Administracinė
byla Nr. TA62–33/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01714-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija
61.2
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano
Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus
Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo E. L. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo
administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą
atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos ir
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo
padavimo terminą,
n u s t a t ė:
I.
pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas
panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2010-04-28 sprendimą Nr.
S-129(7-83/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos
(toliau – ir VMI) 2010-03-08 sprendimą Nr. 68-56 ir Kauno apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2010-01-18 sprendimą
Nr. (04)-K3-15 iš dalies, atleidžiant nuo pridėtinės vertės mokesčio (toliau –
ir PVM) ir šio mokesčio baudos.
Vilniaus apygardos
administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo E. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
II.
Pareiškėjas E. L. 2010 m. gruodžio 1 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 63)
pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo
panaikinimo.
Vilniaus apygardos
administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi apeliacinį skundą
atsisakė priimti, nustatęs, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus terminą
(LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 str. 3 d. 1
p.). Pažymėjo, kad vadovaujantis ABTĮ 127 str., paskutinė diena apeliaciniam
skundui paduoti buvo 2010 m. lapkričio 29 d.
2011 m. sausio 10 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo
nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, paliko
nepakeistą.
III
2011 m. sausio 24 d.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo apeliacinis
skundas (įteiktas paštui 2011 m. sausio 21 d.). Kartu su apeliaciniu skundu
pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašyme
pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą jis gavo tik
2010 m. lapkričio 19 d., šią dieną ir laikė sprendimo paskelbimo diena, nuo
kurios skaičiavo 14 dienų terminą. Nurodė, kad terminas apeliaciniam skundui
paduoti baigėsi 2010 m. gruodžio 1 d., o apeliacinį skundą paštui įteikė 2010
m. lapkričio 30 d. Nurodė, kad painiavą jam sukėlė Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1
dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsnio 4
dalies 6 punkte vartojamos sprendimo „priėmimo“ ir „paskelbimo“ sąvokos. Nurodė,
kad bendrinėje lietuvių kalboje „paskelbimas“ reiškia visuotinį sužinojimą – o
tai šiuo atveju įvyko raštą įteikus asmeniui.
Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymo
netenkino ir termino apeliaciniam skundui paduti neatnaujino bei apeliacinio
skundo nepriėmė nagrinėti.
IV.
2011 m. kovo 4 d.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo E. L. prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti
atnaujinimo. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad teisėjų kolegija, sprendusi
termino atnaujinimo klausimą pagal 2011 m. sausio 24 d. pateiktą prašymą,
nepakankamai įsigilino į prašyme nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas nurodo, kad
sprendimo paskelbime nedalyvavo, nes nesitikėjo, kad sprendimas jam bus
nepalankus, todėl jam reikėjo laiko kruopščiai ir atidžiai išanalizuoti tokio
sprendimo motyvus. Be to, jis manęs, kad sprendimo paskelbimo diena laikytina
ta diena, kai jis gavo sprendimo nuorašą, todėl būtent ši diena laikytina
termino apeliaciniam skundui pateikti eigos pradžia.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
Prašymas
netenkintinas.
Terminas
apeliaciniam skundui paduoti neatnaujintinas, o apeliacinį skundą atsisakytina
priimti.
Pagal ABTĮ 127
straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine
tvarka per 14 dienų nuo sprendimo
paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pareiškėjo
skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2010 m. lapkričio 15 d. Terminas apeliaciniam
skundui dėl šio sprendimo paduoti baigėsi 2010 m. lapkričio 29 d., o
apeliacinis skundas buvo pateiktas (išsiųstas) 2010 m. gruodžio 1 d.,
t. y. praleidus ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
ABTĮ 127
straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti,
apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti,
jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo
priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens
valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai
pasinaudoti teisminės gynybos teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).
Nagrinėjamu
atveju prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pareiškėjas iš
esmės grindžia tuo, kad jis apeliacinio skundo padavimo terminą pradėjo
skaičiuoti nuo teismo sprendimo įteikimo dienos. Teisėjų kolegija pakartotinai akcentuoja,
jog termino apeliaciniam skundui paduoti pradžia yra siejama ne su skundžiamo pirmosios
instancijos teismo sprendimo įteikimo proceso šaliai momentu, o su šio
sprendimo paskelbimo momentu. Kolegija pažymi, kad šis pareiškėjo nurodytas
argumentas detaliai yra išnagrinėtas ir dėl jo išsamiai pasisakyta Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartyje, todėl
kolegija minėtoje nutartyje išdėstytų motyvų nebekartos.
Pareiškėjo
argumentai dėl to, kad jam reikėjo laiko sprendimui išstudijuoti, atmestini.
Kaip nustatyta, pareiškėjas su skundžiamo sprendimo turiniu susipažino likus 10
dienų iki termino apeliaciniam skundui paduoti pabaigos, taigi, turinio
analizei jis turėjo pakankamai laiko. Be to, pareiškėjas galėjo kreiptis
teisinės pagalbos į profesionalų teisininką. Teisėjų kolegija pažymi, kad
teismo sprendimo turinio analizei sugaištas ilgesnis, nei leidžia įstatymas,
laiko tarpas nelaikomas svarbia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo
priežastimi ir nesudaro pagrindo atnaujinti šį terminą. Tai yra subjektyvi, bet
ne objektyvi termino praleidimo priežastis.
Išdėstytų
aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas
terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo paduoti praleido dėl
nesvarbios priežasties, todėl prašymas
atnaujinti terminą netenkintinas (ABTĮ 127 str. 2 d.), o apeliacinį skundą
atsisakytina priimti ir skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 134
str. 3 d. 1 p.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio
2 dalimi ir 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. L. prašymo atnaujinti apeliacinio
skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d.
sprendimo padavimo terminą netenkinti.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius