Baudžiamoji byla Nr. 1-80-354/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.7.2.2.3., 2.3.6.4.5.
(S)
ŠIAULIŲ
APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. liepos 1 d.
Šiauliai
Šiaulių
apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė,
sekretoriaujant Redai Jončienei,
dalyvaujant prokurorui Dainiui
Pažarauskui,
gynėjai advokatei Vandai
Laukevičienei,
nukentėjusiajai G. K. ir jos atstovei pagal įstatymą R. T.,
nukentėjusiajai ir civilinei
ieškovei bei mažametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą J. K.,
Vaiko teisių apsaugos tarnybos
atstovei Skirmundai Jankevičienei,
kaltinamajam E.
B.,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo
baudžiamąją bylą, kurioje
E. B., asmens
kodas (duomenys
neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos
pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys
neskelbtini), Radviliškio rajone,
nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 150
str. 4 d.,
Teismas,
išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
nustatė:
kaltinamasis E. B. 2009 m. balandžio 26 d. ryte, tiksliai nenustatytu laiku, J. A. bute,
esančiame (duomenys
neskelbtini), Radviliškio rajone,
pasinaudodamas nukentėjusiosios G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška
būkle dėl mažametystės, prieš jos valią
užgulęs mažametę nukentėjusiąją G. K. savo kūnu ant lovos, rankomis liesdamas jos
krūtinę, glostydamas mažametės tarpkojį, savo lytiniu organu liesdamas bei trindamas G. K. lytinius
organus bei vidinę šlaunų pusę, taip kitokio fizinio sąlyčio būdu
tenkino lytinę aistrą su mažamete G. K., t. y. ją
seksualiai prievartavo, kol G. K. pabėgo išlipdama per
langą.
Įrodymai
Apklaustas teisiamajame posėdyje
kaltinamasis E. B. kaltu
neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. balandžio 25 d. girtavo pas J. A., kur buvo ir J. K. su dukromis G.
ir A. Jis pažinojo G., žinojo, kiek pastarajai metų, tačiau nežinojo, kad ji
turi proto negalią. Jis pasiliko nakvoti J. A. namuose. J. K. su dukromis miegojo viename kambaryje, o kitame
kambaryje jis su Z. S. miegojo vienoje lovoje, o J. A. – kitoje lovoje. Z. S. pernakvojo,
parvežė alaus, paskui išvažiavo. Ryte prieš 8 val. jie dar girtavo, o po to jis
atsigulė į J. A. lovą. G. gulėjo
kitoje lovoje. J. A. pasakė, kad eis parnešti alaus, ir
išėjo su dukra ir anūke A.. Atsikėlęs jis pamatė, kad užrakintos namo durys,
todėl pažadino G., paklausė, kur pastarosios motina. G. jis
neglostė, nebuvo atsisėdęs ant lovos, tik pasilenkęs prie lovos ranka pajudino
per drabužius. G. atsikėlusi
išlindo per langą. Už kokių 10 min. visos keturios grįžo ir jie dar girtavo, o
paskui J. K. su dukromis išėjo pas kitą močiutę.
Mergaitė
tikrai išsigalvoja. Jis buvo girtas, bet viską prisimena, prie mergaitės
nelindo, nebuvo pastarosios užgulęs, nebuvo to, ką nukentėjusioji sakė. Pats
šešis vaikus augina, iš kurių trys yra mažamečiai. Tyrimo metu 2009 m. gegužės
1 d. vykusios apklausos metu dar nebuvo išsiblaivęs, gal jam šokas buvo, kai
davė parodymus, nesuvokė, ką šneka. Tyrimo metu buvo daromas spaudimas, jam
liepė prisipažinti.
J. A. sakydavo, kad mergaitė linkusi meluoti. Gal nukentėjusioji
prigąsdinta. J. A. jis atvežė malkų, o S.
K. nenuvežė, kai prašė, gal nuo to laiko pastarasis pyksta. Jis dirba,
stengiasi dėl vaikų, gauna invalidumą, žmona nedirba. Buvo baustas už tai, kad,
neblaivus vairuodavo. Dėl jo girtavimo šeima buvo įrašyta į rizikos grupę, nebuvo
užfiksuota vaikų nepriežiūra. Nesutinka su ieškiniu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. B. parodė,
kad atsisėdęs ant lovos, kurioje gulėjo G. K., klausęs,
kur pastarosios mama ir močiutė, glostęs petį ir krūtinę dešine ranka per
glaustinukę, užkišęs ranką už megztuko (t. 2, b. 1. 57-60).
