Civilinė byla Nr. e2A-243-302/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01676-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.27 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,FOLIS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FOLIS“ ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kodis“, kredito unija „Saulėgrąža“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I.         Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „FOLIS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusi, prašė priteisti jai iš atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, 54 180,60 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Nurodė, kad daugiau kaip 26 metus užsiima poligrafinės (spaudos) įrangos ir medžiagų prekyba. Ieškovė savo turimas atsargas – pardavimui skirtą poligrafinę įrangą ir medžiagas, laiko nuosavybės teise valdomame sandariame, nuolatos valomame ir prižiūrimame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – sandėlis). Sandėliuojamų poligrafinių medžiagų laikymo ir saugojimo tinkamumą reguliariai tikrina Aplinkos apsaugos agentūra bei Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba.

3.       Ieškovė, siekdama išvengti nuostolių, kylančių iš atsitiktinio pardavimui skirtos poligrafinės įrangos, detalių ir medžiagų sugadinimo ir nebetinkamumo, sandėlyje saugomas prekes daugybę metų reguliariai draudžia kilnojamojo turto draudimu. Šias draudimo paslaugas iš viso apie 20 metų ieškovei teikė atsakovė.

4.       2017 m. vasario 28 d., galiojant šalių sudarytai draudimo sutarčiai, sandėlyje įvyko draudiminis įvykis. Sandėlis dalyje ploto ir jame laikomos atsargos – pardavinėjama poligrafinė įranga, jos detalės ir kitos medžiagos, buvo aplietos vandeniu iš vienu aukštu aukščiau esančių patalpų. Apie draudiminį įvykį ieškovė tą pačią dieną pranešė atsakovei ir pareikalavo išmokėti 69 936,75 Eur dydžio draudiminę išmoką, kuri padengtų dėl draudiminio įvykio ieškovės patirtus nuostolius – sugadintų prekių savikainą.

5.       Draudiminio įvykio tyrimas ir ieškovės patirtų nuostolių padengimas užsitęsė. Ieškovė nurodė, kad ji elgdamasi sąžiningai ir siekdama minimizuoti draudiminio įvykio metu patirtus nuostolius nedelsiant identifikavo prekes, kurios yra gana atsparios drėgmės poveikiui ir buvo tik minimaliai paveiktos vandens, pardavė, kartu perspėjusi pirkėją dėl galimų defektų. Tokiu būdu nuostolių suma buvo (apie 27 000 Eur) sumažinta.

6.       Atsakovė 2017 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo prekėms padarytą žalą įvertino 760,41 Eur. 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu atsakovė žalą papildomai įvertino dar 169,18 Eur.

7.       Ieškovė nesutiko su apskaičiuota draudimo išmoka, nes atsakovė žalą įvertino tik 929,59 Eur suma. Anot ieškovės, atsakovė nepagrįstai beveik pusę draudiminio įvykio metu sugadintų prekių laikė „nelikvidžiomis“. Tirdama dėl draudiminio įvykio sugadintas prekes, atsakovė nepagrįstai apsiribojo vien prekių pakuočių pažeidimais ir atsiradusių korozijos požymių valymo kaštais, o faktinis prekių vertės sumažėjimas po draudiminio įvykio bei akivaizdus prekinės išvaizdos praradimas apskritai nebuvo vertinamas ir ieškovės dėl to patirti nuostoliai neatlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 18 660,27 Eur draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

9.       Teismas atsakovės argumentą, kad apdrausto turto įsigijimo dokumentų nepateikimas yra Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 82 straipsnyje bei Įmonių turto draudimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 24.3.9 punkte numatytas pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atmetė, kaip nepagrįstą. Šalių sudarytos draudimo sutarties individualių sąlygų papildomos išlygos nenurodo pareigos draudėjui pateikti turto įsigijimo dokumentų, taip pat pažymėjo, kad ir Taisyklėse nėra numatyta, jog dokumentų pateikimas yra pagrindas nustatyti draudimo išmokos mokėjimo pagrindą ir dydį.

10.       Teismas taip pat nurodė, kad šalys pripažino, jog esminis nesutarimas yra dėl 2 guolių atramų. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad jos buvo parduotos akcinei bendrovei (toliau – AB) „Grafobal“, tačiau grąžintos kaip nepanaudotos ir už jas nebuvo sumokėta. Įvertinęs šiuos duomenis, konstatavo, kad šių guolių atramų buvimas ieškovei priklausančiame sandėlyje, patvirtina, jog pirkimo – pardavimo sandoris neįvyko ir jos tebėra apskaitytos kaip ieškovės turtas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė negalėjo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką tuo pagrindu, jog ieškovė neįrodė esanti prekių savininkė.

11.       Teismas konstatavo, kad atsakovės argumentas dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką nurodant, kad 37 detalės technologiškai neturi vertės, yra nepagrįstas, nes pirkimo sąskaitų nepateikimas nedaro prekių „nelikvidžiomis“, nerealizuotinomis poligrafijos (spaudos) pramonėje. Be to pažymėjo, kad nei draudimo sutartyje, nei Taisyklėse nėra nurodyta, jog draudžiamos tik technologinę vertę turinčios medžiagos ir įranga.

12.       Teismas atmetė atsakovės argumentą dėl dokumentų klastojimo kaip neįrodytą, pažymėdamas, kad ieškovė į bylą pateikė 2017 m. kovo 1 d. materialinių vertybių inventorizacijos aprašą, iš kurio matyti, jog aplietų atsargų įsigijimo vertė yra 69 936,75 Eur. Kartu su ieškiniu taip pat buvo pateikti buhalterinės apskaitos duomenys, kurie rodo, kad ši suma atitinka materialinių vertybių pajamų orderių duomenis.

13.       Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad 10 procentų išmoka nuo prekės vertės pakankamai kompensuoja ieškovės praradimus, ir pažymėjo, jog byloje esantys ekspertizės aktai, gamintojų laiškai, kad aplietai prekei netaikoma garantija, klientų atsisakymas pirkti aplietas prekes, fotonuotraukų kopijos, kurios patvirtina apliejimo mastą, paneigia šiuos atsakovės argumentus. Nors ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės veiksmai prisidėjo prie žalos padidėjimo, tačiau teismas tokius argumentus atmetė, nes draudikas atvyko į sandėlį kitą darbo dieną, po to, kai gavo pranešimą apie įvykį. Dėl to delsimo iš atsakovės pusės nebuvo. Taip pat nurodė, kad ieškovė turėjo galimybes mažinti apliejimu padarytą žalą, patraukiant prekes ir atsargas iš vandens, jas valant.

14.       Teismas iš dalies sutiko su ieškovės argumentais, kad prekių pakuočių apliejimas ir dėl to išvaizdos pasikeitimas reiškia prekės sunaikinimą. Siekdamas išsiaiškinti ar turtas buvo sugadintas, ar sunaikintas, teismas vadovavosi 2019 m. liepos 12 d. parengta dr. R. S. ir dr. I. G. ekspertizės ataskaita, kurioje nurodyta, kad beveik visų prekių atveju nustatyta sugadintos originalios gamintojo pakuotės, todėl nors dalis prekių yra tinkamos naudojimui, bet nebetinkamos pardavimui.

15.       Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, atleidžiančių ją nuo draudimo išmokos mokėjimo, todėl ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir atėmęs išmokėtas draudimo išmokas, ieškovei priteisė iš viso 18 660,27 Eur draudimo išmokos sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

16.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „FOLIS“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalį, kurioje jos reikalavimas priteisti 33 253,50 Eur draudimo išmoką A05B – 419613 cilindro guolio ir A05B – 419713 cilindro guolio atžvilgiu buvo atmestas, pakeisti ir šioje dalyje ieškovės reikalavimą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

16.1.       Teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad guoliai neva buvo laikomi netinkamai ir iš to daryti išvadą, jog priežastinis ryšys tarp žalos ir draudiminio įvykio esą yra pernelyg nutolęs. Apeliantės vertinimu, net ir įrodžius netinkamą laikymo faktą, tai sudarytų pagrindą spręsti dėl draudiminės išmokos mažinimo, bet nepaneigia egzistuojančio priežastinio ryšio. 

