Civilinė byla Nr. e2-1099-601/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00299-2023-

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.4.2; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių užuojauta“ atstovui advokatui Arvydui Aranauskui,

atsakovės viešosios įstaigos Jonavos ligoninės įgaliotai atstovei D. B.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „ANAPUS RIBOS“ atstovui advokatui Pauliui Astromskiui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių užuojauta“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Jonavos ligoninei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „ANAPUS RIBOS“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kėdainių užuojauta“ 2023 m. birželio 29 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama pripažinti 2023 m. gegužės 12 d. atlygintinų paslaugų sutartį Nr. MVP2023/123, sudarytą tarp viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Jonavos ligoninės ir UAB „ANAPUS RIBOS“, negaliojančia bei priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad ji ir VšĮ Jonavos ligoninė mažos vertės viešojo pirkimo „Palaikų transportavimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 667184) pagrindu 2023 m. gegužės 18 d. sudarė atlygintinų paslaugų sutartį Nr. MVP2023/129, pagal kurią ji įsipareigojo pagal perkančiosios organizacijos užsakymą suteikti pastarajai palaikų transportavimo paslaugas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad VšĮ Jonavos ligoninė dėl to paties pirkimo objekto (palaikų transportavimo paslaugų) 2023 m. gegužės 12 d. sudarė dar vieną atlygintinų paslaugų sutartį Nr. MVP2023/123 su UAB „ANAPUS RIBOS“. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės sprendimas sudaryti dvi sutartis dėl analogiško pirkimo objekto neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtinto siekio, kad paslaugoms įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, nes trečiojo asmens pasiūlytas įkainis yra 19,00 Eur su PVM, kai ieškovė šias paslaugas teikia nemokamai (už 0,00 Eur). Negana to, atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, nes nei pirkimų dokumentuose, nei sutartyse nenumatė kokia tvarka ir kokiais kriterijais bus teikiami / skirstomi užsakymai dėl palaikų transportavimo paslaugų dviem paslaugų teikėjams, juolab, kad realiai didžiąją dalį užsakymų dėl paslaugų teikia vykdyti būtent UAB „ANAPUS RIBOS“. Todėl, anot ieškovės, sutartis, sudaryta su trečiuoju asmeniu, turi būti pripažinta negaliojančia. 

II.       Atsakovės procesinių dokumentų esmė

3.                      Atsakovė viešoji įstaiga Jonavos ligoninė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.                      Atsakovė nurodė, kad sprendimas sudaryti sutartis su dviem paslaugų tiekėjais buvo paremtas išanalizavus paslaugos užtikrinimo reikšmingumą bei tai, kad analogiškas paslaugas Jonavoje siūlo tik dvi įmonės – ieškovė ir trečiasis asmuo. O, įvertinus tai, kad per kalendorinius metus tokių paslaugų poreikis vidutiniškai yra apie 400, todėl buvo vykdomi du atskiri mažos vertės pirkimai, pirkimų dalyką apibrėžiant išvežimų kiekiu (2 po 200 paslaugų). Tokiu būdu, anot atsakovės, buvo siekiama maksimaliai apsidrausti, kad paslauga bus įvykdyta, o pirkimų dokumentų Techninėje specifikacijoje apibrėžtas vienodas kiekis eliminuos galimybę riboti konkurenciją ir nepažeis lygiateisiškumo principo. Negana to, atsakovė pabrėžia, kad, jos nuomone, ieškovė apskritai neturi teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą panaikinti UAB „ANAPUS RIBOS“ ir ligoninės 2023 m. gegužės 12 d. pasirašytą atlygintinų paslaugų sutartį Nr. MVP2023/123, nes niekaip nepagrindė, kad ji įgytų teisę sudaryti sutartį ginčo pirkime, kuriame net nedalyvavo, ir gali patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl atitinkamo pirkimo objekto, juolab, kad atsakovei kyla abejonių dėl ieškovės patikimumo – ieškovė neturi nei vieno darbuotojo, nei vieno automobilio, yra įsiskolinusi SODRAI, neteikia privalomų duomenų – metinių finansinių atskaitomybių VĮ Registrų centrui.

