Administracinė byla Nr. eI3-172-979/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02625-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Fomičiovos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Evelkas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėja UAB „Evelkas“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 154 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 154) ir iš atsakovo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
1.1. Vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013–2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau – Organizacija) buvo pavedusi vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013–2015 m. ir pareiškėjai išdavė metalinės ir PET pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – Patvirtinimai). Organizacijos išduoti Patvirtinimai pareiškėjai suteikė teise i mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, kurią pareiškėja realizavo 2014–2016 m.
1.2. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas)) 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 (toliau – Sprendimas Nr. VR-19.3-2) panaikinti Organizacijos išrašyti Patvirtinimai. Sprendimu Nr. 154 patvirtintas Departamento 2018 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktas Nr. K-57 (toliau – Patikrinimo aktas) ir nustatytas mokėtinas 26 331 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
1.3. Tai, kad Sprendimu Nr. VR-19.3-2 buvo panaikinti Organizacijos išduoti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ Organizacijai išduoti dokumentai, patvirtinantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei Bendrovės, nei Organizacijos – Bendrovės sutarties kontrahento – neteisėtų veiksmų ar kaltės.
1.4. Sprendimu Nr. 154 Bendrovė įpareigojama antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, kas reiškia, jog Bendrovei yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė) nesant jos kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa), todėl vien šiais pagrindais Sprendimas Nr. 154 yra neteisėtas iš esmės.
1.5. Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2018-5) (toliau – LVAT 2025-07-02 nutartis), mano, kad atsakovas nepagrįstai Bendrovei apskaičiavo mokestį už 2013 m. Nurodo, kad negali pateikti įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos Bendrovės atliekos už 2013–2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, kadangi vienintelis įrodymas, kuriuo gali disponuoti ir disponuoja yra kolektyvios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos jai išduodami patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą.
1.6. Pareiškėja tinkamai įvykdė visas įstatyme nustatytas pareigas, dėl atliekų tvarkytojo kaltės (UAB „Metrail“) ir padarytų nusikalstamų veikų, kurių pareiškėja negalėjo kontroliuoti, atsakovas panaikino Patvirtinimus ir įpareigojo sumokėti mokestį, kaip ir tais atvejais, jei pareiškėja apskritai nebūtų vykdžiusi įstatyme nustatytų pareigų. Tinkamai įvykdžius įstatyme nustatytas pareigas, mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimas ir įpareigojimas jį sumokėti, yra neproporcinga, neadekvati ir neteisinga priemonė.
1.7. Pažymi, kad mokestis už aplinkos teršimą buvo apskaičiuotas senu tarifu, kai po UAB „Metrail“ skandalo mokestis už metalinę pakuotę buvo sumažintas daugiau kaip 4 kartus nuo 753 Eur iki 186 Eur. Be to, atsakovui netinkamai vykdžius nustatytas pareigas, Organizacijos išduoti 2013 m. patvirtinimai buvo panaikinti praėjus beveik 4 metams, išduoti 2014 m. – beveik 3 metams, o 2015 m. – beveik 2 metams, sukeliant pareiškėjai neigiamas pasekmes – pareigą mokėti mokestį už aplinkos teršimą, nors tokių pasekmių, laiku atlikus patikrinimus ir nustačius netinkamą tvarkytojo veiklą buvo galima išvengti. Atsižvelgiant į tai, jeigu Sprendimas Nr. 154 nebūtų panaikintas, prašoma sumažinti pareiškėjai paskaičiuotą mokėtiną mokestį.
2. Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo, kad:
2.1. Bendrovė pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti Organizacijai. Sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikinti Organizacijos išrašyti Patvirtinimai atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0907-4687-1139, metalinės pakuotės kiekis 6,190 t; patvirtinimo Nr. 1314VI0274-4687-1139, PET pakuotės kiekis 0,002 t; 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-4687-1139, metalinės pakuotės kiekis 6,286 t, 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-4687-1139, metalinės pakuotės kiekis 0,817 t.
2.2. Departamento atlikto patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į Sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Nustatyta, kad pareiškėja iš dalies įvykdė (2013 m. (20 proc.), 2014 m. (20 proc.), 2015 m. (49 proc.)) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 „Dėl Gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ patvirtintas metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduotį (54 proc.) ir iš dalies įvykdė 2013 m. (29 proc.) PET pakuočių atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduotį (32 proc.). Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 26 331 Eur.
2.3. Sprendimu Nr. 154 Departamentas patvirtino Patikrinimo aktą ir pareiškėjai apskaičiuotą už 2013–2015 m. laikotarpį mokestinė prievolė – 26 331 Eur, t. y. Sprendimu Nr. 154, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai.
2.4. LVAT 2025-07-02 nutartimi pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2018-5) (VAAT sprendimas): panaikinta Sprendimo Nr. VR-19.3-2 dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu; kita VAAT sprendimo dalis dėl Sprendimo Nr. VR-19.3-2, palikta nepakeista.
2.5. Atsižvelgiant į LVAT 2025-07-02 nutartį ir atlikus perskaičiavimą, už 2013 m. pareiškėjos sutvarkytas paliktas galioti metalinių pakuočių atliekų kiekis yra 3,790 t, todėl perskaičiavus ir 2013 m. mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis, yra – 11 967 Eur (buvo apskaičiuota 12 360 Eur), už 2013 m. PET pakuotę ir už 2014–2015 m. apskaičiuotas mokestis nekeičiamas.
2.6. Pareiškėjai už 2013–2015 m. išlieka pareiga sumokėti 25 938 Eur (Sprendimu Nr. 154 buvo patvirtinta 26 331 Eur) mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, todėl prašoma Sprendimu Nr. 154 patvirtintą 26 331 Eur apskaičiuotą mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumažinti iki 25 938 Eur.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Organizacija atsiliepime nurodė, kad atsakovas turi patikslinti Sprendimą Nr. 154 pagal LVAT 2025-07-02 nutartyje pateiktus išaiškinimus ir konstatuotas aplinkybes.
Teismas
konstatuoja:
4. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo Nr. 154 teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nustatyta, kad:
4.1. Sprendimu Nr. 154 patvirtintas Patikrinimo aktas, pareiškėjai apskaičiuota papildomai mokėtina 26 331 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, suma. Sprendimas Nr. 154 priimtas atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikini Organizacijos išrašyti Patvirtinimai apie metalinių ir PET pakuočių atliekų sutvarkymą 2013–2015 metais:
4.1.1. 2013 m. mokestinis laikotarpis: metalinių pakuočių kiekis – 6,190 t, pagal Organizacijos išrašytą dokumentą Nr. 1314VI0907-4687-1139; PET pakuočių kiekis – 0,002 t, pagal Organizacijos išrašytą dokumentą Nr. 1314VI0274-4687-1139.
4.1.2. 2014 m. mokestinis laikotarpis: metalinių pakuočių kiekis – 6,286 t, pagal Organizacijos išrašytą dokumentą Nr. 1414VI0001-4687-1139.
4.1.3. 2015 m. mokestinis laikotarpis: metalinių pakuočių kiekis – 0,817 t, pagal Organizacijos išrašytą dokumentą Nr. 1514VI0001-4687-1139.
4.2. VAAT sprendimu Organizacijos skundas dėl Sprendimo Nr. VR-19.3-2 panaikinimo, atmestas. LVAT 2025-07-02 nutartimi VAAT sprendimas pakeistas:
4.2.1. Panaikinta Sprendimo Nr. VR-19.3-2 dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr.1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu.
4.2.2. Likusi Sprendimo Nr. VR-19.3-2 dalis palikta nepakeista.
4.3. Departamentas, vadovaudamasis LVAT 2025-07-02 nutartyje pateiktais išaiškinimais ir konstatuotomis aplinkybėmis, atliko apskaičiuotos 26 331 Eur sumos perskaičiavimą – pareiškėjai už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma yra 25 938 Eur.
4.4. Pareiškėja prašo panaikinti Sprendimą Nr. 154, o jeigu Sprendimas Nr. 154 nebūtų panaikintas, prašo sumažinti paskaičiuotą mokestį, kadangi mokestis už metalinę pakuotę buvo sumažintas daugiau kaip 4 kartus, be to, atsakovas laiku neatliko patikrinimų, kas sukėlė neigiamas pasekmes pareiškėjai, nors pareiškėja buvo tinkamai įvykdžiusi visas įstatyme nustatytas pareigas.
5. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – Pakuočių tvarkymo įstatymas) nustato pagrindinius pakuočių reikalavimus, bendruosius Lietuvos Respublikoje gaminamų ir į Lietuvos Respubliką įvežamų pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, kad būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų, atliekų tvarkytojų teises ir pareigas tvarkant pakuotes ir pakuočių atliekas (Pakuočių tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Gamintojai ir importuotojai privalo Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (Pakuočių tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1893 redakcija)). Pakuočių atliekų sutvarkymas įrodomas dokumentais, patvirtinančiais pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir ją papildančių atliekų surinkimo sistemų, ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą, vienkartinių pakuočių, už kurias pagal Pakuočių tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekų surinkimą per užstato už vienkartines pakuotes sistemą ir surinktų pakuočių atliekų naudojimą (Pakuočių tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 7 dalis (2014 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-864 redakcija)).
6. Įstatymas nustato fizinių ir juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą Lietuvoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruotų užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybių bei filialų mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką ir kontrolę (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis (2008 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. X-1438 redakcija)). Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį (Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija)).
7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 išaiškino, kad Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) užduočių, nurodytų Pakuočių tvarkymo įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1893 redakcija) 7 straipsnio 3 dalies nuostatose, vykdymu, o ne su formaliu patvirtinimo apie atliekų sutvarkymo faktą dokumento turėjimu. Tuo atveju, kai užduotis nėra faktiškai įvykdyta ar įvykdyta netinkamai, vien formaliai išduotas dokumentas, patvirtinantis atliekų sutvarkymo faktą, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.
8. Mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis (2002 m. sausio 22 d. įstatymo Nr. IX-720 redakcija)). Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį (Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija)).
9. LVAT 2025-07-02 nutartyje, be kita to, konstatuota, kad nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Lietuvos respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 3 dalies, kuria vadovavosi atsakovas priimdamas Sprendimą Nr. VR-19.3-2, vertinant ją kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams pavestais įgaliojimais bei šiuo įsakymu patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatomis, atsakovas turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu.
10. Šioje administracinėje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Sprendimo Nr. 154 pagrįstumo, kuris priimtas Sprendimo Nr. VR-19.3-2, kurio teisėtumo klausimas išspręstas LVAT 2025-07-02 nutartimi, pagrindu. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstas dalykas) ir prejudicinė galia įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 98 straipsnio 4 dalyje (joje nustatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių). ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi LVAT 2025-07-02 nutartyje nustatyti faktai, konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir iš naujo nagrinėjamoje administracinėje byloje nebeįrodinėjami.
11. Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra numatyta, jog už prievolę mokėti aplinkos teršimo mokestį galėtų būti atsakingi kiti subjektai (pvz., Organizacija), todėl tai, kad kiti subjektai netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, gali suponuoti pagrindą pareiškėjai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl netinkamų įsipareigojimų vykdymo, tačiau nedaro įtakos jai nustatytų mokestinių prievolių apimčiai, nes įstatyminė pareiga mokėti mokestį už aplinkos taršą yra nustatyta būtent pareiškėjai, ir ji nepriklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo.
12. Administracinėje byloje nesant duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu pareiškėja įvykdė nustatytą atliekų tvarkymo užduotį, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja galėjo turėti teisėtus lūkesčius tikėtis, jog ginčo laikotarpiu turėjo teisę naudotis apmokestinimo išimtimi (mokestine lengvata). Vien aplinkybė, kad dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos sukauptų atliekų sutvarkymo faktą, buvo pripažinti negaliojančias, savaime nedaro reikšmės teisiniam situacijos vertinimui (LVAT 2025 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-100-502/2025).