Parodymų patikrinimo vietoje metu E. B. parodė gyvenamąjį namą, esantį Radviliškio rajone,
(duomenys
neskelbtini), ir paaiškino, kad
šiame name pavasarį jis girtuokliavo ir priėjęs prie lovoje gulinčios G. K. pastarąją žadino paėmęs už peties (t. 2, b. 1. 66-69).
Mažametė
nukentėjusioji G. K. parodė, kad maždaug prieš metus, pavasarį, ji buvo
pas močiutę J. A.. Ryte jos mama J. K. su
sese A. bei močiute išėjo į parduotuvę. Ji miegojo vienoje lovoje, o kitoje
lovoje miegojo girtas E. B.. Ji buvo apsirengusi
kelnaites, sportines kelnes, plonus marškinėlius ir sportinį švarkelį. Gulėjo
užsiklojusi antklode. Kai ji pabudo, E. B. rankos buvo
pakištos po jos kelnėmis, E. B. graibė ją už užpakalio ir
iš priekio. Ji šaukė mamą, prašė paleisti, rėkė. E. B. pasakė,
kad mama išėjo į parduotuvę, sakė jai: „nesinervuok“. E. B. numovė
jai kelnes kartu su kelnaitėmis iki kelių. Ji matė E. B. vyrišką
„daiktą“. Tuo „daiktu“ E. B. buvo prisilietęs prie jos lytinių
organų, gulėjo ant jos prispaudęs ją gal 5 minutes. Ji nustūmė E.
B., užsimovė kelnaites, kelnes ir pabėgo išlipdama pro langelį, nes namo
lauko durys buvo užrakintos. E. B. liko gulėti lovoje, jos
nesivijo. Pabėgusi ji nuėjo pas kitą močiutę V. P.,
tačiau pastarajai nieko nesakė, nes ten buvo kitų žmonių. Pamačiusi
pareinančias mamą, sesę ir močiutę, ji sugrįžo.
Mamai ji nieko nepasakojo, o
viską pasakė į namus grįžusiam tėčiui S. K., kuriam
močiutė J. A. jau buvo užsiminusi., kad E.
B. kažką negero jai padarė. Ji teisybę papasakojo, meluoti nemoka.
Eksperimento metu nukentėjusioji
G. K. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone, kambaryje parodė lovą,
ant kurios ji gulėjo, kai ją lietė E. B., parodė verandos langą ir atkabinusi
kabliuką pro jį išlipo (t. 2, b. l. 2-8).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei mažametės
nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. K. parodė, kad E. B. yra jos
brolio R. A. draugas. 2009 m. balandžio 25 d. kartu su
dukromis A. ir G. ji nuėjo pas savo mamą J. A.,
gyvenančią adresu (duomenys
neskelbtini). Jos vyras S. K. buvo išvažiavęs
dirbti į Vilnių. Pas J. A. ji girtavo kartu su E. B. ir R. A., liko nakvoti. Ji
miegojo su dukromis vienoje lovoje, o kitoje lovoje tame pačiame kambaryje
miegojo jos mama ir E. B.. Ryte 8 val. su mama J. A. ir dukra A. ji išėjo į parduotuvę. Išeidama
G., kuri gulėjo lovoje ir nenorėjo keltis, ji pasakė, kad pareis. Tuo metu R. A. jau buvo išėjęs į darbą, o girtas E.
B. gulėjo jos mamos lovoje. Išeidamos jos namo duris užrakino, kad niekas
neįeitų. Iš vidaus atrakinti durų buvo negalima. Grįžusios už kokių 15 min., G. neberado. E. B. sėdėjo ant sofos
kitame kambaryje. Ji pamanė, kad G. išlipo pro langelį, nes
ne pirmą kartą taip išeidavo. E. B. apie G. ji neklausė. Grįžusi G. nieko jai nepasakojo, ir nieko neįprasto ji nepastebėjo.
Po to su dukromis ji nuėjo pas V. P..
G. sakė, kad prie jos lindo E. B., ją graibė, todėl
ji (G.) išsigandusi pabėgo.
Ji suprato, kad E. B. lietė G. už kojų. Ji nėjo aiškintis
pas E. B.. Po kelių dienų grįžusiam vyrui S. K. G. pasakė apie E. B., ir S. K. paskambino į policiją. Jos motina J.
A. su E. B. yra draugai, seniai bendrauja, dažnai girtauja.
Duktė G. nelinkusi meluoti, nėra buvę, kad prisigalvotų
nerealių dalykų. G. nustatytas atsilikimas 2002 m., o iš
pradžių normaliai vystėsi. Pas dukrą ji nueina į mokyklą (duomenys neskelbtini). G. ir
šiaip būdavo nervinga, o po to įvykio nervingesnė tapo.
Civilinio
ieškinio atsisako.
Liudytoja R. T. parodė, kad ji dirba socialine pedagoge
Radviliškio vaikų globos namuose, kur nuo 2009 m. lapkričio 16 d. gyvena G. K.. Pastarajai nustatyta laikinoji vaikų globa. Ji rūpinasi,
kad vaikas adaptuotųsi. Mergaitė nori išsipasakoti apie tą įvykį, lyg užsimena,
paskui nustoja, bijo. Mergaitė labai uždara, pati kontakto neužmezga, jei ją
kalbina, ji noriai bendrauja. Pokalbio metu G. K. jai pasakojo,
kad pateko į globos namus dėl E. B.. Mergaitė jai kalbėjo
tais pačiais žodžiais, vyro lytinius organus vadino „daiktu“, pasakojo, kad E. B. jai sakė: „nesinervuok“. G. K. aiškino,
kur ją lietė, parodė į krūtinę, šlaunis, sakė, kad trynėsi. Iš pasakojimo ji
suprato, kad kaltnamasis savo lytiniu organu trynėsi į jos šlaunis. Taip pat mergaitė
sakė, kad E. B. jai kelnes, kelnaites numovė, apie
viršutinės dalies apnuoginimą nekalbėjo. Mergaitė negali meluoti, fantazuoti, nes
turi intelekto sutrikimą, yra atvira, visada sako tiesą, auklėtojos pastebi,
kad mergaitė kartais per daug atvira. Ji nesitikėjo, kad mergaitė taip
sklandžiai kalbės, nes labai sunkiai kalba, kalbėdama pakeičia temą, o šiandien
gražiai kalbėjo. Mergaitė traumuota, labai uždara, pastarajai turėjo įtakos tas
įvykis. Nukentėjusioji globos namuose atsidūrė dėl nepriežiūros ir pareikšto
įtarimo tėvui. G. tėvai nelanko. Tėvui uždrausta
bendrauti su dukromis, kol vyksta tyrimas. Mamai neuždrausta, bet pastaroji
dukros nelanko. Mergaitė mokosi internate, grįžta į vaikų namus savaitgaliais
ir švenčių metu.
Liudytojas S. K. parodė, kad 2009 m. balandžio mėnesio
pabaigoje jam grįžus iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) pas J. A., kur tuo
metu buvo jo žmona su dukromis, dukra G. prasitarė, kad
dėdė su barzda buvo jai kelnes numovęs ir tarpkojį čiupinėjo. Dukra neminėjo,
kad jai ką rodė, tačiau jis suprato, kad lovoje čiupinėjo jos lytinius organus
E., kurio pavardės tuo metu jis nežinojo, tas, kuris ateina pas jo žmonos
motiną. Mergaitė buvo išsigandusi, pasakojo, kad pabėgo per langą pas V. P.. Jis patikėjo savo dukra ir pranešė policijai. Su E. B. nekalbėjo.
Liudytoja J. A. parodė, kad 2009 m. balandžio 25 d. vakare jos
namuose buvo girtaujama. Po to nakvoti pas ją pasiliko E. B.,
Z. S., duktė J. K. su dukromis G.
ir A. bei sūnus R. A.. Viename kambaryje miegojo jos sūnus,
kitame duktė su anūkėmis, ji, Z. S. ir E.
B.. Ryte su dukra ir anūke A. ji nuėjo į parduotuvę. G. norėjo
miego, todėl pasiliko miegoti. Tame pačiame kambaryje miegojo ir E. B., tik kitoje lovoje. Daugiau namuose nieko nebuvo.
Išeidama ji užrakino duris. Sugrįžusios į namus, G. jos
neberado, o E. B. miegojo. E. B. pasakė,
kad G. išėjo. Tą dieną G. daugiau
nebuvo atėjusi pas ją. Po kelių dienų pas ją atėjo S. K. ir
duktė su anūkėmis. G. pasakė apie E. B.,
tėvą nusivedė į virtuvę ir ten jie kalbėjo. Po to S. K. paskambino
į policiją dėl E. B.. G. jai nieko nesakė. Ji pasakė E. B., kad parašė pareiškimą dėl to, kad jis (E.
B.) lindo prie mergaitės. E. B. atsakė, kad tai nesąmonė,
išgalvota. G. nėra nieko reikšmingo pamelavusi.