5.                      Atsakovė, teismui išėjus į pasitarimų kambarį, teismui pateikė prašymą atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir baigiamųjų kalbų paaiškėjo esminė aplinkybė, kurią ieškovė nuslėpė ir nuo teismo, ir nuo bylos šalių, t. y., kad ieškovei 2023 m. lapkričio 22 d. buvo inicijuotas likvidavimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio pagrindu. Anot atsakovės, šių aplinkybių ieškovė neatskleidė, o tai laikytina kooperacijos principo pažeidimu. Juolab, kad šios aplinkybės turi esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo teisėtumo bei dėl šalies civilinio procesinio subjektiškumo, kadangi tai patvirtinta atsakovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimo. Be to, ieškovė tapo ne tik nepatikima, bet jos net de jure nelieka. O tai reiškia, kad atlygintinos sutarties panaikinimas su UAB „Anapus ribos“ ieškovei UAB „Kėdainių užuojauta“ jokių teisinių pasekmių negali sukelti.

III.       Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

6.                      Trečiasis asmuo UAB „ANAPUS RIBOS“ prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Nurodė, kad, nesant imperatyvaus VPĮ draudimo, atsakovė dėl objektyvaus būtinumo turėjo teisę sudaryti dvi palaikų transportavimo paslaugų sutartis. Tačiau, net ir padarius prielaidą, kad atsakovė pažeidė draudimą dėl to paties pirkimo objekto sudaryti kelias viešojo pirkimo sutartis, toks pažeidimas negalėtų būti pripažintas imperatyvių VPĮ nuostatų šiurkščiu pažeidimu ginčijamos sutarties atžvilgiu, ir dėl to negalėtų būti pagrindu nutraukti šią sutartį. Kita vertus, pačios ieškovės 2023 m. gegužės 18 d. atlygintinų paslaugų sutartis Nr. MVP2023/129 yra sudaryta šiurkščiai pažeidžiant imperatyvias VPĮ nuostatas, nes tiekėjas nėra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas ir atsakovė to neišsiaiškino. Be to, ieškovė teikė atsakovei melagingą informaciją dėl savo neįprastai mažos kainos pagrįstumo, todėl atsakovė privalėjo tokį ieškovės pasiūlymą atmesti.

7.                      Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad nepaisant to, jog VPĮ nėra tiesioginio draudimo sudaryti kelias sutartis dėl to paties pirkimo objekto, toks draudimas išplaukia iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2017 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017. Todėl kelios sutartys dėl to paties objekto galėtų būti sudaromos tik išimtiniu atveju, esant objektyvioms aplinkybėms, kai perkančioji organizacija gali tai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju, anot tarnybos, perkančiosios organizacijos procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ši situacija būtų priskirtina pirmiau paminėtai išimtinių atvejų kategorijai. Tarnyba pažymėjo, kad perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti, ar būsimas paslaugos teikėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus teikti paslaugas, mažos vertės pirkimo sąlygose gali nustatyti atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus, pagal kuriuos būtų atrenkami tiekėjai, kurie būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį. Taip pat netinkamo sutarties vykdymo riziką galėtų sumažinti paslaugų teikimo sutartyje nustatomos sankcijos už netinkamą sutarties vykdymą. Jeigu, visgi, paslaugų specifika ar kitos aplinkybės iš tiesų lemia būtinybę perkančiajai organizacijai turėti daugiau nei vieną tiekėją, su kuriuo perkančioji organizacija galėtų bendradarbiauti, tokiais atvejais, tarnybos nuomone, gali būti sudaroma preliminarioji sutartis su keliais ūkio subjektais.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.                      Ieškinys tenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės

9.                      Atsakovė Jonavos ligoninė, siekdama įsigyti mirusių asmenų palaikų pervežimo iš Priėmimo ir skubios pagalbos bei kitų stacionarių skyrių į Patologijos skyrių paslaugas, 2023 m. gegužės 2 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVPIS) paskelbė du analogiškus mažos vertės viešuosius pirkimus „Palaikų transportavimo paslaugos“, kuriems suteikti Nr. 667183 ir Nr. 667184. Abiejų pirkimų Techninėse specifikacijose buvo pateikti analogiški reikalavimai, tame tarpe: (i) transportavimo paslauga turi būti atliekama 24 val. per parą 7 dienas per savaitę (išeiginių ir švenčių dienomis); (ii) palaikų pasiėmimas per 2 val. nuo iškvietimo; (iii) palaikų paėmimas ir pristatymas į Patologijos skyrių bei patalpinimas į šaldytuvus; (iv) paslauga teikiama savo žmogiškaisiais ištekliais ir savo transportu; (v) atvykstant paimti palaikų turi turėti mirusiųjų transportavimo maišus (įskaičiuoti į paslaugos kainą); (vi) paslaugos turės būti vykdomos vadovaujantis Ligoninės direktoriaus 2023 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. V-24 „Dėl mirusiųjų asmenų atidavimo tvarkos patvirtinimo“; g) sutarties vertė 3 800 Eur su PVM. Techninės specifikacijos 1 punkte įvardinta, kad planuojami maksimalūs kartai – 200 kartų (išvežimų).

10.                      Perkančioji organizacija Pirkime Nr. 667183 pasiūlymą pateikti pakvietė UAB „ANAPUS RIBOS“, o Pirkime Nr. 667184 – UAB „Kėdainių užuojauta“. Atitinkamai šios įmonės 2023 m. gegužės 3 d. (UAB „ANAPUS RIBOS“ – 16.32 val., o UAB „Kėdainių užuojauta“ – 20.05 val.) pateikė pasiūlymus, kurie buvo pripažinti laimėjusiais, o juos pateikusios įmonės pakviestos pasirašyti sutartis.

11.                      UAB „Kėdainių užuojauta“, atsakydama į perkančiosios organizacijos kvietimą sudaryti pirkimo sutartį, paprašė informuoti kokia tvarka bus vykdoma sutartis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tapo žinoma, jog perkančioji organizacija įvykdė du pirkimus tai pačiai paslaugai teikti. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į tai, kad iki šiol palaikų transportavimo paslaugas teikė UAB „Kėdainių užuojauta“, paaiškino, kad iškvietimai bus vykdomi kaip ir iki šiol, t. y. tiekėjos darbuotojai bus iškviesti telefonu, o visa tvarka detaliau numatyta Mirusiųjų asmenų atidavimo tvarkoje. Perkančioji organizacija akcentavo, kad sutartis su tiekėja pasibaigs, kai bus išvežti 200 palaikų.

12.                      Jonavos ligoninė su UAB „ANAPUS RIBOS“ atlygintinų paslaugų sutartį Nr. MVP2023/123 pasirašė 2023 m. gegužės 12 d., pagal kurią UAB „ANAPUS RIBOS“ įsipareigojo paslaugas teikti už 19,00 Eur su PVM įkainį, o su UAB „Kėdainių užuojauta“ atlygintinų paslaugų sutartį Nr. MVP2023/129 pasirašė 2023 m. gegužės 18 d., pagal kurią UAB „Kėdainių užuojauta“ šias paslaugas įsipareigojo teikti nemokamai (už 0,00 Eur).

13.                      Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovė, sudarydama dvi sutartis dėl analogiško pirkimo objekto, tačiau nenustatydama jokios tvarkos ir kriterijų kaip turi būti teikiami / skirstomi užsakymai dėl palaikų transportavimo paslaugų dviem paslaugų teikėjams, juolab kai yra didelis paslaugų įkainių skirtumas, pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo bei proporcingumo principus. Todėl prašo pripažinti 2023 m. gegužės 12 d. atlygintinų paslaugų sutartį Nr. MVP2023/123, sudarytą tarp Jonavos ligoninės ir UAB „ANAPUS RIBOS“, negaliojančia. Atsakovė ir trečiasis asmuo ieškovės reikalavimą laiko nepagrįstu, kadangi, anot jų, nupirktos paslaugos šiuo atveju yra itin specifinės, todėl egzistuoja objektyvus būtinumas ligoninei turėti du tiekėjus tai pačiai paslaugai teikti. Taigi, iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinio aptartų faktinių aplinkybių kontekste matyti, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl perkančiosios organizacijos sprendimo vykdyti du analogiškus viešuosius pirkimus ir sudaryti dvi atskiras sutartis su skirtingais tiekėjais dėl to paties pirkimo objekto. Be to, atsakovė įsitikinusi, kad ieškovė apskritai neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties, todėl ieškinys vien šiuo pagrindu turėtų būti atmestas.

