Civilinė byla Nr. e2S-1458-340/2018

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00978-2017-7

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.2; 3.4.5.13; 3.2.8.3; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Širvintų rajono II-ojo notarų biuro notaras S. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja V. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. D. senelio V. B. 1917 metais įvaikintos jo brolio A. B. dukros E. B., mirusios 1987-01-15, įvaikinimo faktas buvo įregistruotas (įrašytas) to meto valsčiaus knygoje į V. B. šeiminį sąrašą, ir 2) panaikinti 2016-03-22 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Širvintų rajono apylinkės teismas 2017-11-08 nutartimi priėmė pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; pareiškėjos pareiškimą dalyje dėl 2016-03-22 Palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui, tačiau ne pareikšdamas pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos pareiškimą dalyje dėl 2016-03-22 Palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo atsisakė priimti.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-01-03 nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Širvintų rajono II-ojo notarų biuro notaras S. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
5. Teismas, susipažinęs su suinteresuotų asmenų atsiliepimais, nustatė, kad butą, priklausiusį palikėjai J. B., paveldėjo valstybė. 2016-03-22 buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, 2016-04-15 surašytas turto (buto) perdavimo-priėmimo aktas; palikimo perėjimo valstybei faktas yra įregistruotas VĮ Registrų centras. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjos norimą paveldėti butą jau paveldėjo valstybė, o kito paveldėtino turto nėra.
6. Kadangi Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-11-08 nutartimi pareiškėjos V. D. pareiškimą dalyje dėl 2016-03-22 palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo atsisakyta priimti, o patenkinus pareiškėjos pareiškimą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jis nesukels teisinių pasekmių, teismas bylą nutraukė, nes ji nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
7. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-03-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-318-464/2011 panaikino Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-17 sprendimą ir atmetė V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėja prašė nustatyti, jog pareiškėjos senelis V. B. įvaikino savo brolio A. B. dukterį E. B.. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo jo paskelbimo dieną. 2011-06-13 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti pareiškėjos V. D. kasacinį skundą.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėja V. D. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-03 nutartį, taip pat panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-11-08 nutartį dalyje, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl 2016-03-22 Palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo; pareiškėjos V. D. 2017-11-02 pareiškimą „Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo“ dalyje dėl 2016-03-22 Palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo priėmimo klausimą perduoti spręsti Vilniaus regiono apylinkės teismui; pareiškėjos V. D. 2017-11-02 pareiškimą „Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo“ dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus regiono apylinkės teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels teisinių pasekmių. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad V. D. galėtų priimti savo pusseserės J. B., mirusios 2008-06-16, palikimą, t. y. paveldėti jos butą, esantį (duomenys neskelbtini). V. D. (mergautinė pavardė yra B.) yra V. B. vaikaitė (anūkė). E. B. buvo V. B. brolio A. B. dukra, kurią 1917 m. įvaikino V. B.. E. B., mirusi 1987-01-15, turėjo dukrą J. B., kuri buvo V. D. (B.) pusseserė (senelis V. B.). Atsižvelgiant į tai, jog J. B. artimesnių giminių neturėjo, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str., V. D. galėtų paveldėti jos turtą pagal įstatymą kaip pusseserė. Taigi, prašomas nustatyti juridinis faktas, t. y. E. B. įvaikinimo įregistravimo faktas, sukeltų teisines pasekmes pareiškėjai V. D. (B.).
2. Kol nėra teisiškai patvirtinta, kad pareiškėja yra palikėjos J. B. pusseserė, pareiškėja V. D. neturi teisinio pagrindo atskirai kreiptis į teismą dėl Palikimo perėjimo valstybei liudijimo ginčijimo, t. y. nėra galimybės pareikšti ieškinio, kaip nepagrįstai teismas nurodė 2017-11-08 nutartyje.
3. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nebuvo nagrinėtas anksčiau kitų teismų. Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo 2010-03-17 sprendimu (kuris panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2011-03-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-318-464/2011) buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos senelis V. B. įvaikino savo brolio A. B. dukterį E. B.. Vilniaus apygardos teismas 2011-03-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-318-464/2011 pasisakė, kad dingus civilinės metrikacijos archyvų dokumentams, į teismą galima kreiptis ne dėl įvaikinimo fakto nustatymo, bet tik dėl įvaikinimo įregistravimo fakto nustatymo. Apeliacinis teismas pasisakė, kad įvaikinimo fakto nustatymo klausimas nesukels teisinių pasekmių, jog būtina spręsti klausimą dėl įvaikinimo įregistravimo fakto nustatymo ir todėl panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šis klausimas – įvaikinimo įregistravimo faktas – ankstesnėse bylose nebuvo spręstas. Tai yra kitas, iki šiol teisme nenagrinėtas reikalavimas, kurį pareiškėja suformulavo ir pagrindė 2017-11-02 pareiškime ir kuris gali būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
9. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškėjos V. D. atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į 2017-11-23 teismui pateiktą atsiliepimą į pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. 2017-11-23 teismui pateiktame atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjos prašymas nustatyti juridinį faktą, kad E. B. įvaikinimo faktas buvo įregistruotas, negali būti patenkintas, nes tai prieštarautų 2011-03-07 Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-318-464/2011 nustatytoms aplinkybėms, kurios šioje civilinėje byloje turi prejudicinę galią.