Liudytojas
R. A. parodė,
kad 2009 m. balandžio 25 d. namuose, kur jis gyvena su mama J. A., girtavo su kaltinamuoju E. B..
Buvo atėjusi ir jo sesuo J. K. su dukromis G. bei A.. Vakare
jis išėjo ir nenakvojo namuose. Todėl nežino, ar jo namuose nakvojo E. B.. Po kelių dienų mama jam pasakė, kad E.
B. lindo prie G., ir kad S. K. kvietė
policiją. Apie tai su E. B. jis nekalbėjo.
G. yra nuoširdi mergaitė, ne melagė.
Liudytoja J. M.
parodė, kad, dirbdama
Radviliškio rajono PK tyrėja, pareiškė įtarimą pagal LR BK 153 str. E. B. ir apklausė jį įtariamuoju. Buvo normali, įprasta
apklausa. Jei E. B. būtų buvęs neblaivus ar apsvaigęs nuo
kokių medžiagų, niekas jo nebūtų apklausinėjęs, jam būtų įteiktas šaukimas atvykti
kitą dieną. Negali būti, kad kaltinamasis būtų apklaustas girtas. Apklausos
metu ji nejautė alkoholio kvapo nuo E. B., o jeigu būtų kilęs
įtarimas, kad pastarasis girtas, būtų nutraukta apklausa ir alkotesteriu
išmatuotas girtumas. Pats kaltinamasis prieš apklausą ar apklausos metu nesakė,
kad yra išgėręs. Apklausos protokolą perskaitė ir pasirašė pats E.
B.. E. B. viską pasakojo nuosekliai, visi parodymai
surašyti iš pastarojo žodžių. E. B. buvo išaiškinta teisė
turėti gynėją, tačiau kaltinamasis pareiškė, kad nepageidauja gynėjo. Dėl to buvo
surašytas protokolas.
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės
akto Nr. 86 TPK -11, surašyto
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų, išvadose nurodyta, kad iki nusikalstamos veikos nukentėjusioji G. K. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jai buvo lengvas
protinis atsilikimas, galėjo teisingai suprasti
savo veiksmų esmę. G. K. negalėjo dėl mažametystės suprasti
įtariamojo E. B. veiksmų pobūdžio ir jų pavojingumą. G. K. pažintinės veiklos galimybės yra ribotos dėl jai
būdingo nežymaus intelekto sutrikimo. G. K. nepasižymi tikslia
vaizdine atmintimi, nes jai būdingas nežymus
intelekto sutrikimas, dėl kurio ji taip pat nesugeba fantazuoti, o būdama psichologiškai
priklausoma nuo ją globojančių asmenų, ji gali būti įtaigi pastarųjų atžvilgiu.
G. K., būdama mažametė ir turėdama intelekto sutrikimą, nesugeba suprasti bylos aplinkybių ir
savarankiškai pateikti prašymus, bet gali duoti teisingus parodymus apie įvykio aplinkybes faktų lygyje. G. K., būdama mažametė ir turėdama intelekto sutrikimą,
negalėjo suprasti prieš ją galimai
atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir negalėjo aktyviai ir
savarankiškai priešintis nusikalstamiems veiksmams. G. K. padaryta nusikalstama veika sukėlė trumpalaikę
stresinę reakciją, tačiau nesukėlė
ilgalaikių psichinės sveikatos sutrikdymo pasekmių. Nusikalstama veika G. K. nepadarė psichologinės traumos, nes ji nesuvokia
atliktų veiksmų moralinės esmės. G. K. gali duoti
parodymus apie faktinę įvykių pusę. G. K. nusikalstamos
veikos jos atžvilgiu padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jai
buvo lengvas protinis atsilikimas, šiuo
metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jai yra lengvas protinis atsilikimas (t.
1, b. 1. 125-128).
Papildomos Teismo psichiatrijos, teismo
psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-10, surašyto Valstybinės
teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos
ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų, išvadose
nurodyta, kad negauta jokių duomenų apie tai, kad S. K. veiksmai
G. K. atžvilgiu būtų įtakoję jos parodymus apie E. B. veiksmus jos atžvilgiu. G. K. atminties
sutrikimų nenustatyta, jai nebūdingi tikslios vaizdinės atminties požymiai,
padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas. G. K. gali
teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti
apie tai parodymus. Nėra pagrindo teigti, kad G. K. sąmoningai, suvokdama tokio elgesio esmę, pasekmes, neteisingai
papasakoja įvykio aplinkybes, taigi jos elgesį ikiteisminio tyrimo metu veikia
būdingi individualūs psichologiniai
ir amžiaus tarpsnio, o taip pat ir emociniai ypatumai (t. 1, b. 1.
178-182).
Specialisto
išvadoje Nr. G 669/09(04) nurodyta, kad G. K. mergystės plėvė
nepažeista, atsižvelgiant į G. K. mergystės plėvės anatominę struktūrą,
lytiniai santykiai, nepažeidžint jos mergystės plėvės, negalimi. Sužalojimų
kūne nėra (t. 1., b. 1. 103).
Gimimo liudijime (duomenys neskelbtini),
išduotame (duomenys
neskelbtini), įrašyta, kad G. K. gimė (duomenys neskelbtini). LR
Biržų mieste, tėvas S. K., motina J. K.
(t. l, b. 1. 105).
Įrodymų analizė, vertinimas,
kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl
teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“
3 punkte išaiškinta, kad lytinės
aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos
pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu
numatyta BK 149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio
sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu
organu kito žmogaus kūną ir pan.). BK 150 straipsnio 4 dalis nustato atsakomybę
už lytinės aistros tenkinimą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią panaudojant
fizinį smurtą, grasinant jį tuoj pat panaudoti ar kitaip atimant galimybę
priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle.
Kaltinamasis E. B. neigia
seksualiai prievartavęs mažametę G. K.. Teismas atmeta
kaltinamojo E. B. parodymus neigiant kaltę padarius jam
inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir vertina juos kaip kaltinamojo pasirinktą
gynybinę taktiką siekiant išvengti atsakomybės.
Išanalizavęs byloje surinktus ir teisiamajame
posėdyje ištirtus įrodymus, įvertinęs ir sugretinęs juos tarpusavyje, teismas
konstatuoja, kad kaltinamasis E. B. kaltinime
nurodytu laiku ir vietoje, pasinaudodamas
nukentėjusiosios G. K. bejėgiška būkle, prieš pastarosios valią užgulęs mažametę nukentėjusiąją G. K. savo
kūnu ant lovos, rankomis liesdamas jos krūtinę, glostydamas mažametės
tarpkojį, savo lytiniu organu liesdamas bei trindamas
G. K. lytinius organus bei vidinę šlaunų pusę, kitokio fizinio
sąlyčio būdu tenkino lytinę aistrą su mažamete G. K., kol
pastaroji pabėgo išlipdama per langą.
Darydamas tokią išvadą teismas pirmiausia
remiasi nukentėjusiosios G. K. parodymais, duotais tiek
ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek teisiamajame posėdyje, kai nukentėjusioji
vienodai ir nuosekliai, įvertinus jos mažametystę bei nustatytą lengvą
protinį atsilikimą, aiškino, kad jai, gulinčiai lovoje, E. B. numovė
iki kelių kelnes kartu su kelnaitėmis, graibė ją už užpakalio ir iš priekio, savo
vyrišku „daiktu“ buvo prisilietęs prie jos lytinių organų, gulėjo ant jos
prispaudęs ją gal 5 minutes. Nukentėjusiosios teigimu, ji šaukė mamą, prašė
paleisti, rėkė, o E. B. pasakė, kad mama išėjo į
parduotuvę, sakė jai: „nesinervuok“. Nors teisme nukentėjusioji ir nenurodė,
kad kaltinamasis lietė jos krūtinę, teismas, atsižvelgdamas į praėjusį nemažą
laiko tarpą po įvykio bei įvertinęs realias galimybes mažamečiam asmeniui viską
prisiminti, šią kaltinime nurodytą aplinkybę laiko įrodyta remdamasis
nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 66-67) bei
liudytojos R. T. parodymais, kad nukentėjusioji jai
pasakojo, jog kaltinamasis lietė ir jos (G. K.) krūtinę.
Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti
nukentėjusiosios G. K. parodymais. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos
ekspertizės išvadose nurodyta, kad mažametė G. K. dėl
jai būdingo nežymaus
intelekto sutrikimo nesugeba fantazuoti ir
gali duoti teisingus parodymus apie įvykio aplinkybes faktų lygyje. Nukentėjusiosios
G. K. neturėjimą polinkio meluoti taip pat patvirtino ne
tik nukentėjusiosios motina J. K., dėdė J.
A., bet ir mažametės močiutė, kaltinamojo E. B. draugė
J. A., paaiškinusi, kad
nukentėjusioji nėra nieko reikšmingo pamelavusi. Teismas, betarpiškai išklausęs
mažametės parodymus, vertina nukentėjusiosios G. K. parodymus
kaip teisingus atsižvelgdamas ir į Radviliškio vaikų globos namų, kuriuose gyvena
nukentėjusioji, socialinės pedagogės R. T. paaiškinimus,
kad G. K. jai pasakojo, kaip E. B. ją
(G. K.) lietė, parodė į krūtinę, šlaunis, sakė, kad
trynėsi, kalbėjo tais pačiais žodžiais, kaip ir teisme, vyro lytinius organus
vadino „daiktu“, pasakojo, kad E. B. jai sakė:
„nesinervuok“. R. T. teigimu, mergaitė yra atvira, visada
sako tiesą. Radviliškio rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. J. taip pat patvirtino, kad mažametės nukentėjusiosios
parodymai teisme nesiskiria nuo jos parodymų dviejų ankstesnių apklausų metu. Kaltinamojo
versija, jog mažametė nukentėjusioji G. K. jį apkalba
galimai įtakota savo tėvo S. K., atmetama kaip niekuo
nepagrįsta atsižvelgiant ne tik į Papildomos Teismo psichiatrijos, teismo
psichologijos ekspertizės akto išvadas, kad negauta jokių duomenų apie
tai, kad S. K. veiksmai G. K. atžvilgiu
būtų įtakoję jos parodymus apie E. B. veiksmus, bet ir
įvertinus aplinkybę, kad nuo 2009 m. lapkričio 16 d., kai G.
K. globėju buvo paskirti Radviliškio rajono vaikų globos namai „Nykštukas“
(t. 1, b. l. 61), nukentėjusioji gyvena Vaikų globos namuose ir su savo tėvu
nebendrauja. Tokiu būdu teismui nekyla abejonių dėl mažametės nukentėjusiosios
parodymų patikimumo nustatant nukentėjusiosios atžvilgiu panaudotos seksualinės
prievartos faktą.
Vertindamas
nukentėjusiosios parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas
pažymi, kad tam tikros nukentėjusiosios G. K. nurodytos
aplinkybės, kurios pagal susidariusią situaciją gali būti nustatytos ir kitokiu
būdu, sutampa su kitais byloje užfiksuotais duomenimis. Taip nukentėjusiosios
teiginiai, kad girtas kaltinamasis E. B. ir ji buvo
palikti vieni užrakinti J. A. namuose, ir kad ji pabėgo
nuo kaltinamojo išlipdama pro langą, sutampa su nukentėjusiosios J. K., liudytojos J. A. bei paties
kaltinamojo parodymais.
Nukentėjusiosios
motinos J. K. aiškinimu, jau tą pačią dieną dukra G. K. jai pasakė, kad prie jos lindo E. B.,
ją graibė, todėl ji (G. K.) išsigandusi pabėgo.
Liudytojo, mažametės nukentėjusiosios tėvo, S. K. teigimu,
jam tik sugrįžus iš Vilniaus, dukra G. pasakė, kad dėdė
su barzda, vardu E., buvo jai kelnes numovęs, tarpkojį čiupinėjo, todėl ji pabėgo
per langą pas V. P.. Tai, kad nukentėjusioji pirmai
progai pasitaikius apie kaltinamojo elgesį pasakė savo tėvams, taip pat
patvirtina faktą, jog su nukentėjusiąja buvo elgiamasi nusikalstamai. Be to, G. K. paaiškinimai apie matytą kaltinamojo vyrišką „daiktą“,
kuriuo kaltinamasis buvo prisilietęs prie jos lytinių organų, bei,
nukentėjusiosios teigimu, jos „graibymas“ už užpakalio ir iš priekio, teismo
nuomone, atspindi realiai buvusius ir nukentėjusiosios patirtus įvykius,
kadangi, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių ir seksualinės patirties
neturėjimą, tokių aplinkybių nukentėjusioji negalėjo išgalvoti.
Šie aptarti bylos duomenys pašalina
abejones dėl nukentėjusiosios G. K. parodymų patikimumo
ir leidžia teismui pagrįstai manyti, jog
nukentėjusioji buvo seksualiai išnaudojama.
Kaip
jau minėta, baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 150 straipsnyje, yra tada, kai
tenkinama lytinė aistra prieš asmens valią, jei minėta veika padaroma:
panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant
galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Šie
požymiai įstatyme numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai
pakanka bent vieno iš jų.