16.2.       Tiek pirmosios ekspertizės akto išvados, tiek ir pirmąją ekspertizę atlikusių ekspertų paaiškinimai vienareikšmiškai patvirtina, kad guoliai buvo sugadinti būtent dėl drėgmės poveikio, t. y. jeigu drėgmės poveikio nebūtų buvę, tokie pažeidimai nebūtų atsiradę. Taigi, žalos atsiradimą tiesiogiai sąlygojo būtent draudiminis įvykis. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių netinkamą guolių laikymo faktą iki draudiminio įvykio, jo metu ar po draudiminio įvykio. 

16.3.       Draudimo sutarties specialiosios sąlygos numatė imperatyvų draudimą ieškovei be išankstinio rašytinio atsakovės sutikimo keisti draudiminio įvykio vietą. Ieškovei pažeidus šią sąlygą, atsakovė įgytų teisę taikyti besąlyginę 50 procentų dydžio draudimo išmokos išskaitą. Kaip nurodoma ir pačiame sprendime, ieškovės vadovas teismo posėdžių metu patvirtino, kad atsakovės atstovai nurodė neliesti aplietų daiktų, kadangi norėjo patys apžiūrėti žalos padarymo vietą, įvertinti žalos dydį. Faktą, kad ieškovės sandėlininkai gavo atsakovės nurodymą neliesti draudiminio įvykio metu aplietų prekių, patvirtino ir trečiojo asmens UAB „Kodis“ atstovas posėdžio metu, teikdamas paaiškinimus. Dėl to teismo išvada, esą ieškovės turėjo galimybes mažinti apliejimu padarytą žalą, patraukiant prekes ir atsargas iš vandens, jas valant, yra nepagrįsta. Kartu tai patvirtina, kad byloje nebuvo jokio pagrindo daryti išvadą, jog guoliai neva buvo laikomi netinkamai iki draudiminio įvykio, jo metu ar po draudiminio įvykio.

16.4.       Pirmąją ekspertizę atlikę ir jos išvadas surašę ekspertai apklausos metu taipogi patvirtino, kad konservacinis tepalas atlieka tik trumpalaikę ir žalą mažinančią, o ne ją eliminuojančią paskirtį. Dėl to byloje esant įrodytam netinkamo guolių laikymo faktui, jų sugadinimo įvykus draudiminiam įvykiui vis tiek nebūtų buvę išvengta. Atsižvelgiant į tai, sprendimas skundžiamoje dalyje yra nepagrįstas ir turi būti pakeistas. 

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

17.1.       Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp atraminių guolių sugadinimo ir draudžiamojo įvykio priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs, jog dėl prarastų atsargų būtų pagrindas priteisti draudimo išmoką.

17.2.       Atsakovės vertinimu, jei ieškovė būtų tinkamai užkonservavusi guolio atramas, jos nebūtų pažeistos korozijos. Vadinasi, tarp įvykio, kurio metu buvo užlietos patalpos ir guolių atramų sugadinimo netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje pagrįstai atmęstas.

17.3.       Nurodo, kad guolių atramos buvo išpakuotos iš originalios pakuotės, todėl koroziniai pažeidimai yra to pasekmė. Ekspertas dr. R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad iš aplinkos jų tyrimo metu tokia pažeidimai negalėjo atsirasti, jei guolių atramos būtų tinkamai saugotos. Vien tik laikas neturi esminio poveikio detalės kokybei, jei po apliejimo guolių atramos būtų išvalytos ir suteptos konservaciniu tepalu, pažeidimai nebūtų atsiradę. Ekspertas dr. I. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ant guolių atramų nebuvo nei kiek konservacinio tepalo. Jei po detalių grąžinimo iš AB „Grafobal“ guolių atramos būtų išteptos litolu ir susuktos į sviestinį popierių, tai vandens apliejimas jiems nebūtų padaręs žalos.