Dėl materialinio teisinio suinteresuotumo

14.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausiai reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač jei dalyvaujantys byloje asmenys atskirai kelia tokį teisės klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020, 2020 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 ir kt.).

15.                      Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 2021 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021).

16.                      Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą panaikinti UAB “Anapus ribos“ ir ligoninės pasirašytą atlygintinų paslaugų sutartį, nes ieškinyje niekaip nepagrindžia, kad 1) viešojo pirkimo procedūrų apskundimo procese gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo; 2) potencialiai ir (ar) realiai gali patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl atitinkamo pirkimo objekto. Tačiau teismas su šiais argumentais negali sutikti.

17.                      Pažymėtina, kad, teismui konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, būtina pasisakyti dėl tokių veiksmų padarinių. Taigi, net ir esant sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai, kitas tiekėjas turi teisę ginčyti viešojo pirkimo procedūras ir siekti ne tik tokio pirkimo pasėkoje sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia, bet ir kitų teisinių padarinių (pavyzdžiui, žalos atlyginimo, sudarytos sutarties termino sutrumpinimo ir pan.). Juolab, kad šiuo atveju, teismui tenkinus ieškinį, ieškovė gali turėti lūkestį sudaryti naują paslaugų teikimo sutartį su atsakove, ypač, kad tokias paslaugas ieškovė atsakovei teikė ir iki šiol, ir jokių pretenzijų dėl paslaugų teikimo kokybės iš atsakovės nėra gavusi. Dėl to, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje.

Dėl ginčo esmės

18.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama įsigyti palaikų transportavimo paslaugas, priėmė sprendimą vykdyti du analogiškus viešuosius pirkimus ir sudaryti dvi atskiras sutartis su skirtingais tiekėjais dėl to paties pirkimo objekto. Atsakovė ir trečiasis asmuo tvirtina, kad nupirktos paslaugos yra itin specifinės, todėl egzistuoja objektyvus būtinumas ligoninei turėti du tiekėjus tai pačiai paslaugai teikti. Tačiau teismas negali sutikti su šiais argumentais.

19.                      Pažymėtina, kad nors VPĮ tiesiogiai nėra įtvirtintas draudimas tuo pačiu metu atlikti du identiškus viešuosius pirkimus ir sudaryti dvi atskiras sutartis su skirtingais tiekėjais, tačiau teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnyba, kad tai gali būti atliekama tik išimtiniais atvejais, esant objektyvioms aplinkybėms, kai perkančioji organizacija gali tai pagrįsti. O ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad viešųjų pirkimų reguliavimu skatinama ir užtikrinama ūkio subjektų konkurencija iš esmės suponuoja vieno laimėtojo išrinkimo, o ne kelių kontrahentų koegzistavimo mechanizmą (2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017).

20.                      Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiajai organizacijai yra nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimų procedūras ir nustatant laimėtojus, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Tuo tarpu vienu metu vykdant dvi analogiškas sutartis, sudarytas su skirtingais tiekėjais, kyla grėsmė ne tik neracionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas, bet ir pažeisti aukščiau minėtus principus, Be to, galima ir neteisėtų susitarimų grėsmė. Juolab, kad šiuo atveju laimėtojais išrinkti absoliučiai skirtingas kainas pateikę tiekėjai, o perkančioji organizacija už tą pačią paslaugą ne tik moka skirtingai, bet šis skirtumas siekia net 19 kartų, nes ieškovė palaikų transportavimo paslaugas teikia nemokamai (už 0,00 Eur), o trečiasis asmuo šias paslaugas teikia už 19,00 Eur su PVM įkainį. Negana to, šiuo atveju nei pirkimų dokumentuose, nei sutartyse nenumatyta tvarka kokiais kriterijais teikiami / skirstomi užsakymai dėl palaikų transportavimo paslaugų dviem paslaugų teikėjams, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. UAB „ANAPUS RIBOS“ atliko 127 palaikų išvežimus, o UAB „Kėdainių užuojauta“ – 37 palaikų išvežimus, t. y. trečiasis asmuo palaikus transportavo daugiau nei 3 kartus dažniau nei ieškovė, ir tokio netolygumo priežasčių atsakovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti. Priešingai, atsakovės atstovė patvirtino, kad ieškovė šias paslaugas teikė ir anksčiau, tačiau jokių nusiskundimų dėl paslaugų kokybės nėra. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad atsiradus poreikiui pervežti palaikus, su ieškove, kuri be kita ko, paslaugas teikia nemokamai, nebuvo galimybės susisiekti ar ji atsisakė atvykti suteikti paslaugas.