E. B. pateiktame kaltinime seksualiniu prievartavimu nurodytas
vienas iš tokių požymių – pasinaudojimas bejėgiška būkle dėl mažametystės ir lengvo protinio atsilikimo.
Kaip
matyti iš Gimimo
liudijimo kopijos, G.
K. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. nagrinėjamo įvykio metu ji buvo mažametė –
10 metų. Byloje nustatyta, kad iki įvykio kaltinamasis E. B. ir
nukentėjusioji G. K. pažinojo vienas kitą, ir
kaltinamasis, jo paties teigimu, žinojo nukentėjusiosios amžių. Todėl teismas
sprendžia, kad tenkindamas lytinę aistrą kaltinamasis E. B. pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiosios G. K. būkle, kurią nulėmė pastarosios mažametystė.
Iš Teismo
psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad
nukentėjusiajai G. K. konstatuotas lengvas
protinis atsilikimas. Kaltinamasis E. B. teigia nežinojęs
apie nukentėjusiosios proto negalią. Duomenų, paneigiančių šią kaltinamojo
versiją, byloje nėra. Todėl teismas pašalina iš kaltinimo aplinkybę, kad
kaltinamasis pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl pastarosios
lengvo protinio atsilikimo.
Kaltinime
nurodytus veiksmus kaltinamasis E. B. atliko nesutinkant nukentėjusiajai G.
K., tai yra prieš nukentėjusiosios valią. Remiantis byloje nustatytomis
aplinkybėmis, kaltinamasis E. B., atsižvelgiant į jo
gyvenimiškąją patirtį (44 m.), taip pat ir lytinio gyvenimo, suvokė
nukentėjusiosios nesutikimą tenkinti jo lytinę aistrą, kadangi savo nesutikimą nukentėjusioji
išreiškė ne tik žodžiais, t. y. šaukdama mamą, prašydama paleisti, bet ir
veiksmais – stumdama kaltinamąjį. Nukentėjusiosios G. K. nesutikimą
tenkinti kaltinamojo lytinę aistrą rodo ir jos elgesys pabėgant nuo kaltinamojo
pro langą.
Visuma
šių aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis E.
B. veikė tiesiogine tyčia.
Byloje nėra duomenų, ar kaltinamasis E. B. patenkino
savo lytinę aistrą. Dėl to teismas pažymi, jog seksualinio prievartavimo
nusikaltimo sudėtis yra formali. Įstatymo leidėjas seksualinio prievartavimo
baigtumą sieja tik su lytinės aistros tenkinimo prieš nukentėjusiojo asmens
valią pradžia ir baudžiamosios atsakomybės atsiradimo aspektu nėra svarbu, kiek
įgyvendinti kaltininko tikslai. Šie nusikaltimai yra baigti nuo lytinės aistros
tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę
aistrą.
Remdamasis
tuo, kas išdėstyta, tai yra nustatęs kaltinamajam E. B. inkriminuotos
nusikalstamos veikos – mažamečio asmens seksualinio prievartavimo –
objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teismas konstatuoja, kad
kaltinamasis E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK
150 str. 4 d.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamojo E. B. atsakomybę
lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė
yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas
turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Tokią
išvadą teismas daro remdamasi nukentėjusiųjų G. K. ir J. K. bei paties kaltinamojo parodymais, kad 2009 m. balandžio 26 d. ryte jis (kaltinamasis)
buvo girtas. O kad kaltinamojo girtumas turėjo įtakos jo elgesiui, teismas
sprendžia atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį (nusikaltimas žmogaus
seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) bei šios veikos padarymo
aplinkybes.
Teismo psichiatro specialisto išvadoje nurodoma,
kad nėra jokio pagrindo E. B. kelti abejonę dėl jo
psichikos sveikatos ir nėra reikalo jam atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę
(t. 2, b. l. 112).
Esant tokiai specialisto išvadai, teismas sprendžia,
jog kaltinamasis E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu
buvo pakaltinamumo būsenoje, todėl turi būti baudžiamas už padarytą veiką.
Skirdamas
bausmę kaltinamajam E. B. už padarytą nusikalstamą veiką
teismas vadovaujasi BK 54 str., kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo
pagrindus. Parinkdamas
bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 str. 2 d. įtvirtintais
bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo
principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos
bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės
paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už
nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir
kaltininko asmenybę.
Kaltinamasis E. B. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.),
tačiau jo padaryto nusikaltimo pavojingumas, palyginus su rūšiniu tokių
nusikaltimų pavojingumu, lemia mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą,
kadangi kaltinamasis fizinio smurto nenaudojo, jo elgesys nebuvo nei
išskirtinai brutalus ar įžūlus ir, remiantis Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos
ekspertizės išvadomis, nesukėlė
ilgalaikių psichinės sveikatos sutrikdymo pasekmių nukentėjusiajai.