17.4.       Pažymi, kad ne tik šie atraminiai guoliai (cilindro guoliai), bet ir kitos ieškovės atsargos buvo labai senos: įsigytos prieš keliolika metų, o kai kurios iš jų net daugiau nei prieš dvidešimt metų. Minėtus atraminius guolius (cilindro guolius) ieškovė iš gamintojo įsigijo dar 2004 m. ir iki šiol niekam jų nepardavė, tai tik pagrindžia, kad ši prekė moraliai pasenusi ir neturi jokios vertės rinkoje.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Kodis“ prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

18.1.       Šiuos guolius iš gamintojo ieškovė įsigijo 2004 m. Šį faktą patvirtina byloje esanti guolių gamintojo MAN Roland Ieškovei išrašyta sąskaita faktūra. Ieškovės direktorius teismo posėdyje paaiškino, kad šiuos atraminius guolius ieškovė iš gamintojo pirko turėdama tikslą juos perparduoti AB „Grafobal Vilnius“, nes būtent pastaroji įmonė buvo pateikusi užsakymą dėl jų įsigijimo. Ieškovė į bylą taip pat pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kuri patvirtina, kad ieškovė pardavė, o AB „Grafobal Vilnius“ nupirko šiai bylai aktualius atraminius guolius. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad ši sąskaita būtų negaliojanti arba jos atžvilgiu vėliau būtų buvusi išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra. Kadangi AB „Grafobal Vilnius“ prasidėjo restruktūrizavimo procesas, šie guoliai buvo grąžinti ieškovei. Ieškovė jų negrąžino gamintojui, nes jis parduotų prekių atgal nepriima. Šios aplinkybės patvirtina, kad atraminiai guoliai nebelaikytini naujais, taip pat yra technologiškai pasenę ir nėra paklausūs, nes per daugiau nei 10 metų ieškovė tokių atraminių guolių niekam nepardavė.

18.2.       Pažymi, kad ta dalis prekių, kurias ieškovė realizavo po įvykio, buvo įsigytos naujai. Tai liudija, kad naujos prekės turėjo paklausą, nes jos atitinka šiandieninius poreikius.

18.3.       Ieškovė selektyviai nurodydama teismo posėdyje apklaustų ekspertų paaiškinimų fragmentus bando įtikinti, kad atraminiai guoliai (cilindro guoliai) buvo sugadinti dėl jų apliejimo vandeniu, tačiau teismo posėdyje apklaustų ekspertų paaiškinimai turi būti analizuojami ir vertinami ne fragmentiškai, o vientisai, išsamiai. Ekspertai teisme nurodė, kad laikant juos tokį ilgą laiką, periodiškai turi būti atnaujinama jų konservacija. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, ekspertai atlikdami atraminių guolių (cilindro guolių) apžiūrą ir tyrimą konservacinio tepalo nerado. Konservacinių medžiagų nebuvimas ilgainiui lemia žalingo aplinkos poveikio šiems daiktams pasireiškimą. Ekspertai teismo posėdyje patvirtino, kad šie atraminiai guoliai (cilindro guoliai) yra pagaminti iš metalo, juose nėra elektronikos komponentų, todėl esant tinkamai šių daiktų konservacijai, vanduo nepadarytų poveikio jų būklei. Šiuo atveju dėl ieškovės sandėlio užliejimo atsargos nebuvo veikiamos vandens intensyviai ir ilgalaikiai.