13. LVAT yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl mokesčių įstatymų pažeidimo, pagal nacionalinę mokesčių teisę gali sudaryti pagrindą atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių. Tačiau aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl mokesčių įstatymų pažeidimo, pagal nacionalinę mokesčių teisę nėra ir negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą atleisti mokesčių mokėtoją nuo mokesčio už aplinkos teršimą (jo dalies) mokėjimo ir (ar) taikyti apmokestinimo išimtį (mokesčio lengvata), kai mokesčių mokėtojas neatitinka visų įstatymų leidėjo nustatytų materialiųjų apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygų (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-816-624/2024, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-534-815/2024, 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-605-662/2024, 2024 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-624/2024, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-519-602/2024; kt.).
14. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra išaiškinęs, kad mokesčio mokėtojo pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą yra siejama tik su objektyvia aplinkybe, jog gamintojas ir (ar) importuotojas patiekė į rinką atitinkamą apmokestinamosios pakuotės kiekį. Mokestis už aplinkos teršimą, apskaičiuotas pagal apmokestinamųjų pakuočių atliekų, faktiškai išleistų į rinką, kiekį, nėra sankcija. Atvejai, kai yra paneigiama mokesčio mokėtojo teisę pasinaudoti apmokestinimo išimtimi, nes nėra tenkinamos mokesčio įstatymo nuostatose nustatytos apmokestinimo išimties (mokestinės lengvatos) taikymo sąlygos, taip pat nėra pripažįstami sankcija (žr., pvz., EŽTT 2016 m. gegužės 17 d. nutarimą byloje Société Oxygene Plus prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 76959/11), 40–51 punktus).
15. Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentu, susijusių su tarifu, taikytu apskaičiuojant mokestinę prievolę, pažymi, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 konstatavo, kad aplinkybė, jog 2019 m. ir vėlesniu mokestiniu laikotarpiu įstatymų leidėjas sumažino mokesčio už metalinių pakuočių atliekas standartinio tarifo dydį, nedaro reikšmės mokesčio už aplinkos teršimą, apskaičiuoto iki minėto laikotarpio, dydžiui. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės retroaktyviai taikyti mažesnį mokesčio tarifą, t. y. ir ginčo (mokestiniams) teisiniams santykiams. Įstatymų leidėjo projekto aiškinamojo rašto, pagrindžiančio standartinio tarifo pakeitimo priežastis, neleidžia manyti, kad ginčo laikotarpiu taikytas mokesčio tarifas buvo akivaizdžiai nepagrįstas.
16. Teismo vertinimu, Departamento pagal LVAT 2025-07-02 nutartyje pateiktus išaiškinimus ir konstatuotas aplinkybes atliktas pareiškėjos mokėtino mokesčio už 2013–2015 m. perskaičiavimas, yra teisėtas ir pagrįstas. Konstatuotina, kad Sprendimo Nr. 154 dalis, kurioje nurodyta sumokėti pareiškėjai 26 331 Eur mokesčio yra keistina nustatant, kad pareiškėjai atsiranda pareiga sumokėti 25 938 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
17. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Iš dalies patenkinus pareiškėjos skundą, sprendžiamas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
18. Pareiškėja iš atsakovo prašo priteisti 764,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį ir 742 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už skundo bei pareiškimo dėl nuomonės ir rašytinių paaiškinimų parengimą) ir teismui pateikė: 1) 2018 m. lapkričio 20 d. sąskaitą Nr. 31/2018 už teisines paslaugas – 522,50 Eur sumai ir 2018 m. gruodžio 12 d. banko išrašą apie sumokėtą 522,50 Eur sumą; 2) 2025 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą 242 Eur sumai ir 2025 m. spalio 28 d. banko išrašą apie sumokėtą 522,50 Eur sumą.
19. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004?m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 2.1–2.10 papunkčiuose nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žymių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
20. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus konstatuotina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas byloje pareiškėjos naudai priimamas tik iš dalies (Sprendimo Nr. 154 dalis dėl patvirtinimų už 2014–2015 metus paliekama galioti, o dėl patvirtinimų už 2013 metus naikinama tik dėl 3,1592 proc. juose nurodyto atliekų kiekio), todėl, tenkintų reikalavimų daliai, pareiškėjai iš atsakovo priteistina 8 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1–2 punktais, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Evelkas“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 154 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, sumažinant už 2013–2015 m. patvirtintą 26 331 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis iki 25 938 Eur.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Evelkas“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 8 Eur (aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Sigita Fomičiova