Vertindamas
kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad E. B. nuo
2003 metų daugiau kaip dešimt kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus,
kuriuos padarė būdamas girtas (t. 2, b. 1. 80-105), kad byloje nustatyta viena
jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Radviliškio rajono savivaldybės
administracijos (duomenys
neskelbtini) seniūnijos pateiktoje
charakteristikoje nurodyta, kad E. B. seniai niekur
nedirba, darbo biržoje neregistruotas, iš
ankstesnės santuokos turi dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), o šiuo metu gyvena su sugyventine, augina šešis vaikus, iš kurių tik vienam nustatyta tėvystė. Taip pat charakteristikoje
teigiama, kad kaltinamojo E. B. šeima įrašyta į socialinės
rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo (t. 2, b 1. 107).
Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad
kaltinamasis anksčiau neteistas, kas leidžia teismui pagrįstai manyti, jog iki
šio nusikaltimo padarymo kaltinamojo E. B. antivisuomeninės
nuostatos nebuvo susiformavusios ir kad yra pagrindas manyti, jog jis nusikalto
atsitiktinai.
Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo E. B. padaryto nusikaltimo pavojingumui, buvimą, minėtus
kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kartu įvertinęs ir BK 150 str. 4
d. sankcijos griežtumą, teismas kaltinamajam E. B. skiria
laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei įstatymo sankcijoje už padarytą
nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis.
Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros
vyriausiasis prokuroras pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį dėl mažametei G. K. padarytos neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 36-37).
Remiantis
anksčiau išdėstytais ir aptartais bylos duomenimis, yra nustatytas teisės
pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens – E. B. –
kaltė, priešingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų
teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos kaltinamojo E. B. civilinės atsakomybės dėl
mažametės G. K. seksualinio prievartavimo sąlygos.
Atlygintinos
neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl
spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais
neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas
neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą
padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei
kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo
ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti
priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.
Neabejotina,
kad mažametei nukentėjusiajai G. K. kaltinamojo jos
atžvilgiu padaryti amoralūs veiksmai sukėlė dvasinius
išgyvenimus bei stresinę reakciją, ką
patvirtina Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados.
Šie dvasinio pobūdžio pakenkimai, sukėlę nukentėjusiajai G.
K. neigiamus išgyvenimus, pagal CK 6.250 str. ir laikomi neturtine žala,
kurią turi atlyginti kaltinamasis.
Nustatydamas
priteistinos nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas
atsižvelgia ne tik į minėtus nukentėjusiosios, bet ir į pagrįstus kaltinamojo
interesus, tai yra į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kuri taip pat yra
vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos
atlyginimo dydžiui.
Kaip matyti iš
bylos medžiagos, kaltinamasis E. B. neturi nuolatinio
darbo, kartu su sugyventine augina šešis vaikus (t. 2, b. l. 108), jokio turto
neturi (t. 2, b. l. 114-121, 123). Tačiau
šios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, dėl kurių mažametei
padarytos neturtinės žalos dydis, kuris, teismo nuomone, ir taip nėra didelis,
galėtų būti sumažintas.
Esant tokioms aplinkybėms teismas
sprendžia, kad nukentėjusiosios G. K. patirtas dvasinis
sukrėtimas ir išgyvenimai prokuroro pagrįstai įvertinti 1000 Lt neturtinės
žalos dydžio suma. Todėl prokuroro civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos
atlyginimo tenkinamas visiškai.
Nukentėjusioji
ir civilinė ieškovė J. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo
pareiškusi 1000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.
l. 31), tačiau teisminio nagrinėjimo metu ieškinio atsisakė. Todėl procesas dėl
nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. K. civilinio
ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str., teismas
nusprendžia:
E. B. pripažinti
kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką E. B. įskaityti
sulaikyme išbūtą dieną – 2010 m. birželio 16 d.
Bausmės
pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.
Bausmę
paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją
priemonę E. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą
pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti iš Egidijaus
B. G. K. 1000 (vieną tūkstantį) Lt neturtinės
žalos atlyginimo.
Procesą dėl
nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. K. pareikšto civilinio
ieškinio dėl 1000 Lt žalos atlyginimo nutraukti.
Nuosprendis
per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam
teismui per šį teismą.
Teisėja Nijolė Matuzevičienė