18.4.       Trečiojo asmens vertinimu, nors ieškovė teigė, kad neva atsakovė delsė apžiūrėti aplietas atsargas, todėl žala ir padidėjo, tačiau atsakovė patalpas apžiūrėjo antrą dieną po pranešimo apie įvykį gavimo, todėl akivaizdu, jog viena – dvi dienos nėra tas laiko tarpas, per kurį ant atraminių guolių atsirastų ir išplistų koroziniai procesai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl esminių faktinių aplinkybių bei bylos nagrinėjimo ribų

20.       Nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2016 m. lapkričio 16 d. sudarė turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 28  d. iš virš ieškovės esančių patalpų įvyko vandentiekio avarija ir buvo aplietos vandeniu jos sandėlyje laikomos atsargos.

21.       Atsakovė ieškovei išmokėjo 929,59 Eur draudimo išmokos. Ieškovė pareiškusi ieškinį nesutiko su draudimo išmokos dydžiu ir įrodinėjo, kad atsakovės sprendimai dėl draudimo išmokos yra nepagrįsti.

22.       Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei papildomai 18 660,27 Eur draudimo išmokos, tačiau įvertinęs byloje paskirtų ekspertizių išvadas, atmetė ieškovės reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo už IV grupei priskirtas prekes – atraminius guolius.  Teismo vertinimu, tarp atraminių guolių sugadinimo ir draudžiamojo įvykio priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs.

23.       Ieškovė pateikusi apeliacinį skundą nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės reikalavimas dalyje dėl draudimo išmokos priteisimo už atraminius guolius, buvo atmestas. Ieškovės vertinimu, teismas neturėjo jokio pagrindo byloje konstatuoti, kad priežastinis ryšys tarp žalos ir draudiminio įvykio yra pernelyg nutolęs, o atsakovei įrodžius netinkamą atraminių guolių laikymo faktą, tai sudarytų pagrindą spręsti tik dėl draudiminės išmokos mažinimo.

24.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dalyje dėl nepriteistos 33 253,5 Eur draudimo išmokos už sugadintus atraminius guolius, teisėjų kolegija pasisako tik dėl pagrindo priteisti draudimo išmoką už sugadintus atraminius guolius.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti jai draudimo išmoką už draudiminio įvykio metu sugadintus atraminius guolius, atsižvelgdamas į ekspertų pateiktas išvadas, konstatavo, kad jei ieškovė būtų tinkamai užkonservavusi atraminius guolius, jie nebūtų pažeisti korozijos. Iš to padarė išvadą, kad tarp įvykio, kurio metu buvo užlietos patalpos ir atraminių guolių sugadinimo netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo.

26.       Ieškovė skunde tvirtina, kad atraminiai guoliai buvo sugadinti būtent dėl drėgmės poveikio, o byloje įrodymų, patvirtinančių, jog jie, tiek iki draudiminio įvykio, tiek po jo, buvo laikomi netinkamai, nėra. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju priežastinis ryšys tarp žalos ir draudiminio įvykio įrodytas, o tai sudaro pagrindą priteisti draudimo išmoką.

27.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020, 65 punktas). Teisėjų kolegija, vertindama netiesioginio priežastinio ryšio galimybę, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šiuo atveju tarp atraminių guolių sugadinimo ir draudžiamojo įvykio priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs.

28.       Byloje nustatyta, kad ginčo atraminius guolius ieškovė įsigijo 2004 m. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti atraminių guolių gamintojo ieškovei išrašyta sąskaita faktūra. Ieškovė pripažįsta, kad ji turėjo tikslą juos perparduoti AB „Grafobal“, tačiau prasidėjus šios įmonės restruktūrizavimo procesui, ši juos grąžino ieškovei. Kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, draudiminio įvykio metu atraminiai guoliai buvo išpakuoti iš originalios pakuotės.

29.       Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad atraminiai guoliai buvo išpakuoti tikrinant juos po apliejimo, todėl gavo drėgmės, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog draudiminio įvykio metu jie jau buvo pažeisti korozijos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo paskirtos dvi ekspertizės. Ekspertizę atlikusio eksperto dr. R. S. paaiškinimais nustatyta, kad korozijos pažeidimai ant atraminių guolių tyrimo metu negalėjo atsirasti. Ekspertizę atlikę ekspertai taip pat patvirtino, kad korozija neatsiranda momentiškai. Tokiam procesui vystytis reikalingas ilgalaikis drėgmės poveikis bei jo nepašalinimas.