10. Suinteresuotas asmuo notaras S. K. atsiliepimu prašo pareiškėjos V. D. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
1. Pareiškėja vėl prašo nustatyti giminystės ryšį su palikėja J. B. tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po palikėjos mirties, tačiau klausimas dėl J. B. palikimo jau išspręstas, 2016-03-22 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Nėra pagrindo dar kartą šį klausimą spręsti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
12. Byloje nustatyta, kad pareiškėja V. D. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. D. senelio V. B. 1917 metais įvaikintos jo brolio A. B. dukros E. B., mirusios 1987-01-15, įvaikinimo faktas buvo įregistruotas (įrašytas) to meto valsčiaus knygoje į V. B. šeiminį sąrašą. Vilniaus regiono apylinkės teismas, konstatavęs, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, nes pareiškėjos norimą paveldėti butą jau paveldėjo valstybė, o kito paveldėtino turto nėra, 2018-01-03 nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Širvintų rajono II-ojo notarų biuro notaras S. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nutraukė. Pareiškėja, nesutikdama su minėta 2018-01-03 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
13. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad šioje byloje prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nebuvo nagrinėtas anksčiau kitų teismų. Pažymi, jog anksčiau išnagrinėtoje byloje buvo keliamas klausimas dėl įvaikinimo fakto nustatymo, tuo tarpu šioje byloje keliamas reikalavimas dėl įvaikinimo įregistravimo fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
14. Pažymėtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).
15. Kadangi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (sprendimu, nutartimi) iš esmės atsakoma į ieškovų, pareiškėjų, kt. suinteresuotų asmenų reikalavimus, išsprendžiamas ginčas, jeigu jis yra kilęs, apginamos asmenų subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai, tai civilinio proceso teisė netoleruoja situacijų, kai, esant teisme išnagrinėtai civilinei bylai, pakartotinai būtų nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).
16. Tais atvejais, kai nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas mechanizmas – naujai iškelta byla nutraukiama.
17. Kaip jau nustatyta, nagrinėjamoje byloje pareiškėja V. D. pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. D. senelio V. B. 1917 metais įvaikintos jo brolio A. B. dukros E. B., mirusios 1987-01-15, įvaikinimo faktas buvo įregistruotas (įrašytas) to meto valsčiaus knygoje į V. B. šeiminį sąrašą.
18. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4527-734/2010 pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą, kuriuo pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis V. B., miręs 1934-12-21, 1917 m. įvaikino savo brolio A. B. dukterį E. B., mirusią 1987-01-15. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-03-17 sprendimu pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino. Vilniaus apygardos teismas 2011-03-07 sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-17 sprendimą panaikino ir V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
19. Kadangi ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismui tenka aktyvus vaidmuo, teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės, galinčios turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neapsiribodamas vien proceso dalyvių pateikta medžiaga (CPK 443 straipsnio 8 dalis), Vilniaus apygardos teismas 2011-03-07 sprendime, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-17 sprendimas, pasisakė ne tik dėl įvaikinimo fakto nustatymo galimumo, bet ir dėl šioje civilinėje byloje pareiškėjos keliamo reikalavimo – įvaikinimo įregistravimo juridinio fakto nustatymo galimumo. Įvertinęs tuo metu galiojusį teisinį įvaikinimo santykių reguliavimą, Vilniaus apygardos teismas 2011-03-07 sprendime konstatavo, kad „<...> esant teisės normomis nustatytam draudimui įvaikinti (1451 str.), kuomet turima savo vaikų, E. B. įvaikinimas būtent kaip teisinis veiksmas, sukeliantis teisinius padarinius (tarpusavio asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų atsiradimą) nagrinėjamos bylos atveju iš viso nebuvo galimas, kadangi pareiškėjos senelis V. B. turėjo savo vaikų – sūnų B. B. (pareiškėjos tėvą), kuriam 1917 m. buvo sukakę 17 metų. Dėl šios priežasties toks įvaikinimas negalėjo būti ir įregistruotas, o jo įregistravimo juridinis faktas negalėjo būti nustatytas skundžiamu sprendimu.“ Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra konstatuota, jog įvaikinimo įregistravimo juridinis faktas šiuo konkrečiu atveju negali būti nustatytas.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog civilinėje byloje Nr. 2A-318-464/2011 Vilniaus apygardos teismo 2011-03-07 priimtu sprendimu klausimas dėl įvaikinimo įregistravimo fakto nustatymo buvo išspręstas iš esmės, todėl toks sprendimas vertintinas kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas ir turi teismo sprendimui būdingą res judicata galią, tampa neginčytinu ir privalomu visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
21. Šiuo atveju, įvertinus nustatytas aplinkybes, laikytina, jog jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kas sudaro pagrindą šią civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Esant nurodytiems motyvams, darytina išvada, jog civilinė byla pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-03 nutartimi nutraukta pagrįstai, todėl naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
22. Atskiruoju skundu pareiškėja taip pat skundžia Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-11-08 nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. D. pareiškimą dalyje dėl 2016-03-22 Palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.
23. Konstatavus, kad civilinė byla pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-03 nutartimi nutraukta pagrįstai, darytina išvada, kad atskirojo skundo dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-11-08 nutarties nagrinėjimas neteko prasmės, nes tokios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nesukels jokių teisinių padarinių, todėl apeliacinį procesą šioje dalyje tikslinga nutraukti (CPK 302 str., 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos V. D. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties nutraukti.

Teisėja                                                                                                                 Tatjana Žukauskienė