21.                      Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė, vykdydama du pirkimus ir sudarydama dvi sutartis dėl to paties objekto, siekė maksimaliai apsidrausti, kad paslauga bus įvykdyta, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju egzistuoja išimtinė situacija. Be to, kaip teisingai nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba, perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti, ar būsimas paslaugos teikėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus teikti paslaugas, mažos vertės pirkimo sąlygose gali nustatyti atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus, pagal kuriuos būtų atrenkami tiekėjai, kurie būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį, o netinkamo sutarties vykdymo riziką galėtų sumažinti ir paslaugų teikimo sutartyje nustatomos sankcijos už netinkamą sutarties vykdymą. Juolab, kad, kaip minėta, atsakovei tas pačias paslaugas teikė ieškovė ir iki šiol, tačiau jokių pretenzijų dėl paslaugų teikimo nebuvo. Jeigu, vis dėlto, perkančiajai organizacijai kyla objektyvus poreikis turėti daugiau nei vieną tiekėją, tokiais atvejais, perkančioji organizacija turi teisę svarstyti galimybę sudaryti preliminariąją sutartį su keliais ūkio subjektais.

22.                      Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentą, kad Techninėje specifikacijoje apibrėžtas vienodas paslaugų kiekis eliminuoja galimybę riboti konkurenciją ir pažeisti lygiateisiškumo principą. Jau vien byloje esantys duomenys apie netolygų užsakymų skirstymą, prioritetą teikiant 19 kartų brangesnes paslaugas teikiančiai įmonei, rodo, kad nėra užtikrinamas lygiateisiškumo principas, ribojama konkurencija. Be to, atsakovei tvirtinant, kad jai yra objektyvus poreikis turėti dvi aktyvias sutartis dėl palaikų transportavimo, neatmestina galimybė, kad trečiajam asmeniui pilnai įvykdžius ginčo sutartį (išvežus 200 palaikų), atsakovė vėl sudarys naują sutartį palaikų transportavimo paslaugoms įsigyti, tokiu būdu įgyvendindama savo lūkestį turėti dvi galiojančias sutartis. Tuo tarpu ieškovei ir toliau bus skiriama tik maža dalis palaikų transportavimų, t. y. įsipareigojimą skirti 200 pervežimų išdėstant maksimaliam sutarties galiojimui, t. y. 36 mėnesiams, nors, kaip pati atsakovė teigia, tokių paslaugų poreikis vidutiniškai yra apie 400 per kalendorinius metus.

23.                      Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad perkančioji organizacija nepagrįstai ir neteisėtai atliko du analogiškus viešuosius pirkimus ir sudarė dvi analogiškas sutartis su skirtingais tiekėjais dėl tų pačių paslaugų teikimo.

Dėl bylos baigties

24.                      Atsakovė prašo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi, teismui išėjus į pasitarimų kambarį, paaiškėjo, kad ieškovei Juridinių asmenų registro tvarkytojas inicijavo likvidavimą. Tačiau teismas akcentuoja, kad civilinės bylos turi būti nagrinėjamos vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Tai reiškia, kad bylos turi būti išnagrinėjamos per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį ir neturi būti vilkinamos. Kadangi ši byla iš esmės jau yra išnagrinėta, joje yra nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Priešingu atveju šios civilinės bylos nagrinėjimas užsitęstų tol, kol būtų baigtas likvidavimo procesas. Juolab, kad sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą priimtas tik 2023 m. lapkričio 22 d., o pagal CK 2.70 straipsnio 5 dalį inicijuojamas juridinio asmens likvidavimas gali būti atšauktas teismo sprendimu; kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą gali juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo narys per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Be to, teismo vertinimu, ieškovės teisinio statuso pasikeitimas šioje proceso stadijoje neturi įtakos ginčo išsprendimui, kadangi teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, pripažįsta, kad perkančioji organizacija nepagrįstai ir neteisėtai vykdė du analogiškus viešuosius pirkimus ir sudarė dvi analogiškas sutartis su skirtingais tiekėjais dėl to paties pirkimo objekto – palaikų transportavimo paslaugų.

25.                      Lietuvos teismų, įskaitant kasacinį teismą, praktikoje nagrinėjant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, kai nustatomas pirkėjo atitinkamų pareigų pažeidimas, esant sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai, galimai siekiant kuo mažiau neigiamų padarinių, paprastai (dažniausiai) neteisėtai sudarytas sandoris išsaugomas, o perkančiajai organizacijai skiriama bauda arba sutrumpinamas sutarties terminas. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė egzistuojant viešąjį interesą, dėl kurio abiejų nepagrįstų ir neteisėtų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių pripažinimas negaliojančiomis turėtų neproporcingų padarinių ir dėl to būtų būtina išsaugoti šių sutarčių padarinius. Dėl šios priežasties teismas konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti Jonavos ligoninės 2023 m. gegužės 12 d. su UAB „ANAPUS RIBOS“ pasirašytą atlygintinų paslaugų sutartį Nr. MVP2023/123 ir ex officio panaikinti 2023 m. gegužės 18 d. su UAB „Kėdainių užuojauta“ pasirašytą atlygintinų paslaugų sutartį Nr. MVP2023/129.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne tik tiekėjams, bet ir perkančiosioms organizacijoms keliami profesionalumo reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Perkančiosios organizacijos privalo objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). Už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011; 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 32 punktą). Atsižvelgiant į tai, ieškovė pripažintina šios bylos laimėtoja, nepaisant to, kad teismas išėjo už ieškinio ribų ir pripažino negaliojančia ne tik atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį, bet ir atsakovės bei ieškovės sudarytą sutartį. Todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš bylą pralaimėjusios šalies. Teismo vertinimu, pralaimėjusia šalimi šiuo atveju laikytina perkančioji organizacija, kurios sprendimu buvo vykdomi neteisėti pirkimai (ir jų pagrindu sudarytos sutartys). Trečiojo asmens, palaikiusio atsakovės pusę, patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.

28.                      UAB ,,Kėdainių užuojauta“ nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teisinėms paslaugoms patyrė 5 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė yra sumokėjusi 219 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 55 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei 55 Eur už atskirąjį skundą. Teismas nustatė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pripažintas nepagrįstu, todėl išlaidos, susijusios su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei nepriteistinos. Tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindas iš VšĮ Jonavos ligoninės priteisti ieškovei tiek už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį (219 Eur), tiek kitas pagrįstas teisinių paslaugų išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovės prašomos priteisti advokato išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nurodytų dydžių. Tačiau, įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą bei apimtį (byla nėra sudėtinga, ginčo apimtis nėra didelė), faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas bei pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovei UAB „Kėdainių užuojauta“ priteisiama 3 000 Eur atstovavimo išlaidų iš atsakovės Jonavos ligoninės (CPK 98 straipsnis).

29.                      Kauno apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patvirtina, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 8,92 Eur. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento:

-       2023 m. gegužės 12 d. atlygintinų paslaugų sutartį Nr. MVP2023/123, sudarytą tarp viešosios įstaigos Jonavos ligoninės ir UAB „ANAPUS RIBOS“;

-       2023 m. gegužės 18 d. atlygintinų paslaugų sutartį Nr. MVP2023/129, sudarytą tarp viešosios įstaigos Jonavos ligoninės ir UAB „Kėdainių užuojauta“.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Jonavos ligoninė, kurios juridinio asmens kodas 190326865, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių užuojauta“, kurios juridinio asmens kodas 305293745, 3 219 Eur (trys tūkstančius du šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Jonavos ligoninė, kurios juridinio asmens kodas 190326865, 8,92 Eur (aštuonis Eur 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Išaiškintina, kad valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                   Evaldas Burzdikas