotos ofiso patalpos) už 360 248 Eur.

Atsakovė, įvertinusi paraišką, turimą informaciją apie pareiškėją, 2021 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą Nr. RSUB-46495, kuriuo neskyrė pareiškėjai subsidijos, motyvuodama tuo, kad pareiškėja neatitinka teisės aktų numatytų sąlygų subsidijai gauti, t. y. neatitinka Aprašo 14.1 papunkčio reikalavimų. Atsakovė nustatė, kad pareiškėjos pajamos, lyginant laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. su laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m sausio 31 d., padidėjo 599,6 procento.

2021 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (toliau – ir EIM), kaip Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ iniciatoriui, atsakovė išsiuntė raštą Nr. R-2493 „Dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“. Rašte buvo prašoma paaiškinti, ar apskaičiuojant pareiškėjos, o taip pat ir kitų įmonių, ūkinės veiklos apyvartą, pagal Aprašo 14.1 papunktį, reikia vertinti vienkartinius turto pardavimo sandorius, kaip nurodyta LAGK sprendime, dėl kurių atitinkamu laikotarpiu apyvarta itin išauga, nors juos eliminavus apyvarta sumažėja. 2021 m. birželio 7 d. gautas EIM atsakymas Nr. 3-2698, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Nutarimo Nr. 1226 ir Aprašo nuostatomis, ūkinės veiklos vidutinės vieno mėnesio apyvartos sumažėjimas nustatomas remiantis VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, o neteikiantiems PVM deklaracijų – pareiškėjos teikiamoje paraiškoje deklaruotais duomenimis.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu, kreipėsi su skundu į teismą, nurodydama, kad atsakovė netinkamai taikė Aprašo nuostatas, susijusias su vidutinio mėnesio pajamų kritimo apskaičiavimu. Pareiškėja teigia, kad 2020 metais patyrė 402 294,01 eurų nuostolį, todėl siekdama pagerinti įmonės likvidumą, 2021 m. sausio 25 – 26 dienomis pardavė nekilnojamąjį turtą su baldais.

Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms skiriamos vadovaujantis Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašu, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).

Pagal Aprašo 11 ir 12 punktus, Priemonės tikslas – padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID – 19) pandemijos sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą, o remiama veikla - įmonės veikla, kuri skatinama skiriant subsidiją įmonės apyvartinėms lėšoms (likvidumui išsaugoti).

Aprašo 6 punkte nustatyta, kad Inspekcija dalyvauja įgyvendinant Priemonę ir, be kita ko, atlieka subsidijų paraiškų vertinimą.

Aprašo 14.1 papunktyje nustatyta, kad pagal priemonę galimi pareiškėjai yra nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės, kurių ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1226) 6.1 papunktyje (redakcija galiojusi iki 2021-06-01) nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų. Ši sąlyga nustatoma pagal VMI pateiktose mėnesinėse pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijose (formose FR0600), patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu (toliau – mėnesinė PVM deklaracija (forma FR0600), deklaruotus duomenis (informaciją), o teikiantiems kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas (formas FR0600) – pagal duomenis (informaciją), kurie (-i) būtų nurodomi (-a) mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), jeigu jos būtų teikiamos, arba neprivalantiems teikti PVM deklaracijų – vadovaujantis bendromis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis ir pareiškėjo teikiamoje subsidijų paraiškoje deklaruotais (patvirtintais) duomenimis (informacija). Jeigu nustatoma, kad apyvarta šiame papunktyje nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka šios sąlygos ir jam subsidija negali būti skiriama.

Nutarimo Nr. 1226  6.1 papunktyje yra nustatytos sąlygos, kurias atitinkantiems dėl karantino metu ribojamų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams, gali būti taikomos paramos priemonės. Viena iš tokių paramos priemonių ir yra „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“. Todėl Nutarime Nr. 1226 nustatytos sąlygos, kaip reikalavimai tinkamiems pareiškėjams, atitinkamai perkeltos į Aprašą. Kadangi minėtos sąlygos taikomos dėl karantino metu ribojamų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams, viena iš sąlygų — ne mažiau kaip 30 procentų sumažėjusi apyvarta — turi būti nulemta priežasčių, susijusių su pandemija ir valstybės taikomomis jos suvaldymo priemonėmis.

Pažymėtina, jog Nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nustatyta, kad paramos priemonės gali būti taikomos, jeigu ūkinės veiklos vykdytojo ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., su 2019 m. ir / arba 2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta, remiantis VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaruotais, sumažėjo ne mažiau nei 30 procentų. Jeigu pagrindinė ūkinė veikla apribota po 2020 m. lapkričio 30 d., pajamų sumažėjimo, lyginant su 2019 - 2020 m. atitinkamu laikotarpiu, lyginamasis laikotarpis yra 2020 m. gruodžio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. Atitinkamai, šis reikalavimas perkeltas ir į Aprašo 14.1 papunktį.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog pareiškėja 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. 9.44-GE-1768095 kreipėsi į VMI dėl subsidijos nuo COVID – 19 nukentėjusioms įmonėms skyrimo. Gavusi paraišką, atsakovė nustatė, jog pareiškėjos vykdoma pagrindinė veikla dėl COVID – 19 pandemijos paskelbto karantino, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, buvo apribota. Pareiškėja yra PVM mokėtoja, todėl, vadovaujantis Aprašo 14.1 papunkčiu, pareiškėjos apyvartos kritimą atsakovė apskaičiavo pagal VMI pateiktose mėnesinėse PVM deklaracijose (forma FR0600) deklaruotus duomenis. Atsakovė nustatė, jog pagal PVM deklaracijų duomenis, lyginant laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. su laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. vidutinė vieno mėnesio pareiškėjos apyvarta padidėjo 599,6 procento. Siekdama pagerinti likvidumą, pareiškėja 2021 m. sausio 25 – 26 d. pardavė nekilnojamąjį turtą su baldais. Šis pardavimas ir lėmė, kad išaugo vidutinės mėnesio pajamos. Pagal pareiškėjos pateiktų PVM deklaracijų duomenis atsakovė nustatė, kad pareiškėjos pardavimai laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.  sudarė 370 573 Eur, t. y. padidėjo 599,6 procento, lyginant su pardavimais laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., kurie sudarė 52 971 Eur. Taigi, atsakovė įvertino paraišką, turimą informaciją apie pareiškėją ir 2021 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą Nr. RSUB-46495, kuriuo neskyrė subsidijos pareiškėjai, motyvuodama tuo, kad pareiškėjai subsidija nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms negali būti skiriama, nes įmonė neatitiko Aprašo 14.1 papunkčio reikalavimų — pareiškėjos ūkinės veiklos vieno mėnesio vidutinė apyvarta padidėjo 599,6 procento.

Nagrinėjamu atveju pritartina atsakovės pozicijai, jog Nutarime Nr. 1226 ir Apraše nėra numatyta galimybė VMI vertinti įmones individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno pareiškėjo išdėstytus argumentus, nurodytas aplinkybes ar pareiškėjo gautų pajamų pobūdį.

Remiantis minėtais teisės aktais, VMI privalo įmonių apyvartą vertinti remdamasi PVM deklaracijoje deklaruotais, o neteikiantiems PVM deklaracijų ­­– pareiškėjo teikiamoje paraiškoje deklaruotais atitinkamo laikotarpio duomenimis. Teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjos prašymas dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms skyrimo VMI buvo įvertintas laikantis tiek Apraše, tiek Nutarime Nr. 1226 nustatytų reikalavimų, t. y. vertinimas atliktas tinkamai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog VMI, priimdama ginčijamą Sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.