30.       Pastebėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus kodekse numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 1 ir 2 dalis). Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui – ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje (CPK 218 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-93-916/2017). Taigi, nesivadovauti byloje esančiu, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu parengtu ekspertizės aktu galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Kadangi nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kurie paneigtų ar suteiktų pagrindą suabejoti ekspertų pateiktomis išvadomis, teisėjų kolegija neturi pagrindo jomis nesivadovauti. 

31.       Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovė delsė apžiūrėti aplietas patalpas, o ji negalėjo keisti aplietų daiktų buvimo vietos, tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Byloje nustatyta, kad atsakovė patalpas apžiūrėjo antrą dieną po pranešimo apie įvykį gavimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovė galimai ir negalėjo keisti daiktų buvimo vietos, nes tai sąlygotų draudiminės išmokos sumažinimo tikimybę, tačiau, kaip patvirtino ir ekspertai, akivaizdu, kad toks laiko tarpas negalėjo įtakoti korozinių procesų atsiradimui ir išplitimui, nes byloje patvirtinta aplinkybė, jog tokiam procesui vystytis reikalingas laikas.

32.       Kaip jau minėta, ginčo atraminiai guoliai pas ieškovę buvo laikomi daugiau nei dešimtmetį, o ekspertizę atlikę ekspertai nurodė, kad siekiant, jog ant jų neatsirastų pažeidimai, jie turėjo būti tinkamai saugomi bei periodiškai turėjo būti sutepami konservaciniu tepalu. Ekspertizės atlikimo metu nustatyta, kad atraminiai guoliai nebuvo sutepti konservaciniu tepalu, kas sudaro pagrindą išvadai, jog jie būdami ieškovės sandėlyje ganėtinai ilgą laiko tarpą galimai nebuvo tinkamai saugomi. Kaip minėta, konservacinių medžiagų nebuvimas ilgainiui lemia žalingo aplinkos poveikio šiems daiktams pasireiškimą. Be to, ekspertizę atlikę ekspertai taip pat patvirtino, kad šie atraminiai guoliai yra pagaminti iš metalo, todėl esant tinkamai šių daiktų konservacijai, vanduo nepadarytų poveikio jų būklei. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Šiuo gi atveju ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą.  Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės argumentus, jog atraminiai guoliai tiek iki draudiminio įvykio, tiek po jo buvo laikomi tinkamai.

33.       Teisėjų kolegija įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes bei esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pačios ieškovės veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo, netinkamai saugant atraminius guolius, todėl civilinė atsakomybė už jų, įvykusio draudiminio įvykio metu, sugadinimą, negali būti perkelta atsakovei. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad jei ieškovė būtų tinkamai užkonservavusi atraminius guolius, jie nebūtų pažeisti korozijos, o tai sudaro pagrindą išvadai, jog tarp įvykusio draudiminio įvykio ir guolių atramų sugadinimo teisinis priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

34.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

35.       Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinius argumentus, patvirtinančius pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad ieškovei UAB „FOLIS“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

38.       Atsakovė ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisti neprašė.

39.       Trečiasis asmuo UAB „Kodis“ prašo priteisti iš ieškovės 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą.

40.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 398,5 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 818,05 Eur (1 398,5 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašoma priteisti 1 331 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, tačiau pažymėtina, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atsižvelgia į bylos sudėtingumą, procesinio dokumento apimtį bei šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį bei apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės UAB „FOLIS“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FOLIS“, juridinio asmens kodas 11040350, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kodis“, juridinio asmens kodas 122176482, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                        Romualda Janovičienė

Antanas Rudzinskas

Agnė Tikniūtė