Administracinė byla Nr. eAS-1090-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03871-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. B. skundo atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja G. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 25S150783 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą atkurti jai leidimą laikinai gyventi, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nustatė, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvuojamas tuo, kad: Sprendimo vykdymas sukeltų neišvengiamą pareiškėjos išvykimą iš Lietuvos, išardant jos santuokinį šeimos gyvenimą, pažeistų jos ir jos sutuoktinio teisę į šeimos vienybę; sugriūtų verslas, kurį neseniai pradėjo ir susilaukė palaikymo, ir tai padarytų būsimo teismo sprendimo vykdymą nebeįmanomu ar beprasmiu, jeigu pareiškėja jau būtų išvykusi ar išsiųsta.

Teismo vertinimu, pareiškėja prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepagrindė rašytiniais įrodymais, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą patirs tuo atveju, jeigu teismas netaikys reikalavimo užtikrinimo priemonių, nes ji nurodė tik lakoniškus ir neindividualizuotus teiginius ir argumentus.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė teiginio, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Teismas akcentavo, kad asmeniniai nepatogumai ir finansiniai praradimai negali būti laikomi neatitaisoma žala.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju nepateikė faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.

III.

Pareiškėja pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (padarytas aiškus rašymo apsirikimas – pareiškėja skundžia Regionų administracinio teismo nutartį) 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir šią priemonę taikyti.

Pareiškėja nurodo, kad ji yra sudariusi santuoką su Lietuvos piliečiu V. S., jie abu gyvena Lietuvoje deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Pareiškėja nurodo užsiimanti individualia veikla, iki 2026 m. birželio 1 d. yra išsinuomojusi patalpas, moka mokesčius.

Pareiškėja pažymi, kad ji baigė Al lygio lietuvių kalbos kursus, planuoja laikyti teorijos egzaminą vairuotojo pažymėjimui.

Pareiškėja nurodo, kad ji neturi kur gyventi ar dirbti Rusijoje, grįžimas reikštų atskyrimą nuo šeimos ir socialinio pagrindo netekimą.

Pareiškėja taip pat teigia, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, atsakovo Sprendimas gali būti įvykdytas bet kada, o tai paverstų teismo procesą neefektyviu.

Pasak pareiškėjos, jos išsiuntimas iš Lietuvos šiuo metu reikštų ne tik šeimos gyvenimo išardymą, bet ir realiai negrįžtamą žalą, nes net ir vėliau, laimėjus bylą, buvusių gyvenimo sąlygų Lietuvoje atkurti nepavyktų.

Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad vien aplinkybių, jog pareiškėjos skundo forma ir turinys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, o skundo reikalavimai yra grindžiami faktinėmis aplinkybėmis bei teikiamais duomenimis, konstatavimas nėra laikytinas tinkamu prima facie (iš pirmo žvilgsnio) skundo reikalavimų pagrįstumo vertinimu. Atsakovas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėja turės nedelsiant išvykti iš Lietuvos Respublikos, savaime nereiškia, kad jai bus padaryta žala. Atsakovas informuoja, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 20 dienų, nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 30 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėja, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti Sprendimo galiojimą, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jos nurodytų aplinkybių vertinimu.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010 ir kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 25S150783, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėja grindžia prašymą taikyti nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės tuo, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, ji neteks darbo, neteks nuomojamų patalpų, be to, nukentės jos šeiminis gyvenimas (ji susituokusi su Lietuvos Respublikos piliečiu), ir dėl to ji patirs didelę žalą, kurios atitaisymas ateityje gali būti neįmanomas.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalis nustato atvejus, kada apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, o 2 dalis nurodo, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo sustabdyti Sprendimo leidimo laikinai gyventi panaikinimo vykdymą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tokio sprendimo apskundimas teismui savaime nesustabdo jo vykdymo: apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytus skundžiamu Sprendimu, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi, sukeliamus teisinius padarinius, t. y. kad pareiškėja, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti grąžinta arba išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ir dėl to nukentėtų pareiškėjo šeimos interesai, taip pat atsižvelgusi į tai, kad jau yra pradėta pareiškėjos išsiuntimo procedūra, t. y. priimtas sprendimas įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 20 dienų, nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 30 d., į tai, kad administracinėje byloje dėl ginčo esmės teismo sprendimas dar nėra priimtas, nesant duomenų, kad pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės (draudimo grąžinti ir /ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos), gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui ir jo šeimos nariui (sutuoktiniui, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis).

Šiuo aspektu pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024; kt.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria būtų uždrausta grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas (ABTĮ 70 str. 3 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad panašiais atvejais, pasikeitus teisiniam reguliavimui, kuriame nėra įtvirtintas administracinio sprendimo dėl leidimo gyventi panaikinimo apskundimo teismui suspensyvinis efektas (skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos ir kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-646-624/2024; 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-777-520/2024).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos G. B. atskirąjį skundą tenkinti š dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją G. B. iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.

Nutarties dalies dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo vykdymą pavesti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Jolanta Malijauskienė

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė